f6836db5-cec7-4e95-8f7f-c8b400add054 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-6651-362/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01152-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 08 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. A., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namai - atviroji kolonija, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namai - atviroji kolonija, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namai - atviroji kolonija, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu.

PareiÅ¡kėjas M. A. skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose buvo laikomas nuo 2020 m. rugpjūčio 10d. iki 2021 m. kovo 23 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Viso buvimo pataisos namuose metu jam nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas, nes jo buvimo kambariuose buvo laikoma 8-10 žmonių, tad gyvenamojo ploto trÅ«ko, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai ir sanitarinis mazgas. Laiptai iÅ¡klijuoti slidžiomis plytelėmis, dėl ko jis kartÄ griuvo ir susižalojo, koridoriuose ir kambariuose grindys medinės, vietomis iÅ¡puvusios, yra skylės. Sienos iÅ¡daužytos, jose pliki elektros laidai.

ApÅ¡vietimas blogas, per mažai lempų. Kambariuose pelės, blakės, tarakonai. Baldai seni ir sulūžę, naujų niekas neduoda. Virtuvėlė maža, trÅ«ksta baldų, duÅ¡as vienas 80 žmonių, tualetai irgi tik 7 ar 8 , iÅ¡ jų dalis neveikia, prausimosi kriauklių per mažai. Tai sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus, galimybių sumažėjimÄ , diskomfortÄ , nepasitikėjimÄ savimi, jis daug kartų sirgo, tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 5575 Eur, kuriuos praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.? Atsakovas atsiliepimu į skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodoma, kad nuo 2020-08-10 iki 2021-03-23 pareiÅ¡kėjas atliko bausmę 8-ajame nuteistųjų bÅ«ryje, bendrabučio tipo patalpose, gyvenamosiose patalpose Nr. 5,2,4. Kambariuose įrengta nuo 10 iki 7 miegamųjų vietų, tad pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,10 kv. m iki 3,53 kv. m kambario ploto. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo budo apie kurį kalba pareiÅ¡kėjas, t. y., kad sanitarinio mazgo, baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotÄ .

Taip pat pažymima, jog ne visos miegamosios vietos būdavo užimtos, tad nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, laiptai tvarkingi, padengti plytelėmis, valomi, tad slidūs negali būti, grindys tvarkingos, neišlaužytos, sienos ir elektros instaliacija tvarkingos, esant gedimui, šalinama nedelsiant. Apšvietimas užtikrinamas, perdegusios lemputės keičiamos. Yra sudaryta kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų sutartis, kuri yra vykdoma.

Inventoriumi aprÅ«pinama pagal galiojančias normas, jis tvarkomas ir remontuojamas, netinkamas nuraÅ¡omas. Virtuvėlė įrengta pagal teisės aktų reikalavimus, nuteistieji kartÄ per savaitę gali maudytis bendroje duÅ¡inėje, kur yra 12 duÅ¡o galvučių, be to, duÅ¡as yra įrengtas ir 8 bÅ«rio sanitariniame mazge, juo galima naudotis kiekvienÄ dienÄ . Klozetų ir kriauklių skaičius atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjo M. A. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo pataisos namų gyvenamosiose patalpose sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės” 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose buvo pažeistos jo teisės dėl saugios gyvenamosios aplinkos, gyvenamojo ploto normos pažeidimų, dėl antisanitarinės aplinkos.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Atsakovas į bylÄ pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2020-08-10 iki 2021-03-23 buvo laikomas gyvenamoje patalpoje Nr. 5, kurios plotas yra 35,28 kv. m, miegamųjų vietų įrengta 10 asmenų, tad pareiÅ¡kėjui teko mažiausia 3,52 kv. m gyvenamojo ploto, gyvenamoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas yra 24,76 kv. m, miegamųjų vietų įrengta 7 asmenims, tad pareiÅ¡kėjui teko mažiausia 3,53 kv. m gyvenamojo ploto, gyvenamoje patalpoje Nr. 4, kurios plotas yra 24,85 kv. m, miegamųjų vietų įrengta 8 asmenims, tad pareiÅ¡kėjui teko mažiausia 3,10 kv. m gyvenamojo ploto.

Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu bendrabučių tipo patalpose visÄ laikotarpį buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į gyvenamosiose patalpose esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju aptariamu laikotarpiu minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nenustatytas, pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau kaip 3,10 kv. m gyvenamojo ploto, pareiÅ¡kėjas turėjo judėjimo laisvę už gyvenamųjų patalpų ribų - nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti asmenys, vertintina, kad nėra pagrindo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ploto atimti gyvenamojoje patalpoje esančių baldų užimamÄ plotÄ .

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su gyvenamojo ploto, tame tarpe ir ploto, užstatyto baldais, pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ ir savo teisių pažeidimÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog PravieniÅ¡kių pataisos namuose ginčo laikotarpiu bendrabučių tipo patalpose buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis – nebuvo užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka dėl antisanitarinių sÄ lygų (blogas apÅ¡vietimas, parazitai, netinkama laiptų, grindų, sienų bÅ«klė) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.8 punkte nustatyta, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami, gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2021 m. birželio 03 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-3653 nurodyta, kad patikrinus PravieniÅ¡kių pataisos namai - atviroji kolonija 8-to sektoriaus gyvenamÄ sias patalpas Nr. 2,4,5, virtuvėlę Nr. 2, tualetÄ , prausyklÄ , duÅ¡Ä , nustatyta, jog gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, 5parazitų nenustatyta, , neizoliuotų laidų, skylių grindyse nėra, visi santechniniai įrengimai veikia per mažas dirbtinis apÅ¡vietimas, pažeidimų nenustatyta, įrenginiai tvarkingi, pelėsio nėra, valymo priemonės yra, duÅ¡o patalpos Å¡varios, tvarkingos.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡is patikrinimas atliktas vėliau, nei aptariamas laikotarpis, tačiau Å¡is aktas yra prijungtas paties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, be to, skirtumas tarp aptariamo laikotarpio ir patikrinimo nėra didelis, taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog jokių pareiÅ¡kėjo teiginius paneigiančių argumentų pateikta nėra, tad visos abejonės yra traktuotinos pareiÅ¡kėjo naudai. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal HN 134:2015 nustatytÄ tvarkÄ savo gyvenamųjų patalpų valymu rÅ«pinasi patys nuteistieji.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamų higienos sÄ lygų gyvenamosiose patalpose jis nuolat sirgo, tai nėra patvirtinta jo ligos istorija. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintÄ Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.), bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi bÅ«ti įrengtas klozetas (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

Kaip nurodyta atsakovo atsiliepime, pareiÅ¡kėjo buvimo patalpose įrengti 7 sėdimi unitazai, 5 kriauklės, papildomai įrengtas duÅ¡as, nors jo įrengimas teisės aktais nenumatytas. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis konstatuotina, kad sanitarinių mazgų įrengimas atitiko reikalavimus. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad duÅ¡u galėjo pasinaudoti tik kartÄ per savaitę, duÅ¡o galvučių per mažai. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę, be to, teisės aktai nereglamentuoja karÅ¡to vandens įrengimo kiekvieno bÅ«rio sanitariniame mazge (prausykloje), todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog papildomai sektoriuje įrengtas duÅ¡as leidžia užtikrinti tinkamÄ maudymÄ si savaitės bėgyje Vertinant atliekamÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose deratizacijÄ ir dezinsekcijÄ , pastebėtina, jog tai atlieka pagal sutartį bendrovė, patikrinimo metu parazitų nustatyta nebuvo, tad argumentai dėl neatliekamos deratizacijos ir dezinsekcijos atmestini. Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodymus dėl per mažos virtuvėlės, baldų trÅ«kumo ar jų bÅ«klės, pastebėtina, jog Å¡ie skundai yra visiÅ¡kai neindividualizuoti.

Virtuvėlės dydžio teisės aktai nereglamentuoja, maitinimas yra užtikrinamas, duomenų, kokių konkrečiai baldų trÅ«ksta, teismui nepateikta, tad Å¡is argumentas atmestinas. Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus, susietus su nesaugia gyvenamÄ ja aplinka, tai yra, slidÅ«s laiptai, skylės grindyse, nesaugi elektros instaliacija gyvenamosiose patalpose, pažymėtina, jog argumentai susieję su skylėmis grindyse, nesaugia elektros instaliacija gyvenamosiose patalpose, paneigti atlikto patikrinimo metu. Å io patikrinimo metu nustatyta nesaugi elektros instaliacija duÅ¡inėje, bet Å¡iuo argumentu pareiÅ¡kėjas žalos atsiradimo neargumentuoja.

Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl slidžių laiptų plytelių, nors atsakovas nurodo, jog plytelės slidžios nėra, pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad 2020-12-11 patyrė sužalojimų, nukritęs nuo laiptų. Å is jo argumentas yra patvirtinamas ir jo sveikatos istorija, iÅ¡ kurios matyti, jog 2020-12-11 jis pareigÅ«nų buvo pristatytas į medicinos skyrių, kur jam buvo užfiksuoti sužalojimai. Teismas buvo įpareigojęs atsakovÄ pateikti įrodymų, kur ir kokiomis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjas patyrė sužalojimų, kur tai buvo fiksuota, tokių įrodymų teismui pateikta nebuvo, tad teismas laiko įrodyta, jog pareiÅ¡kėjas buvo nukritęs nuo laiptų ir susižalojęs. Likusieji pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieÅ¡ ArmėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92), 55 punktas).

LVAT taip pat ne kartÄ pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog PravieniÅ¡kių pataisos namai - atviroji kolonija administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų visÄ laikÄ laikomas kameroje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiÅ¡kai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose bÅ«tent netinkamos kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, buvimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose aptariamu laikotarpiu metu, iÅ¡skyrus nukritimÄ nuo laiptų), įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui teisės aktais nustatytos sÄ lygos dalinai buvo užtikrintos - nustatytas netinkamas apÅ¡vietimas kambaryje, kur buvo laikomas pareiÅ¡kėjas (abejones traktuojant pareiÅ¡kėjo naudai), bei netinkamÄ laiptų įrengimÄ , ko pasėkoje pareiÅ¡kėjas susižalojo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), tačiau įvertinus ir patirtų sužalojimų aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , patirtus sužalojimus, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjui priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namai - atviroji kolonija, 100 (vienas Å¡imtas) Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius