2022-12-21 Nr. CB-9824-2-55-3-00849-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr

Nr. DOK-5774

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00849-2021-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2022 m. gruodžio 6 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo. Šioje civilinėje byloje ieškovė UAB „Fegda“ prašė teismo: 1) panaikinti atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos priskaičiuotus 1327,97 Eur delspinigius; 2) pripažinti atsakovės 2021 m. gegužės 10 d. atliktą įskaitymą negaliojančiu nuo atlikimo momento; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 2416,97 Eur skolą, 8,44 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos priskaičiuotus 1327,97 Eur delspinigius ir pripažino atsakovės 2021 m. gegužės 10 d. atliktą įskaitymą negaliojančiu; priteisė ieškovei UAB „Fegda“ iš atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 1327,97 Eur skolą, 8,44 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. spalio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Gavus ieškovės UAB „Fegda“ prašymą priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-574-567/2022 ir išspręsti ieškovo UAB „Fegda“ prašymo dalį dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą pagal ieškovės UAB „Fegda“ prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, priteisimo.

Ieškovė kasacinį skundą teikia dėl tų procesinių teismų sprendimų dalių, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso normas, nustatančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, taip pat teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193-6.195 straipsnį, neteisingai ištyrė viešojo pirkimo sutarties turinį, nenustatė esminių bylai reikšmingų aplinkybių, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, iš esmės pažeidė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-197 patvirtinto Kelių priežiūros vadovo I dalies „Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvai KPV PN 19“ 7 punkte įtvirtintą teisės normą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 183 ir 185 straipsniai), neteisingai sprendė, kad ieškovė, nesudariusi su atsakovu papildomo susitarimo, neįgijo teisės reikalauti iš jo papildomo atlyginimo už atliktus tilto deformacinės siūlės remonto darbus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą ieškovei grąžinama sumokėta žyminio mokesčio suma (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“ (j. a. k. 110801759) 25 (dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gruodžio 5 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 999351.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Artūras Driukas

Sigita Rudėnaitė