2018-10-18 Nr. AB-18695-3-62-3-00843-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1076-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00843-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 300 Eur turtinės ir 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 16 ar 17 d. jam buvo paskirta nuobauda, todėl prieš perkeliant jį į drausmės grupę, savo turėtą asmeninį kompiuterį „Acer Aspire“ (300 Eur vertės) pridavė į saugojimo kamerą (lentyna Nr. 43). Teigė, kad 2014 m. gruodžio 18 ar 19 d. iš Pravieniškių PN-AK išvykdamas į Šiaulių tardymo izoliatorių, kreipėsi dėl kompiuterio išdavimo, tačiau jis nebuvo rastas. Pažymėjo, kad kiti nuteistieji jam pasakė, jog matė kaip režimo darbuotojas jo kompiuterį išsinešė iš gyvenamųjų patalpų. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė 300 Eur turtinę žalą ir 1300 Eur neturtinę žalą, kurią prašo priteisti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo išduoti naudotis šie prietaisai: nešiojamas kompiuteris „Acer Aspire“ Nr. 2082118100088, televizorius „Medion“ Nr. LE110101777, stalinė lempa „Osram“ ir USB laikmena „Adata“. Pažymėjo, kad už bausmės reikalavimų pažeidimą pareiškėjas 2014 m. gruodžio 17 d. pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu buvo perkeltas iš paprastos grupės į drausmės grupę 8 mėnesiams. Perkeliant pareiškėją į drausmės grupę, 2014 m. gruodžio 17 d. pareiškimu jis patvirtino, kad visus savo asmeninius daiktus pasiėmė ir pretenzijų administracijai neturi. Teigė, kad 2014 m. gruodžio 18 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu iš pareiškėjo, perkeliant jį į drausmės grupę, buvo paimtas tik televizorius „Medion“. Akcentavo, kad 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. sausio 19 d. išvykstant planiniu konvojumi pareiškėjui buvo grąžintas tik televizorius „Medion“, kadangi kitų daiktų įstaigos sandėlyje nebuvo saugoma.

5. Atsakovas paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 18 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai atliko nuteistųjų turimų elektros prietaisų patikrinimą 5 būrio 2 brigadoje, tačiau jo metu nešiojamo kompiuterio „Acer Aspire“ ar kitų prietaisų, nurodytų pareiškėjo turimų Elektros prietaisų apskaitos kortelėje, nebuvo rasta.

6. Atsakovo nuomone, pareiškėjas sąmoningai nepristatė daiktų saugojimui į sandėlį. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 17 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą iš brigados Nr. 21 buvo perkeltas 8 mėnesiams į drausmės grupės brigadą Nr. 2, 3-ią lovą. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 17 d. pareiškime Nr. 42-16745 savo parašu patvirtino, jog perkeliamas į kitą būrį pasiėmė visus savo asmeninius daiktus ir įstaigos administracijai pretenzijų neturi. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog 2014 m. gruodžio 16 ar 17 d., prieš perkeliant jį į drausmės grupę, kompiuterį „Acer Aspire“ pridavė į saugojimo kamerą, tačiau byloje surinkti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Teismas nurodė, kad pareiškėjo iniciatyva kviesti liudytojai A. B. ir V. P. paaiškino, jog pareiškėjas, prieš jį perkeliant į drausmės grupę, minėto kompiuterio nepridavė į saugyklą, o paliko kambaryje. Atliekant kratą minėtoje patalpoje, jo kompiuteris buvo rastas ir paimtas režimo darbuotojo.

9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2014 m. gruodžio 17 d. nuteistojo asmens kratos protokole Nr. 42-16751 nurodyta, jog 2014 m. gruodžio 17 d. iš pareiškėjo asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu paimta: televizorius „Medion“, ausinės „Canyon“, lempa, prailgintuvas, kabelis, laidai, stalo žaidimas „Nardai“. Asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu pareiškėjas pretenzijų neturėjo. Pareiškėjas taip pat neturėjo pretenzijų dėl perkėlimo iš paprastos grupės į drausminę grupę metu paimto televizorius „Medion“ Nr. LE110101777, kuris atiduotas saugoti į pataisos įstaigos sandėlį, o pareiškėjui išduotas kvitas.

10. Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. gruodžio 18 d. nuo 13.45 val. iki 14.35 val. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros pareigūnai M. K. ir V. P. 5-o būrio 2-oje brigadoje atliko nuteistųjų turimų elektros prietaisų patikrinimą. 2014 m. gruodžio 18 d. nuteistųjų turimų elektros prietaisų patikrinimo protokole Nr. 42-16801 buvo pažymėta, kad 2014 m. gruodžio 17 d., perkeliant pareiškėją į drausmės grupę, kratos metu paimtas tik televizorius „Medion“, nors pareiškėjo turimų Elektros prietaisų apskaitos kortelės duomenimis, jam naudojimui buvo išduoti šie prietaisai: nešiojamas kompiuteris „Acer Aspire“ Nr. 2082118100088, televizorius „Medion“ Nr. LE110101777, stalinė lempa „Osram“ ir USB laikmena „Adata“. Patikrinimo metu pareiškėjui priklausančių elektros prietaisų 5-o būrio 2-oje brigadoje rasta nebuvo. Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti pareigūnai M. K. ir V. P..

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareigūnų parodymai nuoseklūs, atitinka rašytiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, o pareiškėjo iniciatyva į teismo posėdį kviestų liudytojų A. B. ir V. P. parodymai nesutampa su paties pareiškėjo paaiškinimais bei prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismas, atsižvelgdamas į liudytojų A. B. ir V. P. parodymų nenuoseklumą, prieštaravimą byloje surinktiems kitiems duomenims, vertino, jog minėtų liudytojų paaiškinimai negali būti laikomi patikimais įrodymais, nes liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi.

12. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Pravieniškių PN-AK ar atskirų jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, valstybės atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį negalima.

III. 13. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

14. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į jo pateiktus argumentus, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

15. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas pateikė klaidingą ir prieštaringą informaciją, kuria teismas vadovavosi. Teigia, kad būdamas drausmės grupėje negalėjo naudotis kompiuteriu, todėl už jo saugojimą saugykloje buvo atsakinga Pravieniškių PN-AK administracija. Akcentuoja, kad pats užtikrinti kompiuterio saugumo negalėjo, nes saugykla yra visai kitame pastate. Pabrėžia, kad jeigu prieš perkeliamas į drausmės grupę nebūtų kompiuterio pridavęs į saugyklą, jam būtų surašytas tarnybinis pranešimas ir paskirta nuobauda, todėl mano, jog nepagrįsta teismo išvada, kad kompiuterio į saugyklą jis neperdavė.

16. Pareiškėjo nuomone, teismo posėdžio metu liudytojais apklausti pareigūnai siekė teismą suklaidinti. Nurodo, kad bylos nagrinėjamo metu nebuvo atstovaujamas advokato, todėl nežinojo, kaip tinkamai apginti savo pažeistas teises, o pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės dėl galimybės rinkti įrodymus apribojimo. Teigia, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnams pretenzijų neturėjo, kadangi dar nežinojo, jog jo kompiuteris dingęs. Pažymi, kad už kompiuterio saugojimą buvo atsakingi Pravieniškių PN-AK pareigūnai, todėl kompiuteriui dingus, jam padaryta turtinė ir neturtinė žala.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas savo parašu patvirtino, jog prieš perkeliamas į drausmės grupę pasiėmė visus savo asmeninius daiktus ir įstaigos administracijai pretenzijų neturi. Teigia, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo argumento, jog prieš perkeliamas į drausmės grupę jis kompiuterį perdavė į saugyklą. Pažymi, kad byloje apklaustų pareiškėjo prašymu iškviestų liudytojų parodymai ir jo paties paaiškinimai nesutampa.

19. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepasisakė dėl tam tikrų skunde keliamų klausimų, todėl pagrindo teigti, jog teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, dingus jo asmeniniam kompiuteriui.

21. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str., 6.271 str.). Todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti). Taigi viena iš anksčiau minėtų sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra būtent neteisėti veiksmai.

23. Pareiškėjas nurodo, kad jį perkeliant į drausmės grupę Pravieniškių PN-AK savo turėtą asmeninį kompiuterį „Acer Aspire“, kurio vertė 300 Eur, pridavė į saugojimo kamerą. 2014 m. gruodžio 18 d. iš Pravieniškių PN-AK išvykdamas į Šiaulių tardymo izoliatorių kreipėsi dėl kompiuterio išdavimo, tačiau saugojimo kameroje jis nebuvo rastas. Anot pareiškėjo kiti nuteistieji jam pasakė, jog matė kaip Pravieniškių PN-AK darbuotojas jam priklausantį kompiuterį išsinešė iš gyvenamųjų patalpų. E. V. teigia, jog dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią atitinkamai vertina 300 Eur ir 1300 Eur sumomis.

24. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime, remdamasis bylos medžiaga ir liudytojų parodymais, išsamiai aptarė bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad bylos rašytiniai dokumentai ir liudytojų paaiškinimai nepatvirtina, jog pareiškėją perkeliant į drausmės grupę iš jo buvo paimtas kompiuteris „Acer Aspire“ ir perduotas į saugojimo kamerą. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai pareigūnai M. K. ir V. P. patvirtino, kad pareiškėją perkėlus į drausmės grupę ir apžiūrėjus jo gyvenamąją patalpą kompiuteris nebuvo rastas. Tuo tarpu liudytojų A. B. ir V. P. parodymai pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinti kritiškai (nenuoseklūs, prieštaringi, suinteresuoti bylos baigtimi).

25. Taigi viena iš anksčiau minėtų sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai. Bylos medžiaga ir liudytojų parodymai rodo, kad perkeliant pareiškėją į drausmės grupę kompiuteris į saugojimo kamerą nebuvo priduotas, jo taip pat nerado ir patalpas apžiūrėję pareigūnai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos neteisėti veiksmai. Tai reiškia, jog E. V. neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų/pareigūnų (šiuo atveju Pravieniškių PN-AK) neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla viešoji civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

26. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė