Legislator Case Law & Legislation
f68b60c0-8669-4bf3-afe4-02f8ae08a856 AI generated

f68b60c0-8669-4bf3-afe4-02f8ae08a856 · Kauno apygardos teismas

Case Number f68b60c0-8669-4bf3-afe4-02f8ae08a856
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-397/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34365-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.,2.4.6.4.1. Kauno apygardos teismas N u o s p r e n d i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam R.

Legislator headnote

AI generated

f68b60c0-8669-4bf3-afe4-02f8ae08a856 · Kauno apygardos teismas: Atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos veikos nebuvo tinkamai įrodyta, suėmimo skyrimas Å¡iuo atveju buvo nepagrįstas.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka prokurorė prašė Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Ž. G. skundÄ tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašė prokurorės skundÄ atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ â€“ tenkinti. Nuteistojo R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-397/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34365-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.,2.4.6.4.1. Kauno apygardos teismas N u o s p r e n d i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam R.

S., jo gynėjui advokatui Edmundui Luotei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Ž. G., nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam skirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, R.

S. paskirta laivės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su neatlikta Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 12 d. R. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, pakeista į suėmimÄ .Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R.

S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta naudotis 3 (tris) metus naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 8 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - jam priklausantį automobilį AUDI 100, v/n (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. T-A 6893/2017(01) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,76 promilės etilo alkoholio.

Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti, visos bylos aplinkybių abejonės iÅ¡spręstos, skaičiavimai atlikti kaltinamojo naudai bei visiÅ¡kai, tiek praktiniu, tiek teoriniu aspektais, kaip neatitinkanti realių faktų, paneigta kaltinamojo gynybinė versija.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Ž.

G. praÅ¡o pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, kaip priimtÄ pažeidžiant BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ â€“ automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant jį valstybės nuosavybėn; bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos; paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumento paėmimÄ â€“ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VÄ® „Regitra“, paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, kitoje dalyje nuosprendžio rezoliucinę dalį palikti nepakeistÄ .Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus, tinkamai skyrė bausmę ir kardomÄ sias priemones atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, tačiau nuosprendis skundžiamas dėl to, kad jis priimtas neatsižvelgus į BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo nuostatas, nepagrįstai neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros, iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį, jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Nuteistojo R. S. vairuota kelių transporto priemonė Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti jam pačiam, laikytina nusikalstamos veikos priemone, todėl turto konfiskavimas Å¡iai priemonei yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas.Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – pakeistas į suėmimÄ , tačiau toks teismo sprendimas nebuvo motyvuotas.

Be to nuosprendyje netinkamai nurodyta, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 5 d., nors tÄ dienÄ R. S. nebuvo sulaikytas, jam 2017 m. gruodžio 6 d. buvo įteiktas nuosprendžio nuoraÅ¡as.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Luotė praÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį 2017 m. gruodžio 5 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, atnaujinti įrodymų tyrimÄ , iÅ¡reikalauti iÅ¡ Alytaus VPK Vieningos pajėgų valdymo sistemos iÅ¡samius duomenis apie policijos ekipažo automobiliu Shkoda Yeti VN (duomenys neskelbtini) vykimÄ 2017-07-08 apie 19 val. adresu (duomenys neskelbtini).Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos nuosprendis, iÅ¡skyrus jo dalį dėl R.

S. priklausančios transporto priemonės Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo rakto ir registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimo, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Skundo autoriai nurodo, jog nuteistojo kaltumas Å¡ioje byloje neįrodytas. Skunde ginčijamos faktinės įvykio aplinkybės. Nurodoma, jog, vertinant vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis ir įraÅ¡us, kur liudytojas E. K. pamato policijos automobilį, matyti, kad policija į įvykio vietÄ atvyko 19,16 val., t. y. apeliantas turėjo beveik 7 min. laiko vaikščioti po kiemÄ ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Kol policijos pareigÅ«nai bendravo su pranešėju, ieÅ¡kojo apelianto namų, apsisukinėjo, paskui dar keletÄ minučių laukė, po to bendravo su J. S., praėjo daugiau kaip 6 minutės, t. y. pakankamai laiko nueiti į namelį, suvartoti iÅ¡ karto ten paruoÅ¡tÄ kokteilį ir grįžti į automobilį. Tai patvirtina ir liudytojo G. P. parodymai bei J. S. parodymai teisme. 19.16 val. policijos automobilis tik atvyko iki nuteistojo namų, todėl tiek įvykio vietos apžiÅ«ra, tiek ir kiti policijos veiksmai buvo pradėti ne 19.15 val., tačiau keliomis minutėmis vėliau. Skunde teigiama, jog nuteistasis vairavo automobilį bÅ«damas blaivus, o alkoholį vartojo tik po vairavimo, bÅ«damas savo kieme, kÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad kraujo tyrimas, padarytas vėliau nei pirminė alkoholio patikra, parodė didesnę alkoholio koncentracijÄ , t y. girtumas toliau tik didėjo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, R. S. negali bÅ«ti baudžiamas už vairavimÄ iÅ¡gėrus. Be to, alkoholio kiekis kraujyje turėjo bÅ«ti fiksuojamas iÅ¡kart pareigÅ«nams prisistačius, tačiau alkoholio kiekis kraujyje buvo pamatuotas tik praėjus 45 minutėms po to, kai nuteistasis vartojo alkoholį jau iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, todėl tikslinga atlikti įrodymų tyrimo atnaujinimÄ , tiek dėl girtumo nustatymo aplinkybių, tiek dalyje dėl nuteistojo turėtos galimybės pavartoti alkoholinius gėrimus iÅ¡kart po to, kai pastatė automobilį savo namų kieme, nustatymo.Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Skundo autoriai teigia, jog teismas, parinkdamas sunkiausiÄ sankcijoje numatomÄ bausmę, turėjo tokį sprendimÄ motyvuoti, tačiau to nepadarė, be to, nepagrįstai paskyrė kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Nurodo, jog teismas nepagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę už tai, kad apeliantas nepagarbiai elgėsi su pareigÅ«nais. Teigia, jog pareigos pagarbiai bendrauti su pareigÅ«nais jis neturėjo, nes jie savo pareigas atliko netinkamai. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog Å¡iuo atveju taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, kadangi nuteistasis bylos nagrinėjimo teismu dirbo, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus (duomenys neskelbtini), santykiai su buvusia žmona, su kuria dabar toliau gyvena, yra geri.

Atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos veikos nebuvo tinkamai įrodyta, suėmimo skyrimas Å¡iuo atveju buvo nepagrįstas.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka prokurorė prašė Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Ž. G. skundÄ tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašė prokurorės skundÄ atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ â€“ tenkinti. Nuteistojo R.

S. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. skundas – tenkinamas iš dalies. Dėl R. S. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinio skundoSkunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai įvertino asmenų parodymus, garso įrašus, kitus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis vairavo transporto priemonę neblaivus.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus ir iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių yra nepagrįsti, todėl atmetami.Ä®rodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Nagrinėjamoje byloje teismas Å¡ių taisyklių vertindamas įrodymus nepažeidė, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo tiek asmenų parodymų, tiek ir kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinį, juos nuodugniai lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, tinkamai įvertino jų patikimumÄ , nurodė motyvuotas iÅ¡vada, kodėl vienus duomenis laiko įrodymais, o kitus vertina kritiÅ¡kai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadų tiek dėl faktinių veikos padarymų aplinkybių, tiek dėl nuteistojo kaltės pagrįstumu.Nuteistasis ir jo gynėjas skunde teigia, jog byloje nepagrįstai nustatyta, kad jis įvažiavęs į savo kiemÄ iki atvykstant pareigÅ«nams nevartojo ir neturėjo objektyvios galimybės vartoti alkoholio dėl per mažo laiko tarpo ir alkoholį jis buvo pavartojęs iki atvykstant į kiemÄ .

Nurodo, jog pagal vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis ir liudytojo E. K. pokalbio su bendrojo pagalbos centro darbuotojais įraÅ¡us, matyti, kad apeliantas turėjo beveik 7 min. laiko kieme atlikti įvairius veiksmus, t. y. nueiti į kieme esantį namelį, iÅ¡gerti jau paruoÅ¡tÄ alkoholio kokteilį ir vėl grįžti į automobilį. Buvus tokį laiko tarpÄ esÄ parodo ir aplinkybės, jog pareigÅ«nai į kiemÄ pateko ne iÅ¡ karto, apsisukinėjo, dar kalbėjosi su nuteistojo sutuoktine, be to, aplinkybę, kad jis, t. y. nuteistasis, įvažiavęs į kiemÄ iki pokalbio su pareigÅ«nai, buvo nuėjęs į namelį, teismo posėdžio metu patvirtino ir nuteistojo sutuoktinė J.

S.. Teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus atmeta kaip prieÅ¡taraujančius iÅ¡samiai iÅ¡tirtų ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintų įrodymų visumai. Pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes nustatė iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir įvertinęs tiek vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis, tiek ir liudytojo E. K. parodymus, kitų liudytojų parodymus, juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, todėl jo iÅ¡vadomis nėra pagrindo abejoti. Pažymėtina, jog liudytojų pareigÅ«nų bei E. K. parodymais nustatyta, kad jiems bendraujant telefonu su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais pareigÅ«nai atvyko iki nuteistojo namų labai greitai po to, kai jie matė nuteistÄ jį įvažiuojant į kiemÄ .

Liudytojų parodymai dėl konkretaus laiko tarpo nebuvo visiÅ¡kai vienodi, vieni sakė, kad tai užtruko1-2 min, kiti, kad maksimaliai iki 5 min. nepaisant to, visi sakė, kad pareigÅ«nai atvažiavo labai greitai. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias įvykio aplinkybes, teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bendrojo pagalbos centro užfiksuotÄ pokalbį su liudytoju E. K. laiko atžvilgiu ir lygino bei gretino Å¡iuos duomenis su liudytojo E. K. parodymais ir bendrojo pagalbos centro užfiksuotais duomenimis, kuomet liepiama pranešėjui (E. K.) tiesiogiai bendrauti su atvykusiais pareigÅ«nais.

Teismas, vertindamas Å¡iuos duomenis, atsižvelgė taip pat į tai, kad pareigÅ«nai apsisukinėjo, ir įvertinęs galimÄ pareigÅ«nų važiavimo greitį, atstumÄ , kurį jiems reikėjo įveikti, visas aplinkybes vertinęs bÅ«tent nuteistojo naudai, nustatė, jog nuteistasis iki atvykstant pareigÅ«nams turėjo apie 3 min. ir 25 sek. laiko alkoholiui vartoti, todėl sprendė, jog per tokį laiko tarpÄ nei teoriÅ¡kai, nei praktiÅ¡kai (atsižvelgiant į žmogaus anatominius ypatumus) suvartoti tiek alkoholio, kad patikrinimo metu bÅ«tų nustatyta 2,75 promilės, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teigė, jog iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio dar nuėjo iki statybinio vagonėlio, ten iÅ¡gėrė kokteilį su cola, o po to dar grįžęs į automobilį spėjo suvartojo nemaÅ¾Ä kiekį alaus. Nuteistojo versijÄ , kad jis alkoholį suvartojo įvažiavęs į kiemÄ iki atvykstant pareigÅ«nams, paneigia ir kitų įrodymų visuma.

Liudytojai J. B. ir A. J. parodė, jog jie į įvykio vietÄ atvyko labai greitai, vartus jiems atidarė J. S., R. S. rado sėdintį vairuotojo sėdynėje, variklis buvo įjungtas, o R. S. akivaizdžiai buvo neblaivus – jautėsi alkoholio, Å¡lapimo kvapas, jis į A. J. žiÅ«rėjo kaip į nepažįstamÄ asmenį, nors yra ne kartÄ matęs ir jÄ pažįsta. Kad jis neblaivus, matėsi iÅ¡ R. S. judesių. Pažymėtina ir tai, kad J. B. nurodė, jog paklausus, ar vartojo alkoholio Å¡iÄ dienÄ ar kitÄ , R.

S. atsakė, kad nieko nevartojo, t. y. R. S. nenurodė, kad jis alkoholio suvartojo kÄ tik prieÅ¡ atvykstant pareigÅ«nams automobilyje ir Å¡i versija atsirado tik vėliau bylos tyrimo metu. Be to, tiek J. B., tiek ir A. J. nurodė, kad jiems atvykus matė R. S. sutuoktinę ant laiptų, kuri jiems atidarė vartus. J. S. apklausta tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ nurodė, kad tÄ dienÄ ji R. S. atidarė vartus, o Å¡is įvažiavo į kiemÄ . Matė, kad jis už vairo sėdi visiÅ¡kai girtas. Ä®važiavęs į kiemÄ jis dar pasėdėjo kokias penkias minutes, paskui iÅ¡lipo.

Kai pamatė iÅ¡lipusį, suprato, kad jis visiÅ¡kai girtas. A. J. patvirtino, jog J. S. niekas nevertė duoti parodymų, ji buvo perspėta, kad gali atsisakyti duoti parodymus, tačiau sutiko parodymus duoti geranoriÅ¡kai. Be to, tos pačios apklausos metu J. S. patikslino, jog ne kartÄ yra bandžiusi padėti sutuoktiniui gydytis nuo alkoholizmo. Visa tai leidžia tikėti bÅ«tent Å¡iais liudytojos J. S. parodymais, o jos parodymus teisme, kad ji iÅ¡vesdama Å¡unį į kiemÄ , matė kaip sutuoktinis statybiniame namelyje geria iÅ¡ colos butelio, kad jis nebuvo neblaivus grįžęs su automobiliu, vertinti kaip siekį padėti sutuoktiniui iÅ¡vengti atsakomybės, juo labiau, kad Å¡ie jos parodymai prieÅ¡tarauja kitiems patikimiems duomenims – liudytojų parodymams, kad pareigÅ«nai į kiemÄ pateko netrukus po to, kai R.

S. įvažiavo, jį rado sėdintį vairuotojo sėdynėje su įjungtu automobilio varikliu, R. S. nesiorientavo aplinkoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, be to, pareigÅ«nai parodė, jog jiems patekus į kiemÄ jokio Å¡uns kieme nebuvo. Liudytojas G. P. matė, kad po 10 min nuo tada, kai policija atvažiavo į įvykio vietÄ , nuteistojo kieme buvo fotografuojama, t. y. su nuteistuoju jau buvo pasikalbėta ir buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas nuo pareigÅ«nų patekimo į kiemÄ , todėl jo parodymai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl pareigÅ«nų patekimo į kiemÄ laiko ir kitų aplinkybių, nustatytų aptartais duomenimis.

Netiesiogiai aplinkybę, jog R. S. vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina ir liudytojų parodymai, jog R. S. vairuojamas automobilis Å¡laistėsi po keliÄ , pavojingai manevravo, dėl ko ir buvo paskambinta į bendrÄ jį pagalbos centrÄ . Be to, E. K. parodė, jog R. S. buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio atidaryti vartų, jis ėjo kreivai, Å¡laistėsi. Ä®vertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , apylinkės teismas pagrįstai R. S. aiÅ¡kinimÄ , kad jis į kiemÄ Ä¯važiavo bÅ«damas blaivus ir tik po to greitai iÅ¡gėrė didelį alkoholio kiekį, vertino kaip jo gynybinę versijÄ , kuri paneigta aukščiau aptartais įrodymais, jų visuma ir pagrįstai nustatė, kad R.

S. bÅ«damas neblaivus, kai jo neblaivumas kraujyje nustatytas 2,76 promilės, vairavo transporto priemonę iki įvažiuojant į kiemÄ . Skunde apeliantas taip pat teigia, jog jam paskirta per griežta bausmė, nepagrįstai netaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundÄ bei iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė.

Ä®vertino veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ ir stadijÄ , o bÅ«tent tai, kad nuteistasis padarė vienÄ tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis.) Byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertindamas asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ R. S. padarė bÅ«damas anksčiau teistas 2 kartus, neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui. Nors veikos skirtingo pobÅ«džio – anksčiau teistas už smurtÄ artimoje aplinkoje, tačiau tai neigiamai apibÅ«dina R.

S. kaip asmenį, linkusį daryti nusikalstamas veikas. Be to, R. S. ne kartÄ baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimo. Visa tai rodo, jog didelę įtakÄ neteisėtam R. S. elgesiui turi alkoholio vartojimas ir Å¡ios problemos jam nepavyksta iÅ¡spręsti. Be to, anksčiau taikytos Å¡velnesnės bausmės, akivaizdu jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobÅ«džio, o netinkamai vesto gyvenimo bÅ«do ir ankstesnio elgesio padarinys.

Esant tokioms aplinkybėms, valstybės taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus, proporcingas asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ , todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai. Nuteistasis taip pat teigia, jog teismas netinkamai jam subendrino skundžiamu nuosprendžiu skirtÄ laisvės atėmimo bausmę ir ankstesniu nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausme. Tačiau patikrinus bausmių subendrinimo pagrįstumÄ , nenustatyta, kad apylinkės teismas bÅ«tų pažeidęs įstatymo reikalavimus.

Kadangi veika, už kuriÄ R. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta po paskutinio nuosprendžio priėmimo ir nuosprendžio priėmimo dienai R. S. nebuvo atlikęs visos bausmės, teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrino skirtÄ bausmę su neatlikta bausmės dalimi ir skyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 7 mėnesiams. Pažymėtina tai, kad skundžiamu nuosprendžiu bausmės subendrintos atsižvelgiant į tai, kad R. S. dalį anksčiau skirtos bausmės jau buvo atlikęs, kai tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, jog visa laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjusia Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27d. nutartimi pakeista į 90 parų areÅ¡to bausmę, tad, teigti, kad apylinkės teismas netinkamai subendrino R.

S. skirtas bausmes, nėra pagrindo.Neteisus apeliantas teigdamas, kad bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, turėjo bÅ«ti įskaityta atliktos bausmės dalis, nes bendrinant bausmes BK 64 straipsnyje numatytais pagrindais, tokia galimybės nenumatyta, kadangi bendrinama su neatlikta bausmės dalimi, o ne su visa paskirta bausmes. Be to, kaip jau minėta, Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi, ankstesniu nuosprendžiu skirta visa 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areÅ¡to bausme, todėl ir įskaityti nebÅ«tų kÄ .

Skunde taip pat teigiama, jog teismas neapsvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ir Å¡is skundo argumentas nepagrįstas. Apylinkės teismas nurodė trumpus bei aiÅ¡kius motyvus dėl bÅ«tent realaus laisvės atėmimo bausmės skyrimo.Pažymėtina, jog be bÅ«tinųjų formalių BK 75 straipsnyje numatytų bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų, bÅ«tina nustatyti, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas padės užtikrinti bausmės tikslus ir leis manyti, kad asmuo nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų bei nusikaltimų, tačiau nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti bylos duomenys (anksčiau teistas du kartus taip pat už tyčinius nusikaltimus, naujÄ tyčinį, pavojingÄ nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, baustas administracine tvarka), net ir įvertinus tai, kad jis dirba, santykiai su žmona geri, tokios iÅ¡vados neleidžia daryti.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai, nemotyvuotai jam kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti pakeitė į kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , tačiau Å¡iuos skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus. LR BPK 307 straipsnio nuostatos įpareigojÄ teismÄ , priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, rezoliucinėje dalyje iÅ¡spręsti ir kardomosios priemonės klausimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad teismas skyrė R. S. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas neiÅ¡vengiamai susijęs sulaisvės atėmimu, o kardomosios priemonės – suėmimo viena iÅ¡ paskirčių yra užtikrinti nuosprendžio vykdymÄ , darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas, įvertinus padarytos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę, skirtos bausmės pobÅ«dį, skirdamas suėmimÄ baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.Dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Ž.

G. apeliacinio skundoProkurorė skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje netaikė BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog Å¡is skundo argumentas pagrįstas.BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal teismų praktikÄ nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.Byloje nustatyta, jog R. S., būdamas neblaivus, t. y. kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (nustatytas 2,76 promilių neblaivumas), vairavo transporto priemonę – automobilį AUDI 100, v/n (duomenys neskelbtini) Be šios transporto priemonės BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas, todėl nagrinėjamu atveju ši transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuojama.

Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas yra apriboti asmeniui galimybę naudojantis Å¡iuo turtu, Å¡ia priemone daryti kitas analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas ir taikoma nepriklausomai nuo to kelintÄ kartÄ Å¡ia priemone naudojantis nusikalstama veika padaryta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Å¡ios priemonės savininkas yra nuteistasis R. S., jo padaryta nusikalstama veika yra iÅ¡ tiesų kelianti didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei (vairavo transporto priemonę bÅ«damas sunkaus girtumo bÅ«klėje), ir tik laimingo atsitiktinumo dėka Å¡is įvykis nesibaigė rimtesnėmis pasekmėmis.

Iš bylos matyti, jog nuteistasis turi rimtų problemų dėl alkoholio, nes yra padaręs ir kitų teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, ir su šia problema jam sunkiai sekasi kovoti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino anksčiau aptartų aplinkybių ir nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, todėl nuosprendis keistinas ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis R.

S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas. Automobilis nėra naujas, jo vertė nėra didelė, todėl įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad proporcingumo principas nebus pažeistas. Skunde prokurorė pažymi, jog teismas nepagrįstai R. S. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti pakeitė į suėmimÄ , tačiau dėl Å¡ios priemonės skyrimo pagrįstumo pasisakyta aptariant nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentus, todėl iÅ¡samiau pakartotinai nepasisakoma. Apeliaciniame prokurorės skunde taip pat nurodyta, kad teismas neteisingai nurodė bausmės skaičiavimo pradžiÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo skundo argumentu ir laiko jį pagrįstu, nes, vadovaujantis BPK nuostatomis, nuosprendis vykdomas, t. y. ir bausmė pradedama vykdyti, tik tada, kai nuosprendis įsiteisėja, todėl ir laisvės atėmimo bausmės pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo realios bausmės vykdymo pradžios, o suėmime, kuris paskirtas nuosprendžiu, iÅ¡bÅ«tas laikas įskaičiuojamas į bausmės laikÄ . Atsižvelgiant į aptartus argumentus, Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Ž. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – R.

S. priklausančiÄ transporto priemonę AUDI 100, v/n (duomenys neskelbtini) Bausmės pradžiÄ R. S. skaičiuoti nuo realios bausmės vykdymo pradžios. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                          JÅ«ratė Jakubonienė                                                     Algirdas Remeika                           Gytis Večerskas                         Â