f691b2bd-e248-4352-bc77-49c7e4e9e053 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                 Administracinė

byla Nr. I-1154-428/2010

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00744-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,

sekretoriaujant Aušrai Briedienei,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

P. praÅ¡ymÄ atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį 9637,89 Lt.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad  jis dirba Kauno tardymo izoliatoriuje Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniuoju prižiÅ«rėtoju. Laikotarpiu per 2007-2008 metus jam buvo neiÅ¡mokėta 9637,89 Lt darbo užmokesčio priemokų suma. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, jog Konstitucinio Teismo pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatyta 70 procentų riba prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jam turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas visas priklausantis darbo užmokestis netaikant 70 procentų ribos.

Atsakovas - Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (b.l.8-11) prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti ir atsiliepime nurodė, kad 2007-2008 metų laikotarpiu atsakovas pagrįstai, skaičiuodamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, taikė tuo metu galiojusiÄ Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ 70 procentų priemokų ir priedų ribÄ . Ä®statymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai, todėl atsakovas veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Prašė taikyti senaties terminÄ ir sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Pareiškėjas A.

P. teismo praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ priemokų ir priedų dalį virÅ¡ijančiÄ 70 procentų pareiginės algos. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus parengtos pažymos, pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų dalis virÅ¡ijanti

70 procentų pareiginės algos laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 sudarė 9637,89 Lt (b.l. 15). Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžio tarp proceso šalių nėra.

PareiÅ¡kėjas yra Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos Kauno tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nas. Nurodyto pareigÅ«no teisinį statusÄ , taip pat ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarkÄ nustatė Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas). Statuto 42 straipsnio 1 dalyje (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1545 redakcija, galiojusi iki 2010-01-01) buvo numatyta, kad pareigÅ«nų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , turimÄ pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Statuto 42 straipsnio 2 dalis numatė, kad Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigÅ«nų pareiginė alga mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktÅ«ra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos iÅ¡mokėtos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo

23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ priedų ir priemokų ribojimÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio

11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo

23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus  valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio

1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004

K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Šarkis v. Kauno rajono policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjui nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Kauno tardymo izoliatorius, o ne valstybė plačiÄ ja prasme, todėl konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose A1-638/2005 ir A662 – 1735-2010. Â

PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos

Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs.Â

PareiÅ¡kėjas į teismÄ su praÅ¡ymu kreipėsi 2010-06-30. Atsižvelgiant į atsakovo atstovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir LR Darbo kodekso 27 str. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas LR Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat LR Civilinio kodekso I knygos VII skyriaus

nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, A. P. iš atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus priteistina

neišmokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2008-12-31 – 8259,39 Lt. Toks priteisimas neprieštarauja DK 298 str. nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš Kauno tardymo izoliatoriaus 9637,89 Lt neišmokėto darbo užmokesčio tenkintinas iš dalies, priteisiant 8259,39 Lt.

Atsakovo praÅ¡ymas sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui tenkintinas. Atsižvelgdama į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-03-09 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymÄ vienerių metų laikotarpiui. Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai bylai. Todėl, vadovaudamasi ABTÄ® 4 straipsnio 5 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal Å¡ias procesinės teisės normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja n u s p r e n d ž i a :

        PraÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

        Priteisti pareiÅ¡kėjui A. P. iÅ¡ atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus neiÅ¡mokėtÄ 8259,39 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis litus, 39 ct) darbo užmokesčio dalį.

        Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja

                                                                                                            Jolanta

Medvedevienė