2026-03-10 Nr. AB-5333-4-16-3-00060-2026-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1898-525/2026

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00060-2026-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam Z. Z. Z. A. O. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,

vertėjams J. B. ir A. A. F.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio Z. Z. Z. A. O. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) prisistačiusio Z. Z. Z. A. O. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) prisistačiusio Z. Z. Z. A. O.(toliau – ir užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė, kad 2025 m. liepos 12 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl asmenų perdavimo ir priėmimo, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske, Lenkijos Respublikos pusė perdavė (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusį Z. Z. Z. A. O.. Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, o po to neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir asmenų grupėje 2025 m. liepos 11 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Seinų užkardos pareigūnų, vietovėje Krejwiany.

3. Centras akcentavo, jog patikrinus duomenų bazes, asmens tapatybės patvirtinti ir nustatyti nepavyko, todėl 2025 m. liepos 12 d. užsienietis buvo sulaikytas iki 48 valandų ir perduotas Centrui.

4. Centras paaiškino, kad nuo 2025 m. liepos 14 d. VSAT sprendimu užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje iki 2025 m. rugsėjo 14 d., kol bus išspręstas jo perdavimas Latvijos Respublikai, vadovaujantis 1995 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos vyriausybių sutartimi dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo, tačiau Latvijos Respublikos pasienio tarnyba 2025 m. rugpjūčio 5 d. atmetė Lietuvos Respublikos prašymą priimti užsienietį dėl nepakankamų įrodymų. Lietuvos Respublika tapo atsakinga dėl užsieniečio teisinės padėties nustatymo.

5. Centras pažymėjo, jog Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, užsieniečiui skyrė sulaikymą VSAT iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

6. Centras atkreipė dėmesį, kad užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nagrinėti prašymą iš esmės skubos tvarka. Centras pažymėjo, jog Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Latvijos Respublikos prieglobsčio skyrių dėl užsieniečio prisiėmimo savo žinion, tačiau Latvijos Respublikos prieglobsčio skyrius 2025 m. spalio 27 d. informavo, jog prašymas prisiimti užsienietį savo žinion atmestas. Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 5 d. atliko užsieniečio apklausą.

7. Centras pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė užsieniečio skundą ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą paliko nepakeistu.

8. Centras paaiškino, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu pakeitė užsieniečiui taikomą teisinę priemonę į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikinos apgyvendinimo vietos be vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai. Užsienietis su sprendimu nesutiko, apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi atmetė užsieniečio skundą ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistu.

9. Centras akcentavo, jog Migracijos departamentas 2026 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiui, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau - ir SIS) perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pavesti VSAT vykdyti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis Migracijos departamento 2026 m. sausio 29 d sprendimą apskundė teismui.

10. Centras nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, jis nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, buvo sulaikytas, kai neteisėtu būdu išvyko į kitą valstybę ir buvo grąžintas Lietuvos Respublikai. VSAT nenustatė, kad užsienietį su Lietuvos Respublika sieja socialiniai, ekonominiai ar šeiminiai ryšiai, taip pat jis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui Lietuvoje. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė po to, kai buvo sulaikytas teismo sprendimu ir jo atžvilgiu Migracijos departamentas priėmė jam nepalankų sprendimą, kurį jis apskundė teismui. Todėl būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, kadangi užsienietis, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, gali bandyti pasislėpti ar siekti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių įstatymus ir sutrukdydamas kompetentingoms institucijoms priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

II. 11. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2026 m. vasario 17 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino ir pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam Z. Z. Z. A. O. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2026 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

12. Teismas nustatė, kad užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, neteisėtai kirtęs Lietuvos – Lenkijos valstybių sieną, neturint asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir 2025 m. liepos 12 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikos VSAT pareigūnams. VSAT sprendimu, 2025 m. liepos 12 d. užsienietis buvo sulaikytas iki 48 valandų, o Centro 2025 m. liepos 14 d. sprendimu, apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. rugsėjo 14 d.

13. Teismas pažymėjo, jog Latvijos Respublikai atsisakius priimti užsienietį, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, jis sulaikytas iki 2025 m. lapkričio 19 d.

14. Teismas akcentavo, kad užsienietis pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo, tačiau 2026 m. sausio 29 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir jį išsiusti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis dėl šio sprendimo pateikė skundą administraciniam teismui.

15. Teismas atkreipė dėmesį, jog Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. vasario 19 d.

16. Teismas, nustatęs, kad užsienietis neteisėtai iš Lietuvos Respublikos atvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir perduotas VSAT pareigūnams, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik būdamas sulaikytas, praėjus daugiau nei 1 mėnesiui po sulaikymo, jo tapatybė nenustatyta ir užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento sprendimas nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jį išsiusti iš Lietuvos Respublikos, kurį užsienietis apskundė teismui, sprendė, jog yra didelė tikimybė, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių įstatymus, tokiu būdu sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui. Todėl konstatavo, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, užsieniečiui yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti.

17. Teismas pažymėjo, jog nors užsienietis nurodo, kad jis nuo 2025 m. liepos mėnesio yra sulaikytas, Centras prašo pratęsti ne sulaikymo, o paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą. Nors užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama, bet šis ribojimas nėra absoliutus.

III. 18. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 17 d. sprendimą ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

19. Užsienietis nurodo, kad jo judėjimo laisvė apribota daugiau nei 8 mėnesius, VSAT nepateikė jokių duomenų apie tai, jog institucijos ėmėsi veiksmų, jo tapatybei nustatyti ar patikrinti, todėl toliau asmens judėjimo laivę riboti siekiu išsiaiškinti asmens tapatybę yra nepagrįsta.

20. Užsienietis pažymi, jog duomenų apie tai, kad jis nebendradarbiautų, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nėra. Akcentuoja, kad siekdamas bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis yra pateikęs savo gimimo liudijimo ir asmens tapatybės kortelės kopijas.

21. Užsienietis akcentuoja, kad asmens (tiek Lietuvos piliečio, tiek užsieniečio, nepriklausomai nuo jo statuso) teisė į laivę yra saugoma ir ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas yra leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Šiuo Konstitucinio Teismo išaiškinimu yra plačiai remiamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant užsieniečių sulaikymo klausimus, joje yra pabrėžiama, kad sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir ji turi būti taikoma griežtai laikantis įstatymo nuostatų, reguliuojančių sulaikymą. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, esant būtinybei riboti asmens teisę į laisvę, inter alia (be kita ko) taip, jog asmens judėjimo laisvė būtų suvaržoma tiek, kad toks laisvės suvaržymas galėtų būti prilygintas sulaikymui, tai daryti galima tik laikantis iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių konstitucinių asmens teisių ir laisvių ribojimo sąlygų.

22. Užsienietis nurodo, kad nėra tikslo jam taikyti tokį griežtą laisvės apribojimą kaip de facto (faktiškai) sulaikymą. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pakeitimams, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas be teisės palikti apgyvendinimo vietą negavus vadovo ar įgalioto asmens leidimo, iš esmės nepasikeitė, pasikeitė apgyvendinimo centrų pavadinimai ir institucija, kurios priežiūroje yra centrai, tačiau taikomos priemonės esmė liko ta pati. Užsienietis gyventų tame pačiame centre Pabradėje, toje pačioje teritorijoje, negalėtų išvykti iš Centro teritorijos negavęs vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo ir be palydos.

23. Užsienietis atkreipia dėmesį, jog nėra duomenų apie tai, kad jis būtų pažeidęs Centro nustatytas taisykles nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką (jam periodiškai buvo suteiktas leidimas išeiti iš Centro, jis kaskart grįžo į Centrą numatyta tvarka), todėl nėra jo elgesio indikuojamos pasislėpimo rizikos. Nėra duomenų, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu ar keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, jis yra prieglobsčio prašytojas, jo judėjimo laisvė ribojama daugiau nei 8 mėnesius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

24. Centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Centras, pakartodamas aktualias faktines užsieniečio sulaikymo aplinkybes, nurodo, kad jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų bei dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje, užsienietis vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu, Lenkijos Respublikoje buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvai. Jis nesikreipė į Lietuvos institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, bet tyčia kitų asmenų grupėje suplanuotai neteisėtai atvyko į Europos Sąjungos valstybę. Užsienietis neturi Lietuvos Respublikoje šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto.

26. Centro nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad užsienietis ateityje gali įgyvendinti savo kelionės tikslą vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, kirsdamas jų vidines valstybių sienas neteisėtu būdu, tuo kelti neteisėtos migracijos grėsmę Šengeno erdvėje ar pasislėpti, vengdamas galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimo.

27. Centras akcentuoja, jog užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai VSAT jį sulaikė ir sprendė klausimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl jo veiksmus vertina kaip nenorą būti grąžintam į savo kilmės šalį ir siekį bet kokiais būdais to išvengti.

28. Centras atkreipia dėmesį, kad užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl nėra pagrindo vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę. Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra būtina priemonė.

29. Centras pažymi, jog laikino apgyvendinimo vietoje užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos (neribotai naudotis telefonu, teisine, medicinine, socialine, psichologine pagalba), reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nėra absoliučiai apribota tik laikino apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviam poreikiui, jis laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali išvykti už laikino apgyvendinimo teritorijos ribų. Akcentuoja, kad duomenų, jog užsienietis būtų kreipęsis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas, nėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad užsienietis neteisėtai iš Lietuvos Respublikos atvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir perduotas VSAT pareigūnams, prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo pateikė tik būdamas sulaikytas, praėjus daugiau nei 1 mėnesiui po sulaikymo, jo tapatybė nenustatyta ir užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento sprendimas nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jį išsiusti iš Lietuvos Respublikos, kurį užsienietis apskundė teismui, sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių įstatymus, tokiu būdu sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui. Todėl pratęsė užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą.

32. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl asmenų perdavimo ir priėmimo, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske, Lenkijos Respublikos pusė 2025 m. liepos 12 d. perdavė (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusį Z. Z. Z. A. O.. Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, o po to neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir asmenų grupėje 2025 m. liepos 11 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Seinų užkardos pareigūnų, patikrinus duomenų bazes, asmens tapatybės patvirtinti ir nustatyti nepavyko, todėl 2025 m. liepos 12 d. užsienietis buvo sulaikytas iki 48 valandų ir perduotas Centrui.

VSAT sprendimu 2025 m. liepos 14 d., užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje iki 2025 m. rugsėjo 14 d., kol bus išspręstas jo perdavimas Latvijos Respublikai, tačiau Latvijos Respublikos pasienio tarnyba 2025 m. rugpjūčio 5 d. atmetė Lietuvos Respublikos prašymą priimti užsienietį dėl nepakankamų įrodymų. Lietuvos Respublika tapo atsakinga dėl užsieniečio teisinės padėties nustatymo. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, užsieniečiui skyrė sulaikymą VSAT iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2026 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiui, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pavesti VSAT vykdyti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

Užsienietis Migracijos departamento 2026 m. sausio 29 d sprendimą apskundė teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, atmetė užsieniečio skundą ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą paliko nepakeistu. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu pakeitė užsieniečiui taikomą teisinę priemonę į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikinos apgyvendinimo vietos be vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai, užsienietis su sprendimu nesutiko, apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi atmetė užsieniečio skundą ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

35. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

36. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

37. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

38. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).

39. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindai nustatyti Įstatymo 115 straipsnyje. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

40. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jo judėjimo laisvė apribota daugiau nei 8 mėnesius, VSAT nepateikė jokių duomenų apie tai, jog institucijos ėmėsi veiksmų jo tapatybei nustatyti ar patikrinti, todėl toliau asmens judėjimo laivę riboti siekiu išsiaiškinti asmens tapatybę yra nepagrįsta. Pažymi, jog duomenų apie tai, kad jis nebendradarbiautų, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę nėra. Priešingai, jis siekdamas bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis yra pateikęs savo gimimo liudijimo ir asmens tapatybės kortelės kopijas.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į užsieniečio nurodytus argumentus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui, nėra duomenų, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingomis valstybės institucijomis, užsienietis nepadarė pažeidimų, kai pateikti prašymai palikti laikino apgyvendinimo vietos teritoriją buvo patenkinti ir jam buvo leista išvykti iš laikino apgyvendinimo teritorijos), ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga taikyti užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad užsienietis kreipėsi su prašymais leisti išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, jo prašymus patenkinus, jis pažeidimų nepadarė. Užsieniečiui pakankamai ilgą laikotarpį jau buvo taikytos judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad Centras nenurodė, kokių procedūrų nebūtų galima atlikti užsieniečio atžvilgiu jam pritaikius jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo manyti, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nebūtų pakankama užtikrinti užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, todėl atsižvelgdama į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga taikyti užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, užsienietei skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) prisistačiusio Z. Z. Z. A. O. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti ir skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendino vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė