2025-12-17 Nr. AB-22948-3-61-3-02311-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2782-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02311-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. (B.) S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. (B.) S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 24S105807 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-11125-1161/2023 (toliau – ir 2023 m. teismo sprendimas) panaikino Departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 23S99513 (toliau – ir 2023 m. Sprendimas), kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios sprendimas išduoti pažymėjimą ir pripažintas negaliojančiu lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas.

2.2. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis, pareiškėjas atsakovui pateikė visus reikiamus dokumentus, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjo senelė L. P. yra lietuvė.

2.3. Pareiškėjas atsakovui pateikė savo gimimo liudijimą, savo tėvo J. S. gimimo liudijimą, patvirtiną Apostille; savo tėvo išrašą iš (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašo Nr. 163, patvirtintą Apostille; savo senelės L. P. (duomenys neskelbtini) mirties akto išrašą, patvirtintą Apostille.

2.4. Pareiškėjas senelės L. P. mirties registracijos akto išrašo originalą, be Apostille, yra pateikęs atsakovui (dokumento originalas, patvirtintas Apostille, yra pas pareiškėją). Pareiškėjo tėvo gimimo liudijimo originalas yra pas pareiškėją, šis dokumentas turi notarine tvarka patvirtintą kopiją su Apostille. Remiantis šiais dokumentais pareiškėjui buvo išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas.

2.5. Atsižvelgiant į teismų praktiką, lietuvių kilmė turi būti įrodinėjama objektyviais duomenimis. Tačiau atsakovas pakartojo savo 2023 m. Sprendimą, kuris buvo teismo panaikintas, taigi, nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. teismo sprendime dėl atsakovo veiksmų buvo nurodyta, jog pareiškėjo pateiktų dokumentų lietuvių kilmei pagrįsti Departamentas nekvestionuoja, tačiau atsakovas niekaip nepagrindė ir to, kodėl 2019 metais pareiškėjo pateiktų dokumentų pakako lietuvių kilmei patvirtinti, o 2023 metais atsakovas dėl jų nuomonę pakeitė.

2.6. Pareiškėjas teikia ir savo prosenelio A. P. dokumentus, kurie įrodo, kad jis ir jo dukra (pareiškėjo senelė) buvo lietuvių kilmės. Pareiškėjo lietuvių kilmę patvirtina šie faktai ir įrodymai:

2.6.1. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje susituokė pareiškėjo prosenelio tėvai A. ir D. (pridedama Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie santuoką);

2.6.2. Pareiškėjo prosenelis A. gimė (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, D. ir A. šeimoje (pridedama Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą);

2.6.3. Pareiškėjo prosenelis A. P. A. mokėsi Libavos (šiuo metu – Liepoja) tikrojoje mokykloje, tai patvirtina mokyklos direktoriaus 1908 m. balandžio 7 d. raštas Jurjevo instituto direktoriui.

2.6.4. A. P. A. mokėsi Jurjevo veterinarijos institute, kurį baigė 1908 m. balandžio 29 d.;

2.6.5. Pareiškėjo prosenelis A. P. A., baigęs Jurjevo veterinarijos institutą, buvo komandiruotas į Turkestano krašto Semirečjės sritį (šiuo metu Kirgizijos teritorija), Tai patvirtina Liaudies švietimo ministerijos Rygos švietimo apygardos kuratoriaus 1908 m. spalio 9 d. raštas Jurjevo veterinarijos instituto direktoriui dėl pašalpos aprangai ir instrumentams įsigyti ir Veterinarijos gydytojo 1909 m. sausio 13 d. pareiškimas bei ir raštelis.

2.6.6. (duomenys neskelbtini), Prževalske, Kirgizijoje, gimė A. P. dukra, pareiškėjo senelė L. P. A.. (duomenys neskelbtini) L. P. A. ir K. S. šeimoje gimė sūnus, pareiškėjo tėvas J. S..

2.6.7. (duomenys neskelbtini) Frunzės mieste, Kirgizijos SSR mirė L. P.; (duomenys neskelbtini) J. S. šeimoje gimė pareiškėjas.

2.6.8. Lietuvos, Latvijos, Turkestano (istorinis regionas Centrinėje Azijoje) teritorijos priklausė Rusijos imperijai. Turkestano miestas Prževalskas (ankstesnis pavadinimas – Karakolas) buvo dabartinės Kirgizijos teritorijoje. Frunzė (vėliau Biškekas) buvo miestas Kirgizijoje.

2.7. Šios aplinkybės ir pateikti įrodymai, patvirtina, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjo senelės tėvas, gimęs Lietuvoje lietuvių šeimoje, nuvyko ir apsigyvento Kirgizijoje, kurioje gimė pareiškėjo senelė.

2.8. Priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodytų principų, sprendimą priėmė nesivadovaudamas teisės aktų nuostatomis ir teismų sprendimais, o remdamasis savo išaiškinimais, kurie neturi faktinio ir teisinio pagrindo. Priimtas sprendimas gali turėti neigiamas pasekmes pareiškėjui.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą.

4.2. Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis neteisėtai išduotas. Nors pareiškėjas ir pateikė tėvo gimimo liudijimą ir raštą, senelės mirties aktą, tačiau jis nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų senelės ryšį su Lietuva. Departamentui nebuvo pateikti dokumentai, paaiškinantys, kokiu pagrindu pateiktuose dokumentuose nurodyta L. P. tautybė – lietuvė. Pareiškėjo tėvo išraše iš gimimo akto įrašo esantys duomenys apie jo motinos (pareiškėjo senelės) tautybę nepatvirtinti jokiais dokumentais – nepateikti jos tėvų gimimo ar gyvenimo Lietuvoje ar užsienio valstybėje duomenys, nepateikti L. P. pavardės keitimo (jei ji keista) duomenys, ar duomenys apie jos santuokos sudarymą. Todėl neaišku, ar įrašas apie L. P. tautybę atitinka tikrovę, ar nepadarytas tyčia, dėl patogumo ar per klaidą. Departamentas, išduodamas lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, dokumentą suteikiantį teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi įsitikinti pateiktų dokumentų objektyvumu.

4.3. Pabrėžtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, lietuvių kilmė turi būti įrodinėjama objektyviais duomenimis (duomenimis apie tautybę), bet ne asmens valia traktuoti save lietuviu, vien dėl to, kad jo protėviai kadaise gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje.

4.4. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina jo lietuvių kilmės, kadangi: 1) nėra pateikti pirminiai dokumentai, tik kartotiniai išrašai, kurie sudaryti po 20 metų nuo įvykio; 2) iš esmės vienintelis dokumentas, kuriuo pareiškėjas įrodinėja savo kilmę – kartotinis tėvo J. S. gimimo liudijimas, o visi kiti dokumentai yra išvestiniai iš šio kartotinio gimimo liudijimo ir nelaikytini savarankiškais (jie sudaryti vėliau, pagal minėto gimimo liudijimo duomenis); 3) vienintelis lietuvių kilmę neva patvirtinantis dokumentas (kartotinis J. S. gimimo liudijimas) yra sudarytas ne Lietuvoje, o Kirgizijoje; 4) nėra jokių kontekstinių duomenų, dokumentų ar paaiškinimų, kurie galėtų patvirtinti, kodėl Kirgizijoje gimęs asmuo yra lietuvių tautybės.

4.5. Pilietybės Įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje įvardyta nuostata nereiškia, kad asmens kilmei pagrįsti pakanka vieno įrašo, kurio objektyvumas kelia abejonių dėl aukščiau išvardytų priežasčių, ir kuriam pagrįsti Departamentas neturi duomenų ir nėra pateikta papildomų dokumentų. Dokumentų, kuriais įrodinėjama lietuvių kilmė, įrašai turi būti pagrįsti, objektyvūs, nekelti abejonių. Tai reiškia, kad ne vienas įrašas, tačiau duomenų visuma turi paaiškinti įrašo apie pareiškėjo senelės L. P. lietuvių tautybę pagrindą.

4.6. Departamentui pateikti dokumentai patvirtina, kad L. P. gimė ir mirė užsienio valstybėje, duomenų apie kokį nors jos ryšį su Lietuva Departamentas neturi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ar dokumentų apie senelės L. P. tėvus (jų gimimą, atvykimą į Kirgiziją), t. y. patvirtinančių, kokiu pagrindu jo tėvo gimimo akto įraše jo motinos L. P. įrašyta tautybė – lietuvė, ar dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo senelės L. P. ryšį su Lietuva ar jos lietuvišką kilmę, nustatyta, kad jis nepateikė pakankamai oficialių patvirtintų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie jo senelės tautybę. Vien tik išrašo iš gimimo įrašo pateikimas, kuriame nurodoma senelės tautybė, tačiau nesant kitų, jos tautybę patvirtinančių duomenų, nereiškia, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo ir kad jis atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą lietuvių kilmės asmens apibrėžimą, todėl jis nėra laikomas lietuvių kilmės asmeniu.

4.7. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas negavo iš jo L. P. mirties išrašo originalo, patvirtinto pažyma (Apostille), ar jo patvirtintos kopijos. Jis pats skunde teigia, kad L. P. mirties registracijos akto išrašo originalas, patvirtintas pažyma (Apostille) yra pas patį pareiškėją.

4.8. Atmestini skundo argumentai, kad Departamentas ginčijamame sprendime atkartojo 2023 m. Sprendimo argumentus. Iš ginčijamo sprendimo turinio akivaizdu, kad atsakovas, atlikęs pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimą, nustatė esminius trūkumus ir dėl to priėmė ginčijamą sprendimą. Pareiškėjo skunde nurodomi dokumentai yra pateikti jau po ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir priteisė pareiškėjui už skundą sumokėtą žyminį mokestį.

6. Teismas nustatė šis bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas B. S. yra Rusijos Federacijos pilietis. Byloje pateiktas 2019 m. spalio 8 d. išduotas pareiškėjo lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Departamentas. Pagal pateiktą pareiškėjo gimimo liudijimą nustatyta, kad pareiškėjo tėvas S. J. K. – rusas, motina S. N. P. – rusė. Pagal pateiktą pareiškėjo tėvo gimimo liudijimą nustatyta, kad pareiškėjo tėvo S. J. K. tėvas S. K. L. (pareiškėjo senelis) – ukrainietis, o motina P. L. A. (pareiškėjo senelė) – lietuvė. P. L. A. (pareiškėjo senelės) mirties liudijime nurodyta jos tautybė – lietuvė.

6.2. Departamentas 2023 m. Sprendimu pripažino netekusiu galios Departamento Pilietybės skyriaus 2019 m. spalio 4 d. sprendimą B. S., gim. (duomenys neskelbtini), išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą ir pripažino pareiškėjui 2019 m. spalio 8 d. išduotą lietuvių kilmės pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu. Departamentas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai dokumentų, leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą lietuvių kilmės asmens apibrėžimą, todėl pareiškėjas nėra laikomas lietuvių kilmės asmeniu.

6.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-11125-1161/2023 panaikino Departamento 2023 m. Sprendimą.

6.4. Departamentas, pakartotinai įvertinęs pateiktus dokumentus dėl lietuvių kilmės pažymėjimo išdavimo, skundžiamu Sprendimu pripažino netekusiu galios Departamento Pilietybės skyriaus 2019 m. spalio 4 d. sprendimą B. S., gim. (duomenys neskelbtini), išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą ir pripažino pareiškėjui 2019 m. spalio 8 d. išduotą lietuvių kilmės pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų (dokumentų), leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą lietuvių kilmės asmens apibrėžimą, todėl pareiškėjas nėra laikomas lietuvių kilmės asmeniu.

7. Teismas nurodė, kad Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalis lietuvių kilmės asmenį apibrėžia kaip asmenį, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

8. Teismas vadovavosi Pilietybės įstatymo 12 straipsniu, pažymėjo, kad pagal šio įstatymo 39 straipsnio 4 dalį lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

9. Teismas analizavo Sprendime nurodytus motyvus ir Departamento vertinimą dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, pažymėdamas, kad, kaip nurodė atsakovas, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo senelė L. P. būtų gimusi ar gyvenusi Lietuvoje, nėra pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų L. P. ryšį su Lietuva, Departamentui nebuvo pateikti dokumentai, paaiškinantys, kokiu pagrindu pateiktuose dokumentuose L. P. tautybė nurodyta – lietuvė, pareiškėjo tėvo išraše iš gimimo akto įrašo esantys duomenys apie jo motinos (pareiškėjo senelės) L. P. tautybę nepatvirtinti jokiais dokumentais; kt. Migracijos departamentas pažymėjo, kad B. S. savo kilmei patvirtinti pateikė kartotinai išduotus dokumentus, išrašus, tačiau pirminiai tėvo ar senelės L. P. asmens dokumentai nebuvo pateikti. Departamentui pateiktas 2020 m. spalio 6 d. išduotas išrašas iš L. P. mirties akto įrašo Nr. 478, kuriame neaišku, kurio dokumento pagrindu jos tautybė įrašyta išrašą parengusio pareigūno ranka, ir kartotinis (asmens prašymu išduodamas kartotinis civilinės būklės aktų registravimo liudijimas) 1964 m. išduotas pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas nėra tinkamai patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, o vienintelis Departamentui pateiktas įrašas apie L. P. tautybę pareiškėjo tėvo J. S. 2023 m. vasario 7 d. išraše iš gimimo akto įrašo nėra objektyvus, nes nėra pagrįstas papildomais duomenimis.

10. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais. Buvo pažymėta, kad, kaip nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas tiek 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-11125-1161/2023, tiek 2023 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-8581-1161/2023, pareiškėjo Departamentui pateikti pareiškėjo ir pareiškėjo tėvo gimimo liudijimai, taip pat pareiškėjo senelės mirties liudijimas laikytini dokumentais, pagal kuriuos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, t. y. tiek pareiškėjo tėvo gimimo liudijime, tiek senelės mirties liudijime nurodyta, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nėra konkrečiai įvardyti konkretūs dokumentai ar jų rūšys, taip pat nėra įtvirtinti reikalavimai juos išdavusioms institucijoms, dokumentų kiekiui ar pan., išskyrus reikalavimą, jog dokumentuose turi būti nurodyta, kad bent vienas iš asmens tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktuose dokumentuose yra nurodyta, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo teiginius, kad pareiškėjas nepateikė jokių pirminių dokumentų, kadangi byloje pateikta pareiškėjo tėvo S. J. K. gimimo liudijimo kopija, patvirtinta notarine tvarka, gimimo liudijimas išduotas 1964 m. rugsėjo 24 d., todėl nebuvo aišku, kodėl atsakovas šį dokumentą vertino kaip kartotinį.

11. Dėl Sprendime nurodytų motyvų, kad neaišku, ar įrašas apie pareiškėjo senelės tautybę atitinka tikrovę, ar nepadarytas tyčia, dėl patogumo ar per klaidą, taip pat kad Departamentas, išduodamas lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, turi įsitikinti pateiktų dokumentų objektyvumu, teismas pabrėžė, jog atsakovui taikomu VAĮ nustatyti reikalavimai, todėl pagal VAĮ 10 straipsnio nuostatas atsakovas privalėjo pagrįsti, kodėl jis sprendė, kad dar 2019 m. spalio 4 d. priimtas sprendimas pareiškėjui išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą yra neteisėtas, kuo grindžiant daroma tokia išvada.

12. Teismas akcentavo Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalį (lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu) bei nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintas Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuris nustato prašymų išduoti ar pakeisti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą pateikimo, priėmimo, nagrinėjimo, sprendimo išduoti (pakeisti) teisės atkurti pilietybę pažymėjimą ar lietuvių kilmės pažymėjimą priėmimo tvarką, teisės atkurti pilietybę pažymėjimo ar lietuvių kilmės pažymėjimo atsiėmimo, šių pažymėjimų pripažinimo negaliojančiais tvarką. Teismas nurodė, kad pagal Aprašo 81 punktą kai nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat kai pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų tikrumo (autentiškumo) ir (ar) vientisumo ir kt., Departamentas prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą, kad jis ne vėliau kaip per vienerius metus pateiktų ar patikslintų reikiamus duomenis ir (ar) dokumentus.

13. Teismas vertino, kad iš ginčijamo Sprendimo nėra aišku, kokiomis teisės normomis atsakovas vadovaujasi, prašydamas pateikti papildomus dokumentus, kadangi pateiktuose dokumentuose yra nurodyta, jog pareiškėjo senelės tautybė – lietuvė. Sprendime nėra daroma ir išvada, kad pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų tikrumo (autentiškumo) ir (ar) vientisumo arba šiame prašyme ar šiuose dokumentuose nurodytos informacijos tikslumo. Teismo įsitikinimu, Departamentas apsiribojo abejonėm, kad neaišku, ar įrašas apie L. P. tautybę atitinka tikrovę, ar nepadarytas tyčia, dėl patogumo ar per klaidą, tačiau byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo lietuvių kilmę, būtų neteisėti ar suklastoti. Nors atsakovas Sprendime taip pat nurodė, kad neturi duomenų, o ir neturėjo galimybės užklausti Lietuvos archyvų, o pareiškėjas nepateikė, kad jo senelė L. P. būtų gimusi ar gyvenusi Lietuvoje, nėra pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų L. P. ryšį su Lietuva, tačiau teismas pakartojo, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, jog asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai.

14. Pažymėjęs, kad atsakovui 2019 metais pareiškėjo pateiktų dokumentų pakako lietuvių kilmei patvirtinti, ir atsižvelgdamas į teisinio saugumo principą, teismas darė išvadą, jog viešojo administravimo subjektui priimant sprendimą panaikinti ankstesniu to paties viešojo administravimo subjekto sprendimu suteiktą teisę ypač svarbu tokį sprendimą pagrįsti visapusišku aplinkybių ištyrimu, tinkamai tokį sprendimą motyvuoti, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

14.1. Apibendrindamas teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neatitinka VAĮ ir Pilietybės įstatymo reikalavimų, taigi yra neteisėtas.

III. 15. Atsakovas Departamentas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Departamentas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime, atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai nenustato specifinių reikalavimų dokumentams, darė išvadą, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose yra nurodyta, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė, todėl vertino, jog šie dokumentai (pareiškėjo ir pareiškėjo tėvo gimimo liudijimai, taip pat pareiškėjo senelės mirties liudijimas) yra tie, pagal kuriuos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo. Ši išvada yra nepagrįsta.

16.2. Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai. Departamentas, priimdamas sprendimą dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo (ne) išdavimo turi įvertinti, ar dokumentai patvirtina asmens lietuviu kilmę, t. y. įsitikinti pateiktų dokumentų objektyvumu, ir pagrįstumu. Nurodyta nuostata nereiškia, kad asmens kilmei pagrįsti pakanka vieno įrašo, kurio objektyvumas kelia abejonių, ypač kai toks įrašas nėra paremtas jokiais papildomais šaltiniais, pirminiais įrašais ar archyviniais duomenimis. Dokumentai, kuriais grindžiama asmens lietuvių kilmė, turi būti patikimi, patikrinti, pagrįsti pirminiais įrašais ir nekelti abejonių dėl jų kilmės ar turinio tikrumo.

16.3. Pareiškėjo pateikti dokumentai nėra pakankamai objektyvūs ir pagrįsti, kad pagal juos būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė kartotinį (vėliau išduotą), teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintą J. S. (pareiškėjo tėvo) gimimo liudijimą bei 2023 m. vasario 7 d. išduotą išrašą iš (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašo, kuriame nurodyta, jog motina L. P. yra lietuvė. Visi kiti pareiškėjo pateikti dokumentai yra išvestiniai iš šio kartotinio gimimo liudijimo ir todėl nelaikytini savarankiškais įrodymais. Nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas nepateikė duomenų ar argumentų, paaiškinančių, kokiu pagrindu šie dokumentai turėtų būti laikomi objektyviais ir patikimais įrodymais, ypač atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie pirminį įrašą, pagal kurį kartotinis dokumentas buvo sudarytas, ir neaišku, kokiu pagrindu jame nurodyta, jog L. P. yra lietuvė.

16.4. Taip pat aktualu yra tai, kad pareiškėjo pateikti dokumentai yra kartotiniai, t. y. išduoti vėliau negu originalas arba dokumente nurodomas įvykis. Toks dokumentas yra vertinamas kaip dublikatas arba pakartotinis išrašas, todėl jų įrodomoji galia tiesiogiai priklauso nuo to, ar jų turinys pagrįstas autentiškais pirminiais įrašais. Teismo nurodytas gimimo liudijimas yra vertinamas kaip kartotinis, nes jis yra išduotas jau praėjus 20 metų po pareiškėjo tėvo gimimo. Atsižvelgiant į tai, šis dokumentas pagrįstai laikomas kartotiniu dokumentu, o ne pirminiu įrašu. Šio dokumento originalas byloje nėra pateiktas, taip pat nėra duomenų apie jo pirminio įrašo egzistavimą ar autentiškumą, todėl toks dokumentas negali būti laikomas pakankamu įrodymu asmens lietuvių kilmei nustatyti.

16.5. Taigi įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nepaneigtos ir nepašalintos abejonės dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo bei jų pagrįstumo, aplinkybė, jog L. P. turėjo lietuvių tautybę, negali būti laikoma nustatyta remiantis vien šių dokumentų turiniu. Esant tokiai situacijai, nurodyta aplinkybė taip pat turi būti patvirtina ir kitais duomenimis, t. y. L. P. ryšiu su Lietuva (pvz. archyviniai duomenys apie gimimą, santuoką, mirtį, gyvenamąją vietą, darbą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ar dokumentų apie savo senelės L. P. tėvus (jų gimimą, atvykimą į Kirgiziją), t. y. patvirtinančių, kokiu pagrindu pareiškėjo tėvo gimimo akto įraše jo motinos L. P. įrašyta tautybė – lietuvė, ar dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo senelės L. P. ryšį su Lietuva ar jos lietuvišką kilmę, vertintina, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai oficialių patvirtintų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie jo senelės tautybę.

16.6. Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo pateikti dokumentai yra kartotiniai ir nepatvirtinti pirminiais archyviniais šaltiniais nesudaro pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo pagal Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalį.

16.7. Pirmosios instancijos teismas per siaurai aiškino ir vertino Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalies taikymo apimtį bei dokumentų, kuriais gali būti įrodoma lietuvių kilmė, įrodomąją galią. Tokia siaura interpretacija, kai dokumentas laikomas nepakankamu tik tais atvejais, kai jis pripažįstamas neteisėtu ar suklastotu, neatitinka nei įstatymo tikslo, nei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo standartų. Lietuvių kilmės įrodinėjimas yra faktinių aplinkybių nustatymo procesas, kuris turi būti grindžiamas duomenų visuma, o ne vieno dokumento egzistavimu. Dokumentų patikimumas ir įrodomoji galia negali būti vertinami vien formaliai pagal jų teisėtumą ar klastojimo nebuvimą. Toks aiškinimas pernelyg susiaurina administracinių institucijų diskreciją ir prieštarauja objektyvumo bei visapusiško įrodymų vertinimo principams. Manytina, kad dokumentai, net jei nėra suklastoti, gali būti laikomi nepakankamais, jeigu nėra aišku, kokiu pagrindu juose nurodyti duomenys atsirado ar kokiais pirminiais šaltiniais jie paremti.

16.8. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių ginčijamas Sprendimas yra naikintinas, manome, kad teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

17. Pareiškėjas atsiliepime į Departamento apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas akcentuoja, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog lietuvių kilmei pagrįsti pateikė tik vieną dokumentą ar įrašą, kadangi buvo pateikta daug šį faktą patvirtinančių dokumentų. Taip pat atsakovas nenurodo, kokiu pagrindu pareiškėjo pateiktų dokumentų objektyvumas ir patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra nurodyta, kad kilmę patvirtinantys dokumentai būtinai turi būti paremti pirminiais įrašais ar archyviniais duomenimis. Sąvokų, kurias naudoja atsakovas – kartotiniai dokumentai, autentiški pirminiai įrašai – turinys nėra apibrėžtas teisės aktuose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Sprendime nepagrįsta, kokiais aktais vadovaujantis Departamentas reikalauja papildomų dokumentų, kadangi pateiktuose dokumentuose yra nurodyta, kad pareiškėjo senelės tautybė lietuvė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 24S105807 teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės išdėstytos šios nutarties 6 punkte. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

21. Lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu (Pilietybės įstatymo 2 str. 6 d.). Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu (Pilietybės įstatymo 39 str. 4 d.). Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu: 1) asmuo mirė; 2) jis prarastas; 3) jis neteisėtai išduotas; 4) jis pakeistas; 5) asmuo atkuria ar įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę; 6) asmuo neatsiima šio dokumento per vienus metus nuo jo išrašymo dienos (Pilietybės įstatymo 12 str. 4 d.).

22. Ginčijamas administracinis sprendimas, kuriuo pripažintas netekusiu galios Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2019 m. spalio 4 d. sprendimas pareiškėjui išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą ir pripažintas negaliojančiu pareiškėjui 2019 m. spalio 8 d. išduotas lietuvių kilmės pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 3 punktu. Šiame administraciniame sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo dokumentus dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo ir kitus dokumentus, kurie buvo pateikti prie prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2023 m. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-11125-1161/2023 panaikinus Migracijos departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 23S99513, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios sprendimas išduoti pareiškėjui pažymėjimą ir pripažintas negaliojančiu pareiškėjo lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas.

23. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-11125-1161/2023 nurodyta, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateikti pareiškėjo, jo tėvo gimimo liudijimai, taip pat pareiškėjo senelės mirties liudijimas laikytini dokumentais, pagal kuriuos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, t. y. tiek pareiškėjo tėvo gimimo liudijime, tiek senelės mirties liudijime nurodyta, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė.

24. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.).

25. Administracinėje byloje Nr. eI2-11125-1161/2023, kurioje buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinis teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimas, ir nagrinėjamoje administracinėje byloje tuo pačiu procesiniu statusu dalyvauja ties patys asmenys, įrodinėjimo dalykas (faktas, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė) abiejose bylose sutampa ir yra reikšmingas. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-11125-1161/2023 nustatytas faktas, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, pripažintinas prejudiciniu faktu.

26. Priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsakovas rėmėsi tais pačiais faktiniais duomenimis, kaip ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendime konstatuodamas minėtą prejudicinį faktą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dokumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo lietuvių kilmę, būtų neteisėti ar suklastoti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima kvestionuoti tokią pirmosios instancijos teismo išvadą.

27. Kadangi šioje byloje pareiškėjo lietuvių kilmės faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir iš naujo neįrodinėjimas, todėl yra pagrindas ginčijamą Sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

29. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys