Legislator Case Law & Legislation
f698fdac-4780-476e-a950-7930aec04e2d AI generated

f698fdac-4780-476e-a950-7930aec04e2d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number f698fdac-4780-476e-a950-7930aec04e2d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?AdmAdministracinė byla Nr. eI3-2380-821/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00519-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Saulius Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui K. K., atsakovės atstovui A. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. D. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, J.

Legislator headnote

AI generated

f698fdac-4780-476e-a950-7930aec04e2d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: IÅ¡ pareiÅ¡kėjos paminėtų skundų turinio matyti, kad juose dėstomos aplinkybės dėl užsitęsusio nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, atkÅ«rimo grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra proceso, dėl pakartotinai atliekamo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimo (ploto ir ribų nustatymo), taip pat NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?AdmAdministracinė byla Nr. eI3-2380-821/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00519-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Saulius Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui K. K., atsakovės atstovui A. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. D. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, J.

J., uždarajai akcinei bendrovei „SKR Baltic“ dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, kuris priimtas nagrinėti dalyje, kurioje praÅ¡oma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. sausio 10 d. raÅ¡tÄ Nr.1SS-58-(7.5.) (toliau – ir RaÅ¡tas). Skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad RaÅ¡te iÅ¡ esmės yra atkartojama informacija, pateikta ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. sausio 16 d.

Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdžio protokole Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) apie įvykių eigÄ . Ir ji yra klaidinga. NŽT savo raÅ¡te remiasi formaliai cituodama teisės aktus bei atsisako nutraukti administracinę procedÅ«rÄ dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos keitimo, su kuo ji sutinka. Mano, kad NŽT neatliko jokio tyrimo, nesiaiÅ¡kino priežasčių, kodėl tokia procedÅ«ra pradedama, po to, kai pati NŽT 2018 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-2478-(9.5.) labai aiÅ¡kiai nurodė, jog Vilniaus miesto skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. raÅ¡tu Nr. 49SDP-153-(14.49.23.) informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai patikslino (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijÄ , kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyta ir galiojanti, bei laikoma tikslia ir teisinga.

Mano, kad tai yra individualus administracinis sprendimas ir, kodėl jis keičiamas, nepaaiÅ¡kinama. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016, kurios faktinės aplinkybės yra iÅ¡ esmės identiÅ¡kos nagrinėjamai bylai, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad yra įtvirtintas draudimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedÅ«ras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimÄ tuo pačiu klausimu.

Tokiais atvejais antroji (pakartotinė) administracinėje procedÅ«ra yra negalima ir negali bÅ«ti vykdoma. Tokiais atvejais, kai po dviejų administracinių procedÅ«rų yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų bÅ«ti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas po pirmojo sprendimo priėmimo, nes, priėmus pirmÄ jį sprendimÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektui draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrÄ jÄ administracinę procedÅ«rÄ bei priimti iÅ¡ jos kylančius sprendimus.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė NŽT su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir teismo praÅ¡o bylÄ nutraukti arba skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997- 09-29 nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 106? punktu, Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1997-10- 31 įsakymu Nr. 634 (toliau - Metodiniai nurodymai), 3.3 papunkčiu ir 5 punktu, skundžiamame RaÅ¡te iÅ¡dėstė paaiÅ¡kinimus apie (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo procesÄ , kurie, kaip matyti iÅ¡ jų turinio, pareiÅ¡kėjai nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, juose pateikta informacija, tačiau nėra suformuluota jokių nurodymų ar pareigų.

Atsakovo nuomone, teismas turėtų nutraukti bylÄ , nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Atsakovas nesutinka su teiginiu, kad NŽT vadovas privalėjo atlikti tyrimÄ dėl NŽT Vilniaus skyriaus veiksmų. Vadovaujantis teisės normomis, kurios reglamentuoja ir detalizuoja NŽT vadovo įgaliojimus nagrinėjant ginčus iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t.y. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, Tvarkos 122 punktu, Metodinių nurodymų 5 punktu, kuriuose įstatymų leidėjas nustatė aiÅ¡kiÄ ir griežtÄ ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkÄ - komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo (toliau - Komisija) yra subjektas, kuriam nustatyti įgaliojimai surinkti medžiagÄ dėl rėžinio kaimo ribų ir (ar) ploto, jÄ iÅ¡tirti ir priimti sprendimÄ , kuris sukelia teisines pasekmes pretendentams.

Jei pretendentai nesutinka su Komisijos sprendimu, jie teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į NŽT vadovÄ , kuris sprendžia kilusį ginÄÄ . Teisės aktai nenustato NŽT vadovui įgaliojimų perimti Komisijos kompetencijai priskirtas funkcijas ir nagrinėti rėžinio kaimo ribų ir ploto klausimų, t. y. NŽT vadovas veikia tik kaip ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija. Nurodo, kad Å¡iuo atveju NŽT paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai teisės aktų nustatytÄ administracinės procedÅ«ros ir iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , t. y.

NŽT vadovas galės nagrinėti ginÄÄ tik Komisijai priėmus sprendimÄ dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų bei (ar) ploto ir pareiÅ¡kėjai padavus skundÄ dėl jo. Kita vertus, pareiÅ¡kėja taip pat nenurodo teisės normų, kuriomis grindžia savo pozicijÄ , jog imperatyviai nustatyta iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka netaikoma ir atsakovo vadovas gali tiesiogiai iÅ¡nagrinėti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimo klausimÄ , todėl jos argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir teismo praÅ¡o nutraukti administracinę bylÄ arba skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjos skundas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo procedÅ«romis, o UAB ,,SKR Baltic“ valdomas ir naudojamas valstybinis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neva patenka į to rėžinio kaimo ribas.

Kaip mato iÅ¡ NŽT Vilniaus miesto skyriaus komisijos 2020 m, sausio 16 d. protokolo, pareiÅ¡kėjos ir jų atstovai pradėjo žygius buvusioms (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos pakeisti, dar labiau iÅ¡plečiant ir taip jau tikrovės neatitikusias kaimo ribas, įtraukiant netgi kitoje Neries pusėje buvusį Vilniaus miesto „(duomenys neskelbtini)“ rajonÄ . Pagal pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ ir atsakovo paskutinę kartografijÄ matyti tendencija, kad kuo naujesnė kartografija, tuo senesnio laikotarpio istorine medžiaga yra pagrįsta.

Paskutinėje savo kartografijoje atsakovas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, buvusias 1940 m. nacionalizacijos metu, nustatė remdamasis prieÅ¡ beveik Å¡imtÄ metų iki žemės nacionalizacijos sudarytais planais. Tokios aplinkybes leidžia daryti prielaidÄ apie galimÄ dokumentų klastojimÄ ir piktnaudžiavimÄ NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir argumentus praÅ¡o nutraukti administracinę bylÄ arba atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ ; priimti atskirÄ jÄ nutartį ir kreiptis į Žemės Å«kio ministerijÄ dėl NŽT veiksmų, atliekant (duomenys neskelbtini) kaimo kartografijÄ , įvertinimo; kreiptis į prokuratÅ«rÄ , informuojat apie NŽT galimai toliau daromas nusikalstamas veikas.

Tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems tinkamai praneÅ¡ta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2020 m. sausio 10 d. raÅ¡to Nr. 1SS-58-(7.5.), teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamas raÅ¡tas parengtas atsakant į pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. J. 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. gruodžio 6 d. skundus. 2019 m. lapkričio 4 d. skundu, adresuotu Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstaigai, vėliau persiųstu NŽT, buvo praÅ¡oma iÅ¡tirti visas aplinkybes dėl NŽT specialistų ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir priimti tam tikrÄ sprendimÄ . 2019 m. lapkričio 5 d. skunde NŽT, kuris savo turiniu beveik analogiÅ¡kas 2019 m. lapkričio 4 d. skundui, praÅ¡oma panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ Nr. 49SF-3284-(14.49.104) „Dėl kvietimo dalyvauti atliekant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pakartotinį kartografavimÄ â€œ. 2019 m. gruodžio 6 d. pareiÅ¡kėjos skundu, adresuotu NŽT bei kitoms institucijoms, buvo pakartotinai praÅ¡oma iÅ¡tirti aplinkybes dėl NŽT specialistų, nedelsiant sustabdyti visÄ procedÅ«rÄ dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos panaikinimo bei pradėti tarnybinį patikrinimÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos paminėtų skundų turinio matyti, kad juose dėstomos aplinkybės dėl užsitęsusio nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, atkÅ«rimo grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra proceso, dėl pakartotinai atliekamo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimo (ploto ir ribų nustatymo), taip pat NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi).

IÅ¡analizavus RaÅ¡to turinį, nustatyta, kad jame pateikti paaiÅ¡kinimai apie (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo procesÄ . Skundžiame raÅ¡te nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina ir byloje esanti medžiaga, apie tai, kad pareiÅ¡kėja yra pretendentė atkurti 0,5833 ha nuosavybės teises į buvusio savininko P. Å . iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytÄ Å¾emę, jai nuosavybės teisės atkurtos į 0,0801 ha žemės plotÄ , likęs neatkurtas plotas 0,5032 ha.

Taip pat RaÅ¡te dėstomos aplinkybės dėl atlikto (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimo 2003 metais; nurodomi duomenys apie 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtÄ sprendimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo NŽT buvo įpareigota iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos J. J. 2015-04-27 skundÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos J. J. ir S. D. prašė iÅ¡nagrinėti papildomai pateiktÄ buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo archyvinę medžiagÄ bei priimti sprendimÄ ir nustatyti (duomenys neskelbtini) kaimo plotÄ ir ribas pagal pateiktÄ medžiagÄ .

RaÅ¡te nurodoma, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. liepos 3 d. Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėms faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdžio protokolu Nr. 49PRT-18-(14.49.101.) nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimÄ sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotÄ , bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai deÅ¡inėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais, nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas 198,2823 ha; taip pat detaliai nurodyti NŽT veiksmai (užklausimai dėl informacijos pateikimo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo), kuriais buvo siekiam gauti visÄ medžiagÄ , pagal kuriÄ bÅ«tų įvertinta, ar teisingai atlikta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija.

Be to, RaÅ¡te atsakyta ir į Seimo kontrolieriaus klausimÄ â€žkada iÅ¡ Lietuvos valstybės istorijos archyvo buvo gauta Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybės (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo plano, sudaryto 1869 metais, kopija“, informuojant, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2019 m. spalio 17 d. raÅ¡tu Nr. R10 (8.12V948) pateikė (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo 1869 metų plano patvirtintÄ kopijÄ , todėl Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas buvusio rėžinio kaimo ribų ir ploto patikslinimÄ 2017 m. liepos 3 d. ir turėdamas tik Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo plano, sudaryto 1869 metais kopijÄ , kuri nebuvo patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, Å¡io dokumento nevertino.

RaÅ¡te taip pat atkreiptas dėmesys, kad pareiÅ¡kėja jau 2019-11-06 raÅ¡tu Nr. 1SS-2143-(7.5.) buvo informuota, kad klausimas dėl žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra galės bÅ«ti sprendžiamas dar kartÄ Ä¯vertinus 2017 metais naujai kartografuotų ginčo žemės plotų pagrįstumÄ , atsižvelgiant į gautÄ medžiagÄ . RaÅ¡te pažymėta, kad 2019 spalio 17 d. paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms (pateikus 1869 m. planÄ ), NŽT nusprendė pakartotinai 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. atlikti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ir ploto kartografavimÄ , apie tai pareiÅ¡kėja buvo informuota NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raÅ¡tu Nr. 49SF-3284-(14.49.104) „Dėl kvietimo dalyvauti atliekant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pakartotinį kartografavimÄ â€œ, kuris yra informacinio pobÅ«džio, nesukeliantis teisinių pasekmių.

Be kita ko pareiškėjai Rašte išaiškinta sprendimo dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pakartotinio kartografavimo priėmimo, paskelbimo ir apskundimo tvarka. Dėl atsakovo darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų pažymėta, kad nenurodant konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių duomenų, NŽT neturi galimybės tinkamai patikrinti ir vertinti pareiškėjos teiginių pagrįstumo ir išaiškinta teisė šiuo klausimu kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tvarkos 106? punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia teritoriniam skyriui informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Vadovaujantis Tvarkos 106? punktu turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Metodinių nurodymų 3.3 papunktyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektÄ rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamÄ Å¾emės sklypų bei kaimų ribų kartografavimÄ , žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymÄ pagal planus.

Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja skundais NŽT prašė iÅ¡tirti visas aplinkybes dėl NŽT specialistų ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ Nr. 49SF-3284-(14.49.104), sustabdyti procedÅ«rÄ dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos panaikinimo bei pradėti tarnybinį patikrinimÄ . IÅ¡analizavus skundžiamo raÅ¡to turinį ir argumentus, darytina iÅ¡vada, kad jame nuosekliai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta įvykių, faktų, sprendimų, susijusių su ginčijamu nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesu, seka.

Taigi atsakovas, priimdamas skundžiamÄ raÅ¡tÄ , vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, kartografavimÄ , atsižvelgdamas į nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos duomenis, iÅ¡dėstė svarbiausius su tuo susijusius aspektus, informavo apie tolimesnius planuojamus veiksmus, paaiÅ¡kino, kodėl juos planuojama atlikti. PareiÅ¡kėja skundais iÅ¡ esmės siekė sustabdyti planuotÄ pakartotinį buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ir ploto kartografavimÄ , apie kurį pareiÅ¡kėja buvo informuota NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raÅ¡tu Nr. 49SF-3284-(14.49.104), taip pat prašė šį raÅ¡tÄ panaikinti.

Atsakovas skunde pagrįstai nurodė, kad NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raÅ¡tas Nr. 49SF-3284-(14.49.104) informacinio pobÅ«džio, juo pareiÅ¡kėjai nebuvo sukeltos jokios neigiamos teisinės pasekmės. Be to, teismo nuomone, Å¡iuo raÅ¡tu kaip tik buvo siekiama informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie planuojamÄ veiksmÄ sudarant galimybę jame dalyvauti, t.y. tokiu bÅ«du užtikrinant pareiÅ¡kėjos teises ir teisėtus interesus dalyvauti, teikti paaiÅ¡kinimus jai pačiai itin aktualiu klausimu. Reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), iÅ¡skyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypÄ nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, iÅ¡nuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypÄ , skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Tvarkos 122 punktas įtvirtina, jog skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius atkÅ«rimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priėmimo nagrinėjami Reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Metodinių nurodymų 5 punkte nustatyta, kad komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo priimtas sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, o jo sprendimas skundžiamas teismui ABTÄ® nustatyta tvarka.

Taigi nesutinkant su atitinkamais NŽT sprendimais, susijusiais su pakartotinai atliekamu buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimu (ploto ir ribų nustatymo), Å¡ie sprendimai skundžiami atskira, paminėtuose teisės aktuose nurodyta tvarka. Å i tvarka pareiÅ¡kėjai ir buvo paaiÅ¡kinta ginčijame raÅ¡te. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog atsakovė nepagrįstai atsisako nutraukti administracinę procedÅ«rÄ dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos keitimo.

Taip pat pažymi, jog NŽT Vilniaus skyrius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai patikslino (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijÄ , kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyta ir galiojanti, o kodėl Å¡is sprendimas keičiamas, nepaaiÅ¡kinama. Su Å¡iais pareiÅ¡kėjos argumentais teismas nesutinka. Pažymėtina, kad pagal paminėtas teisės aktų (Reformos įstatymo, Tvarkos ir Metodinių nurodymų) nuostatas bÅ«tent Komisija yra subjektas, įgaliotas atlikti dokumentacijos tyrimÄ dėl miesto teritorijoje esančių sklypų ir kaimų ploto nustatymo (Metodinių nurodymų 3.3 ir 3.6.2 punktai).

NŽT vadovas šį klausimÄ gali spręsti tik ikiteismine tvarka, t.y. nagrinėdamas skundÄ dėl Komisijos sprendimo, todėl ginčijame raÅ¡te pagrįstai nurodyta, jog dėl rėžinio kaimo ribų ir ploto klausimų pirmiausiai sprendžia Komisija ir tik vėliau NŽT vadovas, jei bÅ«tų pateiktas skundas dėl Komisijos sprendimo. RaÅ¡te atsakant į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl atsakovo darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų pagrįstai konstatuota, kad pareiÅ¡kėja nenurodė tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir duomenų, todėl nėra galimybės tinkamai patikrinti ir vertinti pareiÅ¡kėjos teiginių pagrįstumo Å¡iuo klausimu.

Pažymėtina, kad NŽT nenustačius pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimÄ jo darbuotojų atžvilgiu, pareiÅ¡kėja neturi reikalavimo teisės į tokio sprendimo panaikinimÄ . Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas praÅ¡ymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo (konstatavimo), todėl Å¡ioje dalyje skundas negali bÅ«ti tenkinamas. Be to, reikalavimas dėl darbuotojų veiksmų vertinimo kaip piktnaudžiavimo tarnyba, yra susijęs su baudžiamosios teisės reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl nespręstinas ABTÄ® nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kintina, jog turint objektyvių duomenų apie galimų nusikalstamų veiksmų, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pan., padarymÄ , ji gali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi bÅ«ti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti;

Å¡ios teisės negalima apriboti ar i; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkinama jÄ Ä¯gyvendinti; jeigu bÅ«tų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ , bÅ«tų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi bÅ«ti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali bÅ«ti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad Å¡i teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundÄ , pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis Å¡iomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-184/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje eAS-781-556/2015).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėtina, kad iÅ¡vada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobÅ«džio iÅ¡vada, nes ji reiÅ¡kia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiÅ¡kia ir konstatavimÄ , kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr.AS442-505/2009).

Taigi, iÅ¡vada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Teismas, įvertinęs skundžiamo raÅ¡to turinį konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos skundai iÅ¡nagrinėti ir į juos atsakyta iÅ¡samiai, argumentuotai, vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų normomis.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja ir skunde teismui nenurodo jokių teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, įrodymų, kaip atsakovės RaÅ¡tas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, t. y. daro įtakÄ pareiÅ¡kėjos, kaip suinteresuoto asmens, teisinei padėčiai, ir kad yra bÅ«tina ginti pareiÅ¡kėjos pažeistas teises ar teisėtus interesus pareiÅ¡kėjos nurodomu bÅ«du, t.y panaikinant skundžiamÄ raÅ¡tÄ . Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad RaÅ¡te iÅ¡dėstyti paaiÅ¡kinimai apie (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo procesÄ , bÅ«tinybę patikslinti ribas pagal naujai gautus ir paaiÅ¡kėjusius duomenis, ir jame nėra formuluojami jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, galintys įtakoti pareiÅ¡kėjos teisės ir teisėtus interesus, yra pagrindas skundžiamÄ RaÅ¡tÄ vertinti kaip informacinio pobÅ«džio raÅ¡tÄ , todėl reikalavimas panaikinti RaÅ¡tÄ negali bÅ«ti tenkinamas.

Aplinkybė, jog RaÅ¡te nurodyta, kad jis gali bÅ«ti skundžiamas ABTÄ® nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo RaÅ¡tÄ vertinti kitaip, be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimÄ , jame nurodytÄ apskundimo tvarkÄ , ar jame vartojamas sÄ vokas, bet pagal tikrÄ jį teisės akto turinį, nustatomÄ pagal administraciniam sprendimui bÅ«dingus požymius. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pareiÅ¡kėjos skundas dėl NŽT 2020 m. sausio 10 d. raÅ¡to Nr.1SS-58/(7.52) atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos S. D. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Saulius Jakaitis Iveta Pelienė Fausta Vitkienė