2019-01-23 Nr. AB-2268-3-62-3-01286-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-865-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01286-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kurį papildė, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. sausio 28 d. Tam tikrą laiko tarpą jis atliko bausmę bendrabučio tipo patalpose, kur gyveno nuo 20 iki 26 asmenų ir ploto norma neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl kildavo nepatogumai, konfliktai. Teigė, kad sanitariniame mazge buvo 6 unitazai ir jais naudojosi nuo 80 iki 100 nuteistųjų, jame nebuvo jokių pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Gyvenamosiose patalpose nebuvo stalų, spintų drabužiams susidėti.

3. Akcentavo, kad tam tikrais laiko tarpais teko būti kalinamam uždarosios zonos baudos izoliatoriaus kamerose, kur ploto norma taip pat nebuvo užtikrinta. Pareiškėjo nuomone, šiose patalpose buvo netinkamas ir apšvietimas.

4. Pažymėjo, jog bausmę atliekant kamerų tipo patalpose, taip pat nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, be to patalpose buvo labai drėgna, vizualiai ant sienų matėsi pelėsis, grybelis. Pareiškėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą. Patirtą neturtinę žalą vertino 10 000 Eur, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje bausmę atliko nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. sausio 28 d. Didžiąją dalį bausmės atlikimo laiko pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, tačiau jam teko gyventi ir kamerų tipo patalpose. Teigė, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.

7. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsakovas teigė, kad vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Pabrėžė, kad pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Dienotvarkėje numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose. Taigi pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

8. Atsakovas akcentavo, jog sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir visuose sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos su durimis. Gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nuteistieji gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas valo patys ir jiems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką jose.

9. Nurodė, kad bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais bei nepagrįsti.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo S. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą sanitarinio mazgo (dėl privatumo užtikrinimo) įrengimą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Pareiškėjo reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2014 m. lapkričio 21 d. Nurodė, kad kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą (nurodytas 2017 m. rugpjūčio 1 d. pažymoje Nr. 77-2440) padalinant iš Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 26 d. pažymoje Nr. 62-3268 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. buvo paskirtas gyventi į 2-ojo sektoriaus karantino gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 40,69 kv. m, joje įrengta 113 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,13 kv. m. Nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 2-ojo sektoriaus 16 būrio 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 32,83 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,28 kv. m. Nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2015 m. sausio 13 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2-ojo sektoriaus 3 būrio 3 brigadą, kurios plotas 51,41 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,21 kv. m. Nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. vasario 5 d. pareiškėjas bausmę atliko 2-ojo sektoriaus 2 būrio 3 brigadoje, kurios plotas buvo 66,68 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,17 kv. m. Pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. kovo 17 d. buvo paskirtas gyventi į 2-ojo sektoriaus 15 būrio 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 32,04 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,20 kv. m. Nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas bausmę atliko 2-ojo sektoriaus 15 būrio 2 brigadoje ir jos plotas buvo 51,82 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,23 kv. m. Pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 20 d. buvo paskirtas gyventi į 2-ojo sektoriaus 18 būrio 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 86,29 kv. m, joje įrengta 27 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,19 kv. m. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui tenkanti ploto norma bendrabučio tipo patalpose nurodytu laikotarpiu nebuvo pažeista.

13. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu tam tikrais laiko tarpais atliko bausmę kamerų tipo patalpose už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Nuo 2015 m. kovo 27 d., 2015 m. birželio 23 d., 2015 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 1, kurios plotas 6,58 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 6,58 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. spalio 14 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 14,20 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,73 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 15, kurios plotas 6,37 kv. m, įrengta 1 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 6,37 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas konstatavo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punktas, numatantis, kad kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, nebuvo pažeistas.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis dėl ploto normos užtikrinimo. Tokiu būdu byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo pripažinti pareiškėjo argumentus pagrįstais bei konstatuoti, kad S. M. ginčo laikotarpiu atliko bausmę nepriimtinomis, žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, kurios nulemtų neturtinės žalos padarymo fakto konstatavimą.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl per mažo jam suteikto gyvenamojo ploto, higienos reikalavimų neatitikimo, grindžia stresu, depresija, tačiau dėl šių sutrikimų į specialistus pagalbos nesikreipė. Minėtą aplinkybę patvirtina ir byloje esanti Psichologinės tarnybos 2017 m. liepos 26 d. pažyma Nr. 73(2)-378 bei 2017 m. rugpjūčio 9 d. medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-315. Pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su sanitarinio mazgo įrengimu ir privatumo neužtikrinimo, nurodė, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 1 d. pažymoje Nr. 77-2440 nurodė, jog 2-ojo sektoriaus kamerų tipo sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos su durimis, tačiau įrodymų dėl sanitarinių mazgų įrengimo bei privatumo užtikrinimo būriuose, nepateikė, todėl pareiškėjo nurodytus argumentus laikė nepaneigtais. Įvertinęs byloje esančius duomenis ir pareiškėjo paaiškinimus dėl sanitarinio mazgo Pravieniškių PN-AK įrengimo, teismas sprendė, kad šiuo atveju nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais, šią išvadą paneigiančių duomenų atsakovas nepateikė.

17. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog jam gyvenant bendrabučio tipo patalpose nebuvo stalų, spintelės drabužiams susidėti, tačiau į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažyma Nr. 77-2440 patvirtina, jog pataisos įstaigoje nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kietuoju inventoriumi aprūpinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, jog pareiškėjas dėl baldų trūkumo į Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Teismas pareiškėjo teiginius dėl badų trūkumo atmetė kaip nepagrįstus.

18. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su apšvietimu, nurodė, kad atsakovo į bylą pateikta Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 1 d. pažyma „Dėl informacijos apie S. M. laikymo sąlygų“ Nr. 77-2440 patvirtina, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Būriuose įrengti kaitrinių lempų ir liuminescencinių lempų šviestuvai, kamerų tipo patalpose liuminescenciniai ir antivandaliniai šviestuvai. Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pažyma Nr. 42-7308 patvirtina, kad 2-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, kurios metu užfiksuoti pažeidimai nedelsiant šalinami. Teismas pareiškėjo teiginius dėl apšvietimo neužtikrinimo vertino kaip nepagrįstus.

19. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su drėgme, pelėsiu, grybeliu gyvenamosiose patalpose teismas nurodė, kad už gyvenamųjų patalpų valymą drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji, šią aplinkybę patvirtina Pravieniškių PN-AK 2017 m. rugpjūčio 1 d. pažyma Nr. 77-2440, kurioje nurodyta, kad nuteistųjų gyvenamąsias patalpas nuolat valo patys nuteistieji ir jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas, t. y. tinkamai jas valytų ir vėdintų, joje negalėtų atsirasti pelėsis. Pareiškėjo teiginiai, kad patalpose buvo pelėsis, grybelis patvirtina aplinkybę, kad atsakingas už kameros tvarkymą asmuo netinkamai atliko pareigą tvarkyti kamerą. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Teismas pažymėjo, kad patalpoje buvo drėgna taip pat dėl netinkamai nuteistųjų vykdomų pareigų atidaryti langus ir išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Teismas pareiškėjo teiginius dėl drėgmės, pelėsio (grybelio) buvimo gyvenamosiose patalpose vertino kaip deklaratyvius, todėl atmetė.

20. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos (gyvenimo ir buities) buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju - kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. jei būriuose, kuriuose jis atliko bausmę, būtų buvęs tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, užtikrinantis asmens privatumą.

21. Teismas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas akcentavo, jog neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, todėl vadovavosi CK 1.138 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktika ir konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 22. Pareiškėjas S. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisingą sprendimą. Pravieniškių PN-AK jis buvo laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. sausio 28 d. Visą laikotarpį jam nebuvo užtikrintas privatumas, taip pat neužtikrintas vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas. Atsakovas pateikė melagingą informaciją apie kamerose ir bendrabučio tipo patalpose miegamųjų vietų skaičių. Kuomet pareiškėjas buvo kameroje Nr. 1, joje buvo 2 miegamosios vietos, o ne viena, kaip nurodo atsakovas, kameroje Nr. 6 buvo 4 miegamosios vietos, o ne 3, kameroje Nr. 15 buvo 2 miegamosios vietos, o ne 1. Neteisingai nurodytas ir miegamųjų vietų skaičius bendrabučio tipo patalpose. Laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. sausio 13 d. 3 būryje 3 sekcijoje buvo įrengta 18 miegamųjų vietų, o ne 16, visos jos buvo užimtos. Nuo 2015 m. vasario 5 d. pareiškėjas gyveno 15 būrio 2 sekcijoje, ne 1, kaip nurodo atsakovas, buvo joje iki 2015 m. lapkričio 20 d., sekcijoje gyveno 26 asmenys, o ne 16, kaip teigia atsakovas. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas turėjo kentėti nepatogumus, pabusti naktį. Dėl blogo miego būdavo išsiblaškęs, pamiršdavo savo asmens ženklą, dėl to yra gavęs nuobaudą.

24. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neužtikrino ir sanitarinių mazgų skaičiaus, dėl to jis turėjo kentėti laukdamas, kol tualetas atsilaisvins. Iš sanitarinių mazgų sklido nemalonus kvapas, jie buvo netvarkingi, todėl norėdamas jais pasinaudoti, turėjo juos išvalyti. Pareiškėjas dėl to jautėsi pažemintas, patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, garbės ir orumo pažeminimą.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertino nustatytą teisinį reglamentavimą, tinkamai nusprendė, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais apsiribojant jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

27. Pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs proceso ar materialiosios teisės normas. Atsakovo teigimu, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų bausmės atlikimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. sausio 28 d., atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl pripažino pareiškėjo teisę į teisės aktais nustatytą tinkamą sanitarinio mazgo (dėl privatumo užtikrinimo) įrengimą pažeista, reikalavimą priteisti neturtinę žalą pinigais atmetė.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį plotą, nepagrįstai iš gyvenamųjų patalpų ir kamerų plotų neatėmė baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto, nepagrįstai vadovavosi atsakovo neteisingais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų ir kamerų plotus, netinkamai įvertino neturtinę žalą.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, <...> apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

34. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

36. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau, kaip minėta, proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomi. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir, ar padarė pagrįstas išvadas, remdamasis surinktais įrodymais.

38. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis minimalaus ploto reikalavimas tiek kamerų tipo patalpose, tiek bendrabučio tipo patalpose pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas, taip pat pagrįstai nenustatė kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su baldų trūkumu, apšvietimu, drėgmės ir pelėsio gyvenamosiose patalpose buvimu.

39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, susijusius su tuo, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros ar bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos plotą turėtų būti atimamas baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas baldų užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Ši pozicija atspindi EŽTT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06). Šiuo atveju minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su gyvenamojo ploto apskaičiavimu yra nepagrįsti.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu ir privatumo naudojantis juo neužtikrinimo, pažymi, kad nors atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą ir nurodė, kad sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos su durimis, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijamu laikotarpiu nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, dėl to pagrįstai sprendė, kad ši pareiškėjo teisė buvo pažeista. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

41. Teisėjų kolegija, pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

42. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į pažeidimo trukmę (430 parų), kuomet pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, į kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas - pažeidimo pripažinimas, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, nagrinėjamu atveju nėra pakankama pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Nors pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turi būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Remdamasi išdėstytais argumentais, atsižvelgdama į anksčiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 400 Eur.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui S. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė