2017-12-20 Nr. AB-24352-3-64-3-00110-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-952-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00110-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 12–13), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo laikomas Šiaulių TI, nesudarant jam normalių kalinimo (suėmimo) sąlygų. Pareiškėjas paaiškino, kad jam kamerose trūko gyvenamojo ploto, kameros buvo perpildytos. Pareiškėjas nurodė, kad dėl ploto trūkumo jam trūko oro, svaigo galva, pareiškėjas negalėjo normaliai miegoti. Paaiškino, kad tapo irzlus ir nervingas.

3. Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 42–47).

4. Šiaulių TI paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Atsakovo teigimu, Šiaulių TI gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas, Šiaulių TI nuomone, dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 53–56).

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kurio 1.3.1 punktas nustato, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Vadovaudamasis atsakovo pateikta pažyma, teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė į teisės aktais reglamentuojamą minimalų gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista (pareiškėjui teko nuo 3,82 kv. m iki 11,52 kv. m gyvenamojo ploto). Teismas, vadovaudamasis atsakovo pateiktos pažymos duomenimis taip pat konstatavo, kad pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų į Šiaulių TI direktorių nesikreipė.

III. 7. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti prašomą neturtinę žalą (b. l. 60–61).

8. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo atsiliepime pateikta informacija ir neatsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentus. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovo atsiliepime buvo neteisingai nurodytas kamerose buvusių žmonių skaičius. Be to, atsiliepime nebuvo nurodytas bendras kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas.

9. Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 66–68).

10. Atsakovas savo nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė ir atsiliepime į skundą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė išsamiai ir visapusiškai ištyręs bei įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui A. S. už kalinimą Šiaulių TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

12. Administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs ginčo laikotarpiu pareiškėjo nurodyto teisės pažeidimo (gyvenamojo ploto Šiaulių TI trūkumo). Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik Šiaulių TI pateiktais duomenimis, tačiau neatsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentus. Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl kamerų ploto.

14. Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

15. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pareiškėjas atsisakė dalyvavimo teismo posėdyje, kuriame teismas tyrė byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas nurodė, kad teismo posėdyje nepageidauja dalyvauti (b. l. 5) ir į posėdį neatvyko, nors apie jo datą, laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta (b. l. 51–52). Be to, pareiškėjui iki teismo posėdžio buvo išsiųstas Šiaulių TI atsiliepimas (b. l. 49), tačiau pareiškėjas nenurodė teismui apie šiame atsiliepime, jo manymu, pateiktą klaidingą informaciją. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad Šiaulių TI teismui pateikė neteisingus duomenis yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegijos atmetamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Šiaulių TI teismui pateikta informacija.

16. Iš byloje esančios Šiaulių TI pažymos (b. l. 29) matyti, kad pareiškėjas kartu su kitais 1–4 asmenimis 2015 m. rugpjūčio 17–20, 26–28 d. buvo laikomas kameroje, kurios bendras plotas 23,05 kv. m, dalį 2015 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas kartu su kitais 5 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas 22,93 kv. m, o 2015 m. rugsėjo 10–16 d. pareiškėjas kartu su kitais 3–4 asmenimis buvo laikomas 21,48 kv. m kameroje. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamasis kameros plotas nebuvo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus plotas (3,6 kv. m). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė.

17. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Atitinkamai, dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė