2020-09-21 Nr. BB-4633-1-01-1-39922-2018-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4298/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39922-2018-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nukentėjusiojo M. R. ir jo atstovo advokato Romano Lupeikos kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 26 d. nutarties ir nuteistojo T. L. baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nukentėjusysis M. R. ir jo atstovas advokatas R. Lupeika kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamų teismų sprendimų dalį dėl nuteistajam T. L. paskirtos bausmės; netaikyti nuteistajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalies ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmes BK 135 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio sankcijų ribose; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisti apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose patirtas išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neįvertino nuteistojo T. L. asmenybės ypatumų, užsiėmimų, asmenybės pavojingumo, elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, jos darymo metu bei po padarymo, nusikalstamos veikos pavojingumo, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir neteisėtai paskyrė laisvės apribojimo bausmę; toks sprendimas aiškiai prieštarauja BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmių tikslams ir pažeidžia teisingumo principą. Taip pat teismai nepagrįstai, nukrypdami nuo teismų praktikos, pritaikė atsakomybę švelninančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

Kasatoriai teismų sprendimus skundžia dėl nuteistajam T. L. paskirtos aiškiai per švelnios bausmės, teigdami, kad ją skiriant buvo netinkamai pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame pasisakoma dėl įvykio dieną skirtingu metu kilusių dviejų konfliktinių situacijų (kuriose abiejose dalyvavo nukentėjusysis), ginčijamos faktinės nusikaltimų padarymo aplinkybės, nesutinkama su tam tikromis teismų padarytomis išvadomis (dėl atsitiktinio nusikalstamos veikos pobūdžio, nuteistojo kritiško savo veiksmų vertinimo, mažesnio nusikalstamos veikos pavojingumo, nukentėjusiojo M. R. agresyvumo), kitaip nei teismai vertinamos byloje esančios nuteistojo charakteristikos. Taigi kasaciniame skunde savaip vertinamos faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir įrodymai, nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis, tačiau tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Skunde nepateikta konkrečių teisinių argumentų dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, t. y. kodėl nuteistajam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nepagrįstas taikymas skunde argumentuojamas vien subjektyviu nuteistojo elgesio ir jo duotų parodymų vertinimu, nenurodant teisiškai reikšmingų argumentų.

Minėta, kad kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, įrodymų netiria ir turi siauresnes galimybes įvertinti kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmei skirti svarbias aplinkybes negu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Kasatoriai netvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą, kuriuo buvo skundžiamasi dėl nuteistajam paskirtos bausmės, neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo M. R. ir jo atstovo advokato Romano Lupeikos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė