2022-08-03 Nr. AB-19901-3-61-3-01329-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3494-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01329-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 22S9800 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjo nuomone, buvo netinkamai ištirta ir įvertinta situacija, susidariusi jo kilmės šalyje, taip pat nebuvo ištirta esama pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika. Nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybe. Vertinant faktinių aplinkybių trūkumų visumą, nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Atsižvelgus į vyriausybės tiesioginę grėsmę pareiškėjui, baimė grįžti vertintina kaip visiškai pagrįsta. „Visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata šiuo atveju yra įvykdyta ir pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl jam suteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, bet jie nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Taip pat jis nurodė faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jis pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Jo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o laikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nors ir surinko dalį aktualios kilmės valstybės informacijos, bet neteisingai ją įvertino.

4. Pareiškėjo persekiojimas yra grindžiamas priklausymu socialinei grupei – asmuo yra persekiojimas dėl politinės veiklos. Jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo, nes represines sankcijas taiko kilmės šalies vadovybė. Jis kilmės valstybėje kenčia nuo bendruomenės atskirties ir diskriminacijos bei depresijos.

5. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento išvada dėl papildomos apsaugos nesuteikimo Įstatymo 87 straipsnio pagrindu. Taip pat nesutiko su Sprendimo dalimis, kuriomis nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę bei nustatytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, jog prieglobsčio prašytojas nurodė du išvykimo iš kilmės valstybės motyvus, t. y. bendro pobūdžio grėsmė kilmės šalyje būti nužudytam (duomenys neskelbtini) armijos karių, nes regione vyrauja įtampa, kadangi (duomenys neskelbtini) regionas nori atsiskirti nuo (duomenys neskelbtini); grėsmė iš grupuotės (duomenys neskelbtini), nes jis buvo (duomenys neskelbtini) kaimo jaunimo lyderis, todėl (duomenys neskelbtini) siekia prieglobsčio prašytoją dėl to nužudyti. Tačiau prieglobsčio prašytojo pasakojimas nebuvo nei pakankamai nuoseklus, nei išsamus ir nepasižymėjo pakankamu detalumu, o teikiami paaiškinimai apie šiuos įvykius padriki, prieštaringi bei keliantys pagrįstų abejonių. Pasisakydamas dėl kito prieglobsčio prašymo motyvo – kad (duomenys neskelbtini) grupuotė pareiškėją persekioja, kaip (duomenys neskelbtini) kaimo jaunimo lyderį, atsakovas nurodė, kad pasakojimas nebuvo paremtas jokiais objektyviais įrodymais, buvo itin abstraktus ir nedetalus, nepateikta informacijos apie jo kaip kaimo „lyderio“ veiklą, negalėjo paaiškinti dėl ko ši nenustatyta veikla (duomenys neskelbtini) neįtiko.

8. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) beatodairiškas smurtas nevyksta, Migracijos departamentas sprendė, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas pažymėjo, kad draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs, kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje, – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo S. B. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimą ir nustatė, kad pareiškėjui S. B. draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat nustatė, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi į C.SIS II įvedamas 2 metams nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o kitą skundo dalį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė grėsmę kilmės šalyje būti nužudytam (duomenys neskelbtini) armijos karių bei grupuotės (duomenys neskelbtini). Tačiau Migracijos departamento atlikto tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės šalyje pareiškėjas būtų asmeniškai susidūręs su (duomenys neskelbtini) armija ar (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas ir teigia, kad buvo susitikęs su (duomenys neskelbtini) vadovu, tokio susitikimo detalių, aplinkybių neatskleidė, tik bendro pobūdžio teiginiais nurodė, kad pasisakė, jog nepritaria grupuotės veiklai, atėjimui į jų gyvenamą vietovę.

Teismo vertinimu, grėsmė, susijusi su (duomenys neskelbtini) armija, nėra individualaus pobūdžio, pareiškėjas ją sieja su bendra situacija. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) kariuomenė (duomenys neskelbtini) krizės metu taikosi (ar taikėsi) į jaunus žmones. 2021 m. spalio mėn. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB, dabar – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra – ESPA) (duomenys neskelbtini) gairių ataskaitoje nėra išskiriama grėsmė jauniems žmonėms ar (duomenys neskelbtini) etninės mažumos nariams.

Ataskaitoje išskiriami separatizmo judėjimų nariai kaip padidinta rizikos grupė. Prieglobsčio prašytojas tiek apklausos, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad separatistiniams judėjimams nepriklauso. Pareiškėjas nurodė, kad buvo savo gyvenamojoje vietovėje jaunimo lyderis. Teismo posėdžio metu bandant išsiaiškinti, kaip pasireiškė jo įvardijama lyderystė, kas parinko pareiškėją būti lyderiu, pareiškėjas nurodė, kad buvo baigęs mokyklą, todėl jam buvo patikėta kalbėti bendruomenės vardu, bet nei Migracijos departamento vykdytos apklausos metu, nei teismo posėdžio metu, nenurodė, kaip (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad jis yra lyderis.

Pasakojimo tikrumu verčia abejoti ir tai, kad pareiškėjas teigė, jog jis buvo jaunimo lyderis, tačiau kartu apklausos metu teigė, kad vietinės bendruomenės nariai nebuvo labai patenkinti tuo, kad jis ten gyveno, jie pasakė, kad jis kelia jiems grėsmę. Be to, pareiškėjo teiginiai apie atskirus įvykius neatitinka Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos ir nustatytų konkrečių faktų (neatitiko užpuolimų datos, žuvusiųjų skaičius, sudegintų pastatų skaičiaus ir kt.). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas negali būti laikytinas tikrovę atitinkančiu, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, jog prieglobsčio prašytojo baimė grįžti į kilmės šalį nėra visiškai pagrįsta – pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra laikoma įvykdyta, tad šiuo pagrindu pareiškėjui pabėgėlio statusas negali būti suteikiamas.

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo netikslus, prieštaringas bei abstraktus pasakojimas iš esmės nepagrindžia individualaus persekiojimo galimybės. Šiuo atveju pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į (duomenys neskelbtini) grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė patikimumo trūkumus, todėl pareiškėjo pasakojimas apie tariamą jo persekiojimą vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos bei pabėgėlio statuso suteikimo poreikį.

Migracijos departamentas tyrimo metu rėmėsi bendra informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), tačiau bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas. Be to, Migracijos departamento atlikto tyrimo apie situaciją kilmės valstybėje metu nenustatyta, kad joje būtų toks smurto lygis, dėl kurio vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, laisvei.

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai apklausos metu, tiek teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu išsakyti papildomi argumentai, taip pat atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiojimo, nei persekiojimo tikėtinų motyvų ir tikslų nužudyti, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai sprendė apie tai, jog pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

12. Nagrinėdamas Sprendimo dalį dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas padarė išvadą, jog tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Pareiškėjas nei apklausos metu, nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių papildomų aplinkybių (nei tos, kurios buvo vertinamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo). Vertinant pareiškėjo galimybes saugiai gyventi (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Atsižvelgęs į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, jog jo kilmės valstybėje nėra smurto, dėl kurio vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, teismas sprendė, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

13. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti į kilmės valstybę, yra teisėta ir pagrįsta, tačiau laikė, jog maksimalus draudimo atvykti laikotarpis nėra proporcingas, todėl šį terminą sutrumpino iki 2 metų.

14. Teismas atkreipė dėmesį, jog Sprendimu nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį, tačiau nenurodyta, kokiam terminui bus įvestas šis ribojimas. Atsižvelgęs į tai, kad perspėjimo įvedimo į C.SIS terminas ir jo peržiūrėjimas detaliai reglamentuojamas teisės aktuose, teismas sprendė, kad net ir sprendime tiesiogiai nenurodžius termino, kuriam įvedamas įspėjimas, tai nedaro esminės reikšmės sprendimo aiškumui ir teisėtumui. Teismui nustačius, kad adekvatus draudimo atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką terminas yra 2 metai nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nuspręsta, kad ir perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvestinas į C.SIS II 2 metams nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos

III. 15. Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

16. Pareiškėjas teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

17. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, klesti nusikalstamumas ir banditizmas, nuo 2021 m. sausio iki lapkričio mėnesio (duomenys neskelbtini) buvo pagrobta daugiau nei 2000 vaikų ir jaunų žmonių. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Nėra jokio pagrindo juo netikėti ir jo duotus paaiškinimus vertinti kritiškai. Nagrinėjamu atveju yra visiškai nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jo kilmės šalyje gresia pavojus dėl to, kad jis ten yra persekiojamas bei dėl bendros padėties šalyje.

18. Pareiškėjas pažymi, jog tuo atveju, jeigu nėra nustatoma, jog prieglobsčio prašytojui gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas, turi būti vertinama, ar tokiam asmeniui gali būti suteikiama papildoma apsauga. Pareiškėjo nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

19. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių jo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Tai, kad atsakovo manymu pareiškėjo pasakojimas nebuvo itin išsamus ar nuoseklus, didžia dalimi lėmė ta aplinkybė, jog apklausa vyko dalyvaujant vertėjams ir pareiškėjas buvo raginamas bei skatinamas kalbėti trumpais sakiniais. Šiuo atveju atsakovas, pats nurodęs apklausos metu duoti paaiškinimus būtent tokiu būdu teigia, kad tai yra esminis pareiškėjo pasakojimo trūkumas, todėl toks atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu procesiniu elgesiu, dėl ko pareiškėjas buvo suklaidintas ir negalėjo išsamiai perteikti visos reikalingos informacijos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie politines partijas ir jų veiklą yra pakankamai lengvai patikrinami duomenys, bet net ir tokių minimalių veiksmų atsakovas neatliko, tik formaliai sudarydamas tyrimo įvaizdį.

20. Kaip nurodė pareiškėjas, jam grėsmė kilo dėl pilietinės aktyvios pozicijos pasisakant prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, o toks elgesys iššaukia ne tik vyriausybės atstovų, bet - ir ypač – politinių oponentų, kurie nesirenka priemonių – neigiamą reakciją, siekį susidoroti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie užpuolimus akivaizdžiai patvirtino, kad pareiškėjas savo kilmės šalyje negali politinės ir pilietinės pozicijos reikšti laisvai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, turėjo atsakyti ar pareiškėjas gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) režimo, ar tai gresia sankcijomis ir rizikomis tiek tiesiogiai iš vyriausybės, tiek iš sukarintų ir jėgos politiką vykdančių politinių partijų.

21. Pareiškėjo vertinimu, nusprendus jį išsiųsti ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjui tenka pareiga įrodyti jam kylančias grėsmes ir jų realumą, iš jo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjui buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, o Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus duomenis įvertino ir kvalifikavo bei pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus.

24. Nors pareiškėjas nurodė grėsmę kilmės šalyje būti nužudytam (duomenys neskelbtini) armijos karių bei grupuotės (duomenys neskelbtini), bet Migracijos departamento atlikto tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės šalyje pareiškėjas būtų asmeniškai susidūręs su (duomenys neskelbtini) armija ar (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas ir teigia, kad buvo susitikęs su (duomenys neskelbtini) vadovu, tokio susitikimo detalių, aplinkybių neatskleidė, tik bendro pobūdžio teiginiais nurodė, kad pasisakė, kad nepritaria grupuotės veiklai, atėjimui į jų gyvenamą vietovę. Savo pasakojimo metu prieglobsčio prašytojas nesugebėjo išsiplėsti už bendro pobūdžio informacijos. Iš esmės, jo pasakojimas apsiribojo bendro pobūdžio informacija ir abstrakcijomis, o ne jo asmenine patirtimi.

25. Pareiškėjas nenurodė, kokius pažeidimus padarė Migracijos departamentas, kokių pareigų jis neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Atsakovo vertinimu, skunde teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės.

26. Migracijos departamento vertinimu, Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 22S9800, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau nustatė neproporcingą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytą laikotarpį iki 2 metų ir nustatė 2 metų įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

32. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Pareiškėjo vertinimu, kilmės šalies informacija apie grėsmę jo gyvybei, sveikatai ir saugumui.

33. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

34. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

35. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

37. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

38. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

40. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, jog jam gresia pavojus dėl bendros situacijos kilmės valstybėje bei grupuotė (duomenys neskelbtini) siekia jį nužudyti, nes jis buvo (duomenys neskelbtini) kaimo jaunimo lyderis.

41. Dėl pirmojo pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvo pažymėtina, jog šis motyvas iš esmės susijęs su situacija kilmės valstybėje. Pareiškėjas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes ten (duomenys neskelbtini) regionas nori atsiskirti nuo (duomenys neskelbtini), todėl regione vyrauja įtampa, tačiau apklausos Migracijos departamente metu teigė, jog (duomenys neskelbtini) armija jo asmeniškai nepersekiojo, grėsmė kyla visam jaunimui. Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) kariuomenė (duomenys neskelbtini) krizės metu taikosi (ar taikėsi) į jaunus žmonės, o pagal surinktą informaciją – kariuomenė taikosi į (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas nepriklausė (duomenys neskelbtini). Be to, 2021 m. spalio mėn. ESPA (duomenys neskelbtini) gairių ataskaitoje nėra išskiriama grėsmė jauniems žmonėms ar (duomenys neskelbtini) etninės mažumos nariams. Ataskaitoje išskiriami separatizmo judėjimų nariai kaip padidintos rizikos grupė, bet pareiškėjas nurodė, jog separatistiniams judėjimams nepriklauso. Taigi, įvertinus surinktą kilmės šalies bei prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas nepriklauso grupei, dėl kurios veiklos gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (duomenys neskelbtini).

42. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį taip pat grindė aplinkybe, jog jis buvo (duomenys neskelbtini) kaimo jaunimo lyderis, todėl (duomenys neskelbtini) siekia prieglobsčio prašytoją nužudyti. Tačiau pareiškėjo pasakojimas neatitiko apie kilmės valstybę surinktų duomenų. Pareiškėjas teigė, jog 2021 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) atvyko jo ieškoti į (duomenys neskelbtini), bet pagal kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) valstijos (duomenys neskelbtini) tarybos sritis buvo užpulta (duomenys neskelbtini) ganytojų, nes taryba buvo paprašiusi piemenų palikti bendruomenę. Taigi atsakovas darė pagrįstą išvadą, jog ši informacija nesutampa su prieglobsčio prašytojo pasakojimu, kadangi nesutampa nei įvykio data, nei aplinkybės. Taigi, prieglobsčio prašytojo pasakojimas ne tik turi formos bei turinio trūkumų (abstraktus, painus, prieštaringas), tačiau prieglobsčio prašytojo pateikta istorija neleidžia identifikuoti tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją bei atitinkamai nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

43. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta faktinių aplinkybių, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad jam kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nėra aplinkybių, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Taigi, tyrimo metu nenustačius persekiojimo požymių, t. y. neidentifikavus faktinių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) valstijoje grėsė arba gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

44. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Remiantis duomenimis apie kilmės valstybę (žr., 2021 m. EPPB (angl. Country Guidance: (duomenys neskelbtini), 2021) gairės), nustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) valstijoje, (duomenys neskelbtini), nevyksta ginkluotas konfliktas, jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) nevyksta beatodairiškas smurtas. Taip pat nenustatyta, kad šiuo metu pareiškėjo kilmės valstybėje vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra, todėl pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

45. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) valstijoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar kiltų kokia nors grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jam atvykti 2 metus į Lietuvos Respubliką. Priešingai nei teigia pareiškėjas, šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Sprendimas priimtas nepažeidus priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

48. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. (S. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė