f6947807-c6da-4895-8ce2-8def3bf984ef · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-939-661/2017Teisminio proceso Nr.2-44-3-01305-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto Z. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Inderhill Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovui Z.

M., tretiesiems asmenims BUAB „Šimista“, atstovaujamai bankroto administratoriaus J. Ž. ir A. M. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ solidaraus atsakovo Z. M. 42 844,81 eurų žalos atlyginimÄ , nustatant, kad atsakovas žalÄ ieÅ¡kovui privalo atlyginti solidariai su BUAB „Šimista“ ir A. M.; 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti atsakovo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant pinigines lėšas. Nurodo, kad atsakovas ieÅ¡kovui žalos padarymo metu buvo įmonės akcininkas ir faktinis vadovas, UAB „Šimista“ buvo nemoki jau 2014 m., o žala padaryta 2015 m. Be to, ieÅ¡kinio suma yra didelė atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, o iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų matyti, kad jis turto turi nedaug, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sudarydamas sandorį su ieÅ¡kovu elgėsi nesÄ Å¾iningai, jį klaidino, manytina, kad sužinojęs apie ieÅ¡kinį, jis gali turtÄ parduoti ar kitaip apsunkinti jo pardavimÄ ieÅ¡kinio patenkinimo atveju.

Mano, jog atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ rodo ir tai, kad dalį veiklos jis iÅ¡ UAB „Šimista“ perkėlė į kitÄ Ä¯monę, o joje dirba visi tie patys darbuotojai, kurie dirbo UAB „Šimista“.Å irvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieÅ¡kovo UAB „Inderhill Baltic“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo Z. M. 42 844,81 eurų vertės nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių pas skolininkÄ ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant reikalavimo sumos, areÅ¡tÄ , leidžiant atsakovui iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų mokėti mokesčius valstybei ir atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatavimui, jog ieÅ¡kinys atsakovui dėl žalos priteisimo nėra net tikėtinai pagrįstas. Nurodė, kad teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju byloje ir nėra faktinių duomenų apie ieÅ¡kovo ketinimus perleisti, paslėpti, iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ ir tokiu bÅ«du apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ galimÄ jam palankų teismo sprendimo įvykdymÄ , tačiau bÅ«tinybę areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, atsakovui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ , jeigu jis nuspręstų taip pasielgti.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimo suma fiziniam asmeniui yra didelė, o ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo, todėl teismo vertinimu, bÅ«tent Å¡iuo atveju, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Atsakovas Z. M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2017-01-17 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.Nurodo, kad Å irvintų rajono apylinkės teismui 2016m. balandžio 26 d. priimant įsakymÄ ir priteisiant iÅ¡ UAB „Šimista“ ir A.

M. 32705,96 skolÄ , 10138,85 Eur delspinigius, bylinėjimosi iÅ¡laidas ir palÅ«kanas, atsakovas Z. M. nedalyvavo, todėl minėtas teismo sprendimas neturi prejudicinės galios sprendžiant šį ieÅ¡kinį. Kaip ieÅ¡kinio pagrindÄ ieÅ¡kovas nurodo tai, kad jo nuomone esant UAB „Šimista“ nemokumui Atsakovas Z. M. , kaip bendrovės akcininkas ir vadovas, laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tuo pažeisdami pareigÄ , nustatytÄ LR Ä®monių bankroto įstatymo ( toliau Ä®BÄ®) 8 str. 1 d. bei bendro pobÅ«džio elgesio taisyklę, numatytÄ LR CK 6. 263 str. 1 dalyje, dėl ko kreditoriams buvo padaryta turtinė žala.Žala, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl savalaikio bankroto bylos neinicijavimo, laikoma ne bendra kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, o nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma, kuri susidarė dėl savalaikio nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Esant atsakomybei dėl pavėluoto kreipimosi iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , kreditoriams padaryta žala laikytina bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi.

Atsakovas Z. M., skirtingai nei tvirtina ieÅ¡kovas, laiduotojui dėl prievolinių netinkamo įvykdymo A. M., neturint pakankamai lėšų skolos padengimui, negali atsakyti dėl Å¡io pagrindo ieÅ¡kovui atsiradusios turtinės žalos, nes jo atsakomybė gali bÅ«ti siejama tik su bendrovės veikla.Nurodo, kad atsakomybė už virÅ¡ijančius normaliÄ Å«kinę-komercinę rizikÄ sandorius, sudarytus UAB „Šimista" vardu, turi tekti bendrovės vadovui, kuriuo buvo ne atsakovas Z. M., o tretysis asmuo A.

M..Jokių duomenų, kad dalyvaujant Z. M. buvo patvirtintas 2014 metų bendrovės metinių ataskaitų rinkinys IeÅ¡kovas nepateikė, tokių duomenų nėra ir negali bÅ«ti, nes Z. M. nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime, o 2015 metų bendrovės metinių ataskaitų rinkinys buvo sudarytas tik 2016 metais, t.y. kai Z. M. jau nebuvo bendrovės akcininkas.IeÅ¡kovas UAB „Underhill Baltic“ ir tretieji asmenys A. M. ir UAB „Šimista“ atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ skundÄ nepateikė.

Atskirasis skundas tenkintinas. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo (pareiÅ¡kėjo) reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo konstatavimui, jog ieÅ¡kinys atsakovui dėl žalos priteisimo nėra net tikėtinai pagrįstas. Taip pat nurodė, kad teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju byloje ir nėra faktinių duomenų apie ieÅ¡kovo ketinimus perleisti, paslėpti, iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ ir tokiu bÅ«du apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ galimÄ jam palankų teismo sprendimo įvykdymÄ , tačiau bÅ«tinybę areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, atsakovui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ , jeigu jis nuspręstų taip pasielgti.Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo prezumpcija nėra pagrindo sutikti.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip numato Å¡i procesinės teisės norma, yra bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) ieškinio tikėtinas pagrindimas;

2) bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti Å¡ias sÄ lygas (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savitikslis procesinis veiksmas. Å ių procesinių priemonių taikymo tikslas – užtikrinti tinkamÄ bÅ«simo teismo sprendimo (į)vykdymÄ .

Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, jeigu egzistuoja faktinės aplinkybės, kurios preliminariai patvirtina, jog bÅ«simas teismo sprendimas galimai nebus tinkamai įvykdytas be teismo įsikiÅ¡imo, realizuojamo per Å¡ių užtikrinimo priemonių taikymÄ . Toks teismo įsikiÅ¡imas yra galimas, jeigu, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, egzistuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikÄ (grėsmę), kaip tokiÄ , gali patvirtinti asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, valiniai nesÄ Å¾iningi veiksmai ar tokių veiksmų atlikimo galimybė.

NesÄ Å¾iningumas reiÅ¡kia siekį iÅ¡vengti ar apsunkinti galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymÄ . IeÅ¡kinio suma, kad ir kokia didelė bebÅ«tų, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos ir kartu nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Akivaizdu, jog tarp ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų materialinių subjektinių reikalavimų dydžio ir galimo asmens, kuriam yra reiÅ¡kiami reikalavimai, nesÄ Å¾iningumo, nukreipto į siekį iÅ¡vengti ar apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymÄ , nėra tiesioginio ryÅ¡io.Preziumuojama, kad asmuo yra sÄ Å¾iningas civilinių teisinių santykių dalyvis.

Nebent įstatymas numato kitaip (pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.67 straipsnis). Atitinkamai teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo grėsmė, kaip sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nėra preziumuojama. Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti faktinius duomenis, patvirtinančius realiÄ ar hipotetinę teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo grėsmę.Ta aplinkybė, kad atsakovas galimai yra skolingas ieÅ¡kovui, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovo piktybiÅ¡kumÄ , leidžiantį daryti prielaidÄ , kad jie nevykdys bÅ«simo teismo sprendimo.IeÅ¡kovas tikėtinai nepagrindė, jog egzistuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė).

Vadinasi, nėra pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Todėl teismas atmeta ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, dėl ko yra naikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręstinas iÅ¡ esmės, atmetant ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., teismas n u t a r i a:

Å irvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teisėjas                                                                                    Alvydas Barkauskas