2024-03-13 Nr. AB-4635-3-62-3-02658-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-381-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02658-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 21R1-231 administracinėje byloje Nr. AG1-193/08-2022 (toliau – ir 2022 m. spalio 25 d. spendimas); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. PLI2-941 „Dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą atlikti pilną ir objektyvų statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą (duomenys neskelbtini), ir pateikti pareiškėjai šio patikrinimo akto(-ų) su priedais originalą.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Inspekcijai 2022 m. liepos 11 d. pateikė skundą dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 111 straipsnio nuostatomis. Inspekcija ginčijamu 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu nurodė, kad pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skundas nebuvo nagrinėjamas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 111 straipsniu, kadangi statybos užbaigimo procedūros nėra atliktos ir nurodyti statybos užbaigimo aktai nėra surašyti. Taip pat nurodė, kad Inspekcija negali pateikti prašomo patikrinimo akto kopijos, nes toks aktas nebuvo surašytas. Pažymėjo, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad butas Nr. 8 yra atjungtas nuo centrinių šildymo tinklų, o butų Nr. 7 ir Nr. 7A šildymo sistema nėra atjungta nuo centrinių šildymo tinklų. Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, tačiau jos skundas Komisijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu buvo atmestas. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas, priešingai Komisijos išvadoms, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, buvo priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų procedūrų, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

2.2. Inspekcija ir Komisija neteisingai taikė Statybos įstatymo nuostatas dėl statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, tvirtinant, kad butai Nr. 7 ir Nr. 8 buvo nebaigti statiniai ir, kad buto savininkai neturėjo prievolės įregistruoti atliktų pakeitimų Nekilnojamojo turto registre.

2.3. Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų FAK-1722 ir FAK-1723 buvo matyti, kad patikrinimo metu statybos darbai nebuvo nevykdomi, iš Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 2D-13790 buvo matyti, jog butų amalgamacijos darbai buvo įvykdyti 2020 metais, iš skundžiamo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo matyti, kad butų Nr. 7 ir Nr. 8 projektuose numatyti darbai buvo įgyvendinti arba nebuvo pradėti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja laikė, kad butuose Nr. 7 ir Nr. 8 statybos darbai buvo baigti ir šie butai 2022 m. rugpjūčio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo metu buvo baigti statiniai, todėl Statybos įstatymo 39 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos ir buto savininkai turėjo prievolę atlikti privalomas statybos užbaigimo procedūras, parengti naujas kadastrinių duomenų bylas ir įregistruoti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad tai nebuvo atlikta, vadovaudamasis Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo ir STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis galėjo vykdyti statybų užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą, privalomuoju nurodymu pavesdamas buto savininkams atlikti privalomas statybos užbaigimo procedūras, pateikti su statybos užbaigimu susijusius dokumentus ir tikrindamas gautų dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

2.4. Pagal bylos medžiagos duomenis 2022 m. rugpjūčio 17 d. faktinių duomenų patikrinimai vietoje buvo vykdomi ne tik, kad neturint naujų butų Nr. 7 ir Nr. 8 kadastrinių bylų planų, bet ir neturint senų butų planų, t. y. nebuvo aišku su kuo buvo lyginama esama faktinė padėtis, siekiant nustatyti ir įvertinti statybos darbais atliktus pakeitimus ir priimti sprendimą dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų buvimo arba nebuvimo. Pareiškėjos teigimu, 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendime pateikta išvada, kad butas Nr. 8 atitinka 2016 m. gruodžio 21 d. projekto, kuriam buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos pritarimas, sprendinius, prieštarauja faktinių aplinkybių akto FAK-1723 duomenims. Akte FAK-1723 pateikiamas 2016 m. gruodžio 21 d. projekto A laidos dokumentas, kuriame buto Nr. 8 planas atitinka padėtį prieš butų Nr. 7, Nr. 7A ir Nr. 8 amalgamaciją. Iš Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. 2D-13790 bei akto FAK-1723 nuotraukų buvo matyti, kad buto Nr. 7 dalis buvo prijungta prie buto Nr. 8. Buto plotas paprastojo remonto projekte atjungiant nuo centrinės šildymo sistemos (toliau – ir CŠS) yra vienas iš pagrindinių projekto sprendinių, todėl laikytina, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendime pateikta išvada dėl buto Nr. 8 atitikimo projekto 2016 m. gruodžio 21 d. sprendiniams, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Be to, iš faktinių duomenų patikrinimo aktų FAK-1722 ir FAK-1723 ir 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendime nurodytų aplinkybių buvo aišku, kad butas Nr. 8 yra tik dalinai atjungtas nuo CŠS, o tai laikytina reikšmingu pažeidimu, nes sudaro prielaidas trečiųjų asmenų teisėtų interesų pažeidimams atsirasti statinio naudojimo metu. Dėl nurodytų aplinkybių Komisijos išvada, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis neatitiko tikrovės, o 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas naikintinas kaip prieštaraujantis ir neatitinkantis faktinių aplinkybių, t. y. kaip sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis.

2.5. Iš 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo matyti, jog atliekant 2022 m. rugpjūčio 17 d. faktinių duomenų patikrinimą buvo tikrinamas butų (duomenys neskelbtini) statybos vykdymo teisėtumas bei butų atitikimas 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. vasario 2 d. šildymo sistemos atjungimo projektų sprendiniams, tačiau 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendime nepateikiama jokios informacijos apie tai, ar buvo tikrinamas 2020 metais įvykdytos butų amalgamacijos teisėtumas. Vadovaujantis STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 118 ir 119 punkto nuostatomis, prieš atliekant butų amalgamaciją (butų padalinimą ir sujungimą), privaloma gauti savivaldybės administracijos įgalioto tarnautojo pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį. Kad gauti šią pažymą turėjo būti parengta ir su prašymu išduoti pažymą pateikta butų perplanavimo schema ir paprastojo remonto specifikacija (STR 1.07.03:2017 113 punktas ir 114.4 punktas). Kadangi ši statybos teisėtumui nustatyti reikšminga aplinkybė nebuvo ištirta, sprendimas dėl pažeidimų nebuvimo negalėjo būti laikomas objektyviu ir pagrįstu. Pareiškėjos nuomone, Inspekcija 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendime konstatuodama, kad pažeidimų nenustatyta, iš esmės įteisino butų (duomenys neskelbtini) savininkų nesilaikymą statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl šis Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas, priešingai Komisijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimui, negali būti laikomas pagrįstu, motyvuotu ir teisėtu ir todėl turi būti panaikintas.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Inspekcija atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 111 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Inspekcija statybos užbaigimo procedūrų teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų pagrindu. Inspekcijos pareigūnas, tikrinantis statybos užbaigimo procedūrų teisėtumą: 1) patikrina IS „Infostatyba“ užregistruoto statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą ir prie jų pridėtų dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir užbaigtos statinio statybos atitiktį projekto esminiams sprendiniams pagal pateiktus dokumentus, duomenis, informaciją; 2) patikrina, ar statybos užbaigimo komisijoje dalyvavo visi subjektai, pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus privalantys dalyvauti statybos užbaigimo komisijoje; 3) patikrina, ar nepažeisti statybos užbaigimo procedūrų terminai; 4) prireikus, nuvykęs į vietą, apžiūri statinį ir palygina statinio projekte numatytus ir faktiškai įgyvendintus sprendinius. Statybos užbaigimo aktų (toliau – ir SU aktai) teisėtumo tikrinimo tvarką Inspekcijoje nustato Statybos užbaigimo aktų, deklaracijų apie statybos užbaigimą ir pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 2 punkte įtvirtinta, kad vadovaujantis šiuo Aprašu tikrinama pažymų, deklaracijų, SU aktų atitiktis Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 ir kitų teisės aktų nuostatoms.

4.2. Atsižvelgiant į tai, kad Priežiūros įstatymo ir Aprašo nuostatos reglamentuoja SU aktų atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarką, Inspekcija teigė, kad toks patikrinimas galimas tik tuomet, kai statybos užbaigimo procedūros yra užbaigtos SU aktu, nesant tokio SU akto neįmanomas neegzistuojančio SU akto teisėtumo patikrinimas. Todėl esant tokiai situacijai, kai dėl bute Nr. 8 atliktų paprastojo remonto darbų SU aktas nėra išduotas, o buto Nr. 7 ir buto Nr. 7A paprastojo remonto projekto sprendiniai nėra net įgyvendinti, Inspekcijai nebuvo teisinio pagrindo inicijuoti Priežiūros įstatymo 111 straipsnio ir Aprašo nuostatose nustatytų SU akto teisėtumo patikrinimo procedūrų. Todėl pagrįstai pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skundu prašomi atlikti veiksmai Inspekcijos pareigūno nebuvo atlikti ir apie tai pareiškėja informuota 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakymu.

4.3. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, ginčo namas priskirtinas neypatingojo statinio kategorijai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 12.11 papunkčiu, statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas, priskirtinas statinio paprastojo remonto statybos darbų rūšiai. Nors Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra įtvirtinta statytojo pareiga šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras, tačiau teisės aktai nedraudžia statytojui naudoti neypatingąjį statinį (jo dalį), jei neypatingojo statinio paprastojo remonto darbai nėra užbaigti Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl nagrinėjamuoju atveju, teisės aktai nesuteikia Inspekcijai jokių įgalinimų statytojo atžvilgiu nurodyti kokių nors privalomų įpareigojimų ar taikyti administracinio nusižengimo priemones, ko pasėkoje, Inspekcija neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti kitokio administracinio sprendimo nei yra priimtas 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakymas, kad Inspekcija negali patikrinti statybos užbaigimo procedūrų, nes tokių procedūrų nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas darė išvadą, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakymas motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, priimtas Inspekcijai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, jį priimant buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, todėl jį naikinti nebuvo teisinio pagrindo.

4.4. Pareiškėja 2022 m. liepos 11 d. skundu Inspekcijos prašė atlikti statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą butuose Nr. 7 ir Nr. 8, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 111 straipsnio nuostatomis, todėl, atsakovas pažymėjo, kad šios nagrinėjamos bylos dalykas yra Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakymo, kad Inspekcija negali patikrinti statybos užbaigimo procedūrų, nes tokių procedūrų bute Nr. 7, bute Nr. 7A ir bute Nr. 8 nebuvo atlikta, teisėtumas. Inspekcijos nuomone, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas dar ir todėl, kad pareiškėja jį iš esmės grindžia argumentais ir aplinkybėmis, išeidama už nagrinėjamos bylos ginčo dalyko ir už savo 2022 m. liepos 11 d. skundo, teikto Inspekcijai, ribų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjos V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas byloje nustatė, kad:

6.1. Pareiškėja 2022 m. liepos 11 d. skundu kreipėsi į Inspekciją dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo (duomenys neskelbtini). Skunde nurodė, jog 2022 m. kovo 28 d. buvo gautas namo administratoriaus raštas Nr. MBK-RI-22-2697 dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų atjungtų nuo bendrosios namo šildymo sistemos. Pagal rašte nurodytą informaciją daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butas Nr. 8 yra atjungtas, o butas Nr. 7 nuo bendrosios namo šildymo sistemos nėra atjungtas. Skunde pažymėjo, jog šie butai 2020 metų remonto metu buvo perplanuoti ir dalis buto Nr. 7 buvo prijungta prie buto Nr. 8, o vadovaujantis namo administratoriaus pateikta informacija, butas Nr. 8 yra tik dalinai atjungtas nuo bendrosios namo šildymo sistemos.

Teigė, jog pagal galiojančius teisės aktus, tai yra neteisėta, taip pat galimai pažeidžiami trečiųjų šalių (kitų namo bendrasavininkų) teisėti interesai, kadangi įstatymų nustatyta tvarka nėra nustatytas bendrosios namo šildymo sistemos įrenginiais šildomas plotas, kuris galimai yra pakitęs, ir nuo kurio priklauso šildymo sistemos apkrovimas ir tuo pačiu šildymo kaina kitiems namo bendrasavininkams. Šiuo skundu pareiškėja prašė: per 20 darbo dienų nuo visos informacijos, būtinos skundui išnagrinėti, gavimo dienos, atlikti statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą butuose Nr. 7 ir Nr. 8, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 111 straipsnio nuostatomis, t. y.

1) patikrinti IS „Infostatyba“ užregistruoto statybos užbaigimo akto ir prie jo pridėtų dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir užbaigto statinio statybos atitiktį projekto esminiams sprendiniams pagal pateiktus dokumentus, duomenis, informaciją;

2) pateikti buto savininkui(-ams) privalomąjį nurodymą pateikti visus su statybos užbaigimu susijusius dokumentus (projektą, atnaujintas kadastro duomenų bylas, namo techninio prižiūrėtojo rašytinį pritarimą, statybą leidžiantį dokumentą);

3) patikrinti, ar statybos užbaigimo komisijoje (jeigu ji buvo privaloma) dalyvavo visi subjektai, pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus privalantys dalyvauti statybos užbaigimo komisijoje;

4) patikrinti, ar nepažeisti statybos užbaigimo procedūrų terminai;

5) apžiūrėti butą vietoje ir palyginti statinio projekte numatytus ir faktiškai įgyvendintus sprendinius, tame tarpe ir grindų įrengimą bei remontą;

6) prireikus kreiptis į statybos užbaigimo komisijoje (jeigu ji buvo privaloma) dalyvaujančius subjektus ir kitus subjektus (jų padalinius), pateikiant privalomuosius nurodymus pateikti išvadas, ar pastatytas statinys atitinka statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus;

7) surašyti patikrinimo aktą;

8) apie atliktą patikrinimą informuoti patikrinimą inicijavusį asmenį raštu per 3 darbo dienas nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos, pridedant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą patikrinimo akto originalą;

9) nustačius Statybos įstatymo ir techninių reglamentų pažeidimus, susijusius su statybos užbaigimo procedūra ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, arba nustačius, kad šios procedūros per teisės aktuose nustatytą terminą iš viso nebuvo atliktos, surašyti privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus per teisės aktuose nustatytą terminą;

10) buto savininkui(-ams) neįvykdžius privalomojo nurodymo per nustatytą terminą, kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad teisme yra nagrinėjamas skundas dėl (duomenys neskelbtini) butuose Nr. 7 ir Nr. 8 atliktų statybos patikrinimų trūkumų, tačiau klausimas dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo nebuvo ir nėra nagrinėjamas kitose institucijose nei Inspekcijoje, nei teisme, kadangi toks skundas negalėjo būti pateiktas anksčiau nei Priežiūros įstatymas buvo papildytas 111 straipsnio nuostatomis.

6.2. Inspekcija, pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skundo pagrindu 2022 m. rugpjūčio 17 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

6.3. Inspekcija surašė 2022 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo aktą Nr. FAK-1722, kuriame nurodė, jog patikrinimas atliekamas (duomenys neskelbtini). Taip pat patikrinimo akto FAK-1722 5 punkte nurodoma statybą leidžiančio dokumento duomenys: išdavusi institucija – Kauno miesto savivaldybės administracija; registracijos data – 2021 m. vasario 2 d.; registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); pavadinimas – leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą. Patikrinimo akto FAK-1722 6 punkte nurodoma, statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas / statinio projekto, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, duomenys – butų daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) paprastasis remontas pertvarkant pastato inžinerines sistemas. Patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys: 1) Patikrinimas vykdytas gavus skundą vykdomų statybos darbų butuose; 2) Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi; 3) Patikrinimo metu nustatyta, kad butuose projekte numatyti sprendiniai nėra įgyvendinti, butai šildomi nuo šilumos tinklų, statybos užbaigimo aktas nėra išduotas; 4) Atlikta foto fiksacija.

6.4. Inspekcija taip pat surašė 2022 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo aktą Nr. FAK-1723, kuriame nurodė, jog patikrinimas atliekamas (duomenys neskelbtini). Taip pat patikrinimo akto FAK-1723 5 punkte nurodoma statybą leidžiančio dokumento duomenys: išdavusi institucija – Kauno miesto savivaldybės administracija; registracijos data – 2016 m. gruodžio 21 d.; registracijos Nr. RPSP-21-161221-01324; pavadinimas – rašytinis pritarimas statinio projektui. Patikrinimo akto FAK-1723 6 punkte nurodoma statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas / statinio projekto, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, pavadinimas – Buto gyvenamajame name 1A3p, (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas, šildymo sistemos atjungimas. Patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys: 1) Patikrinimas vykdytas gavus skundą vykdomų statybos darbų bute; 2) Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi; 3) Patikrinimo metu nustatyta, kad bute darbai padaryti pagal projektą, bute šildymas nuo dujinio katilo. Statybos užbaigimo procedūros nėra atliktos; 4) Atlikta foto fiksacija.

6.5. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 31 d. Inspekcijai pateikė prašymą „Dėl informacijos pateikimo apie statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė, jog Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 17 d. organizavo faktinių duomenų patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Priežiūros įstatymo 111 straipsnio 8 punktą, Inspekcijos pareigūnas atlikęs patikrinimą, ne vėliau kaip po 5 darbo dienų nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo akto pasirašymo dienos turi priimti atitinkamą sprendimą. Papildomai pažymėjo, jog pagal Priežiūros įstatymo 6 punkto nuostatas, pasirašyto patikrinimo akto kopija arba originalas per 3 darbo dienas privalo būti pateiktas skundo pareiškėjui. Šiuo prašymu pareiškėja prašė pateikti patikrinimo akto originalą ir priimto sprendimo kopiją.

6.6. Inspekcija priėmė 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, kuriame nurodė, kad patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros IS „Infostatyba“ ir Nekilnojamojo turto registrų centro duomenis, nustatė, jog statybos užbaigimo dokumentai butams nėra išduoti. Todėl patikrinti pareiškėjos minimų statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo negalima, nes tokių procedūrų nebuvo atlikta. Pažymėjo, kad IS duomenimis butui (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 21 d. yra išdavusi rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-21-161221-01324, kuriuo pritariama minimo buto atsijungimui nuo centrinės šildymo sistemos. Taip pat butui (duomenys neskelbtini) Savivaldybės administracija 2021 m. vasario 2 d. yra išdavusi statybą leidžiantį dokumentą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leidžiama butą atjungti nuo centrinės šildymo sistemos. Papildomai informavo, kad Inspekcija atliko patikrinimą butuose. Patikrinimo metu nustatyta, kad bute Nr. 7 ir 7A šildymo sistema nėra atjungta nuo centrinių šilumos tinklų, projekto sprendiniai neįgyvendinti. Patikrinimo metu nustatyta, kad butas Nr. 8 yra atjungtas nuo centrinių šildymo tinklų, darbai atlikti turint tai leidžiančius ir patvirtinančius dokumentus, vizualiai apžiūrėjus esminių nukrypimų nuo statinio projekto „Buto, gyvenamajame name 1A3p, (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas, šildymo sistemos atjungimas“ nenustatyta. Nurodė, jog pažeidimų nenustatyta. Papildomai atsakant į pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 31 d. paklausimą, nurodė, kad 2022 m. liepos 11 d. skundas nebuvo nagrinėjamas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 111 straipsniu, kadangi minimos procedūros nėra atliktos ir nurodyti statybos užbaigimo aktai nėra surašyti, todėl pateikti prašomo patikrinimo akto kopijos negalima, nes toks aktas nebuvo surašytas. Pareiškėją informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas.

6.7. Pareiškėja Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuris 2022 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 21R1-231 (AG1-193/08-2022) pareiškėjos skundą atmetė.

7. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skunde, kurį išnagrinėjus buvo priimtas Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas, visi suformuluoti klausimai yra susiję su statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimu butuose (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Priežiūros įstatymo 111 straipsniu.

8. Teismas, apžvelgęs Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 6 punkto, 111 straipsnio 1 ir 2 dalies, Aprašo 2 punkto, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.1. punkto nuostatas, konstatavo, kad statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo patikrinimas galimas tik tuomet, kai statybos užbaigimo procedūros yra užbaigtos SU aktu, o nesant tokio SU akto, yra neįmanomas neegzistuojančio SU akto teisėtumo patikrinimas.

9. Teismas nustatė, kad patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros IS „Infostatyba“ ir Nekilnojamojo turto registrų centro duomenis, statybos užbaigimo dokumentai ginčo butams nėra priimti. Todėl atsakovas ginčijamu 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai V. J. nurodė, kad patikrinti pareiškėjos minimų statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo negali, nes tokių procedūrų nebuvo atlikta.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, jog statybos užbaigimo procedūros nebuvo atliktos, vadovaudamasis Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo ir STR 1.07.03:2017 nuostatomis galėjo vykdyti statybų užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą, privalomuoju nurodymu pavesdamas buto savininkams atlikti privalomas statybos užbaigimo procedūras Atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, 39 straipsnio 1 dalį, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju teisės aktai nedraudžia statytojui naudoti ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies), jei ypatingojo ar neypatingojo statinio paprastojo remonto darbai nėra užbaigti Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) namo buto Nr. 7 ir buto Nr. 7A paprastojo remonto projekto sprendiniai (paprastasis remontas pertvarkant pastato inžinerines sistemas) iš vis nėra įgyvendinti (Patikrinimo aktas FAK-1722), todėl pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 3 punktą SU aktas Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka net negalėjo būti surašytas. Dėl buto (duomenys neskelbtini)

12. namo buto Nr. 8 paprastojo remonto teismas pažymėjo, kad paprastojo remonto projekto sprendiniai (paprastasis remontas, šildymo sistemos atjungimas) yra įgyvendinti (Patikrinimo aktas FAK-1723), tačiau SU aktas nėra surašytas. Ir nors Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra įtvirtinta statytojo pareiga šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras, tačiau teisės aktai nedraudžia statytojui naudoti neypatingąjį statinį (jo dalį), jei neypatingojo statinio paprastojo remonto darbai nėra užbaigti Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo statytojo atžvilgiu duoti kokius nors privalomus nurodymus dėl statybos užbaigimo procedūrų atlikimo.

13. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. liepos 11 d. skundu Inspekcijos prašė atlikti statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą butuose Nr. 7 ir Nr. 8, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 111 straipsnio nuostatomis. Todėl, teismas sprendė, kad įvertinus tai, kad dėl bute Nr. 8 atliktų paprastojo remonto darbų SU aktas nėra išduotas, o buto Nr. 7 ir buto Nr. 7A paprastojo remonto projekto sprendiniai nėra įgyvendinti, Inspekcija pagrįstai ir teisėtai neinicijavo Priežiūros įstatymo 111 straipsnio ir Aprašo nuostatose nustatytų SU akto teisėtumo patikrinimo procedūrų, nes toks patikrinimas galimas tik tuomet, kai statybos užbaigimo procedūros yra užbaigtos SU aktu.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas buvo priimtas pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir suformuluotą prašymą, todėl atsakovas veikė teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad ginčijamas 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5, 6 dalyse nustatytus reikalavimus, t. y. jame išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas nustatytų aplinkybių vertinimas, jų atitikimas atitinkamų teisės aktų nuostatoms, skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, išsamus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos reikalavimas dėl Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo panaikinimo, teismo atmestas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą, tais pačiais pagrindais atmestas ir reikalavimas panaikinti Komisijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimą bei išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti prašymą iš naujo. Teismui pareiškėjos skundą atmetus, nebuvo pagrindo patenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 15. Pareiškėja V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą; Komisijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 21R1-231 administracinėje byloje Nr. AG1-193/08-2022; Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. PLI2-941 „Dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo (duomenys neskelbtini)“. Taip pat pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą atlyginti jos patirtas išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu teisme ir procesines išlaidas, kurios yra 439 Eur ir 38 Eur žyminio mokesčio.

16. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatų, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, Inspekcija nagrinėdama skundą ir atlikdama patikrinimus vietoje, kurių duomenimis grindžiamas sprendimas, veikė neteisėtai, todėl 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas yra naikintinas. Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas pagal savo turinį yra sudarytas iš dviejų dalių – vienoje dalyje pateiktas sprendimas dėl užbaigimo procedūrų teisėtumo, kitoje dalyje pateiktas sprendimas dėl statybos teisėtumo. Teismo posėdžio metu pareiškėja sutiko, kad statybos užbaigimo (SU) dokumentų teisėtumas negalėjo būti tikrinamas, neturint šių dokumentų, tačiau negali sutikti su teismo išvadomis, kad šioje situacijoje Inspekcija negalėjo ir neprivalėjo imtis jokių veiksmų ir, kad Inspekcijos sprendimas, kuriame rašoma „pažeidimų nenustatyta“ yra pagrįstas ir teisėtas.

16.2. Teismas neteisingai vertino, kad pareiškėjos „2022-07-11 skunde, kurį išnagrinėjus buvo priimtas ginčijamas Inspekcijos sprendimas, visi suformuluoti klausimai yra susiję su statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimu butuose (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Priežiūros įstatymo 111 straipsniu.“ Šis teiginys neatitinka tikrovės, nes pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skunde be prašymo atlikti statybos užbaigimo procedūrų patikrinimą taip pat buvo prašoma „nustačius Statybos įstatymo ir techninių reglamentų pažeidimus, susijusius su statybos užbaigimo procedūra ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, arba nustačius, kad šios procedūros per teisės aktuose nustatytą terminą iš viso nebuvo atliktos, surašyti privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus per teisės aktuose nustatytą terminą.“ Šis prašymas nebuvo grindžiamas jokiu konkrečiu teisės aktu, tačiau tiek skunde Komisijai, tiek teismui buvo nurodyta, kad Inspekcija statybos valstybinę priežiūrą atlieka vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinė priežiūra apima privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą, o pagal 8 straipsnio 3 punktą – statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą. 2022 m. liepos 11 d. skunde taip pat buvo nurodyta, kad „vadovaujantis Priežiūros įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostata patikrinimo metu nustačius pažeidimų, kuriuos pagal kompetenciją nagrinėja atitinkami viešojo administravimo subjektai arba teisėsaugos institucijos, Inspekcijos pareigūnas privalo informuoti šiuos subjektus ar institucijas.“ Tai suponuoja, kad Inspekcijos pareigūnai turi būti proaktyvūs ir fiksuoti visus galimus pažeidimus, net ir tuos, kurie nepriskirtini jų kompetencijai ir (ar) nenurodyti skunde. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad patikrinimų aktuose FAK-1722 ir FAK-1723 yra atskiras skirsnis, kuriame įrašomi galimi pažeidimai, priskirtini kitų institucijų kompetencijai (6 priedas 6 ir 17 lapai), ir kuriuose niekas neįrašyta.

16.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi nebuvo pilnai išnagrinėtos visos reikšmingos bylai aplinkybės – nebuvo vertinama ar teisėtai veikė Inspekcijos pareigūnas Priežiūros įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatų atžvilgiu, tai yra ar nebuvo nustatyta (galimų) pažeidimų, dėl kurių Inspekcija pagal kompetenciją privalėjo kreiptis į kitą valstybinę instituciją. Remdamasis teisiniu ir faktiniu pagrindu teismas vertino, kad dėl įvykdyto buto Nr. 8 atjungimo nuo namo šildymo tinklų buto savininkas turėjo prievolę organizuoti SU užbaigimo procedūras bei šiuos pakeitimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir konstatavo, kad tai nebuvo atlikta, todėl pareiškėjai nėra aišku, kodėl 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas, kuriame rašoma, kad „pažeidimų nenustatyta“ teismo buvo pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

16.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas suponuoja, kad statytojui atlikus (užbaigus) neypatingo statinio patalpų (buto) šildymo sistemos pertvarkymą ar atjungimą ir nevykdant Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos pareigos inicijuoti statybos užbaigimo procedūrą, Inspekcija neturi jokių įstatymo jai suteiktų galių užtikrinti, kad statytojas šią pareigą vykdytų, taip pat, kad nėra jokios kitos valstybinės institucijos (į kurią turėjo kreiptis Inspekcija), kuri užtikrintų šios statytojo pareigos vykdymą. Tai reikštų reikšmingą spragą statybos santykių teisiniame reguliavime, kadangi buto šildymo sistemos pertvarkymas sudaro prielaidas trečiųjų asmenų teisėtų interesų pažeidimui. Tačiau Inspekcija, nustačiusi buto Nr. 8 atjungimą nuo namo šildymo tinklų, bei nustačiusi butų Nr. 7 ir Nr. 8 amalgamacijos darbus, tai yra nustačiusi tokius statybos darbus, kuriuos atlikus privaloma gauti statybos užbaigimo aktą ir atlikti kadastro duomenų tikslinimą ir registravimą, galėjo ar privalėjo buto Nr. 8 savininkui(-ams) taikyti administracinę atsakomybę dėl ANK 357-1 straipsnio pažeidimo ir imtis atitinkamų veiksmų – surašyti pažeidimo protokolą(-us), privalomuosius nurodymus dėl pažeidimų pašalinimo, arba perduoti informaciją apie pažeidimus kitai valstybinei institucijai pagal kompetenciją. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog teismas pripažino, kad atjungus butą Nr. 8 nuo namo šildymo tinklų buto savininkas turėjo prievolę organizuoti SU užbaigimo procedūras bei šiuos pakeitimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau neteisingai vertino, kad Inspekcija šiuo atveju neprivalėjo imtis jokių veiksmų tam, kad užtikrinti Statybos įstatymo laikymąsi, dėl to teismo sprendimas naikintinas.

16.5. Teismas neteisingai vertino, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalyse nustatytus reikalavimus, t. y. skundžiamas sprendimas yra motyvuotas ir išsamus. Ši išvada nepagrįsta dėl to, kad iš byloje esančių dokumentinių įrodymų matyti, kad nagrinėjant pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skundą nebuvo atliktas išsamus tyrimas, sprendime pateiktos išvados neatitinka faktinių duomenų, todėl sprendimas negalėjo būti pripažįstamas nei objektyviu, nei išsamiu, nei pagrįstu. Teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė dokumentinių įrodymų, nereikalavo papildomų įrodymų bei atsakovo paaiškinimų, nepanaikino akivaizdžių prieštaravimų.

16.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas suponuoja, kad neišsamus faktinių aplinkybių ištyrimas bei prieštaravimai administraciniame sprendime nelaikytini pagrindu pripažinti administracinį sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Tai prieštarauja asmens teisei į nešališką ir objektyvų skundo nagrinėjimą, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Iš 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo matyti, kad atliekant 2022 m. rugpjūčio 17 d. faktinių duomenų patikrinimą buvo tikrinamas butų (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumas bei butų atitikimas 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. vasario 2 d. šildymo sistemos atjungimo projektų sprendiniams, tačiau 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendime nepateikiama jokios informacijos apie tai ar buvo tikrinamas 2020 metais įvykdytos butų amalgamacijos teisėtumas. Kadangi teismo posėdžio metu atsakovas tvirtino, kad patikrinimai buvo atliekami, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsniu, tai yra buvo atliekamas statybos patikrinimas, turėjo būti tikrinama ar visi nustatyti statybos darbai buvo teisėti, tame tarpe ir butų Nr. 7 (7A) ir Nr. 8 perdalijimas – amalgamacija. Atsakovas taip pat tvirtino, kad amalgamacijos teisėtumo tikrinimas nėra Inspekcijos kompetencija, iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo kreiptasi į kitą instituciją dėl galimai neteisėtai atliktos amalgamacijos, todėl laikytina, kad Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendime pateiktas vertinimas dėl statybos pažeidimų nebuvimo yra nepagrįstas objektyviais duomenimis.

16.7. Teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2023 m. sausio 20 d. raštą Nr. R13-2815, kuriame nurodyta, kad „Atsakydami į Jūsų prašymą dėl informacijos pateikimo apie butų savininkų pateiktus prašymus adresu (duomenys neskelbtini) išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį laikotarpyje nuo 2020 iki 2022 metų, informuojame, kad šiais adresais butų savininkai nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį.“ Raštas teismo nebuvo priimtas kaip papildomas įrodymas dėl metaduomenų trūkumo. Pareiškėja prideda prie apeliacinio skundo raštą su metaduomenimis (9 priedas).

16.8. Teismo posėdžiu metu atsakovas nurodė, kad patikrinimai buvo atlikti pareiškėjos 2022 m. liepos 12 d. skundo pagrindu, tačiau vadovaujantis ne Priežiūros įstatymo 111 straipsnio, o 11 straipsnio nuostatomis. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nuostatomis atliekamas statybos patikrinimas. Toks patikrinimas gali būti atliekamas gavus asmens skundą, pagrįstą faktiniais duomenimis, dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų. Kadangi pareiškėjos skundas buvo pateiktas ne dėl vykdomų statybos darbų, o dėl jų užbaigimo, skunde buvo nurodyta, kad statybos darbai buvo atlikti 2021 metais, Inspekcija neturėjo teisės šio skundo pagrindu atlikti 2022 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimus butuose (duomenys neskelbtini), o jeigu šiuos patikrinimus atliko, tai neturėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendime pateikti statybos teisėtumo patikrinimo duomenų, kadangi tai nesusiję su pareiškėjos 2022 m. liepos 12 d. skundo objektu. Dėl to 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalis dėl statybos teisėtumo bei faktinės padėties atitikimo projekto sprendiniams, turėtų būti naikintina (kaip ir dėl to, kad pateiktos išvados prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms).

16.9. Komisija teisingai konstatavo, kad pareiškėjos 2022 m. liepos 12 d. raštas, vadovaujantis VAĮ nuostatomis, pagal savo turinį yra priskirtinas skundui (VAĮ 2 str. 12 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad atliekant butų Nr. 7, Nr. 7A ir Nr. 8 amalgamaciją, butas Nr. 8 buvo tik dalinai atjungtas nuo CŠS, kas sudaro prielaidas atsirasti trečiųjų asmenų (kaimynų) teisėtų interesų pažeidimui. Kaip nurodyta Komisijos sprendime, vadovaujantis VAĮ nuostatomis administracinis sprendimas yra teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Inspekcija 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendime konstatuodama, kad „pažeidimų nenustatyta“, iš esmės įteisino butų (duomenys neskelbtini)savininkų nesilaikymą statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl šis Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas, priešingai Komisijos ir teismo sprendimams, negali būti laikomas pagrįstu ir motyvuotu ir teisėtu, nes Inspekcija nagrinėdama pareiškėjos skundą neveikė taip kai numatyta įstatyme ir neatliko savo pagrindinės funkcijos – užtikrinti statybą reglamentuojančių įstatymų ir teisės aktų laikymąsi.

17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Inspekcija atsiliepime išdėsto faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė proceso teisės normų, todėl teismo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Inspekcijos nuomone, pareiškėja, nesutikdama su jai nepalankiu teismo faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės normų aiškinimu, apeliaciniu skundu siekia tiesiog pakartotinio bylos nagrinėjimo ir bylos nagrinėjimo pratęsimo bei remiasi išimtinai subjektyviu įrodymų vertinimu ir teisės aktų aiškinimu. Atsakovas teigia, kad nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakymo neatitikimo VAĮ reikalavimams, kadangi teismas tinkamai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pagrįstai konstatavo, kad „ginčijamas 2022-09-05 sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5, 6 dalyse nustatytus reikalavimus, t. y. jame išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas nustatytų aplinkybių vertinimas, jų atitikimas atitinkamų teisės aktų nuostatoms, skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, išsamus, todėl nėra pagrindo jį naikinti“. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus ir sprendime konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kurios teisės aktų nuostatos turi būti taikomos šioje byloje, todėl sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. PLI2-941 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 21R1-231 (AG1-193/08-2022), kuriuo pareiškėjos skundas atmestas, teisėtumo bei pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, tenkinti skundą, t. y. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. PLI2-941 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 21R1-231 (AG1-193/08-2022). Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja sutiko, kad statybos užbaigimo (SU) dokumentų teisėtumas negalėjo būti tikrinamas, neturint šių dokumentų, tačiau negali sutikti su teismo išvadomis, kad šioje situacijoje Inspekcija negalėjo ir neprivalėjo imtis jokių veiksmų ir, kad Inspekcijos sprendimas, kuriame rašoma „pažeidimų nenustatyta“, yra pagrįstas ir teisėtas. Teigia, kad pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skunde be prašymo atlikti statybos užbaigimo procedūrų patikrinimą taip pat buvo prašoma „nustačius Statybos įstatymo ir techninių reglamentų pažeidimus, susijusius su statybos užbaigimo procedūra ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, arba nustačius, kad šios procedūros per teisės aktuose nustatytą terminą iš viso nebuvo atliktos, surašyti privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus per teisės aktuose nustatytą terminą.“ Pirmosios instancijos teismo sprendimas suponuoja, kad statytojui atlikus (užbaigus) neypatingo statinio patalpų (buto) šildymo sistemos pertvarkymą ar atjungimą ir nevykdant Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos pareigos inicijuoti statybos užbaigimo procedūrą, Inspekcija neturi jokių įstatymo jai suteiktų galių užtikrinti, kad statytojas šią pareigą vykdytų, taip pat, kad nėra jokios kitos valstybinės institucijos (į kurią turėjo kreiptis Inspekcija), kuri užtikrintų šios statytojo pareigos vykdymą. Tai reikštų reikšmingą spragą statybos santykių teisiniame reguliavime, kadangi buto šildymo sistemos pertvarkymas sudaro prielaidas trečiųjų asmenų teisėtų interesų pažeidimui. Be to, Inspekcija privalėjo kreiptis į kitą instituciją, jeigu būtų nustatyti kiti pažeidimai. Mano, kad Inspekcija neištyrė visų faktinių aplinkybių, o jos priimtas 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas nėra motyvuotas bei išsamus, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalių.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2023 m. sausio 20 d. raštą Nr. R13-2815, kuriame nurodyta, kad „Atsakydami į Jūsų prašymą dėl informacijos pateikimo apie butų savininkų pateiktus prašymus adresu (duomenys neskelbtini) išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį laikotarpyje nuo 2020 iki 2022 metų, informuojame, kad šiais adresais butų savininkai nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį.“ Raštas pirmosios instancijos teismo nebuvo priimtas kaip papildomas įrodymas dėl metaduomenų trūkumo. Pareiškėja prideda prie apeliacinio skundo raštą su metaduomenimis (9 priedas). Šiame kontekste paminėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėja nepateikė pagrįstų įrodymų, kodėl ji negalėjo pateikti metaduomenų pirmosios instancijos teismui, nevertina šių įrodymų. Be to, pateiktasis Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštas priimtas vėliau negu skundžiami Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. spalio 25 d. sprendimas, kuriuose minėto rašto objektyviai net nebuvo galimybės įvertinti.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutiko, jog statybos užbaigimo (SU) dokumentų teisėtumas negalėjo būti tikrinamas, neturint šių dokumentų, tačiau teigia, kad jos 2022 m. liepos 11 d. skunde be prašymo atlikti statybos užbaigimo procedūrų patikrinimą, taip pat buvo prašoma „nustačius Statybos įstatymo ir techninių reglamentų pažeidimus, susijusius su statybos užbaigimo procedūra ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, arba nustačius, kad šios procedūros per teisės aktuose nustatytą terminą iš viso nebuvo atliktos, surašyti privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus per teisės aktuose nustatytą terminą.“ Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjos aiškinimu. Įvertinus visą pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skundo turinį (žr. šios nutarties 6.1 punktą), matyti, kad esminis ir iš esmės vienintelis klausimas buvo keliamas dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo vertinimo. Tai patvirtinta ir pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 31 d. Inspekcijai pateiktame prašyme „Dėl informacijos pateikimo apie statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą (duomenys neskelbtini)“ (žr. šios nutarties 6.5 punktą). Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, esą, Inspekcija turėjo atlikti dar kažkokius papildomus veiksmus, stokoja nuoseklumo.

24. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas suponuoja, kad statytojui atlikus (užbaigus) neypatingo statinio patalpų (buto) šildymo sistemos pertvarkymą ar atjungimą ir nevykdant Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos pareigos inicijuoti statybos užbaigimo procedūrą, Inspekcija neturi jokių įstatymo jai suteiktų galių užtikrinti, kad statytojas šią pareigą vykdytų, taip pat, kad nėra jokios kitos valstybinės institucijos (į kurią turėjo kreiptis Inspekcija), kuri užtikrintų šios statytojo pareigos vykdymą, o tai reikštų reikšmingą spragą statybos santykių teisiniame reguliavime, kadangi buto šildymo sistemos pertvarkymas sudaro prielaidas trečiųjų asmenų teisėtų interesų pažeidimui, negali sudaryti prielaidų abejoti Inspekcijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumu. Minėta, kad statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo nebuvo galima atlikti, nes nebuvo dokumentų, patvirtinančių SU procedūras. Pareiškėjos keliami kiti galimi pažeidimai nėra tokie reikšmingi visuomenei, kad juos kontroliuotų Inspekcija, užtikrindama viešąjį interesą. Jeigu buto šildymo sistemos pertvarkymas sudaro prielaidas trečiųjų asmenų teisėtų interesų pažeidimui, tai tie asmenys patys gali ginti savo teises bendrosios kompetencijos nepriklausomame ir nešališkame teisme civilinio proceso nustatyta tvarka.

25. Šiame kontekste paminėtina, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paminėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas, vertindamas, ar yra pagrindas vertinti SU procedūrų teisėtumą, laikėsi šių taisyklių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką, jį tinkamai išanalizavo teisės nuostatų kontekste. Tai, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais.

27. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nėra tokio reikšmingumo, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu – dėl jų, kaip nereikšmingų bylos baigčiai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. PLI2-941 bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 21R1-231 (AG1-193/08-2022).

28. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis