Legislator Case Law & Legislation
f68cdb04-52da-4382-9c27-bea82e2a154c AI generated

Court partially allowed claim for non-material damages but dismissed request for legal aid costs against the state.

Case Number f68cdb04-52da-4382-9c27-bea82e2a154c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the applicant's claim for non-material damages regarding poor detention conditions while rejecting the request for legal aid costs against the state. The applicant alleged violations of hygiene standards and lack of rehabilitation during imprisonment, arguing for compensation for psychological harm. The court found the detention conditions violated hygiene norms but determined that since the state was both the legal aid provider and the defendant, its own legal aid expenses could not be recovered from the state budget.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnis; 84–87 straipsniai; 88 straipsnio 4 punktas: When the state is both the provider of secondary legal aid and the defendant in the same proceeding, the legal aid expenses incurred by the state cannot be claimed from the state budget.

Keywords

AI generated
non-material damages detention conditions legal aid costs state budget recovery administrative litigation hygiene norms psychological harm

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-3665-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00318-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. K. atstovui advokatui R. L., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. K. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 14 d. buvo kalinamas netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. pareiÅ¡kėjas kartu su dar dviem asmenimis buvo kalinamas 18 kv. m ploto kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo nei stalo, nei virdulio, todėl nebuvo sudarytos sÄ lygos raÅ¡yti laiÅ¡kus, žaisti stalo žaidimus ir tinkamai maitintis. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 14 d. pareiÅ¡kėjas kartu su penkiais asmenimis bausmę atliko 301 palatoje, kurios plotas taip pat buvo 18 kv. m ir kurioje taip pat nebuvo stalo.

Teigė, kad gyvenamosiose patalpose nuolat stigo oro, todėl skaudėjo galvÄ , buvo jaučiamas diskomfortas, be to, kildavo konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų. Akcentavo, jog palatoje pareiÅ¡kėjas gulėjo kartu su sergančiu ŽIV nuteistuoju, todėl jo saugumas nebuvo užtikrintas. PareiÅ¡kėjo ir jo atstovo nuomone, įstaigos pareigÅ«nai dažnai elgdavosi netinkamai: 2017 m. birželio 24 d. pareiÅ¡kėjas pareigÅ«nų G. K. ir V. B. net buvo sumuÅ¡tas. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninėje praleido daugiau nei pusę metų, tačiau per šį laikotarpį jam nebuvo užtikrinta socialinė reabilitacija bei edukacinė veikla.

Akcentavo, jog dėl netinkamų sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiÅ¡kėjas patyrė didelių nepatogumų, pažeminimÄ , psichologinį iÅ¡sekimÄ , nemigÄ , tapo dirglus. Prašė skundÄ patenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos sergančiuosius ŽIV izoliuoti nuo kitų asmenų.

Teigė, kad patikrinus turimus dokumentus nenustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu kamerų tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, kalėjo save žalojantys asmenys. Atkreipė dėmesį, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra teikiamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, todėl, siekiant užtikrinti gydomųjų skyrių higienÄ , sterilumÄ ir tvarkÄ bei prieinamumÄ prie paciento teikiant bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ , patalpose kietasis inventorius yra apribotas laikantis minimalių įrengimo baldais ir kitu kietuoju inventoriumi reikalavimų, užtikrinant pacientams galimybę bÅ«tiniems daiktams ir maisto produktams susidėti.

PaaiÅ¡kino, kad kamerų tipo patalpose, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas, spintelių pavirÅ¡ius yra platus ir kietas, ant jo yra patogu raÅ¡yti ar užsiimti kita veikla, todėl, atsakovės atstovės vertinimu, pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s pareiÅ¡kimai dėl stalo nebuvimo negali bÅ«ti vertinami ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos ir jis galėjo patirti neturtinę žalÄ . Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės prioritetinė paskirtis yra sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas ir užsakytų planinių konsultacijų kitose asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinimas, todėl pacientams, kurių gydymo trukmė nevirÅ¡ija 60 dienų, teikiamos tik individualios konsultacijos pagal nuteistojo praÅ¡ymÄ .

Informavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Resocializacijos skyriaus specialistui teikė praÅ¡ymus bei laiÅ¡kus, todėl kiekvienÄ kartÄ su pareiÅ¡kėju buvo kalbama individualiai bei aptariamos galimos jo problemos, sprendžiami buities ir socialiniai klausimai, be to, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu Psichologinės tarnybos specialistai teikė individualias konsultacijas. Nurodė, jog 2017 m. birželio 24 d. 310 kamerų tipo patalpoje prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ buvo panaudotos specialiosios priemonės teisėtai ir pagrįstai, ir tai nustatyta atlikus tarnybinį tyrimÄ .

Pabrėžė, kad 2018 m. balandžio 5 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus specialistai atliko operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu buvo nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 4 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, įstaigoje buvo organizuoti privalomieji higienos įgÅ«džių mokymo kursai pagal HB 2 val. ir H8 6 val. programas. Taip pat 2018 m. gegužės mėnesį 4 statutiniai valstybės tarnautojai iÅ¡klausė privalomuosius higienos įgÅ«džių mokymo kursus pagal HB 2 val. ir H8 6 val. programas ir privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus pagal PP 8 val. programÄ bei gavo žinių atestavimo pažymėjimus.

Atsakovės atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjo skunde pateikti argumentai yra deklaratyvÅ«s, bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti abstraktÅ«s samprotavimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus, taip pat kad bÅ«tų atlikusi veiksmus, kuriais bÅ«tų siekusi pareiÅ¡kėjÄ pažeminti, psichologiÅ¡kai sugniuždyti. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ .

Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos suma, todėl skundas atmestinas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė) pareigÅ«nų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 14 d. neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad, sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ jo kalinimo perpildytose LAVL patalpose. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. jis gyveno 18 kv. m ploto kameroje kartu su dviem asmenimis (iÅ¡ viso trys asmenys), laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 14 d. gulėjo 301 palatoje kartu su penkiais asmenimis (iÅ¡ viso Å¡eÅ¡i asmenys), ir palatos plotas buvo taip pat 18 kv. m. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 111.4 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 5,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalijant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. IÅ¡ atsakovės atstovės pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 11 korpuso 205 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 13,33 kv. m, kameroje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 6,66 kv. m (13,33/2) ploto.

Nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. liepos 28 d. pareiškėjas gyveno 12 korpuso 310 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 18,41 kv. m, kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 6,13 kv. m (18,41/3) ploto. Nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas buvo kalinamas 12 korpuso 311 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 19,11 kv. m, kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 6,37 kv. m (19,11/3) ploto. Atsakovės atstovo duomenimis, nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 15 d. pareiškėjas gyveno 11 korpuso 301 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 31,98 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 7,99 kv. m (31,98/4) ploto.

Pareiškėjas nurodė, jog, atlikdamas bausmę nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 15 d. 301 kamerų tipo patalpoje, jis gyveno su penkiais asmenimis. Pažymėtina, kad, net ir laikant pareiškėjo teiginius teisingais, pareiškėjui minimali 5,1 kv. m gyvenamojo ploto norma šioje kameroje buvo užtikrinta, kadangi jam teko 5,33 kv. m (31,98/6) ploto. Remiantis minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklių 111.4 punkte numatyta minimali 5,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu jam nuolat tekdavo bausmę atlikti perpildytose patalpose, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti į bylÄ nepateikė, taip pat nenurodė kartu su juo kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, kurie galėtų patvirtinti jo nurodytÄ aplinkybę dėl įrengtų gyvenamųjų vietų skaičiaus, neprašė Å¡ių asmenų kviesti liudytojais byloje. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis apie kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, plotÄ , todėl jais remiasi.

Teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.4 punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog LAVL tinkamai neužtikrino jo saugumo, kadangi jis buvo laikomas kartu su ŽIV sergančiu asmeniu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 9 d. kreipėsi su skundu į LAVL administracijÄ dėl to, kad 2018 m. kovo 8 d. atvykęs į LAVL jis buvo apgyvendintas 301 palatoje kartu su sergančiu AIDS (ŽIV) nuteistuoju ir prašė sudaryti jam tinkamas bei saugias kalinimo sÄ lygas.

Atsakydama į šį skundÄ , LAVL pareiÅ¡kėjui 2018 m. kovo 15 d. raÅ¡te Nr. 7-206 paaiÅ¡kino, jog ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, tai virusų grupė, kuri perduodama apsikeičiant kÅ«no skysčiais (per kontaktÄ su užsikrėtusio žmogaus krauju; per kontaktÄ su tam tikrais skysčiais, kuriuos iÅ¡skiria žmogaus lyties organai, lytiÅ¡kai santykiaujant), tačiau žmogus negali užsikrėsti ŽIV per uodų ar kitų vabzdžių įgėlimus, per tualeto sėdynę, liesdamas infekuoto žmogaus aÅ¡aras ar prakaitÄ , kÄ sdamas tÄ patį sumuÅ¡tinį, gerdamas iÅ¡ tos pačios stiklinės ar naudodamasis tuo pačiu rankÅ¡luosčiu, todėl nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teiginys dėl jo sveikatai kilusio pavojaus neteisingas ir neatitinkantis tikrovės. Pažymėtina, jog BVK 70 straipsnio 4 dalis nustato, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimÄ pažeidinėjančius nuteistuosius.

Remiantis Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946, 1 priedu ,,Pacientų izoliavimo priemonių sÄ raÅ¡as“ ir 11 punktu, pacientams, sergantiems ŽIV, taikomos standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, per kraujÄ ir (ar) kitus kÅ«no skysčius plintančių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos pavirÅ¡ių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas), tokie pacientai neprivalo bÅ«ti laikomi izoliuoti kitoje patalpoje nuo kitų pacientų.

Taigi, teisės aktai nenumato asmenų, infekuotų ŽIV, privalomo izoliavimo, todėl LAVL Å¡iuo skundo aspektu neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas pirmÄ kartÄ , nebuvo stalo bei virdulio, 301 kameroje taip pat nebuvo stalo. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ (LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 47:2011) patvirtintose normose. Šios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Atkreiptinas dėmesys, jog higienos normos HN 47:2011 21 punktas nenumato stalų įrengimo LAVL gyvenamojoje patalpoje, taip pat nenumato palatų aprūpinimo elektriniu virduliu.

Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 10.9 papunktis numato, kad kamerų tipo patalpose elektriniais virduliais aprÅ«pinamos tik pataisos namų kamerų tipo patalpos, iÅ¡skyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas iki 15 parų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.

Nors pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl oro trÅ«kumo gyvenamosiose patalpose, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes, bet visiÅ¡kai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl Å¡ių nepatogumų, taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis ir į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl oro trÅ«kumo sutrikusios sveikatos.

Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini. Pareiškėjas akcentavo, jog 2017 m. birželio 24 d. pareigūnai G. K. ir V. B. jį įžeidinėjo bei provokavo, vėliau pastūmė, pargriovė ant žemės, uždėjo antrankius ir mušė į įvairias kūno vietas. Pažymėjo, kad taip pareigūnai elgėsi su juo neturėdami jokio teisinio pagrindo.

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundÄ nurodo, jog Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys neatitinka tikrovės, kadangi atlikus tarnybinį tyrimÄ buvo nustatyta, kad specialiosios priemonės prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ buvo panaudotos teisėtai. Ä® administracinę bylÄ pateikta Ligoninės Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2017 m. liepos 5 d. Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieÅ¡ nuteistÄ jį A. K. Nr. 10-110 patvirtina, kad 2017 m. birželio 24 d. pareiÅ¡kėjui nepaklusus pareigÅ«nų reikalavimams prieÅ¡ jį buvo panaudotos specialiosios priemonės – koviniai imtynių veiksmai, užlaužtos rankos už nugaros ir paguldytas ant grindų.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiÅ¡kėjas buvo pristatytas į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ medicininei apžiÅ«rai, kur iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų nustatyta nebuvo. IÅ¡ pirmiau minėtos tarnybinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡io įvykio gailėjosi bei prašė neraÅ¡yti tarnybinio praneÅ¡imo. Dėl minėto atvejo atlikus tyrimÄ buvo konstatuota, kad specialiosios priemonės prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ buvo panaudotos teisėtai ir pagrįstai.

Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog 2017 m. birželio 24 d. pareigÅ«nai su pareiÅ¡kėju elgėsi netinkamai (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jis siekė dalyvauti bet kokiose užimtumo programose, tačiau jam tokia galimybė nebuvo sudaryta. Taip pat pabrėžė, kad jis 2017 m. liepos 31 d. kreipėsi į LAVL administracijÄ praÅ¡ydamas nurodyti, kokia yra pritaikyta jam socialinės reabilitacijos forma, kaip ji yra vykdoma, tačiau pateiktas tik formalus atsakymas.

Pažymėtina, jog nuteistųjų socialinės reabilitacijos organizavimas yra numatytas BVK. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti Å¡iame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys (BVK 136 str.). Nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu (BVK 137.1 str.).

Remiantis LAVL Resocializacijos skyriaus 2019 m. kovo 20 d. pažyma Nr. 19-133 nustatyta, kad socialinė reabilitacija LAVL yra organizuojama. Siekiant palaikyti socialinius ryÅ¡ius su visuomene bei padėti įveikti socialinę atskirtį, nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos susitikti su atvykstančiais religinių bendruomenių atstovais ir visuomeninių organizacijų savanoriais pagal jų iÅ¡reikÅ¡tÄ sutikimÄ bei nuteistojo iÅ¡ anksto pateiktÄ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . LAVL lankosi „Carito“ savanoriai, RumÅ¡iÅ¡kių parapijos klebonas, Kauno Stačiatikių ApreiÅ¡kimo bažnyčios kunigas, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos narys, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos „Tarnavimas kaliniams“ direktorius, Gailestingumo namų savanoris.

Bendradarbiaujant su KaiÅ¡iadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, LAVL nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos dalyvauti bendrojo lavinimo mokymuose nuotoliniu bÅ«du: nuteistieji reguliariai gauna parengtÄ užduočių paketÄ bei atgal grÄ Å¾ina savarankiÅ¡kai atliktas užduotis, kurios yra tikrinamos ir analizuojamos mokytojų. Susidurdami su asmeninėmis ir socialinėmis problemomis, nuteistieji turi galimybę kiekvienÄ dienÄ dėl pagalbos ar konsultacijos kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistus. Laisvalaikiu nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos iÅ¡ bibliotekos gauti ir skaityti knygas, periodinę spaudÄ , domėtis ir nagrinėti naujausius teisės aktus, spręsti kryžiažodžius, taip pat užsiimti menine veikla – tapyti paveikslus, gaminti atvirukus ar karpinius, groti muzikos instrumentais, žaisti stalo žaidimus, sportuoti.

Å iam tikslui įgyvendinti nuteistieji motyvuojami rodyti iniciatyvÄ ir kreiptis į LAVL administracijÄ su praÅ¡ymais padėti organizuoti laisvalaikį ar užsiimti naudinga veikla bei aprÅ«pinti juos reikiamomis priemonėmis pagal jų individualų poreikį. Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas gydėsi Tuberkuliozės skyriuje, kuriame gydomi asmenys, sergantys lengvai plintančia per orÄ užkrečiamÄ ja liga. Teismo nuomone, infekcijų ir užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais įstaiga neturėjo galimybės tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų ir įdarbinti ar vesti jį į grupinius užsiėmimus, tačiau matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė individualiai susitikti su kviestiniais svečiais ar individualiai konsultuotis pagal jo praÅ¡ymÄ .

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Resocializacijos skyriaus specialistui bei Psichologinės tarnybos specialistams teikė praÅ¡ymus dėl kilusių asmeninių ar socialinių problemų, taip pat matyti, kad kiekvienÄ kartÄ su pareiÅ¡kėju buvo kalbama individualiai bei aptarinėjamos galimos jo problemos, sprendžiamos buities ir socialinės problemos, skiriamos individualios konsultacijos. IÅ¡ LAVL Resocializacijos skyriaus 2019 m. kovo 20 d. pažymos Nr. 19-133 matyti, kad, atsižvelgdama į nuteistojo A.

K. 2017 m. gegužės 11 d. praÅ¡ymÄ Nr. 24-2665, LAVL administracija birželio mėnesiui užsakė dienraÅ¡tį „Lietuvos rytas“. Minėtos pažymos bei 2017 m. gegužės 3 d. LAVL raÅ¡to Nr. 7-487 duomenimis, siekdamas palaikyti socialinius ryÅ¡ius su visuomene bei padėti įveikti socialinę atskirtį, pareiÅ¡kėjas 2017 m. kovo 16 d. dalyvavo susitikime su visuomeninės organizacijos „Amžinoji uola“ nariais, 2017 m. kovo 21 d. – su savanoriais iÅ¡ VšĮ „Malonės namai“, tačiau vėliau pareiÅ¡kė atsisakantis dalyvauti Å¡iuose susitikimuose, kadangi nepatiko nagrinėjamos temos.

Pažymėtina, jog administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ dalyvauti bendrojo lavinimo mokymuose nuotoliniu bÅ«du, taip gaudamas parengtÄ užduočių paketÄ bei atgal grÄ Å¾indamas savarankiÅ¡kai atliktas užduotis, kurios yra tikrinamos ir analizuojamos mokytojų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas 2017 m. liepos 31 d. kreipėsi į LAVL administracijÄ praÅ¡ydamas nurodyti, kokia yra pritaikyta jam socialinės reabilitacijos forma, kaip ji yra vykdoma, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad socialinė reabilitacija jam nebuvo vykdoma.

Atsakydama į pareiÅ¡kėjo skundÄ , LAVL raÅ¡te Nr. 7-894 nurodė, kad dėl specifinės LAVL paskirties įstaigos administracijai yra sunku organizuoti socialinę reabilitacijÄ ta apimtimi, kuri galima kitose kalinimo įstaigose. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad LAVL socialinė reabilitacija yra organizuojama, tačiau kadangi pareiÅ¡kėjui buvo skirtas gydymas nuo tuberkuliozės, todėl LAVL teikti socialinę reabilitacijÄ visa apimtimi buvo neįmanoma. Teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovės atstovė savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidusi pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus jam taikant socialinę reabilitacijÄ , todėl jo argumentai atmetami.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad LAVL darbuotojai dirbo nepasitikrinę sveikatos, neiÅ¡klausę privalomųjų pirmosios pagalbos mokymo kursų bei neapmokyti pagal privalomÄ jÄ higienos įgÅ«džių mokymo programÄ . Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 4 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietų, policijos areÅ¡tinių darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktÄ su laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje laikomais asmenimis, galintys daryti tiesioginę įtakÄ Å¡ių asmenų sveikatai, turi bÅ«ti iÅ¡klausę privalomuosius higienos įgÅ«džių mokymo kursus ir turėti sveikatos žinių ir įgÅ«džių atestavimo pažymėjimus [10.4].

Sveikatos žinių ir įgÅ«džių atestavimo pažymėjimai laikomi darbuotojo darbo vietoje. Taip pat nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų, policijos areÅ¡tinių darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktÄ su laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje laikomais asmenimis, galintys daryti tiesioginę įtakÄ Å¡ių asmenų sveikatai, turi bÅ«ti iÅ¡klausę privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus ir turėti sveikatos žinių ir įgÅ«džių atestavimo pažymėjimus [10.4].

Sveikatos žinių ir įgÅ«džių atestavimo pažymėjimai laikomi darbuotojo darbo vietoje. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas dėl įvardytų trÅ«kumų kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurio specialistai operatyviosios kontrolės metu nustatė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 4 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimus. Byloje esantis LAVL 2018 m. birželio 19 d. raÅ¡tas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-2991, adresuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriui, patvirtina, jog 2018 m. gegužės 7 d. ir 2018 m. gegužės 18 d.

LAVL buvo organizuoti privalomieji higienos įgÅ«džių mokymo kursai pagal HB 2 val. ir H8 6 val. programas. Taip pat 2018 m. gegužės mėnesį 4 statutiniai valstybės tarnautojai iÅ¡klausė privalomuosius higienos įgÅ«džių mokymo kursus pagal HB 2 val. ir H8 6 val. programas ir privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus pagal PP 8 val. programÄ bei gavo žinių atestavimo pažymėjimus. Teismo nuomone, nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad LAVL nustatytus pažeidimus paÅ¡alino, tačiau akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjo kreipimosi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos metu LAVL darbuotojai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 4 ir 5 punktų reikalavimų.

Å iuo atveju tai, kad darbuotojai dirbo nepasitikrinę sveikatos, neiÅ¡klausę privalomųjų higienos įgÅ«džių ir pirmosios pagalbos mokymo kursų, pripažintina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinų su atsakovės atstovės pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas nepakankamu vykdymu, turėjusiu įtakos minėtų sÄ lygų bloginimui. IÅ¡ į bylÄ pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į LAVL Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ nesikreipė dėl įvardytų trÅ«kumų, kurie galimai sukėlė jam sveikatos sutrikimų.

PareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ esmės nesiskyrė nuo asmenų, kurie niekada nėra padarę jokių nusikaltimų ir gyvena laisvėje, sveikatos bÅ«klės ir atsirandančių sveikatos sutrikimų, todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT nutartį 2019 m. balandžio 10 d. administracinėje byloje Nr. A-921-442/2019, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Ä®vertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

PareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui 2019 m. gegužės 14 d. pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. NTP-7-2975. Pagal ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai, be kita ko, dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 str.), atlyginti; šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos; valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto;

Tarnyba yra biudžetinė įstaiga, iÅ¡laikoma iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto; Tarnybos savininkė yra valstybė; Tarnybos savininko teises ir pareigas (iÅ¡skyrus sprendimų dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reorganizavimo ir likvidavimo priėmimÄ ) įgyvendina Teisingumo ministerija (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 1 d., 36 str. 1 d.; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d.

įsakymu Nr. 1R-148, 1, 5 ir 6 p.). Teisingumo ministerija yra biudžetinė įstaiga, iÅ¡laikoma iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų; Teisingumo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų: valdo jai priskirtas kapitalo investicijų programas, skirsto asignavimus ir užtikrina jų naudojimÄ , rengia ir derina ministerijos numatomus įgyvendinti investicijų projektus; teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų buhalterinę apskaitÄ ir kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai bÅ«tų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai iÅ¡tekliai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, 4, 8.33 ir 8.34 p.).

Nagrinėjamu atveju susidaro tokia teisinė situacija, kai bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, nes atsakovė Å¡ioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, t. y. atstovavimo iÅ¡laidas patyrė valstybė, kuri ir garantavo nemokamÄ atstovavimÄ pareiÅ¡kėjui byloje, o ginÄÄ pralaimėjusi Å¡alis yra taip pat valstybė. Atsižvelgęs į tai, kad asignavimų valdytojas sutampa (Teisingumo ministerija), teismas konstatuoja, jog antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos Å¡ioje byloje nepriteistinos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 4 ir 5 punktų pažeidimas) buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė