Legislator Case Law & Legislation
2022-02-09 Nr. AB-3154-3-62-3-02415-2020-0 AI generated

2022-02-09 Nr. AB-3154-3-62-3-02415-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-02-09 Nr. AB-3154-3-62-3-02415-2020-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-02-09 Nr. AB-3154-3-62-3-02415-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 300 Eur neturtinę žalą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-129-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02415-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 300 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde ir procesiniame dokumente „Skundo patikslinimas“ nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 9 d. iki skundo padavimo teismui dienos (skundas paduotas 2020 m. spalio 5 d.) atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK maudantis duše kasdieną (209 dienos), nes yra dirbantys nuteistasis, jam nebuvo užtikrintas privatumas. Dušų čiaupai (galvutės) neatskirti pertvaromis, per arti vienas nuo kito, todėl teko matyti nuogus kitų besimaudančiųjų kūnus, glaustytis, buvo nužiūrinėjamas kitų. Dušo patalpos durys yra prieš pareigūnų postą, pakabos ir suoliukai prie pat durų, todėl varstant duris jį nuogą matė pareigūnai ir pareigūnės. Be to, dušų patalpose ant lubų buvo pelėsis. 2019 m. į pataisos įstaigą buvo kreipęsis raštu, tačiau situacija nepasikeitė, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – ir NVSC) 2020 m. liepos mėnesio patikrinimo akte fiksavo pelėsio duše faktą. Dėl minimalaus privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo ir dušo patalpose buvusio pelėsio jautė nepatogumus, diskomfortą, stresą, psichologines kančias, orumo pažeminimą, eidamas į dušą bijojo įkvėpti pelėsių, todėl buvo pažeidžiama teisė į sveikas kalinimo sąlygas. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma apie institucijų pareigą užtikrinti privatumą nuteistiesiems naudojantis sanitariniais įrenginiais kameroje ir privatumo užtikrinimą duše, kuris siejamas su pertvarų buvimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti arba pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad dušo patalpos yra aprūpintos inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus. Sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog dušo patalpose, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, pertvaros tarp dušo galvučių nebuvo įrengtos, tačiau galiojantys teisės aktai privalomo tokių pertvarų įrengimo nereglamentuoja. Akcentavo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų išgyvenimų, dvasinių kančių, fizinio skausmo nesikreipė, nepateikė į bylą duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar kad sąmoningai siekė jam sukelti dvasinį sukrėtimą, skriaudą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 45 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad neturtinė žala kildinama iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, t. y. neužtikrinto privatumo naudojantis dušu ir vizualiai matomo pelėsio dušo patalpose, pareiškėjui atliekant bausmę laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. spalio 5 d.

7. Teismas, akcentuodamas valstybės atsakomybės sąlygas, pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas 3-io sektoriaus 2-ame būryje ir naudojosi būrio dušu, kuriame dušų čiaupai (galvutės) nebuvo atskirti pertvaromis, kartu maudėsi kiti nuteistieji, todėl nebuvo užtikrinamas jo privatumas. Atsakovas pripažino, kad dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos, pažymėjo, kad teisės aktai nenumato prievolės tokias pertvaras įrengti. Į bylą pateikė dušo patalpų nuotraukas, iliustruojančias, jog pertvaros dušo patalpose nėra įrengtos.

8. Teismas Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 ir 18 punktuose nustatytų reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste nenustatė ypač prastų pareiškėjo teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų, dėl ko nepripažino Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo. Tačiau teismas pripažino, kad dėl pertvarų tarp dušo čiaupų (galvučių) nebuvimo pareiškėjo privatumas duše buvo pažeidžiamas visą skunde nurodytą ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. spalio 5 d., o tai galėjo sukelti pareiškėjui perteklinius nepatogumus naudojantis dušu.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui buvo suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę naudotis būryje esančiu dušu (Higienos normos HN 134:2015 44 punktas) ir ginčo dėl šios galimybės byloje nėra, vertintino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas 30 dienų (kartų). Toks teisės į privatumą naudojantis dušu vertinimas atitinka pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020 (2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis), o taip pat administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019 (2019 m. gruodžio 4 d. nutartis) suformuotą praktiką.

10. Teismas, akcentuodamas įrodinėjimo naštos tokio pobūdžio bylose paskirstymo taisykles, nurodė, kad atsakovo atstovui tenka pareiga paneigti skundo argumentus dėl dušo patalpose buvusio pelėsio. Atsakovas atsiliepime į skundą aplinkybės apie buvusį pelėsį duše neneigė. Į bylą pateiktos nuotraukos nėra pakankamos aplinkybei dėl buvusio pelėsio paneigti, nes jose nurodoma faktinių aplinkybių fiksavimo data yra 2020 m. lapkričio 30 d., o byloje nagrinėjamas ginčui aktualus laikotarpis iki 2020 m. spalio 5 d. Teismo prašomo pareiškėjo 2019 m. sausio 30 d. skundo atsakovas nepateikė, o iš Pravieniškių PN 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. 7-994 pareiškėjui pateikto atsakymo galima daryti išvadą, kad jis skundėsi ir dėl sąlygų duše. Pareiškėjas skunde nurodė, jog pelėsio faktą užfiksavo NVSC 2020 m. liepos mėnesio patikrinimo akte. Atsakovas šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės atsiliepime neneigė, jokių NVSC atliktų patikrinimų aktų į bylą nepateikė. Minėtų bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl buvusio pelėsio duše nepaneigė, todėl teismas šią aplinkybę vertino pareiškėjo naudai ir darė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas pažeidė Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad bendro naudojimo patalpose nebūtų vizualiai matomų pelėsių.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą laikant jį Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. spalio 5 d., atsakovui neužtikrinant privatumo duše ir nepaneigus aplinkybės dėl duše buvusių vizualiai matomų pelėsių. Pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog kiekvieną dieną turėjo galimybę dušu naudotis darbovietėje (dirbo siuvykloje), o būryje esančiu dušu jam turėjo būti sudaryta galimybė naudotis kartą per savaitę (ginčo laikotarpis apima 30 savaičių), įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nesant duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjui nepateikus duomenų ir teismui nenustačius, jog būtų pakenkta sveikatai ar sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose Nr. A-1449-261/2020 ir Nr. A-3067-662/2019, vertino, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala atlygintina 45 Eur suma.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir skundą tenkinti, išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 2 būrio vaizdo medžiagą tikslu įrodyti, kad buvo galima maudytis kasdien.

14. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas 30 kartų, t. y. naudojantis dušu kartą per savaitę, dėl ko žalą priteisė tik už 30 dienų. Akcentuoja, kad skunde buvo nurodęs, kad dušai buvo tiek darbovietėje, tiek būryje, tačiau ne viename iš jų nebuvo pertvarų. Dėl patogumo dušu naudojosi būryje. Kadangi būryje gyvena dirbantys nuteistieji, dušu galima buvo naudotis kasdien. Dirbdamas maudiesi kasdien.

15. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, kuo vadovaujantis pareiškėjas apskaičiavo neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog darbovietės dušuose taip pat nėra sienelių, dėl to ten pareiškėjas nesimaudė, yra nepagrįsti, neįrodyti ir nesusiję su ginču. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė teismas, o vien tai, kad teismo sprendimas netenkina pareiškėjo interesų, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą.

17. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimą pakeisti – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl neturtinė žala neturėtų būti priteista piniginiu ekvivalentu. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais. Pareiškėjas šiuo atveju skunde nepateikia jokių argumentų, kad būtent dėl pataisos namų neteisėtų veiksmų jam atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

19. Atsakovo atstovo teigimu, nuteistieji privalo valyti savo gyvenamas patalpas ir tam įstaiga išduoda reikiamas priemones. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų atsirasti pelėsis. Pataisos įstaigai neturėtų kilti atsakomybė už veiksmus, kurių neatliko arba netinkamai atliko patys nuteistieji.

20. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

21. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

22. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad HN 134:2015 39 punkto reikalavimų kontekste atsakovo atstovas nevykdė pareigos užkirsti kelią pelėsio atsiradimui. Ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl pertvarų duše nebuvimo, tačiau į tai nebuvo reaguota ir atitinkamai pertvarų nebuvimas sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą. Atsakovo atstovo nurodymas, kad konkrečiu atveju galimas pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas, iš esmės patvirtina, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus. Tik pripažinus pareiškėjo teisės pažeidimą, pataisos įstaiga ir toliau nesilaikys jai teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažeidimas buvo intensyvus ir tęstinis, tęsėsi ginčo laikotarpiu kasdien.

24. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į jo apeliacinį skundą akcentuoja, kad maudiesi kasdien, nes gyveno dirbančiųjų nuteistųjų būryje. Galimybę maudytis kasdien patvirtina Pravieniškių PN-AK raštas Nr. 7-862. Privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje yra pripažintas teismų sprendimais, šis neteisėtas veiksmas (neveikimas) yra tęstinis, Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus dušinėse pertvaros neįrengtos iki šiol. Pirmosios instancijos teismo priteista piniginė kompensacija yra nepateisinamai maža, neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo tokio pobūdžio bylose priteistinų sumų. Pareiškėjas neturi pareigos pateikti įrodymus, pagrindžiančius neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl jo laikymo Pravieniškių PN-AK nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. spalio 5 d. netinkamomis sąlygomis, atlyginimą.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas 30 dienų (kartų), taip pat liko nepaneigti skundo argumentai dėl dušo patalpose buvusio pelėsio, todėl sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 45 Eur suma.

27. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas nesutinka su nustatytu privatumo naudojantis dušu pažeidimo dienų (kartų) skaičiumi, teigia, kad ginčo laikotarpiu kaip dirbantis nuteistasis dušu naudojosi kasdien. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais prašo atmesti.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos.

29. Atsakovo atstovas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto privatumo pažeidimo pareiškėjui kartą per savaitę naudojantis dušu, esančiu 3-io sektoriaus 2-ame būryje laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. spalio 5 d., t. y. iš esmės pažeidimą pripažįsta. Atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovo atstovas pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisykles rašytiniais įrodymais nepaneigė pareiškėjo detalių paaiškinimų dėl pelėsio dušo patalpose buvimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, t. y. neturtinę žalą.

30. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, kyla pagrįstos abejonės dėl nustatyto pažeidimo trukmės (kartų skaičiaus), o tai turi įtakos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

31. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo atstovo prašymą pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą kaip pakankamą satisfakciją, tačiau yra pagrindas iš naujo atlikti vertinimą dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos.

32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, taip pat įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę.

33. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus bendrabučio tipo 2 būryje. Kadangi nuo 2020 m. kovo 6 d. dirba čia esančioje siuvykloje, po darbo kasdien tenka naudotis dušu. Dušai yra tiek darbovietėje, tiek gyvenamajame būryje, tačiau dėl patogumo naudojosi dušu, esančiu būryje. Jo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas kasdien (209 dienas). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą atsikirtimų į tokius pareiškėjo argumentus nenurodė.

34. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį, vertino, kad pareiškėjas dušu naudojosi vieną kartą per savaitę (ginčo laikotarpis apima 30 savaičių). Pirmosios instancijos teismas skunde nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjo privatumas buvo pažeidžiamas kasdieną, po darbo naudojantis būryje esančių dušu, netyrė. Be kita ko, iš atsakovo nebuvo išreikalauta dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl naudojimosi dušu dažnumo.

35. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas. Be to, aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-88/2012 ir kt.). ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nesurinkus pakankamai įrodymų, vertinant pareiškėjui dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytą neturtinę žalą, galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl neturtinės žalos dydžio.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo išsiaiškinti, kiek dienų ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo ir atitinkamai ginčo laikotarpiu naudojosi dušu, išreikalauti iš atsakovo atstovo duomenis šiai aplinkybei nustatyti.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai nustatytas pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos dydis.

38. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

39. Pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus neturtinės žalos atlyginimui nustatyti reikšmingų aplinkybių) negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylos dalį dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė