f689dd60-9cae-4408-81fc-e78d8e3095dd · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-13353-880/2018 Proceso Nr. 2-44-3-00723-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 19 d. Å irvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams L. T., A. T., jų atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L.

T. ir A. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VÄ® „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai L. T. ir A. T. po savo tėvo Č. T. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties faktiÅ¡kai priėmė jo palikimÄ pradėję jį valdyti. Jie nurodė, kad jų tėvas Č.

T. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamas turtas: 7 žemės sklypai. Po Č. T. mirties į notaro biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo neužvesta. FaktiÅ¡kai mirusiojo palikimÄ priėmė jo vaikai - sÅ«nÅ«s L. T. ir A. T.. Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į pareiÅ¡kėjų tėvo Č. T. palikimÄ , nėra. Nuo 2007 metų Č. T. gyveno pas vyresnį sÅ«nų L. T., kadangi dėl silpnos sveikatos negalėjo savimi tinkamai rÅ«pintis.

Jau nuo 2007 metų abu pareiÅ¡kėjai rÅ«pinosi tėvų sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), Å¡ienaudavo prie namų žolę, tvarkė aplinkÄ . Po 2010 metų, t. y. po pareiÅ¡kėjų tėvo Č. T. mirties pareiÅ¡kėjai tris kartus remontavo gyvenamojo namo stogÄ , rÅ«pinosi sodybos saugumu, tvarkydami sodybÄ , naudojosi visais žemės apdirbimo, staliaus įrankiais. Dalį namų apyvokos daiktų, žemės dirbimo įrankius, asmeninius Č. T. daiktus, asmeninius tėvo, žemės dokumentus pareiÅ¡kėjai pasiėmė į savo namus.

Kita dalis baldų, Å¡aldytuvas, televizorius ir Å¡iuo metu saugomi Č. T. namuose. Č. T. žemės sklypas, esantis prie namų, Å¡ienaujamas kiekvienais metais ir po du kartus. Keli žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra dirbami, tačiau jų riboženkliai yra prižiÅ«rimi ir reikalui esant atstatomi. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dirbamas ir kiekvienais metais naudojamas pareiÅ¡kėjo L. T. gyvuliams ganyti. PareiÅ¡kėjai taip pat tvarko Č. T. priklausantį miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Visi miÅ¡ke esantys sausuoliai, nulūžę medžiai, vėjovartos yra iÅ¡vežamos iÅ¡ miÅ¡ko ir naudojamos kurui. MiÅ¡kas tvarkomas abiejų pareiÅ¡kėjų pastangomis. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo Č. T. palikimo perėjimÄ valstybei. Pasitvirtinus pareiÅ¡kime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo Č.

T. palikimo perėjimÄ valstybei. Jeigu nagrinėjant bylÄ bus nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai po tėvo mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti ir valdo iki Å¡iol kaip savo, neprieÅ¡tarauja, kad juridinę reikÅ¡mę turintis palikimo priėmimo faktas bÅ«tų nustatytas. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai yra A. T. ir Č. T. vaikai. A. T. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis Č. T. mirė (duomenys neskelbtini).

Po Č. T. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamas turtas: žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini)., kuris teisiÅ¡kai nėra įregistruotas. IÅ¡ Å irvintų rajono 2-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po Č. T. mirties į notarų biurÄ dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad nors į notarų biurÄ nesikreipė, tačiau palikimÄ priėmė laiku, po tėvo mirties pradėdami faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir praÅ¡o nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®statyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusiÄ teisės normÄ Ä¯pėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl Å¡io fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis).

Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas palikimo priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvÅ«s palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si tuo turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G.

G. v. R. M., T. Å ., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Å . v. M. Å ., V. K. IÄ® ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Nagrinėjamu atveju, po pareiÅ¡kėjų tėvo Č. T. mirties pareiÅ¡kėjai per CK nustatytÄ 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ , nepadavė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiÅ¡kėjų teigimu, jie rÅ«pinosi po jo mirties likusiu turtu. Å iuos veiksmus pareiÅ¡kėjai atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino.

PareiÅ¡kėjai nurodė, kad po tėvo mirties jie prižiÅ«ri ir saugo likusiÄ tėvo sodybÄ , tris kartus remontavo jos stogÄ , Å¡ienauja aplink sodybÄ esantį žemės sklypÄ . PareiÅ¡kėjai naudojasi visais tėvo likusiais žemės apdirbimo, staliaus įrankiais. Taip pat dalį namų apyvokos daiktų, žemės dirbimo įrankius, asmeninius Č. T. daiktus, asmeninius jo ir žemės dokumentus pareiÅ¡kėjai pasiėmė į savo namus. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dirbamas ir kiekvienais metais naudojamas pareiÅ¡kėjo L.

T. gyvuliams ganyti. PareiÅ¡kėjai taip pat tvarko Č. T. priklausantį miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Visi miÅ¡ke esantys sausuoliai, nulūžę medžiai, vėjovartos yra iÅ¡vežamos iÅ¡ miÅ¡ko ir naudojamos kurui. MiÅ¡kas tvarkomas abiejų pareiÅ¡kėjų pastangomis. Keli žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra dirbami, tačiau jų riboženkliai yra prižiÅ«rimi ir reikalui esant atstatomi. Å ias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausta liudytoja. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėjai po tėvo Č. T. mirties, jo turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiÅ¡kėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nuosavybės teisėms įregistruoti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po tėvo Č. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), jo sÅ«nÅ«s L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimÄ . Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis L. T. ir A. T. dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ .

Teisėjas Linas Zinkevičius