Court partially allowed claim for non-material damages but dismissed request for legal aid costs against the state.
Legislator summary
AI generatedThe court partially dismissed the applicant's claim for non-material damages regarding poor detention conditions while rejecting the request for legal aid costs against the state. The applicant alleged violations of hygiene standards and lack of rehabilitation during imprisonment, arguing for compensation for psychological harm. The court found the detention conditions violated hygiene norms but determined that since the state was both the legal aid provider and the defendant, its own legal aid expenses could not be recovered from the state budget.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnis; 84â87 straipsniai; 88 straipsnio 4 punktas: When the state is both the provider of secondary legal aid and the defendant in the same proceeding, the legal aid expenses incurred by the state cannot be claimed from the state budget.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. eI-3665-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00318-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Daina KukalienÄ, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo A. K. atstovui advokatui R. L., nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. K., atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, atstovui, treÄiojo suinteresuoto asmens KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas A. K. su skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kÄjas skunde bei jo atstovas teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjÅ«Äio 25 d. ir nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 14 d. buvo kalinamas netinkamomis, antisanitarinÄmis sÄ lygomis, pažeidžiant teisÄs aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ .
PažymÄjo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjÅ«Äio 25 d. pareiÅ¡kÄjas kartu su dar dviem asmenimis buvo kalinamas 18 kv. m ploto kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo nei stalo, nei virdulio, todÄl nebuvo sudarytos sÄ lygos raÅ¡yti laiÅ¡kus, žaisti stalo žaidimus ir tinkamai maitintis. NurodÄ, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 14 d. pareiÅ¡kÄjas kartu su penkiais asmenimis bausmÄ atliko 301 palatoje, kurios plotas taip pat buvo 18 kv. m ir kurioje taip pat nebuvo stalo.
TeigÄ, kad gyvenamosiose patalpose nuolat stigo oro, todÄl skaudÄjo galvÄ , buvo jauÄiamas diskomfortas, be to, kildavo konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų. Akcentavo, jog palatoje pareiÅ¡kÄjas gulÄjo kartu su serganÄiu ŽIV nuteistuoju, todÄl jo saugumas nebuvo užtikrintas. PareiÅ¡kÄjo ir jo atstovo nuomone, įstaigos pareigÅ«nai dažnai elgdavosi netinkamai: 2017 m. birželio 24 d. pareiÅ¡kÄjas pareigÅ«nų G. K. ir V. B. net buvo sumuÅ¡tas. TeigÄ, kad pareiÅ¡kÄjas pirmÄ kartÄ LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje praleido daugiau nei pusÄ metų, taÄiau per šį laikotarpį jam nebuvo užtikrinta socialinÄ reabilitacija bei edukacinÄ veikla.
Akcentavo, jog dÄl netinkamų sÄ lygų LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje pareiÅ¡kÄjas patyrÄ didelių nepatogumų, pažeminimÄ , psichologinį iÅ¡sekimÄ , nemigÄ , tapo dirglus. PraÅ¡Ä skundÄ patenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovÄs 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. AtsakovÄs atstovÄ LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ atsiliepime su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko, praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PažymÄjo, kad teisÄs aktai nenumato pareigos serganÄiuosius ŽIV izoliuoti nuo kitų asmenų.
TeigÄ, kad patikrinus turimus dokumentus nenustatyta, jog ginÄui aktualiu laikotarpiu kamerų tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, kalÄjo save žalojantys asmenys. AtkreipÄ dÄmesį, jog LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje yra teikiamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, todÄl, siekiant užtikrinti gydomųjų skyrių higienÄ , sterilumÄ ir tvarkÄ bei prieinamumÄ prie paciento teikiant bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ , patalpose kietasis inventorius yra apribotas laikantis minimalių įrengimo baldais ir kitu kietuoju inventoriumi reikalavimų, užtikrinant pacientams galimybÄ bÅ«tiniems daiktams ir maisto produktams susidÄti.
PaaiÅ¡kino, kad kamerų tipo patalpose, kuriose gydÄsi pareiÅ¡kÄjas, spintelių pavirÅ¡ius yra platus ir kietas, ant jo yra patogu raÅ¡yti ar užsiimti kita veikla, todÄl, atsakovÄs atstovÄs vertinimu, pareiÅ¡kÄjo deklaratyvÅ«s pareiÅ¡kimai dÄl stalo nebuvimo negali bÅ«ti vertinami ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kÄjo teisÄs buvo pažeistos ir jis galÄjo patirti neturtinÄ Å¾alÄ . PažymÄjo, kad LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs prioritetinÄ paskirtis yra sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas ir užsakytų planinių konsultacijų kitose asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinimas, todÄl pacientams, kurių gydymo trukmÄ nevirÅ¡ija 60 dienų, teikiamos tik individualios konsultacijos pagal nuteistojo praÅ¡ymÄ .
Informavo, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas Resocializacijos skyriaus specialistui teikÄ praÅ¡ymus bei laiÅ¡kus, todÄl kiekvienÄ kartÄ su pareiÅ¡kÄju buvo kalbama individualiai bei aptariamos galimos jo problemos, sprendžiami buities ir socialiniai klausimai, be to, pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymu PsichologinÄs tarnybos specialistai teikÄ individualias konsultacijas. NurodÄ, jog 2017 m. birželio 24 d. 310 kamerų tipo patalpoje prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ buvo panaudotos specialiosios priemonÄs teisÄtai ir pagrįstai, ir tai nustatyta atlikus tarnybinį tyrimÄ .
PabrÄžÄ, kad 2018 m. balandžio 5 d. Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus specialistai atliko operatyviÄ jÄ valstybinÄ visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄ, kurios metu buvo nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 4 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, įstaigoje buvo organizuoti privalomieji higienos įgÅ«džių mokymo kursai pagal HB 2 val. ir H8 6 val. programas. Taip pat 2018 m. gegužÄs mÄnesį 4 statutiniai valstybÄs tarnautojai iÅ¡klausÄ privalomuosius higienos įgÅ«džių mokymo kursus pagal HB 2 val. ir H8 6 val. programas ir privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus pagal PP 8 val. programÄ bei gavo žinių atestavimo pažymÄjimus.
AtsakovÄs atstovÄs nuomone, pareiÅ¡kÄjo skunde pateikti argumentai yra deklaratyvÅ«s, bendro pobÅ«džio, faktinÄmis aplinkybÄmis ir įrodymais nepagrįsti abstraktÅ«s samprotavimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti, kad LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidusi jo teises ar teisÄtus interesus, taip pat kad bÅ«tų atlikusi veiksmus, kuriais bÅ«tų siekusi pareiÅ¡kÄjÄ pažeminti, psichologiÅ¡kai sugniuždyti. PažymÄjo, jog pareiÅ¡kÄjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindÄ priežastinio ryÅ¡io tarp LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinÄs žalos atsiradimÄ .
Taip pat niekuo nÄra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti 3 000 Eur neturtinÄs žalos suma, todÄl skundas atmestinas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginÄas kilo dÄl atsakovÄs pareigos atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis patyrÄ dÄl LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs (toliau â ir LAVL, LigoninÄ) pareigÅ«nų galimai neteisÄtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjÅ«Äio 25 d. ir nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 14 d. neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246â6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu.
TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ arba jos pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lÄmÄ pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad, sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ , kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ.
Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklÄ, kiekviena ginÄo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiÅ¡kÄjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinanÄius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ jo kalinimo perpildytose LAVL patalpose. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjÅ«Äio 25 d. jis gyveno 18 kv. m ploto kameroje kartu su dviem asmenimis (iÅ¡ viso trys asmenys), laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 14 d. gulÄjo 301 palatoje kartu su penkiais asmenimis (iÅ¡ viso Å¡eÅ¡i asmenys), ir palatos plotas buvo taip pat 18 kv. m. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau â ir BVK) nustatytos terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvÄs atÄmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausme (toliau â ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs (toliau â ir TaisyklÄs). Taisyklių 111.4 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 5,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs palatose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todÄl darytina iÅ¡vada, kad, skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaiÄiaus.
Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaiÄių į bylÄ nÄra pateikta, todÄl vienam asmeniui tenkantis plotas skaiÄiuotinas konkreÄios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kÄjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalijant iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus. IÅ¡ atsakovÄs atstovÄs pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas 11 korpuso 205 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 13,33 kv. m, kameroje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 6,66 kv. m (13,33/2) ploto.
Nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kÄjas gyveno 12 korpuso 310 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 18,41 kv. m, kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 6,13 kv. m (18,41/3) ploto. Nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. rugpjÅ«Äio 25 d. pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas 12 korpuso 311 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 19,11 kv. m, kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 6,37 kv. m (19,11/3) ploto. AtsakovÄs atstovo duomenimis, nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 15 d. pareiÅ¡kÄjas gyveno 11 korpuso 301 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 31,98 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 7,99 kv. m (31,98/4) ploto.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog, atlikdamas bausmÄ nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 15 d. 301 kamerų tipo patalpoje, jis gyveno su penkiais asmenimis. PažymÄtina, kad, net ir laikant pareiÅ¡kÄjo teiginius teisingais, pareiÅ¡kÄjui minimali 5,1 kv. m gyvenamojo ploto norma Å¡ioje kameroje buvo užtikrinta, kadangi jam teko 5,33 kv. m (31,98/6) ploto. Remiantis minÄtais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklių 111.4 punkte numatyta minimali 5,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.
PareiÅ¡kÄjas skunde pažymÄjo, kad ginÄo laikotarpiu jam nuolat tekdavo bausmÄ atlikti perpildytose patalpose, taÄiau įrodymų minÄtoms aplinkybÄms pagrįsti į bylÄ nepateikÄ, taip pat nenurodÄ kartu su juo kalÄjusių asmenų vardų ir pavardžių, kurie galÄtų patvirtinti jo nurodytÄ aplinkybÄ dÄl įrengtų gyvenamųjų vietų skaiÄiaus, nepraÅ¡Ä Å¡ių asmenų kviesti liudytojais byloje. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovÄs atstovÄs pateiktais duomenimis apie kamerų, kuriose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas ginÄo laikotarpiu, plotÄ , todÄl jais remiasi.
Teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.4 punktÄ , skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkanÄiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaiÄiuojamas patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas. PastebÄtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl gyvenamojo ploto normos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, jog LAVL tinkamai neužtikrino jo saugumo, kadangi jis buvo laikomas kartu su ŽIV serganÄiu asmeniu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas 2018 m. kovo 9 d. kreipÄsi su skundu į LAVL administracijÄ dÄl to, kad 2018 m. kovo 8 d. atvykÄs į LAVL jis buvo apgyvendintas 301 palatoje kartu su serganÄiu AIDS (ŽIV) nuteistuoju ir praÅ¡Ä sudaryti jam tinkamas bei saugias kalinimo sÄ lygas.
Atsakydama į šį skundÄ , LAVL pareiÅ¡kÄjui 2018 m. kovo 15 d. raÅ¡te Nr. 7-206 paaiÅ¡kino, jog ŽIV â žmogaus imunodeficito virusas, tai virusų grupÄ, kuri perduodama apsikeiÄiant kÅ«no skysÄiais (per kontaktÄ su užsikrÄtusio žmogaus krauju; per kontaktÄ su tam tikrais skysÄiais, kuriuos iÅ¡skiria žmogaus lyties organai, lytiÅ¡kai santykiaujant), taÄiau žmogus negali užsikrÄsti ŽIV per uodų ar kitų vabzdžių įgÄlimus, per tualeto sÄdynÄ, liesdamas infekuoto žmogaus aÅ¡aras ar prakaitÄ , kÄ sdamas tÄ patį sumuÅ¡tinį, gerdamas iÅ¡ tos paÄios stiklinÄs ar naudodamasis tuo paÄiu rankÅ¡luosÄiu, todÄl nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo teiginys dÄl jo sveikatai kilusio pavojaus neteisingas ir neatitinkantis tikrovÄs. PažymÄtina, jog BVK 70 straipsnio 4 dalis nustato, kad pataisos įstaigos administracija turi teisÄ laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybÄs tarnautojus, nuteistus užsienieÄius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0â40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, serganÄius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbanÄius nuteistuosius, taip pat režimÄ pažeidinÄjanÄius nuteistuosius.
Remiantis Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 âSveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolÄs reikalavimaiâ, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946, 1 priedu ,,Pacientų izoliavimo priemonių sÄ raÅ¡asâ ir 11 punktu, pacientams, sergantiems ŽIV, taikomos standartinÄs izoliavimo priemonÄs (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dÄvÄjimas, per kraujÄ ir (ar) kitus kÅ«no skysÄius plintanÄių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos pavirÅ¡ių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas), tokie pacientai neprivalo bÅ«ti laikomi izoliuoti kitoje patalpoje nuo kitų pacientų.
Taigi, teisÄs aktai nenumato asmenų, infekuotų ŽIV, privalomo izoliavimo, todÄl LAVL Å¡iuo skundo aspektu neteisÄtų veiksmų neatliko ir pareiÅ¡kÄjo teisių nepažeidÄ. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas pirmÄ kartÄ , nebuvo stalo bei virdulio, 301 kameroje taip pat nebuvo stalo. LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ yra KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinÄ Ä¯staiga, kurios paskirtis â ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonÄ â suÄmimas, ir areÅ¡to bei laisvÄs atÄmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonÄs â suÄmimo, areÅ¡to ir laisvÄs atÄmimo bausmių vykdymÄ (LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d.
įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonÄs â suÄmimo, areÅ¡to bei laisvÄs atÄmimo bausmių vykdymo ypatumus. TodÄl nagrinÄjant Å¡iuos pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprÅ«pinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.
įsakymu Nr. V-737 âDÄl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 âAsmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ patvirtinimoâ (toliau â ir HN 47:2011) patvirtintose normose. Å ios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelÄ paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti. Atkreiptinas dÄmesys, jog higienos normos HN 47:2011 21 punktas nenumato stalų įrengimo LAVL gyvenamojoje patalpoje, taip pat nenumato palatų aprÅ«pinimo elektriniu virduliu.
PažymÄtina, kad KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 10.9 papunktis numato, kad kamerų tipo patalpose elektriniais virduliais aprÅ«pinamos tik pataisos namų kamerų tipo patalpos, iÅ¡skyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudÄ â perkÄlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas iki 15 parų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, nÄra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.
Nors pareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kÄ pretenzijas dÄl oro trÅ«kumo gyvenamosiose patalpose, taÄiau teismas pabrÄžia, kad pareiÅ¡kÄjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminÄjo Å¡ias aplinkybes, bet visiÅ¡kai nepagrindÄ jų tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su nurodytomis subjektyviomis pasekmÄmis. Byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į LAVL administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dÄl Å¡ių nepatogumų, taip pat nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis ir į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dÄl oro trÅ«kumo sutrikusios sveikatos.
Teismo nuomone, pareiÅ¡kÄjas Å¡iuo atveju neįrodÄ neturtinÄs žalos padarymo fakto, o jo argumentai dÄl neturtinÄs žalos iÅ¡ esmÄs yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todÄl atmestini. PareiÅ¡kÄjas akcentavo, jog 2017 m. birželio 24 d. pareigÅ«nai G. K. ir V. B. jį įžeidinÄjo bei provokavo, vÄliau pastÅ«mÄ, pargriovÄ ant žemÄs, uždÄjo antrankius ir muÅ¡Ä Ä¯ įvairias kÅ«no vietas. PažymÄjo, kad taip pareigÅ«nai elgÄsi su juo neturÄdami jokio teisinio pagrindo.
AtsakovÄs atstovÄ atsiliepime į skundÄ nurodo, jog Å¡is pareiÅ¡kÄjo teiginys neatitinka tikrovÄs, kadangi atlikus tarnybinį tyrimÄ buvo nustatyta, kad specialiosios priemonÄs prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ buvo panaudotos teisÄtai. Ä® administracinÄ bylÄ pateikta LigoninÄs Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2017 m. liepos 5 d. Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada dÄl specialiųjų priemonių panaudojimo prieÅ¡ nuteistÄ jį A. K. Nr. 10-110 patvirtina, kad 2017 m. birželio 24 d. pareiÅ¡kÄjui nepaklusus pareigÅ«nų reikalavimams prieÅ¡ jį buvo panaudotos specialiosios priemonÄs â koviniai imtynių veiksmai, užlaužtos rankos už nugaros ir paguldytas ant grindų.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiÅ¡kÄjas buvo pristatytas į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ medicininei apžiÅ«rai, kur iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų nustatyta nebuvo. IÅ¡ pirmiau minÄtos tarnybinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl Å¡io įvykio gailÄjosi bei praÅ¡Ä neraÅ¡yti tarnybinio praneÅ¡imo. DÄl minÄto atvejo atlikus tyrimÄ buvo konstatuota, kad specialiosios priemonÄs prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ buvo panaudotos teisÄtai ir pagrįstai.
Taigi, įvertinÄs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nÄra jokio pagrindo konstatuoti, jog 2017 m. birželio 24 d. pareigÅ«nai su pareiÅ¡kÄju elgÄsi netinkamai (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad jis siekÄ dalyvauti bet kokiose užimtumo programose, taÄiau jam tokia galimybÄ nebuvo sudaryta. Taip pat pabrÄžÄ, kad jis 2017 m. liepos 31 d. kreipÄsi į LAVL administracijÄ praÅ¡ydamas nurodyti, kokia yra pritaikyta jam socialinÄs reabilitacijos forma, kaip ji yra vykdoma, taÄiau pateiktas tik formalus atsakymas.
PažymÄtina, jog nuteistųjų socialinÄs reabilitacijos organizavimas yra numatytas BVK. LaisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄių nuteistųjų socialinÄ reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija. TeisÄ dalyvauti Å¡iame darbe turi valstybÄs ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinÄs organizacijos, religinÄs bendruomenÄs ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys (BVK 136 str.). Nuteistųjų socialinÄ reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu (BVK 137.1 str.).
Remiantis LAVL Resocializacijos skyriaus 2019 m. kovo 20 d. pažyma Nr. 19-133 nustatyta, kad socialinÄ reabilitacija LAVL yra organizuojama. Siekiant palaikyti socialinius ryÅ¡ius su visuomene bei padÄti įveikti socialinÄ atskirtį, nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos susitikti su atvykstanÄiais religinių bendruomenių atstovais ir visuomeninių organizacijų savanoriais pagal jų iÅ¡reikÅ¡tÄ sutikimÄ bei nuteistojo iÅ¡ anksto pateiktÄ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . LAVL lankosi âCaritoâ savanoriai, RumÅ¡iÅ¡kių parapijos klebonas, Kauno StaÄiatikių ApreiÅ¡kimo bažnyÄios kunigas, Lietuvos kalÄjimų kapelionų asociacijos narys, Lietuvos kalÄjimų kapelionų asociacijos âTarnavimas kaliniamsâ direktorius, Gailestingumo namų savanoris.
Bendradarbiaujant su KaiÅ¡iadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, LAVL nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos dalyvauti bendrojo lavinimo mokymuose nuotoliniu bÅ«du: nuteistieji reguliariai gauna parengtÄ užduoÄių paketÄ bei atgal grÄ Å¾ina savarankiÅ¡kai atliktas užduotis, kurios yra tikrinamos ir analizuojamos mokytojų. Susidurdami su asmeninÄmis ir socialinÄmis problemomis, nuteistieji turi galimybÄ kiekvienÄ dienÄ dÄl pagalbos ar konsultacijos kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistus. Laisvalaikiu nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos iÅ¡ bibliotekos gauti ir skaityti knygas, periodinÄ spaudÄ , domÄtis ir nagrinÄti naujausius teisÄs aktus, sprÄsti kryžiažodžius, taip pat užsiimti menine veikla â tapyti paveikslus, gaminti atvirukus ar karpinius, groti muzikos instrumentais, žaisti stalo žaidimus, sportuoti.
Å iam tikslui įgyvendinti nuteistieji motyvuojami rodyti iniciatyvÄ ir kreiptis į LAVL administracijÄ su praÅ¡ymais padÄti organizuoti laisvalaikį ar užsiimti naudinga veikla bei aprÅ«pinti juos reikiamomis priemonÄmis pagal jų individualų poreikį. Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas gydÄsi TuberkuliozÄs skyriuje, kuriame gydomi asmenys, sergantys lengvai plintanÄia per orÄ užkreÄiamÄ ja liga. Teismo nuomone, infekcijų ir užkreÄiamųjų ligų prevencijos ir kontrolÄs tikslais įstaiga neturÄjo galimybÄs tenkinti pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymų ir įdarbinti ar vesti jį į grupinius užsiÄmimus, taÄiau matyti, kad pareiÅ¡kÄjui buvo sudaryta galimybÄ individualiai susitikti su kviestiniais sveÄiais ar individualiai konsultuotis pagal jo praÅ¡ymÄ .
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas Resocializacijos skyriaus specialistui bei PsichologinÄs tarnybos specialistams teikÄ praÅ¡ymus dÄl kilusių asmeninių ar socialinių problemų, taip pat matyti, kad kiekvienÄ kartÄ su pareiÅ¡kÄju buvo kalbama individualiai bei aptarinÄjamos galimos jo problemos, sprendžiamos buities ir socialinÄs problemos, skiriamos individualios konsultacijos. IÅ¡ LAVL Resocializacijos skyriaus 2019 m. kovo 20 d. pažymos Nr. 19-133 matyti, kad, atsižvelgdama į nuteistojo A.
K. 2017 m. gegužÄs 11 d. praÅ¡ymÄ Nr. 24-2665, LAVL administracija birželio mÄnesiui užsakÄ dienraÅ¡tį âLietuvos rytasâ. MinÄtos pažymos bei 2017 m. gegužÄs 3 d. LAVL raÅ¡to Nr. 7-487 duomenimis, siekdamas palaikyti socialinius ryÅ¡ius su visuomene bei padÄti įveikti socialinÄ atskirtį, pareiÅ¡kÄjas 2017 m. kovo 16 d. dalyvavo susitikime su visuomeninÄs organizacijos âAmžinoji uolaâ nariais, 2017 m. kovo 21 d. â su savanoriais iÅ¡ VšĮ âMalonÄs namaiâ, taÄiau vÄliau pareiÅ¡kÄ atsisakantis dalyvauti Å¡iuose susitikimuose, kadangi nepatiko nagrinÄjamos temos.
PažymÄtina, jog administracinÄje byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kÄs norÄ dalyvauti bendrojo lavinimo mokymuose nuotoliniu bÅ«du, taip gaudamas parengtÄ užduoÄių paketÄ bei atgal grÄ Å¾indamas savarankiÅ¡kai atliktas užduotis, kurios yra tikrinamos ir analizuojamos mokytojų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad aplinkybÄ, jog pareiÅ¡kÄjas 2017 m. liepos 31 d. kreipÄsi į LAVL administracijÄ praÅ¡ydamas nurodyti, kokia yra pritaikyta jam socialinÄs reabilitacijos forma, kaip ji yra vykdoma, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad socialinÄ reabilitacija jam nebuvo vykdoma.
Atsakydama į pareiÅ¡kÄjo skundÄ , LAVL raÅ¡te Nr. 7-894 nurodÄ, kad dÄl specifinÄs LAVL paskirties įstaigos administracijai yra sunku organizuoti socialinÄ reabilitacijÄ ta apimtimi, kuri galima kitose kalinimo įstaigose. Kaip minÄta, bylos duomenys patvirtina, kad LAVL socialinÄ reabilitacija yra organizuojama, taÄiau kadangi pareiÅ¡kÄjui buvo skirtas gydymas nuo tuberkuliozÄs, todÄl LAVL teikti socialinÄ reabilitacijÄ visa apimtimi buvo neįmanoma. Teismui nÄra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovÄs atstovÄ savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidusi pareiÅ¡kÄjo teises ar teisÄtus interesus jam taikant socialinÄ reabilitacijÄ , todÄl jo argumentai atmetami.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad LAVL darbuotojai dirbo nepasitikrinÄ sveikatos, neiÅ¡klausÄ privalomųjų pirmosios pagalbos mokymo kursų bei neapmokyti pagal privalomÄ jÄ higienos įgÅ«džių mokymo programÄ . Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 4 punktas numato, jog laisvÄs atÄmimo vietų, policijos areÅ¡tinių darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktÄ su laisvÄs atÄmimo vietoje, policijos areÅ¡tinÄje laikomais asmenimis, galintys daryti tiesioginÄ Ä¯takÄ Å¡ių asmenų sveikatai, turi bÅ«ti iÅ¡klausÄ privalomuosius higienos įgÅ«džių mokymo kursus ir turÄti sveikatos žinių ir įgÅ«džių atestavimo pažymÄjimus [10.4].
Sveikatos žinių ir įgÅ«džių atestavimo pažymÄjimai laikomi darbuotojo darbo vietoje. Taip pat nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietų, policijos areÅ¡tinių darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktÄ su laisvÄs atÄmimo vietoje, policijos areÅ¡tinÄje laikomais asmenimis, galintys daryti tiesioginÄ Ä¯takÄ Å¡ių asmenų sveikatai, turi bÅ«ti iÅ¡klausÄ privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus ir turÄti sveikatos žinių ir įgÅ«džių atestavimo pažymÄjimus [10.4].
Sveikatos žinių ir įgÅ«džių atestavimo pažymÄjimai laikomi darbuotojo darbo vietoje. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas dÄl įvardytų trÅ«kumų kreipÄsi į Nacionalinį visuomenÄs sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurio specialistai operatyviosios kontrolÄs metu nustatÄ Lietuvos higienos normos HN 134:2015 4 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimus. Byloje esantis LAVL 2018 m. birželio 19 d. raÅ¡tas âDÄl informacijos pateikimoâ Nr. S-2991, adresuotas Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriui, patvirtina, jog 2018 m. gegužÄs 7 d. ir 2018 m. gegužÄs 18 d.
LAVL buvo organizuoti privalomieji higienos įgÅ«džių mokymo kursai pagal HB 2 val. ir H8 6 val. programas. Taip pat 2018 m. gegužÄs mÄnesį 4 statutiniai valstybÄs tarnautojai iÅ¡klausÄ privalomuosius higienos įgÅ«džių mokymo kursus pagal HB 2 val. ir H8 6 val. programas ir privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus pagal PP 8 val. programÄ bei gavo žinių atestavimo pažymÄjimus. Teismo nuomone, nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad LAVL nustatytus pažeidimus paÅ¡alino, taÄiau akivaizdu, jog pareiÅ¡kÄjo kreipimosi į Nacionalinį visuomenÄs sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos metu LAVL darbuotojai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 4 ir 5 punktų reikalavimų.
Å iuo atveju tai, kad darbuotojai dirbo nepasitikrinÄ sveikatos, neiÅ¡klausÄ privalomųjų higienos įgÅ«džių ir pirmosios pagalbos mokymo kursų, pripažintina pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimu, sukÄlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinų su atsakovÄs atstovÄs pareigos užtikrinti pareiÅ¡kÄjui teisÄ Ä¯ teisÄs aktų reikalavimus atitinkanÄias kalinimo sÄ lygas nepakankamu vykdymu, turÄjusiu įtakos minÄtų sÄ lygų bloginimui. IÅ¡ į bylÄ pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu į LAVL Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ nesikreipÄ dÄl įvardytų trÅ«kumų, kurie galimai sukÄlÄ jam sveikatos sutrikimų.
PareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai ginÄui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ esmÄs nesiskyrÄ nuo asmenų, kurie niekada nÄra padarÄ jokių nusikaltimų ir gyvena laisvÄje, sveikatos bÅ«klÄs ir atsirandanÄių sveikatos sutrikimų, todÄl, teismo nuomone, byloje nÄra jokių įrodymų apie netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kÄjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmÄs atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .
Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovÄs atstovÄ bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs). Å ioje byloje pareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisÄ Ä¯ teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.
TaÄiau neturtinÄs žalos atlyginimas nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinÄs ar neturtinÄs žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodÄs, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mÄ) neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, nustaÄius tik higienos normų pažeidimus, taÄiau kitų pažeidimų nenustaÄius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kÄjo patirtÄ skriaudÄ , todÄl neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT nutartį 2019 m. balandžio 10 d. administracinÄje byloje Nr. A-921-442/2019, 2018 m. gegužÄs 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužÄs 9 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužÄs 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-977-525/2017).
Ä®vertinÄs byloje nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmÄ, neturÄdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtakÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai, atsižvelgÄs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybÄs ekonomines, darbo užmokesÄio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mÄnesinÄs algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybÄs skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kÄjui dÄl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmÄs, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.
PareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygų neatitiktis teisÄs aktų reikalavimams galÄjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , taÄiau nesudaro pakankamo pagrindo sprÄsti dÄl neturtinÄs žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kÄjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisÄs pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todÄl neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikÄ teismui 2019 m. gegužÄs 14 d. pažymÄ dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų Nr. NTP-7-2975. Pagal ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybÄs garantuojama teisinÄ pagalba, teismas savo iniciatyva, gavÄs iÅ¡ valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos teikimÄ organizuojanÄios institucijos duomenis apie apskaiÄiuotas teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojanÄias iÅ¡laidų atlyginimÄ .
Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybÄs biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai, be kita ko, dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 str.), atlyginti; Å¡ių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnyba (toliau â ir Tarnyba) yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos; valstybÄs garantuojama teisinÄ pagalba finansuojama iÅ¡ valstybÄs biudžeto;
Tarnyba yra biudžetinÄ Ä¯staiga, iÅ¡laikoma iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybÄs biudžeto; Tarnybos savininkÄ yra valstybÄ; Tarnybos savininko teises ir pareigas (iÅ¡skyrus sprendimų dÄl ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos reorganizavimo ir likvidavimo priÄmimÄ ) įgyvendina Teisingumo ministerija (Lietuvos Respublikos valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos įstatymo 9 str. 1 d., 36 str. 1 d.; ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d.
įsakymu Nr. 1R-148, 1, 5 ir 6 p.). Teisingumo ministerija yra biudžetinÄ Ä¯staiga, iÅ¡laikoma iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybÄs biudžeto asignavimų ir kitų valstybÄs pinigų fondų lÄšų; Teisingumo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų: valdo jai priskirtas kapitalo investicijų programas, skirsto asignavimus ir užtikrina jų naudojimÄ , rengia ir derina ministerijos numatomus įgyvendinti investicijų projektus; teisÄs aktų nustatyta tvarka organizuoja ministro valdymo sriÄiai priskirtų įstaigų buhalterinÄ apskaitÄ ir kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai bÅ«tų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai iÅ¡tekliai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, 4, 8.33 ir 8.34 p.).
NagrinÄjamu atveju susidaro tokia teisinÄ situacija, kai bylinÄjimosi iÅ¡laidas, kurias valstybÄ patyrÄ teikdama antrinÄ teisinÄ pagalbÄ pareiÅ¡kÄjui, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti į Lietuvos Respublikos valstybÄs biudžetÄ iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, nes atsakovÄ Å¡ioje byloje yra Lietuvos valstybÄ, atstovaujama LAVL, t. y. atstovavimo iÅ¡laidas patyrÄ valstybÄ, kuri ir garantavo nemokamÄ atstovavimÄ pareiÅ¡kÄjui byloje, o ginÄÄ pralaimÄjusi Å¡alis yra taip pat valstybÄ. AtsižvelgÄs į tai, kad asignavimų valdytojas sutampa (Teisingumo ministerija), teismas konstatuoja, jog antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos Å¡ioje byloje nepriteistinos į valstybÄs biudžetÄ iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LAVL.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo A. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjo A. K. teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo sÄ lygas (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 4 ir 5 punktų pažeidimas) buvo pažeista, o reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .
Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. TeisÄja Daina KukalienÄ