f6924fe5-3dff-4599-bdde-64a68ad06fa8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-824-943/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00457-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.5.2.; 2.1.5.3.; 2.5.4.; 3.6.1.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-599-513/2016 pagal nurodytos ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovėms Codan Forsikring A/S, Odense Steel Shipyard Ltd ir SVITZER A/S dėl žalos atlyginimo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Codan Forsikring A/S bei subsidiariai iÅ¡ atsakovių Odense Steel Shipyard Ltd ir SVITZER A/S 90 480,18 Eur žalos atlyginimo, 5 154,26 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ (anksčiau – UAB DK „PZU Lietuva) nurodė, kad 2008 m. spalio 5 d. atsakovei SVITZER A/S priklausantis laivas „LINDO-4“ (laivo valdytojas – Odense Steel Shipyard Ltd) Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste atsitrenkė į krantinę Nr. 62 ir jÄ apgadino.

Siekiant nesudaryti kliūčių laivui palikti uosto teritorijÄ , 2008 m. spalio 10 d. laivo „LINDO-4“ draudikė, atsakovė Codan Forsikring A/S, trečiajam asmeniui VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“ iÅ¡davė garantinį raÅ¡tÄ , kuriuo įsipareigojo per 20 dienų nuo pretenzijos pateikimo apmokėti padarytÄ Å¾alÄ , nevirÅ¡ijančiÄ 200 000 Eur. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad laivo „LINDO-4“ savininkÄ ir valdytojÄ nustatė remdamasi trečiojo asmens pateiktomis bendrosiomis deklaracijomis, kuriose nurodyta, kad nesavaeigės baržos „LINDO-4“ ir jÄ tempusio laivo savininkas – atsakovė SVITZER A/S. Remiantis žalos dydį patvirtinančias dokumentais ir ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens sudaryta draudimo sutartimi, ieÅ¡kovė 2012 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo trečiajam asmeniui 90 480,18 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . 2012 m. rugpjūčio 8 d. ieÅ¡kovė pateikė už žalÄ atsakingo asmens draudikui – atsakovei Codan Forsikring A/S pretenzijÄ , kuria pareikalavo atlyginti 90 480 Eur dydžio žalÄ . 2012 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė Codan Forsikring A/S pranešė, kad žalos atlyginti nesutinka, nes pasibaigė ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovės reikalavimams reikÅ¡ti. 2013 m. gegužės 2 d. ieÅ¡kovė atsakovei pateikė dar vienÄ pretenzijÄ , tačiau žala nebuvo atlyginta ir po pastarosios pretenzijos įteikimo.Atsakovė Codan Forsikring A/S 2008 m. spalio 10 d. garantiniu raÅ¡tu pripažino savo prievolę apmokėti žalÄ , padarytÄ VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“, todėl, ieÅ¡kovės nuomone, garantinis raÅ¡tas nutraukė ieÅ¡kinio senaties terminÄ iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. atsakovės atsakymo, kuriuo ji atsisakė apmokėti žalÄ .IeÅ¡kovė pažymėjo, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos teisę.

IeÅ¡kovė savo nuomonę dėl bylos priskirtinumo Lietuvos Respublikos teismams grindė Tarybos reglamento (EB) 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Briuselis I) 9 straipsnio 1 dalies b punkto ir 5 straipsnio 3 punkto nuostatomis, CK 1.43 straipsnio 1 dalimi bei Prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsniu.Atsakovės Codan Forsikring A/S, Odense Steel Shipyard Ltd su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip pareikÅ¡tÄ suėjus senaties terminui.Atsakovė Codan Forsikring A/S nurodė, kad jos atsakomybė pagal 2008 m. spalio 10 d. garantijÄ galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų įvykdytos garantijos sÄ lygos, tai yra jei ieÅ¡kovė reikalaujamÄ atlyginti žalÄ bÅ«tų prisiteisusi iÅ¡ laivo „LINDO-4“ savininko arba su juo bÅ«tų sudaryta taikos sutartis.

Be to, garantija buvo iÅ¡duota tam, kad bÅ«tų užtikrintas trečiojo asmens galimas ieÅ¡kinys laivo „LINDO-4“ savininkams bei iÅ¡vengta galimo laivo areÅ¡to. Žalos fakto, priežasties, kaltės klausimai garantijoje nebuvo sprendžiami, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė pripažino savo kaltę ir jai kilo prievolė atsakyti už žalÄ padariusį asmenį.Codan Forsikring A/S ir laivo „LINDO-4“ savininko (draudėjo) iÅ¡ tarp jų sudarytos draudimo sutarties kylančius teisinius santykius reglamentuoja pati draudimo sutartis ir Danijos Karalystės įstatymai.

Draudimo sutarties 7.6. punktas įtvirtina, kad byla teisminga Danijos Karalystės teismams, todėl remiantis Å¡ia nuostata ir Reglamento Briuselis I 13 straipsnio 3 ir 5 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieÅ¡kinys neteismingas Lietuvos teismams. Atsakovė SVITZER A/S su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad „LINDO-4“ nėra laivas, o tik barža, ant kurios gali bÅ«ti sukraunami didelių gabaritų kroviniai transportavimui jÅ«ra, jÄ velkant ar stumiant jÅ«riniu vilkiku. Atsakovė teigia, kad ji nebuvo ir nėra baržos „LINDO-4“ (dabartinis pavadinimas „H282“) savininkė, todėl negali atsakyti už uosto krantinės sugadinimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu bylos dalį atsakovei Codan Forsikring A/S nutraukė, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės perimtam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad žala padaryta 2008 m. spalio 5 d., o ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2013 m. liepos 29 d., t. y. praleidus senaties terminÄ , kuris suėjo 2011 m. spalio 5 d., ir nenustatęs pagrindų jam atnaujinti, taikė ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmetė.

Be to, teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys netenkintinas ir kitais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog barža „LINDO-4“ valdytojo buvo palikta be priežiÅ«ros ar buvo savaeigė. Barža buvo veikiama (buksyruojama) vilkikų „Stevns Master“ ir „Tak 4“, todėl už žalÄ yra atsakingi vilkikų valdytojai (CK 6.263 straipsnio 3 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Å iuo pagrindu ieÅ¡kinys atsakovei SVITZER, A/S, kuriÄ ieÅ¡kovė nurodė kaip baržos „Lindo-4“ savininkę, buvo atmestas, kaip pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.Klaipėdos apygardos teismas ginčijamu sprendimu nustatė, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti pareikÅ¡tas vilkikų „Stevns Master“ ir „Tak 4“ valdytojams ir (arba) jų civilinės atsakomybės draudikams.

Vilkiko „Stevns Master“ valdytojais nurodomi skirtingi asmenys: savininke – STEVNS CHARTER&TOWAGE, registruota valdytoja – Danijos bendrovė Nordane Shipping, A/S, faktine valdytoja – Odense Steel Shipyard Ltd, jÅ«rine draudike – Codan Forsikring, A/S, civilinės atsakomybės draudike – P&I Skuld. IeÅ¡kovė teikia reikalavimÄ draudikei Codan Forsikring, A/S, ir faktinei valdytojai Odense Steel Shipyard Ltd. Tačiau Codan Forsikring, A/S yra laivo korpuso ir mechanizmų draudikė. Å iuo draudimu draudimo apsauga suteikiama pačiam laivui, įskaitant korpusÄ , jame esančius mechanizmus.

Tačiau byloje neįrodyta, kad atsakovė Codan Forsikring A/S buvo vilkiko „Stevns Master“ civilinės atsakomybės draudikė, taip pat neįrodyta, kad vilkiko laivo ir korpuso draudimas apima vilkiko savininko ar valdytojo civilinę atsakomybę dėl laivo susidūrimo. Be to, teismas sutiko su atsakovėmis, jog bet koks iš jūrinio draudimo atsiradęs ginčas, remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 13 straipsnio 5 dalimi ir 14 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi turėjo būti nagrinėjamas Kopenhagos jūrų prekybos teisme ir Danijos Aukščiausiajame Teisme ir tokia jurisdikcija yra išimtinė.

Šį teismingumÄ nustatė draudikė atsakovė Codan Forsikring, A/S, ir draudėja – kompanija A. P. Møller.Teismo vertinimu, 2008 m. spalio 10 d. atsakovės Codan Forsikring, A/S, garantinis raÅ¡tas nepakeitė draudikės Codan Forsikring, A/S, ir draudėjos kompanijos A. P. Møller susitarimu nustatyto iÅ¡imtinio teismingumo ir byla netapo teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes sutartinis teismingumas nustatomas sutarties Å¡alių sutartimi, todėl pakeisti jį gali tos pačios Å¡alys ir tokia pat forma, t. y. raÅ¡tu, byloje nėra įrodymų, kad Codan Forsikring, A/S, ir kompanija A.

P. Møller po 2008 m. spalio 5 d. įvykio pakeitė 2008 m. sausio 6 d. sudarytÄ susitarimÄ apie iÅ¡imtinį teismingumÄ . Remiantis Å¡iais motyvais teismas sprendė, kad ginčas su draudiku dėl žalos atlyginimo neteismingas Å¡iam teismui, todėl byla draudikei Codan Forsikring, A/S, nutrauktina.Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog barža „LINDO-4“ buvo prispausta prie krantinės tik dėl vilkiko „Stevns Master“ valdytojo kaltės, kad vien tik baržos vilkimo bÅ«das ir tvarka, kapitonų veiksmai, paveikė baržos judėjimo trajektorijÄ ir greitį taip, jog prispaudimo prie krantinės jėga buvo tokio dydžio, kad galėjo bÅ«ti ypač didelių byloje nustatytų krantinės Nr. 62 pažeidimų priežastimi, be to, baržos apgadinimo lygis nesudaro pagrindo spręsti apie byloje ieÅ¡kovės įrodinėjamo dydžio žalos krantinei sukėlimÄ , tuo labiau neturint duomenų, kokia buvo krantinės bÅ«klė iki avarijos.

Teismo vertinimu, neįrodžius Å¡ių sÄ lygų vilkiko valdytojo deliktinė civilinė atsakomybė neįrodyta ir remiantis nurodytais motyvais ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų tenkinami, priteisti iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl ginčui taikytinų jurisdikcijos taisyklių, t. y. nepagrįstai iÅ¡plėtė sutartinį teismingumÄ ir jį pritaikė trečiajam asmeniui – ieÅ¡kovei, be to, nesilaikė Briuselis I reglamente nustatytų bylų, susijusių su draudimu, teismingumo taisyklių.Teismas netinkamai nustatė įrodinėtinas civilinės atsakomybės sÄ lygas ir nukrypo nuo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklių.

Žala didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui atsiranda be kaltės.Teismas netinkamai nustatė baržos draudimo sutartimi garantuojamÄ draudimo apsaugÄ . Teismas nepagrįstai konstatavo, kad draudimo sutartis nenustato draudiko pareigos atlyginti tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ .Skundžiamo sprendimo ydingumÄ patvirtina ir tai, kad teismas netinkamai nustatė subjektus, kurie atsakingi už krantinei padarytos žalos atlyginimÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent barža „LINDO-4“ atsitrenkė į krantinę ir padarė jai žalÄ , todėl bÅ«tent Å¡io laivo valdytojas atsakingas už žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei.

Be to, faktinis baržos valdytojas avarijos metu gali bÅ«ti nenustatytas, jeigu žinomas jos draudikas, kuriam kyla pareiga atlyginti žalÄ .Byloje netinkamai taikytos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios teisės normos ir nepagrįstai konstatuota, kad neegzistuoja pagrindų ieÅ¡kinio senačiai atnaujinti. Be to, teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kinio senaties nutraukimo pagrindų.Atsakovės Codan Forsikring A/S, Odense Steel Shipyard Ltd ir SVITZER A/S su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ; priteisti atsakovėms jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:tarp skirtingų draudikų susiklostantys teisiniai santykiai yra ne deliktinės, o sutartinės kilmės. Å iuo atveju ieÅ¡kinys atsakovei Codan Forsikring A/S yra grindžiamas 2008 m. sausio 6 d. draudimo polisu ir draudimo sÄ lygomis, nustatančiomis, kad bet kokie iÅ¡ Å¡ios sutarties kilę ginčai sprendžiami Danijoje. Atsakovės iÅ¡duotame garantiniame raÅ¡te esanti iÅ¡lyga dėl ginčo sprendimui taikytinos teisės reiÅ¡kia tai, kad tik ginčas kilęs tiesiogiai iÅ¡ garantinio raÅ¡to bus teismingas Lietuvos teismams.Garantinis raÅ¡tas nėra ir negali bÅ«ti pagrįstai laikomas prievolės pripažinimu, nutraukiančiu ieÅ¡kinio senatį, nes senatį nutraukia tik aktyvÅ«s skolininko veiksmai, kurie negali bÅ«ti sÄ lyginiai.

Atsakovė draudimo bendrovė įsipareigojo atlikti mokėjimÄ tik esant garantijoje nurodytoms sÄ lygoms.IeÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo dienos, o ne nuo galimybės įvertinti patirtÄ Å¾alÄ atsiradimo dienos arba draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo dienos, todėl trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Faktines remonto iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų pateikimas nėra privaloma draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo sÄ lyga.IeÅ¡kovė nedėjo reikiamų pastangų, kad bÅ«tų laiku ir tinkamai iÅ¡tirtos aplinkybės, bÅ«tinos draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, todėl prisiėmė rizikÄ dėl pareigų nevykdymo, taip pat su Å¡ia rizika susijusias pasekmes.Ä®vykus subrogacijai žalos atlyginimo prievolė nesibaigia, o tik pasikeičia Å¡ios prievolės Å¡alis, todėl draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieÅ¡kinio senaties terminų, kurie bÅ«tų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo diena neturi įtakos ieÅ¡kinio senaties terminų skaičiavimui.Apeliantė, nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino, galėjo imtis veiksmų, susijusių su žalos dydžio nustatymu, tačiau elgėsi pasyviai. Apeliantės nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Nevaldomos transporto priemonės savininkas (valdytojas) negali bÅ«ti laikomas atsakingu dėl padarytos žalos, nes velkama transporto priemonė yra valdoma bÅ«tent velkančios transporto priemonės ir jos valdytojo.1952 metais pastatyta krantinė Nr. 62, kuriai esÄ buvo padaryta žala, paskutinį kartÄ buvo rekonstruota 1988 metais ir buvo visiÅ¡kai amortizavusi savo vertę, t. y. buhalterine prasme buvo bevertė.

Todėl pagrįstai tikėtina, kad įvykio metu krantinės bÅ«klė buvo prasta ir reikalavo remonto, kÄ taip pat patvirtina ir trečiojo asmens suplanuoti rekonstrukcijos darbai, kurie buvo atlikti po įvykio. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir atsiliepimo į juos priėmimo Iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose iÅ¡ esmės dėstomi atsikirtimai į atsakovių atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodytas aplinkybes, taip pat atsakovių atsiliepimas į apeliantės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Nurodyti Å¡alių procesiniai dokumentai teisėjų kolegijos vertinami, kaip apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytÄ procesinių dokumentų padavimo terminÄ , todėl nepriimami ir grÄ Å¾inami juos pateikusioms Å¡alims (CPK 323 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių Teisėjų kolegija, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ nustatė, kad 2008 m. spalio 5 d. nesavaeigė barža „Lindo-4“, tempiama vilkiko „Stevns Master“, registruoto Danijoje, atsitrenkė į Klaipėdos uoste esančiÄ krantinę Nr. 62 (t. 1., b. l. 172, t. 2., b. l. 97). Baržos „LINDO-4“ draudikė atsakovė Codan Forsikring A/S trečiajam asmeniui VÄ® „Klaipėdos jÅ«rų uosto direkcija“ atsisakius incidente dalyvavusių laivų areÅ¡to, 2008 m. spalio 10 d. iÅ¡davė garantinį raÅ¡tÄ , kuriuo įsipareigojo esant garantijoje nurodytoms sÄ lygoms sumokėti sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ 200 000 Eur (t. 1., b. l. 20).

IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“, remdamasi draudimo iÅ¡mokÄ pagrindžiančiais dokumentais bei draudimo sutartimi Nr. 116854, 2012 m. rugpjūčio 1 d. nukentėjusiam asmeniui VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“ iÅ¡mokėjo 302 409,98 Lt (90 480,18 Eur) draudimo iÅ¡mokÄ (t. 1., b. l. 16, 22, 25, 155-166). Po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo 2012 m. rugpjūčio 8 d. ieÅ¡kovė su pretenzija, kuria pareikalavo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kreipėsi į baržos „LINDO-4“ draudikę atsakovę Codan Forsikring A/S. Atsakovė 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvirtino, kad pretenzijÄ gavo, tačiau nesutiko atlyginti žalos, nes tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti pasibaigęs senaties terminas pagal Lietuvos Respublikos teisę (t. 1, b. l. 27, 30, 36-38).

Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ baržos „LINDO-4“ draudikės Codan Forsikring A/S ir subsidiariai baržos savininkės Svitzer A/S (t. 1., b. l. 168-170, t. 2., 79, 82) bei valdytojos Odense Steel Shipyard Ltd (t. 1., b. l. 171) nukentėjusiam asmeniui sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ir palÅ«kanas. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos, ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento, aplinkybių, nutraukiančių senaties termino skaičiavimo eigÄ ir ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo pagrindų, taip pat nagrinėjamu atveju tinkamų civilinės atsakomybės subjektų.

Dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos Teismui užsienio elementÄ turinčioje byloje pirmiausia reikia iÅ¡spręsti jurisdikcijos klausimÄ , t. y. ar teismas turi kompetencijÄ priimti ieÅ¡kinį ir nagrinėti bylÄ . Šį klausimÄ teismas sprendžia ex officio (savo iniciatyva) (CPK 782 straipsnis). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje iÅ¡spręsti teismingumo klausimai, turi bÅ«ti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos nacionalinėje teisėje (CPK 780 straipsnis).

Taigi bylÄ nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dviÅ¡alė sutartis, tarptautinė daugiaÅ¡alė sutartis, Europos SÄ jungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimÄ .Kadangi nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas Danijoje registruotoms bendrovėms, byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo (t. y. byla civilinė), ieÅ¡kinys teisme priimtas 2013 m. liepos 25 d., tai konkrečios Europos SÄ jungos valstybės narės (Danijos ar Lietuvos) teismų kompetencija nustatoma pagal 2000 m. gruodžio 22 d.

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Briuselis I; Reglamentas) įtvirtintas taisykles. Danija Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimu dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 299, 2005-11-16, p. 62-70) patvirtino, jog Reglamentas Briuselis I yra taikomas Bendrijos ir Danijos santykiams.Reglamento 2 straipsnyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kuriÄ valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi bÅ«ti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose.

Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, Reglamente įtvirtintos alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieÅ¡kovas gali rinktis, kur kelti bylÄ â€“ atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindÄ . Be to, Reglamento 6 skirsnyje reglamentuotos iÅ¡imtinio teismingumo taisyklės, kurios taikomos nepaisant atsakovo gyvenamosios vietos ar pilietybės.Viena iÅ¡ alternatyvių specialiosios jurisdikcijos taisyklių nustatyta Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje.

Minėta norma reglamentuoja, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali bÅ«ti iÅ¡kelta vietos, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teisme.Tokia alternatyvaus teismingumo taisyklė Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktikoje grindžiama tuo, jog delikto ir kvazidelikto bylose vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalÄ sukėlęs įvykis, teismas įprastai turi geriausias galimybes priimti sprendimÄ pirmiausia dėl ginčo dalyko artumo ir lengvesnio įrodymų rinkimo (2015 m. gegužės 21 d.

Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 40 punktas ir 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Holterman Ferho Exploitatie ir kt., C‑47/14, EU:C:2015:574, 74 punktas) (para. 27).Byloje nustatyta, kad vilkikas „Stevns Master“ vilkimo metu plaukdamas su barža „LINDO-4“ atsitrenkė į Klaipėdos uoste esančiÄ krantinę Nr. 62 ir pažeidė laikančiosios konstrukcijos atramÄ Nr. 1, ratų atmuÅ¡Ä ir kordono kamputį (pasuko krantinės atraminę dalį). Tai reiÅ¡kia, kad tiesioginės žalos padarymo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Å iÄ Å¾alÄ trečiajam asmeniui VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“ draudimo sutarties pagrindu atlygino ieÅ¡kovė (apeliantė) ADB „Gjensidige“. Lietuvos Respublikos teisme draudikė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo galimai už žalÄ atsakingos baržos „LINDO-4“ savininkei SVITZER A/S, valdytojai Odense Steel Shipyard Ltd ir draudikei Codan Forsikring A/S, registruotoms Danijoje.CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.

To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė (draudikė), atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ , perėmė žalos atlyginimo prievolės kreditorės (VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“) teises prieÅ¡ žalÄ padariusius asmenis, t. y. įvyko subrogacija.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad subrogacijos atveju deliktinė prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia viena jos Å¡alis, todėl subrogacijos bÅ«du perimto deliktinio reikalavimo, tiek, kiek tai susiję su Reglamento 5 straipsnio 3 punkte įtvirtinta lex loci delicti commissi (delikto padarymo vietos) taisykle, teismingumas taip pat nepakinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2014).

Nurodyta teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Lietuvos įmonės reikalavimas Danijos bendrovėms yra deliktinio pobÅ«džio ir jo alternatyviajam teritoriniam teismingumui taikytinas Reglamento 5 straipsnio 3 dalies punktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje ieÅ¡kinys Danijos bendrovėms galėjo bÅ«ti paduotas tiek Danijos Karalystės teismuose, vadovaujantis Reglamento 2 straipsnyje reglamentuota bendrÄ ja teismingumo taisykle, tiek Lietuvos Respublikos teismuose, vadovaujantis 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta alternatyvaus specialiojo teismingumo taisykle.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir nesant Reglamento 22 straipsnyje nurodytų iÅ¡imtinės jurisdikcijos atvejų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal Reglamento 5 straipsnio 3 punktÄ . Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamas ginčas kilęs iÅ¡ draudimo teisinių santykių, todėl teismingumas turi bÅ«ti nustatomas pagal Reglamento 3 skirsnyje reglamentuotas taisykles, teismui taikant 9 straipsnio 1 dalies b punktÄ , kuriame nustatyta, jog draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylÄ galima iÅ¡kelti kitoje valstybėje narėje, jeigu ieÅ¡kinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, ieÅ¡kovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose.Reglamento 3 skirsnyje nustatytas teismingumas ginčams, kylantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių, skirtas apsaugoti draudėjÄ , kaip silpnesniÄ jÄ draudimo sutarties Å¡alį.

Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Å¡io skirsnio tikslas, remiantis Reglamento Nr. 44/2001 (13) konstatuojamÄ ja dalimi, yra ginti silpnesniÄ jÄ Å¡alį palankesnėmis tokios Å¡alies interesams jurisdikcijos taisyklėmis nei bendrosios taisyklės. Å ių nuostatų vykdoma apsaugos funkcija reiÅ¡kia, kad tam Reglamente Nr. 44/2001 nustatytos specialiosios jurisdikcijos taisyklės, leidžiančios keiptis į teismÄ savo valstybėje narėje, neturėtų bÅ«ti taikomos asmenims, dėl kurių Å¡i apsauga nėra pagrįsta (Teisingumo Teismo 2009 m. rugsėjo 17 d.

Sprendimas Vorarlberger Gebietskrankenkasse, C-347/08). Taigi, minėtame skirsnyje reglamentuotos taisyklės iÅ¡ esmės taikytinos nukentėjusio asmens (draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo) ir draudiko santykiui, tačiau netaikomos teisiniam santykiui, susiklostančiam tarp dviejų draudimo bendrovių, kurių viena iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo reikalavimÄ subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnis), o kita yra apdraudusi atsakingo už žalÄ asmens civilinę atsakomybę.

Dėl to apeliantė, perėmusi nukentėjusios šalies reikalavimo teises nevertintina kaip silpnesnioji šalis, nes nė vienas iš draudimo profesionalų negali būti laikomas esančiu blogesnėje padėtyje nei kitas. Taigi ieškovė (apeliantė) nepagrįstai remiasi Reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktu ir įrodinėja savo teisę pareikšti ieškinį galbūt sukėlusio draudiminį įvykį asmens draudikui, kurio įsisteigimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje ieškinį Lietuvos Respublikos teismuose.Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė tarp Codan Forsikring A/S ir A.

P. Moller sudarytoje draudimo sutartyje sulygto sutartinio teismingumo taisykles ieÅ¡kovės atžvilgiu, t. y. sutartimi Å¡alių sulygtas taisykles pritaikė asmeniui, nesančiam tokios sutarties Å¡alimi. BylÄ pirmÄ ja instancija nagrinėjęs apygardos teismas vadovavosi tarp Codan Forsikring A/S ir A. P. Moller sudarytos draudimo sutarties Bendrųjų sÄ lygų 7.6 punktu, kuriame nustatyta, jog Kopenhagos jÅ«rų ir prekybos teismas bus teismo vieta, o Danijos aukščiausiasis teismas bus apeliacinis teismas sprendžiant bet kokį iÅ¡ Å¡ios draudimo sutarties atsiradusį ginÄÄ , ir sprendė, kad ieÅ¡kinys atsakovės draudikės Codan Forsing A/S atžvilgiu negali bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos teismuose, todėl bylÄ Å¡ios atsakovės atžvilgiu nutraukė.Teisingumo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog į sutartį įtraukta sÄ lyga dėl jurisdikcijos gali sukelti padarinių iÅ¡ principo tik Å¡ios sutarties sudarymui pritarusių Å¡alių tarpusavio santykiams.

Kad tokiÄ sÄ lygÄ bÅ«tų galima panaudoti prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį, iÅ¡ principo bÅ«tina, kad jis bÅ«tų jai pritaręs (Teisingumo Teismo 2013 m. vasario 7 d. Sprendimas Refcomp, C-543/10, EU:C:2013:62, 29 punktas). Kaip ir sutarties uždarumo principas, autonomiÅ¡kas Å¡alių susitarimas dėl jurisdikcijos pasirinkimo, galioja tik tiems asmenims, kurie jam pritarė. IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, kad sutartinis teismingumas įpareigoja tik susitarimo Å¡alis, o tretiesiems asmenims jis neturi teisinės galios.Nagrinėjamu atveju draudėjos A.

P. Moller ir draudikės Codan Forsikring A/S susitarimas dėl ginčų, kylančių iÅ¡ jų sudarytos draudimo sutarties, teismingumas saisto tik Å¡iÄ sutartį sudariusias Å¡alis ir negali nustatyti teismo vietos, t. y. jurisdikcijos taisyklių, kurioje privalo bÅ«ti nagrinėjami trečiųjų asmenų ir sutarties Å¡alių ginčai. Pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai trečiosios Å¡alies atžvilgiu iÅ¡plėtė susitarimo, kuriuo ji nesaistoma, taikymo apimtį, bet ir nepagrįstai bylos dalį atsakovės Codan Forsikring A/S atžvilgiu nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtinÄ civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad taikant lis pendens taisyklę, ieÅ¡kinys Å¡ios atsakovės atžvilgiu negalėtų bÅ«tų pareikÅ¡tas ir Danijos teismuose. Teismui nustačius, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, toks ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliekamas nenagrinėtas vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 782 straipsnio nuostatomis.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios ir jo nutraukimo pagrindųApeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo pagal Reglamento 5 straipsnio 3 dalį, t. y. žalos padarymo vietÄ , teismingas Lietuvos Respublikos teismams, toliau teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ materialiosios teisės aspektais.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ reglamentuojančias teisės normas.

Nors žalÄ nulėmęs baržos „LINDO-4“ atsitrenkimas į krantinę Nr. 62 įvyko 2008 m. spalio 5 d., tačiau atsakovės Cordan Forsikring A/S 2008 m. spalio 10 d. trečiajam asmeniui VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“ iÅ¡duota garantija patvirtino prievolės pripažinimÄ , todėl nutraukė ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o apie tai, kad atsakovė Cordan Forsikring A/S nepripažįsta prievolės ieÅ¡kovė sužinojo tik 2012 m. rugpjūčio 16 d., gavusi atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ .

Apeliantės įsitikinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kus 2013 m. liepos 29 d. ieÅ¡kinio senaties terminas nelaikytinas praleistu ir ieÅ¡kinys Å¡iuo pagrindu negalėjo bÅ«ti atmestas. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir atmeta juos kaip teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįstus.IeÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant, ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, byloje turi bÅ«ti nustatyta senaties termino eigos pradžia, taip pat tai, ar senaties termino eiga nebuvo nutraukta. Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).Byloje nustatyta, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) subrogacijos pagrindu iÅ¡ draudėjos VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“, turinčios teisę į žalos atlyginimÄ , t. y. kreditorės žalos atlyginimo prievolėje, perėmė reikalavimÄ Ä¯ galimai žalÄ padariusį asmenį ir (arba) jo civilinės atsakomybės draudikÄ .

Minėta, ieÅ¡kovė subrogacijos pagrindu perėmė draudėjos VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“ teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, delikto pagrindu atsiradusioje tarp draudėjos ir galimai už žalos padarymÄ atsakingų asmenų, tačiau dėl įvykusios subrogacijos deliktinė prievolė nepasibaigia. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK. 1. 128 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas trejų metų terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), ir, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovės CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas terminas draudiko perėmusio reikalavimo teisę nesaisto.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikia skirti ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymÄ , kai reiÅ¡kiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentÄ : ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalÄ patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo faktas reiÅ¡kia subrogacijos teisės atsiradimÄ â€“ draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ pagal jų sudarytÄ draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Tokia ieÅ¡kinio senaties subrogacijos atveju skaičiavimo tvarka pateisinama ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostata. Å ioje normoje įtvirtinta taisyklė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, reiÅ¡kia ir tai, jog draudikas, reiÅ¡kiantis subrogacinį reikalavimÄ , negali turėti daugiau teisių, negu bÅ«tų turėjęs žalÄ patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nagrinėjamu atveju taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reglamentuotas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir sprendė, kad žala padaryta 2008 m. spalio 5 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas paduoti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo suėjo 2011 m. spalio 5 d.

Kadangi ieÅ¡kinys teismui paduotas tik 2013 m. liepos 29 d. teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti praleistas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kinio senaties termino nutraukimu. Apeliantės teigimu, atsakovės Codan Forsikring A/S 2008 m. spalio 10 d. iÅ¡duotas garantinis raÅ¡tas ir laivų agento 2008 m. spalio 10 d. pasiraÅ¡ytas aktas, patvirtina prievolės žalÄ patyrusiam asmeniui pripažinimÄ , todėl turi bÅ«ti vertinami kaip skolininko veiksmai, kuriais pastarasis pripažįsta prievolę.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ir faktinių aplinkybių vertinimas, teisėjų kolegija pasisako dėl senaties nutraukimo pagrindÄ sudarančių aplinkybių (ne)egzistavimo.Vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio senaties nutraukimo pagrindų yra skolininko veiksmai, rodantys, kad jis prievolę pripažįsta (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Nors konkretÅ«s veiksmai, kuriems esant laikytina, kad skolininkas pripažįsta prievolę įstatymų leidėjo nereglamentuoti, tačiau tokie veiksmai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtinantys prievolės pripažinimÄ .

Aplinkybę, kad skolininkas iki pasibaigiant ieÅ¡kinio senaties terminui atliko veiksmus, liudijančius skolos pripažinimÄ , turi įrodyti kreditorius, kuris Å¡ia aplinkybe grindžia ieÅ¡kinio senaties termino nutraukimo faktÄ (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės Codan Forsikring A/S trečiajam asmeniui VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“ 2008 m. spalio 15 d. iÅ¡duota garantija yra sÄ lyginis įsipareigojimas atlyginti trečiajam asmeniui žalÄ , atsiradusiÄ dėl krantinės Nr. 62 apgadinimo.

IÅ¡ minėtos garantijos turinio matyti, jog garantija trečiajam asmeniui buvo iÅ¡duota siekiant iÅ¡vengti incidente dalyvavusių laivų sulaikymo, t. y. paleidimo iÅ¡ areÅ¡to. Tai, kad atsakovė iÅ¡rašė sÄ lyginę garantijÄ , siekdama laivų paleidimo iÅ¡ areÅ¡to, nereiÅ¡kia, kad atsakovė pripažino savo prievolę. Tokie atsakovės veiksmai atitiko jÅ«rinės laivybos praktikÄ ir Lietuvos Respublikoje ratifikuotos 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jÅ«rų laivų areÅ¡tu, suvienodinimo nuostatas.

Minėtos konvencijos 5 straipsnyje expressis verbis (tiesiogiai) reglamentuota, jog teismas ar kitas atitinkamas teismo organas, kurio jurisdikcijoje buvo areÅ¡tuotas laivas, leidžia iÅ¡laisvinti laivÄ tada, kai sumokamas reikiamo dydžio užstatas ar suteikiama kita garantija, tačiau praÅ¡ymas iÅ¡laisvinti laivÄ , suteikiant tokias garantijas, nelaikomas atsakomybės pripažinimu arba teisės į laivo savininko atsakomybės teisinį apribojimÄ atsisakymu. Tuo tarpu, iÅ¡ laivų agento 2008 m. spalio 10 d. pasiraÅ¡yto akto galima nustatyti įvykusio incidento faktÄ , tačiau toks aktas ir jame nurodytos aplinkybės nepagrindžia prievolės pripažinimo.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas nutrÅ«ko nuo 2008 m. spalio 10 d. garantijos iÅ¡davimo ir prasidėjo iÅ¡ naujo nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d., kai atsakovė, atsakydama į pakartotinį apeliantės reikalavimÄ , atsiuntė raÅ¡tÄ , kuriame pakartojo savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti buvo nutrauktas.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimoApeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais nustatyta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Žala buvo padaryta specifiniam objektui, todėl iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo dienos nebuvo galimybių bent preliminariai nustatyti žalos dydį, o apeliantė dėjo visas pastangas, kad žalos administravimas bÅ«tų kuo operatyvesnis.Ä®statymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimÄ teismas turi diskrecijÄ pripažinti arba nepripažinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016).

Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų bÅ«ti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu per įstatyme nustatytÄ senaties terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, sudarančias pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , susijusias su apdrausto objekto (krantinės) specifiÅ¡kumu.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios draudiminio įvykio metu, 82 straipsnio 2 dalyje buvo reglamentuota, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo iÅ¡moka privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes, pasekmes ir draudimo iÅ¡mokos dydį.

Tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“ sudarytos draudimo sutarties, kurios pagrindu buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, 10.1. punkte nustatyta, kad draudžiamojo įvykio atveju draudimo iÅ¡mokos dydis nustatomas remiantis sÄ matomis apdrausto turto atstatymui iki tokios bÅ«klės, kokia ji buvo prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad draudimo iÅ¡moka galėjo bÅ«ti apskaičiuota ir iÅ¡mokėta iki krantinės rekonstrukcijos pabaigos.

Nei įstatymas, nei draudimo sutarties sÄ lygos nesieja draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo momento su realiu žalos paÅ¡alinimo darbų atlikimo momentu. IeÅ¡kovės įprastinė veikla yra draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimas ir iÅ¡mokėjimas. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad žala buvo padaryta specifiniam objektui – krantinei Nr. 62, todėl Å¡iam objektui padarytos žalos nebuvo galima įvertinti iki krantinės rekonstrukcijos darbų pabaigos iÅ¡ esmės paneigiami pačios ieÅ¡kovės į bylÄ pateikta tarp trečiojo asmens VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“ ir rangovės UAB „Hidrostatyba“ 2010 m. birželio 23 d. sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. 35-2010-387, kurios 3.1. punkte nustatyta, jog bendra sutarties objekto remonto, darbo projekto ruoÅ¡imo, techninio paso koregavimo ir užsakovės rezervo kaina yra 995 432,16 Lt (t. 1., b. l. 179-184).

Vien nurodytos sutarties sudarymas leidžia konstatuoti, kad bent preliminariai iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos galėjo bÅ«ti nustatytas žalos dydis, apskaičiuota ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. BÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga, kaip Å¡ioje situacijoje ir buvo bÅ«tina, laikydamasi teisės aktų reikalavimų ieÅ¡kovė, suprasdama, kad subrogacijos pagrindu įgis reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį ir (arba) jo draudikÄ , privalėjo įvertinti senaties termino skaičiavimo taisykles ir aktyviai vykdyti žalos administravimo procedÅ«ras, t. y. dėti maksimalias pastangas draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo iÅ¡mokos dydis nėra siejamas su realia draudėjo iÅ¡leista pinigų suma, skirta draudimo objekto atstatymui. Draudimo iÅ¡mokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, nustatytÄ draudimo sumÄ , draudimo vertę ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ draudikas vadovaujasi draudėjo pateiktais, savo paties surinktais duomenimis bei ekspertų, įskaitant ir nepriklausomus, iÅ¡vadomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovei tinkamai vykdant žalos administravimo procedÅ«ras, žalos dydžiui nustatyti pasitelkus reikiamus ekspertus, draudimo iÅ¡moka apskaičiuota ir iÅ¡mokėta galėjo bÅ«ti iki faktinių krantinės atstatymo darbų pradžios.

Dėl to ir apeliantės dėstomi argumentai, susiję su tuo, jog krantinės Nr. 62 atstatymo darbai buvo įsigyti organizuojant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl galimo draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo momento, neturi teisinės reikÅ¡mės. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųAtsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinio senaties pabaiga iki ieÅ¡kinio padavimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su draudimo apsaugos apimtimi, įrodinėtinomis civilinės atsakomybės sÄ lygomis ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymu, atsakingų už žalÄ subjektų nustatymu, teisėjų kolegija nepasisako ir ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo nevertina. Plačiau nepasisakydama apeliaciniame skunde keliamais teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog baržai „Lindo-4“ esant nesavaeigei, ieÅ¡kinys baržos savininkės ir valdytojos atžvilgiu atmestinas, kaip pareikÅ¡tas netinkamoms atsakovėms.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo, redakcijos galiojusios žalos padarymo metu, 45 straipsnį atsakomybė buksyruojamo ar buksyruojančio laivo valdytojui pirmiausiai turi bÅ«ti nustatinėjama, vadovaujantis buksyravimo jÅ«ra sutarties nuostatomis, tačiau nagrinėjamoje byloje tokia sutartis nepateikta, todėl negalima nustatyti atsakingo už žalÄ subjekto.Be to, ieÅ¡kovas teismui paduotame ieÅ¡kinyje privalo nurodyti ieÅ¡kinio turinį sudarančias dvi sudedamÄ sias ieÅ¡kinio dalis – ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ .

IeÅ¡kinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamÄ materialųjį teisinį reikalavimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, ieÅ¡kinio ribas apibrėžia teisme pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis Å¡ie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas). Kaip matyti iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio bei apeliacinio skundo turinio, ieÅ¡kovė savo pažeistas teises pasirinko ginti, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį baržos „Lindo-4“ savininkei SVITZER A/S, valdytojai Odense Steel Shipyard, Ltd ir draudikei Codan Forsikring A/S, tačiau pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ribų ir sprendimo dalyje įvardintoje Dėl baržos valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės taikymo pagrindų iÅ¡ tikrųjų pasisakė dėl barÅ¾Ä tempusio vilkiko „Stevs Master“ valdytojo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Dėl procesinės bylos baigtiesNagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė tarptautinės jurisdikcijos nustatymo taisykles, nepagrįstai bylos dalį atsakovės Codan Forsikring A/S atžvilgiu nutraukė, nurodydamas, kad ieÅ¡kinys Å¡ios atsakovės atžvilgiu gali bÅ«ti nagrinėjamas Danijos Karalystės teismuose ir tokiu bÅ«du pažeidė lis pendens taisyklę. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieÅ¡kinys pagal Reglamento Briuselis I taisykles teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir minėtos atsakovės atžvilgiu, tačiau praleista ieÅ¡kinio senatis reikalavimui pareikÅ¡ti, teismo sprendimo dalis, kuria bylos dalis atsakovės Codan Forsikring A/S atžvilgiu nutraukta, pakeičiama ir dėl Å¡ios reikalavimų dalies ieÅ¡kinys taip pat atmetamas.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl senaties termino nutraukimo pagrindų, tačiau tinkamai nusprendė dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultato, t. y. ieÅ¡kinį atmetė suėjus senaties terminui.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas buvo kompetentingas ištaisyti nustatytus pažeidimus, o teismo sprendimo panaikinimas draudžiamas vien formaliais pagrindais, likusi sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo išėjo už ieškinio reikalavimų ribų pasisakydamas dėl vilkiko „Stevns Master“ valdytojo civilinės atsakomybės, nors ieškinys buvo pareikštas tik nesavaeigės baržos „Lindo-4“ savininkei, valdytojai ir draudikei.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra neatskiriama teismo procesinio sprendimo dalis, pagrindžianti nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas iÅ¡vadas ir siekiant nesukurti prielaidų ateityje netinkamai traktuoti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visi teismo argumentai dėl laivo „Stevns Master“ valdytojo civilinės atsakomybės sÄ lygų iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies Å¡alintini. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas dėl bylos esmės yra pagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys atmestinas dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, todėl apeliacinės instancijos teismui iÅ¡taisius tam tikrus teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo netikslumus, tačiau nekeičiant sprendimo dėl procesinės bylos baigties rezultato, nėra teisinio pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinio skundo argumentai nesudarė teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl atmetamas apeliantės praÅ¡ymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė Codan Forsikring A/S apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti 3379,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, partirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro susipažinimas su apeliaciniu skundu (350 Eur), atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas (1750 Eur), susipažinimas su ieÅ¡kovės papildomais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (175 Eur) ir atsiliepimo į juos suraÅ¡ymas (627,07 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nusprendė nepriimti atsakovės atsiliepimo į apeliantės papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, bylinėjimosi iÅ¡laidos už susipažinimÄ su tokiais paaiÅ¡kinimais bei atsiliepimo į juos parengimÄ nepriteistinos. Teisėjų kolegija spręsdama dėl atsakovei priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, atsižvelgia į civilinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, jo sudėtingumÄ , taikytinas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausÄ , Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, taip pat vadovaujasi Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimaliais dydžiais. Pagal suteiktas teisines paslaugas rekomenduojama priteisti suma sudaro 1 135,35 Eur (756,90 Eur x 0,1 + 756,90 Eur x 0,1 + 756,90 Eur x 1,3). Teisėjų kolegija, nesant aplinkybių, sudarančių pagrindÄ Å¡Ä¯ dydį virÅ¡yti ir priteisti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ atlyginimo sumÄ , sprendžia, kad atsakovės praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant jai 1 135,35 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2,3 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria byla atsakovės Codan Forsikring A/S atžvilgiu nutraukta, pakeisti ir ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei Codan Forsikring A/S dėl žalos atlyginimo atmesti.PaÅ¡alinti iÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 28 d. sprendimo motyvuojamosios dalies teismo motyvus, susijusius su laivo „Stevns Master“ valdytojos civilinės atsakomybės sÄ lygomis.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) atsakovei Codan Forsikring A/S (juridinio asmens kodas 1052 9638) 1 135,35 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt penkis eurus 35 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                 Konstantinas Gurinas                                                                  Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                                  Egidijus Žironas