f68c0f70-ea52-4a83-beee-2fefe6526537 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-858-212/2018 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05465-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 3.1.14.4; 3.6.1.1; 3.3.2.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina MickevičiÅ«tė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. L. ieÅ¡kinį atsakovui G.

V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė S. L. kreipėsi į teismÄ ir prašė nepilnamečio vaiko K. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja, vaiko motina.

2. Nurodė, kad jos sÅ«nus gyvena kartu su ja, tėvas prie sÅ«naus iÅ¡laikymo neprisideda. Todėl 2014 m. ji iÅ¡vyko laikinai dirbti į NorvegijÄ , iÅ¡sinuomojo butÄ ir ten kartu su ja gyvena sÅ«nus. Pagal terminuotÄ darbo sutartį, o nuo 2017 m. spalio 1 d. buvo sudaryta neterminuota bÅ«sto nuomos sutartį įsidarbino įmonėje ODDA GRILLEN, o nuo 2018 m. sausio 1 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis. Atlyginimas mokamas per bankÄ ir ji pajėgi iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų. SÅ«nus K. nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. pradėjo lankyti darželį, kurį lanko iki Å¡iol. 2019 m. kovo 25 d. vaikui sukaks Å¡eÅ¡eri metai, laikas ruoÅ¡ti jį į mokyklÄ , tačiau pagal Norvegijos Å¡vietimo sistemos reikalavimus norint, kad vaikas bÅ«tų priimtas į mokyklÄ , bÅ«tinas arba tėvo sutikimas, arba teismo sprendimas apie vaiko gyvenamosios vietos nustatymÄ .

Atsakovas atsisako duoti sutikimÄ , kad jo sÅ«nus nuolat gyventų su ja, todėl kreipiasi į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

3. Pažymėjo, jog ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, į NorvegijÄ iÅ¡vyko dirbti ir gyventi laikinai. Iki Å¡iol yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės S. L. ieÅ¡kinį, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pateiktas kompetentingam Norvegijos teismui.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nuo 2014 metų kartu su nepilnamečiu sÅ«numi iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į NorvegijÄ , 2014 m. spalio 14 d. ten iÅ¡sinuomojo butÄ , 2017 m. spalio 1 d. buto nuomos sutartis pratęsta neterminuotam laikui. 2018 m. sausio 1 d. su ja sudaryta neterminuota darbo sutartis. IeÅ¡kovės nepilnametis sÅ«nus K. V. Norvegijoje lanko vaikų darželį nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio. IeÅ¡kovė su nepilnamečiu sÅ«numi K. V. gyvena Norvegijoje adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2014 metų. Todėl sprendė, jog Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Norvegijoje.

6. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinio nagrinėjimas Lietuvos Respublikoje neatitiktų Å¡alių vaiko interesų dėl objektyviai iÅ¡kylančių sunkumų, tiriant vaiko gyvenimo sÄ lygas, kai bus sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Todėl sprendė, kad pareiÅ¡kimas teismingas ne Lietuvos Respublikos, o Norvegijos teismui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 7. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė S. L. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, jog teismas neturėjo atsisakyti priimti jos ieÅ¡kinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡eimos bylose su užsienio elementu, ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų ne teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neteismingas Lietuvos Respublikos teismui. Vien ta aplinkybė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas (ir jų nepilnametis sÅ«nus) yra Lietuvos Respublikos piliečiai, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį priimti, o dėl to tesimas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, neaiÅ¡kino Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.12 straipsnio l dalies.

Pagal Civilinio kodekso 2.14 straipsnio l dalį nepilnamečių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo tėvų ar globėjų nuolatinė gyvenamoji vieta.

8. Teismas nesiaiÅ¡kino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė ir jos nepilnametis sÅ«nus K. Norvegijoje gyventų nuolatinai, t. y. toje Å¡alyje bÅ«tų deklaruota jų gyvenamoji vieta. Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovė su sÅ«numi turi teisę gyventi Norvegijoje. Ä® bylÄ pateikta pažyma apie ieÅ¡kovės deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė tÄ aplinkybę nurodė, teismas nutartyje patvirtino, kad taip nurodyta ieÅ¡kinyje, bet dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

Teismas nesiaiÅ¡kino ir nepasisakė, kad nėra pagrindo byloje taikyti jurisdikcijos prorogacijos sÄ lygų (t. y. atidėjimo, pailginimo), nes ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė visus raÅ¡ytinius įrodymus, kad nepilnametis K. Norvegijoje yra saugus: sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, kad lanko vaikų darželį, t. y. nebÅ«na be priežiÅ«ros. Egzistuojant Å¡ioms sÄ lygoms jurisdikcija, spręsti tėvų pareigų klausimÄ , Å¡iuo atvejų vaiko gyvenamosios vietos nustatymÄ , suteikiama teismui.

Atsižvelgiant į tai, mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti ieškinį ir jį išnagrinėti iš esmės.

9. Å ioje konkrečioje byloje, ginčo, jog Å¡alių nepilnametis vaikas gyvena Norvegijoje ir kad nagrinėtina byla yra su tarptautiniu elementu, nėra. Reglamento „Briuselis II bis“ 9 - 13 straipsniuose įtvirtinti specialieji teismingumo pagrindai reikalavimams dėl tėvų pareigų, kuriais remdamasis teismas turi teisę nagrinėti tokius reikalavimus net ir tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ toje valstybėje narėje.

10. Reglamentas „Briuselis II bis“ yra taikomas civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigomis. Reglamento 2 straipsnio 7 p. tėvų pareigos apibrėžiamos kaip „visos tesiės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu“. Ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo priskiriami prie reikalavimų dėl tėvų pareigų.

11. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ ir nustatęs, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, todėl ieÅ¡kinys dėl tėvų pareigų Lietuvos Respublikos teismams yra neteismingas pagal „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalį turėtų patikrinti, ar iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio ir kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų įrodymų nėra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti dėl ieÅ¡kinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams remiantis kitais reglamente nustatytais jurisdikcijos pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo., nepatikrino aukščiau minėtų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtÄ nutartį.

12. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

13. Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

14. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Lietuvos teismams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15. Apeliantė teigia, kad ji nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo Lietuvos Respublikoje ir todėl byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra teisminga Lietuvos teismams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliantės argumentu. Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantės nuolatinė gyvenamoji vieta Å¡iuo metu yra Norvegijoje, o ne Lietuvos Respublikoje.

16. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog byla turi tarptautinį elementÄ ir klausimams, susijusiems su tėvų pareigomis vaikui, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, yra taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis reglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Briuselis II bis). Reglamento Briuselis II bis 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

Be to, Reglamente Briuselis II bis įtvirtinti specialieji teismingumo pagrindai reikalavimams dėl tėvų pareigų, kuriais remiantis teismas turi teisę nagrinėti tokius reikalavimus net ir tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ esant toje valstybėje narėje: nenutrÅ«kstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iÅ¡ vienos valstybės narės į kitÄ ir įgyja ten naujÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (9 straipsnis), jurisdikcija vaikų grobimo atvejais (10 straipsnis), jurisdikcijos prorogacija (12 straipsnis), jurisdikcija pagal vaiko buvimo vietÄ (13 straipsnis).

17. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ (preambulės 12 punktas). Pagrindinis Å¡ios kategorijos bylų teismingumÄ nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

18. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nėra esminių skirtumų tarp nacionalinėje teisėje įtvirtintos nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos (CK 2.12 straipsnis) ir Reglamente „Briuselis II bis“ naudojamos autonominės nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos aiÅ¡kinimo Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). AiÅ¡kindamas CK 2.12 straipsnio normÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kuriÄ jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru.

Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ yra svarbÅ«s objektyvÅ«s (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sÄ lygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvÅ«s (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryÅ¡ys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi bÅ«ti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikÅ«rė ketindamas pasilikti. Å is ketinimas turi bÅ«ti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrÄ . BÅ«tent stabilių ryÅ¡ių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečiÄ aplinkÄ laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimÄ .

Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

19. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, jog 2014 m. sausio 24 d. ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas registracijos pažymėjimas, pagal kurį jai suteikta teisė gyventi Norvegijoje. Atsakovas 2014 m. lapkričio 6 d. davė sutikimÄ , kad ieÅ¡kovė su sÅ«numi iÅ¡vyktų gyventi į NorvegijÄ ir ten deklaruotų gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2015 m. sausio 14 d. iÅ¡duotas registracijos pažymėjimas, patvirtinantis nepilnamečio vaiko K. V. teisę gyventi Norvegijoje. Å alių nepilnametis vaikas nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio pilna apimtimi kiekvienÄ dienÄ lanko vaikų darželį „Eitrheimsvagen“ Norvegijoje (b. l. 30-36). IeÅ¡kovė S. L. nurodė, jog nuo 2014 m. gyveno ir dirbo pagal terminuotÄ darbo sutartį „Odda – Grillen“ Norvegijoje, o nuo 2018 m. sausio 1 d. pasirašė nuolatinę darbo sutartį su „Odda – Grillen“ bei 2017 m. spalio 1 d. pasirašė neterminuotÄ nuomos sutartį (b. l. 12-15, 16-17).

20. Nors ieÅ¡kovė ir teigia, kad ji Norvegijoje gyvena laikinai, tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nuo 2014 metų ji Lietuvoje negyvena, o jos nuolatinė (pastaruosius ketverius metus) gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje. Be to, ieÅ¡kovė moka mokesčius Norvegijoje, turi sÄ skaitÄ Norvegijos banke, pati nurodo, kad yra įregistruota Centriniame gyventojų registre (Norvegijos Mokesčių įstaigoje), o nuo 2014 m. liepos 18 d. įregistruotas ir jos nepilnametis sÅ«nus K. V. (b. l. 37-38).

21. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė su sÅ«numi nuo 2013 m. spalio 29 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nepaneigia aplinkybių, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek jos nepilnamečio sÅ«naus faktinė gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje. IeÅ¡kovė patvirtina, kad Å¡iuo metu jau turi nuolatinį darbÄ Norvegijoje, gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , ketina leisti vaikÄ Ä¯ mokyklÄ , todėl negalima laikyti, jog ieÅ¡kovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

22. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Zina MickevičiÅ«tė