Legislator Case Law & Legislation
f68239eb-b61f-4e3f-bc1c-1087619ea025 AI generated

Appeal court partially allowed insurance claim for fire damage, adjusting liability based on partial success and procedural costs.

Case Number f68239eb-b61f-4e3f-bc1c-1087619ea025
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appeal court modified the first-instance judgment to partially grant the plaintiff's insurance claim for fire damage while dismissing the remainder. The court found that the fire originated from a neighboring company's equipment, yet the plaintiff was only partially successful in proving the insurer's liability. Consequently, the court awarded the plaintiff a reduced portion of the claim and allocated litigation costs based on the degree of success in the appeal.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 331 straipsnis: When an appeal partially succeeds, the court must adjust the first-instance decision to reflect the partial success and allocate litigation costs proportionally between the parties.

Keywords

AI generated
partial appeal success insurance liability adjustment litigation cost allocation fire damage claim civil procedure code

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-277-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01666-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.5.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės „If P&C Insurance AS“ ir ieškovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1077-881/2016 pagal ieškovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ieškinį atsakovei „If P&C Insurance AS“, tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Listeka”, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Listas“, kredito unijai „Amber“ dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė kredito unija ,,Vilniaus kreditas“ kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ 201 681,62 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 11 238,92 Eur palÅ«kanų už laikotarpį iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos (už 339 dienas), 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2013 m. spalio 29 d. UAB „Listeka“ sudarė Ä®monių ir organizacijų turto draudimo sutartį su atsakove „If P&C Insurance AS“. Draudimo sutartimi buvo apdrausta medžio anglies fasavimo linija pagal sÄ skaitÄ COS Nr. 0000804 nuo ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, vandens rizikų ir nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos (Draudimo sutarties sudarymo faktÄ patvirtina draudimo liudijimas serija IT Nr. 00035098). 2013 m. lapkričio 29 d. UAB „Listas“ su atsakove sudarė Mobiliųjų įrenginių ir statybinių maÅ¡inų draudimo sutartį (toliau – Draidimo sutartys).

Å ia sutartimi buvo apdraustas ratinis krautuvas Nr. WRU4-2001/1501/GTP, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)nuo gaisro ar gamtinių jėgų, nuo kitų žalų (Draudimo sutarties sudarymo faktÄ patvirtina draudimo liudijimas serija CPM Nr. 00001051). 2014 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) greta esančios UAB „Regnus“ teritorijoje kilo gaisras, kurio metu buvo sugadinti apdrausti objektai, t. y. medžio anglies fasavimo linija ir ratinis krautuvas. Utenos APGV Ignalinos prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, kad gaisras kilo gretimos įmonės įrangoje, kur savaime užsidegė anglis.

UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“ apie 2014 m. gegužės 23 d. įvykį pranešė atsakovei, pateikė sugadintÄ apdraustÄ turtÄ apžiÅ«rai bei visus atsakovės reikalautus dokumentus. 2014 m. rugsėjo 16 d. praneÅ¡imais Nr. IF/IT/0001779 ir IF/CPM/0000074 atsakovė atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokas, motyvuodama tuo, kad draudėjai (UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“) pažeidė Draudimo sutartis, nes nepranešę draudikui vykdė gamybinę veiklÄ , kÄ pagal sudarytas Draudimo sutartis privalėjo padaryti.IeÅ¡kovė tvirtino, kad atsakovė, piktnaudžiaudama savo stipresnės draudimo sutarties Å¡alies padėtimi, plečiamai aiÅ¡kina Draudimo sutarčių sÄ lygas ir nepagrįstai atsisako iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), draudžiamojo įvykio metu buvo baigiama montuoti įranga, vyko parengiamieji darbai, tačiau produkcija nebuvo gaminama, pakuojama, iÅ¡vežama ir/ar realizuojama, t. y. nebuvo vykdoma gamybinė veikla. Gaisras kilo greta esančios UAB „Regnus“ teritorijoje, todėl net jei, atsakovės nuomone, gamybinė veikla ir buvo vykdoma (su kuo ieÅ¡kovė nesutinka), tai gaisro kilimas kitos įmonės teritorijoje ir Å¡io gaisro pasekmės nėra susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“ sudarytų draudimo sutarčių sÄ lygų vykdymu/nevykdymu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieÅ¡kovo kredito unijos ,,Vilniaus kreditas“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ ieÅ¡kovei 77 343,29 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 4 310 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 986 Eur žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys buvo atmestas.Teismo vertinimu, Draudimų liudijimuose nurodytos sÄ lygos, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, yra aiÅ¡kios ir konkrečios – Draudimo liudijimuose individualiai aptartuose papildomose sÄ lygose aiÅ¡kiai nurodyta, jog bet kokios veiklos vykdymas laikomas rizikos pasikeitimu, todėl apie tai nedelsiant privalo bÅ«ti informuotas draudikas, kuris, įvertinęs pasikeitusiÄ draudimo rizikÄ , gali pakeisti draudimo sÄ lygas arba apskritai nutraukti Draudimo sutartis.

Atsižvelgdamas į tai, kad gaisras kilo ne pačių UAB ,,Listas“ ir UAB ,,Listeka“ įrenginiuose, bet greta esančioje bendrovėje UAB ,,Regnus“, teismas sprendė, kad aplinkybė, ar UAB ,,Listas“ ir UAB ,,Listeka“ vykdė gamybinę veiklÄ , ar nevykdė, teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju neturi, nes gaisras kilo ne dėl jų kaltės, taigi nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su atsakovės atsisakoma iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡moka. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad priežastinis ryÅ¡ys visgi egzistuoja, nes gaisras kilo greta esančios UAB „Regnus“ teritorijoje, kuri, kaip ir UAB ,,Listas“ bei UAB ,,Listeka“ sudaro Medžio anglies gamyklų kompleksÄ , ir yra Medžio anglies gamintojų asociacijos (MAGA) narės. Teismas pažymėjo, kad nors Medžio anglies gamyklų kompleksÄ sudaro bendrovės UAB „Atiltas“, UAB „Difera“, UAB „Listas“ (Draudėjas), UAB „Listeka“ (Draudėjas), UAB „Regnus“, kurios yra Medžio anglies gamintojų asociacijos (MAGA) narės, ir Å¡ios bendrovės vykdo(ė) bendrÄ veiklÄ pagal bendrÄ Europos SÄ jungos lėšomis finansuojamÄ projektÄ , tačiau tai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad, kilus gaisrui, pasekmių prasme jos turi bÅ«ti vienodos visų draudikų atžvilgiu.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad Draudimo sutartys nebuvo sudarytos visam Medžio anglies gamyklų kompleksui apdrausti, kiekviena bendrovė sudarė tik jai priklausančių įrenginių draudimo sutartis.Ä®vertinęs Draudimo sutartis, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad kilęs gaisras patenka į Draudimo sutarčių suteiktos draudimo apsaugos ribas ir yra draudiminis įvykis. Aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovė Draudimo taisyklių pagrindu bÅ«tų galėjusi atsisakyti iÅ¡mokėti draudėjams draudimo iÅ¡mokas nurodytų Draudimo taisyklių nuostatu pagrindu, teismas nenustatė.

Teismo vertinimu, tai, kad draudėjai, pradėję objekte vykdyti paruoÅ¡iamuosius gamybos darbus, testuodami kaip veikia įdiegti įrenginiai, atlikdami darbuotojų apmokymus, turėjo informuoti apie Å¡ias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui, draudikÄ , savaime negali bÅ«ti pagrindas atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažinti. Teismas pažymėjo, kad draudimo rizikos padidėjimas esminę reikÅ¡mę nagrinėjamu atveju turėtų tik tuo atveju, jei dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo veiksmų (neveikimo) bÅ«tų kilęs gaisras, tačiau nagrinėjamu atveju gaisras kilo kitoje įmonėje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, tai, kad draudėjai laiku neinformavo atsakovės apie padidėjusiÄ rizikÄ , teismo nuomone, nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su draudimo iÅ¡mokos mokėjimu arba atsisakymu jÄ mokėti.Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Smart claims“ vyriausiojo eksperto žalos ataskaitoje nurodyta, jog gaisras nebuvo pastebėtas ilgÄ laikÄ (iki gaisro identifikavimo praėjo apie 3 valandos), todėl ugnis iÅ¡plito visame įrengime/transporteriuose bei angare, teismas sprendė, kad draudimo vieta ir įrenginiai nebuvo saugomi sargų 24 valandas per parÄ ir 7 dienas per savaitę, kaip nustatyta Draudimo liudijimuose.

Kadangi minėtų saugumo reikalavimų nesilaikymas turėjo įtakos žalos padidėjimui, teismas nusprendė priteistinas draudimo iÅ¡mokas sumažinti 20 procentų. Teismas nustatė, kad gaisro metu sugadinto turto atstatinėti ekonomiÅ¡kai neapsimokėjo, todėl turtas buvo parduotas kaip metalo laužas, už kurį buvo gauta 960 Eur. Pagal Draudimo liudijimus draudėjų įrenginiai buvo apdrausti nauja atkuriamÄ ja verte. Ä®vertinęs tai, kad pagal Mobiliųjų įrenginių ir statybinių maÅ¡inų draudimo taisyklių 64.3 punktÄ , jeigu mobilus įrenginys dėl draudžiamojo įvykio visiÅ¡kai sunaikinamas (t. y. remonto sÄ naudos virÅ¡ija 75 procentus tokio mobiliojo įrenginio naujos atkuriamosios vertės) ar prarandamas, nuostolis nustatomas iÅ¡ naujos atkuriamosios vertės atimant nusidėvėjimo procentÄ , kuris, Å¡iuo atveju pagal Taisyklių lentelę Nr. 2 yra 20 proc., bei tai, kad ieÅ¡kovė nesilaikė 12 punkte nurodytų saugumo reikalavimų, teismas sprendė, kad UAB „Listas“ draudimo iÅ¡moka bÅ«tų lygi 2 784 Lt (806,30 Eur) (5 600 Eur – 20 proc. nusidėvėjimas – 1 000 Lt iÅ¡skaita – 20 proc. dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo).Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklių 64.2 punktÄ , teismas nurodė, kad tuo atveju, kai turtas apdraustas nauja atkuriamÄ ja verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sunaikintas ar prarastas, nuostoliais yra laikoma analogiÅ¡ko turto įsigijimo, pagaminimo, pastatymo toje vietoje kaina, įtraukiant projektavimo, montavimo, statymo iÅ¡laidas nuostolio skaičiavimo dienÄ .

Teismas sutiko su atsakove, kad ieÅ¡kovės pateikti skaičiavimai pagal Draudimo liudijimÄ serija IT Nr. 00035098 (UAB „Listeka“) yra pagrįsti ne patirtų nuostolių suma, t. y. analogiÅ¡ko įrenginio įsigijimo ir pastatymo kaina, o Draudimo liudijime numatyta draudimo suma. Teismas pažymėjo, kad, reikalaudama draudimo iÅ¡mokos, kurios dydis atitinka draudimo sumÄ , ieÅ¡kovė turėtų įrodyti, jog dėl įvykio draudėjų patirtų nuostolių suma yra lygi draudimo sumai, tačiau jokie faktinį draudėjo UAB ,,Listeka“ nuostolį pagrindžiantys dokumentai kartu su ieÅ¡kiniu nebuvo pateikti.

Teismas sutiko su atsakove, kad ieÅ¡kovės pateiktame UAB „Costum“ žalos įvertinimo akte numatytos įrenginių kainos, tame tarpe ir medžio anglies fasavimo linijos įsigijimo kaina, t. y. 795 081 Lt, nėra pagrįstos, nes neatitinka vidutinės rinkos vertės. Remdamasis 2014 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-21, kurios pagrindu Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendime už akių konstatavo, jog UAB „Listeka“, įgyvendindama Europos SÄ jungos finansuojamÄ projektÄ â€žInovatyvios gamybos bazės kaimiÅ¡kose vietovėse steigimas ir plėtra“, padarė pažeidimus, t. y. virÅ¡ijo įsigytos medžio anglies fasavimo linijos vidutinę rinkos kainÄ 104 438,14 Eur (360 604 Lt) suma, ir atsižvelgdamas į netinkamÄ draudėjo elgesį, teismas nusprendė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 267 581,6 Lt (77 497 Eur) ((795 081 Lt – 100 000 Lt iÅ¡skaita – 360 604 Lt neatitikimas tarp vidutinės rinkos kainos = 334 477 Lt) – 20 proc. iÅ¡skaita dėl netinkamo draudėjo elgesio).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė „If P&C Insurance AS“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovė Draudimo taisyklių pagrindu bÅ«tų galėjusi atsisakyti iÅ¡mokėti draudėjams draudimo iÅ¡mokas, nagrinėjamu atveju nėra.

Atsakovė, sudarydama Draudimo sutartis, įvertino rizikÄ ir į Draudimo liudijimÄ Ä¯rašė sÄ lygÄ , jog draudžiamas nebaigtas statyti objektas, be to, papildomai kaip rizikos padidėjimÄ iÅ¡skyrė gamybinės veiklos vykdymÄ bei bet kokios veiklos vykdymÄ . Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 0004 bei Mobiliųjų įrenginių ir statybinių maÅ¡inų draudimo Taisyklių Nr. 025 41 punkte nustatyta, jog: „Jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu iÅ¡ esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai Draudėjas privalo praneÅ¡ti Draudikui nedelsdamas, iÅ¡kart, kai apie tokius pasikeitimus sužino“.

Å ios nuostatos nevykdymas pagal Taisyklių nuostatas yra laikomas esminiu Draudimo sutarties pažeidimu, kadangi, nepraneÅ¡us draudėjui apie draudimo rizikos padidėjimÄ , draudikas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (Taisyklių 44 p.), taip pat draudikas turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos, jeigu draudėjas nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimÄ ir nuostolio priežastis yra draudikui nepraneÅ¡tos aplinkybės, padidinusios draudimo rizikÄ (Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklių 85 punktas;

Mobiliųjų įrenginių ir statybinių maÅ¡inų draudimo taisyklių Nr. 025 79.8 p.). Minėtų Taisyklių nuostatų turinys yra perkeltas ir konkretizuotas Draudimo liudijimuose. Å ios nuostatos atitinka ir CK 6.1010 straipsnio 1 dalį. Tai, kad minėtos sÄ lygos buvo vertintos kaip esminės patvirtina ir į bylÄ pateikti susiraÅ¡inėjimai su draudimo brokere, iÅ¡ kurių matyti, kad draudimo brokerė ne vienÄ kartÄ teiravosi, ar nėra pradėta vykdyti veikla. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad draudėjai, pradėję objekte vykdyti paruoÅ¡iamuosius gamybos darbus, testuodami kaip veikia įdiegti įrenginiai, atlikdami darbuotojų apmokymus, turėjo informuoti apie Å¡ias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui, draudikÄ , tačiau teismas neteisingai sprendė dėl rizikos nepraneÅ¡imo pasekmių, nurodydamas, jog Å¡ių aplinkybių nepraneÅ¡imas draudikui savaime negali bÅ«ti pagrindas atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažinti.

Tretiesiems asmenims nepraneÅ¡us nei apie gamybinės veiklos pradžiÄ , nei apie tai, jog draudimo adresu (duomenys neskelbtini) yra vykdoma veikla, iÅ¡ esmės buvo pažeistos Draudimo sutarčių nuostatos, todėl atsakovė įgijo teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos. Tai, kad gaisras kilo kitos įmonės teritorijoje, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes tretieji asmenys veiklÄ vykdė ir įrenginius laikė, kaip nustatė Nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra, ne savo valdomoje žemės sklypo dalyje, kas taip pat patvirtina trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumÄ .

Nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas draudimo iÅ¡mokÄ mažinti 20 procentų, atsižvelgiant į tai, jog tretieji asmenys neužtikrino saugumo reikalavimų, numatytų Draudimo liudijimuose. Draudimo sutartyse Å¡alys susitarė, kad draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jei draudimo vieta ir draudžiami įrenginiai yra saugomi draudėjo darbuotojų – sargų 24 valandas per parÄ ir 7 dienas per savaitę; jei draudžiamojo įvykio metu netinkamai veikė arba neveikė draudimo sutartyje ar praÅ¡yme dėl draudimo sutarties sudarymo nurodytos konkrečios apsaugos priemonės, ir draudėjas apie Å¡ias aplinkybes žinojo ar privalėjo žinoti, draudimo apsauga pagal ugnies ir/ar vagystės rizikÄ negalioja.

Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, kad tretieji asmenys neužtikrino pagal Draudimo sutartis reikalaujamos apsaugos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė pakeisti sutarties sÄ lygas ir už įvykį, kuriam draudimo apsauga negalioja, priteisti draudimo iÅ¡mokÄ , jÄ sumažindamas 20 procentų. Remiantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

IeÅ¡kovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti dalį Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimo ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei: 1) 124 013,96 Eur draudimo iÅ¡mokos; 2) 6 910,81 Eur palÅ«kanų iki kreipimosi į teismÄ dienos; 3) 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) bylinėjimosi iÅ¡laidas, likusiÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Be to, prie bylos praÅ¡o prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Pateikia Å¡iuos esminius argumentus:Draudiko į sutartį įraÅ¡yta individuali sÄ lyga, kad, pradėjus vykdyti bet kokiÄ veiklÄ draudžiamose patalpose, draudėjas įsipareigoja apie tai praneÅ¡ti draudikui, yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ki ir neapibrėžta, kadangi patalpos net nebuvo draudžiamos, draudžiamas buvo tik konkretus įrenginys.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo pažeista Draudimo sutarties sÄ lyga – „Draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jei draudimo vieta ir draudžiamieji įrenginiai yra saugomi Draudėjo darbuotojų – sargų 24 valandas per parÄ ir 7 dienas per savaitę“. Å i Draudimo sutarties sÄ lyga yra skirta ne užtikrinimui, kad draudėjas formaliai įdarbintų sargÄ , bet tam, kad apdrausti įrenginiai nebÅ«tų paliekami be priežiÅ«ros. Minėta Draudimo sutarties sÄ lyga buvo įvykdyta, kadangi apdraustas įrenginys nebuvo paliktas be priežiÅ«ros, priežiÅ«rÄ vykdė UAB „Listeka“ ir kitų įmonių darbuotojai 24 valandas per parÄ , 7 dienas per savaitę.

Draudėjas jau ir taip dalyvauja daliniame nuostolių atlyginime, kadangi Draudimo sutartyje UAB „Listeka“ buvo nustatyta labai didelė net 100 00 Lt dydžio nesÄ lyginė iÅ¡skaita, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, dėl formalaus Draudimo sutarties pažeidimo sumažindamas draudimo iÅ¡mokÄ papildomai dar 20 procentų, pažeidė Draudimo sutarties Å¡alių pusiausvyrÄ ir suteikė perdėtÄ pranaÅ¡umÄ stipresniajai draudimo sutarties Å¡aliai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Smart claims“ žalos ataskaita, kadangi UAB „Smart claims“ yra draudimo kompanijų samdoma įmonė, kuri vietoj draudimo kompanijos darbuotojų nuvyksta į įvykio vietÄ , jÄ apžiÅ«ri ir suraÅ¡o apžiÅ«ros aktus bei už tai gauna atlygį. 2014 m. birželio 11 d.

žalos ataskaita iÅ¡ esmės yra draudiko sudarytas įvykio vietos apžiÅ«ros aktas, kuriame nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodytos iÅ¡vados apie gaisro trukmę ir pasekmes. Ataskaita net nėra pasiraÅ¡yta, be to, ataskaita yra suraÅ¡yta dar prieÅ¡ įvykio apžiÅ«rÄ , kuri faktiÅ¡kai įvyko tik 2014 m. birželio 12 d. UAB „Smart claims“ direktorius S. T. ataskaitoje įvardijamas kaip vyriausiasis specialistas, tačiau į bylÄ nebuvo pateikta jokių Å¡io asmens kvalifikacijÄ patvirtinančių dokumentų.Teismas nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė turi įrodyti, kad draudėjo patirtų nuostolių suma yra lygi draudimo sumai (Draudimo įstatymo 96 str. 7 d.).

BÅ«tent draudikas nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti, kad analogiÅ¡ka medžio anglies fasavimo linija galėjo bÅ«ti pagaminta, suprojektuota, pastatyta ir sumontuota už ne 795 081 Lt, o už 434 777 Lt. Apskaičiuodamas draudimo iÅ¡mokos sumÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ne Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma, o 2014 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-21 nurodyta aplinkybe, kad vidutinė medžio anglies fasavimo linijos rinkos kaina yra 434 477 Lt (125 833,24 Eur), bei Kauno apygardos teismo sprendimu už akių, kuriame konstatuota, kad UAB „Listeka“, įgyvendindama Europos SÄ jungos finansuojamÄ projektÄ â€žInovatyvios gamybos bazės kaimiÅ¡kose vietovėse steigimas ir plėtra“, padarė pažeidimus, t. y. virÅ¡ijo įsigytos medžio anglies fasavimo linijos vidutinę rinkos kainÄ 104 438,14 Eur.

Kauno apygardos teismo sprendimas už akių negali turėti prejudicinės galios Å¡ioje byloje, kadangi nagrinėjamos bylos ir Kauno apygardos teismo bylos Å¡alys nesutampa. Draudimo sutartis yra galiojanti, todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantės, kaip naudos gavėjos turtiniai interesai, susiję su apdraustÄ ja medžio anglies fasavimo linija, buvo apdrausti 795 081 Lt (230 271,37 Eur) suma. Kadangi apdraustas įrenginys sudegė gaisro metu, iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos turėjo bÅ«ti atimta jo liekanų vertė, t. y. 960 Eur, o likusi suma turėjo bÅ«ti laikoma nuostoliu, kuris buvo patirtas dėl draudžiamojo įvykio.

Prie bylos prijungtini nauji raÅ¡ytiniai įrodymai: 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2012/04/16, Sutarties Nr. 2012/04/16 priedas Nr. 1, 2013 m. liepos 11 d. susitarimas dėl 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2012/04/16 pakeitimo, 2013 m. spalio 28 d. priėmimo–perdavimo aktas, PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«ra COS Nr. 0000804. Å ie dokumentai patvirtina pirkimo dokumentuose nurodyto atvežto į vietÄ , sumontuoto apdraustojo įrenginio vertę. Apdraustojo įrenginio įsigijimo dokumentai buvo pateikti draudikui 2014 m. rugpjūčio 22 d.

Atsakovė „If P&C Insurance AS“ atiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, tenkinti jos apeliacinį skundÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateikia Å¡iuos esminius argumentus:Sudarant sutartį, draudimo objektas buvo: „Įrenginiai patalpose. Medžio anglies fasavimo linija pagal sÄ skaitÄ COS Nr. 0000804“. Be to, Draudimo liudijime buvo nurodyta, kad yra draudžiamas nebaigtas statyti objektas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo laikomas minėtas įrenginys – medžio anglies fasavimo linija, todėl ieÅ¡kovės argumentas, kad neva patalpos apskritai nebuvo draudžiamos neatitinka tiesos.Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai dėl individualiai aptartų sÄ lygų neaiÅ¡kumo ir nekonkretumo.

Individualiai aptartas sÄ lygas dėl gamybinės ir bet kokios veiklos vykdymo, kurioms buvo skirta daug dėmesio, tretieji asmenys akceptavo pasiraÅ¡ydami Draudimo liudijimus.Draudimo sutarties Å¡alys individualiai susitarė, kad draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jei draudimo vieta ir draudžiamieji įrenginiai yra saugomi draudėjo darbuotojų–sargų 24 valandas per parÄ 7 dienas per savaitę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad darbuotojų–sargų tretieji asmenys neturėjo. Vien tai, jog kažkuris iÅ¡ trečiųjų asmenų ar kitų medžio anglies gamybos komplekse dirbusių įmonių darbuotojų, turėdamas laisvÄ minutę nuo savo tiesioginių darbinių funkcijų atlikimo, epizodiÅ¡kai apžiÅ«rėjo draudimo vietÄ , nereiÅ¡kia, jog sÄ lyga dėl nuolatinės ir nepertraukiamos draudimo vietos ir draudžiamųjų įrenginių priežiÅ«ros buvo įvykdyta.Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Vienas iÅ¡ dokumentų, kuriuo atsakovė grindžia savo atsikirtimus, yra UAB „Smart claims“ žalos ataskaita. IeÅ¡kovė, norėdama paneigti UAB „Smart claims“ žalos ataskaitoje nurodytÄ informacijÄ , turėjo galimybę pateikti savo argumentus ir įrodymus apie galimai kitÄ gaisro trukmę ir pasekmes, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Atsakovė, sudarydama Draudimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, neturėjo pagrindo abejoti trečiųjų asmenų pateikta informacija apie draudžiamo turto vertę.

Tai, kad medžio anglies fasavimo linijos įsigijimo vertė virÅ¡ija vidutinę rinkos vertę, paaiÅ¡kėjo tik po Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo už akių priėmimo, kurį priimant teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovavosi Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros pateikta 2017 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-21. IeÅ¡kovės su apeliaciniu skundu teikiami nauji raÅ¡ytiniai įrodymai neabejotinai galėjo bÅ«ti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl juos turėtų bÅ«ti atsisakyta priimti.IeÅ¡kovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus:Argumentu dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo nebuvo grindžiamas atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas, todėl nei ieÅ¡kinio dalykas, nei pagrindas su juo nėra susijęs. Esant nurodytoms aplinkybėms Å¡is argumentas nelaikytinas susijusiu su ieÅ¡kinyje apibrėžtu ginču ir dėl jo apskritai neturėtų bÅ«ti pasisakoma. Bet kuriuo atveju apeliacinio skundo argumentai dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo yra nepagrįsti, kadangi apdrausti įrenginiai nei gaisro metu, nei prieÅ¡ tai nebuvo palikti be priežiÅ«ros, jÄ vykdė UAB „Listeka“ ir kitų įmonių darbuotojai 24 valandas per parÄ , 7 dienas per savaitę.

Atsakovė Draudimo sutartyse suformulavo teisiÅ¡kai neapibrėžtÄ formuluotę „gamybinės veiklos vykdymas“, nenustatydama, kada Å¡i gamybinė veikla pradedama, kokie jos kriterijai ir nuo kurio momento elementarus įrangos įjungimas, patikrinimas tampa gamybine veikla. Dėl Å¡io teisinio neapibrėžtumo Draudimo sutartyse atsakovė ėmė nepagrįstai plečiamai traktuoti Draudimo sutarties sÄ lygas, nurodydama, kad netgi gamybinės veiklos vykdymas kitais įrenginiais medžio anglies gamybos komplekso teritorijoje, kitų įmonių gamybinės veiklos vykdymas, laikomas Draudimo sutarčių sÄ lygų pažeidimu.

Tretieji asmenys iÅ¡ tiesų vykdė veiklÄ , tačiau ne su apdraustais įrenginiais. Ginčo Draudimo sutartimis nebuvo apdrausta visa draudėjų veikla, nebuvo apdraustas medžio anglies gamybos kompleksas, nebuvo apdraustas visas trečiųjų asmenų (draudėjų) verslas, taigi draudėjai galėjo vykdyti ir vykdė gamybinę veiklÄ ne apdraustaisiais įrenginiais. IeÅ¡kovės pateikta į bylÄ Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros patikrinimo vietoje ataskaita, taip pat patvirtina, kad medžio anglies gaminimo linija eksploatuojama nebuvo, ja nebuvo fasuojama ir realizuojama medžio anglis.

Veikla, kuria užsiėmė UAB „Listeka“ buvo medienos pirkimas, skaldymas ir nerūšiuotos, nefasuotos anglies pardavimas. Akivaizdu, kad ši veikla nėra susijusi su draudimo objektais ir jais vykdoma/nevykdoma gamybine veikla.              Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde (- uose) nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo (- ų) ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų IeÅ¡kovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ su apeliaciniu skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – apdrausto įrenginio įsigijimo dokumentus (2012 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2012/04/16, Sutarties Nr. 2012/04/16 priedÄ Nr. 1, 2013 m. liepos 11 d. susitarimÄ dėl 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2012/04/16 pakeitimo, 2013 m. spalio 28 d. priėmimo–perdavimo aktÄ , PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ COS Nr. 0000804), kurie, ieÅ¡kovės teigimu, patvirtina, jog pirkimo dokumentuose nurodyta atvežto į vietÄ , sumontuoto apdraustojo įrenginio vertė (kaina).Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi iÅ¡imtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali bÅ«ti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 40 punktas).Įvertinusi naujai teikiamų rašytinių įrodymų turinį, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šie rašytiniai įrodymai iš esmės nei patvirtina, nei paneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl priteistinos už medžio anglies fasavimo linijos draudimo sumos dydžio, bei tai, kad šie rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsisako prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2013 m. spalio 29 d. trečiasis asmuo UAB „Listeka“ sudarė Ä®monių ir organizacijų turto draudimo sutartį su atsakove „If P&C Insurance AS“. Draudimo sutartimi buvo apdrausta medžio anglies fasavimo linija pagal sÄ skaitÄ COS Nr. 0000804 nuo ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, vandens rizikų ir nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. Draudimo sutarties sudarymo faktÄ patvirtina draudimo liudijimas serija IT Nr. 00035098, draudimo sutarties galiojimo pradžia – 2013 m. spalio 29 d., pabaiga – 2014 m. spalio 28 d.

Draudimo sutartis buvo sudaryta kredito unijos „Amber“ naudai. Draudimo suma – 795 081 Lt, iÅ¡skaita – 100 000 Lt. 2013 m. lapkričio 29 d. trečiasis asmuo UAB „Listas“ su atsakove sudarė Mobiliųjų įrenginių ir statybinių maÅ¡inų draudimo sutartį. Å ia sutartimi buvo apdraustas ratinis krautuvas Nr. WRU4-2001/1501/GTP, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo gaisro ar gamtinių jėgų, nuo kitų žalų. Draudimo sutarties sudarymo faktÄ patvirtina draudimo liudijimas serija CPM Nr. 00001051, draudimo sutarties galiojimo pradžia – 2013 m. spalio 31 d., pabaiga – 2014 m. spalio 30 d.

Draudimo sutartis buvo sudaryta kredito unijos „Amber“ ir kredito unijos „Vilniaus kreditas“ naudai. Draudimo suma – 5 600 Lt, išskaita – 1 000 Lt. 2014 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) greta esančios UAB „Regnus“ teritorijoje kilo gaisras, kurio metu buvo sugadinti apdrausti objektai, t. y. medžio anglies fasavimo linija ir ratinis krautuvas. Utenos APGV Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, kad gaisras kilo gretimos įmonės įrangoje, kur savaime užsidegė anglis.

UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“ apie 2014 m. gegužės 23 d. įvykį pranešė draudimo kompanijai. 2014 m. rugsėjo 16 d. praneÅ¡imais Nr. IF/IT/0001779 ir IF/CPM/0000074 atsakovė atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokas, motyvuodamas tuo, kad draudėjai (UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“) pažeidė esmines Draudimo sutarčių sÄ lygas - nepranešė draudikui apie gamybinės veiklos vykdymÄ .IeÅ¡kovė kredito unija ,,Vilniaus kreditas“ kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ 201 681,62 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 11 238,92 Eur palÅ«kanų už laikotarpį iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos (už 339 dienas), 6 % dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Draudimo sutartyje IT Nr. 00035098 ir Draudimo sutartyje CPM Nr. 00001051 naudos gavėju nurodyta kredito unija „Amber“, tačiau visas kredito unijos „Amber“ teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant teisėmis ir pareigomis pagal draudimo sutartis, perleidus kredito unijai „Vilniaus kreditas“, ieÅ¡kovę kredito unijÄ â€žVilniaus kreditas“ pirmosios instancijos teismas laikė tinkama Å¡ioje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieÅ¡kovo kredito unijos ,,Vilniaus kreditas“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė iÅ¡ atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ ieÅ¡kovei 77 343,29 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 4 310 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 986 Eur žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys buvo atmestas. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Dėl atsakovės apeliacinio skundo Atsakovė „If P&C Insurance AS“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas šiomis argumentų grupėmis:

1) pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles bei įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, neteisingai sprendė dėl rizikos nepraneÅ¡imo apie gamybinės veiklos pradžiÄ pasekmių;

2) paaiÅ¡kėjus, kad tretieji asmenys neužtikrino pagal Draudimo sutartis reikalaujamos apsaugos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė pakeisti sutarties sÄ lygas ir už įvykį, kuriam draudimo apsauga negalioja, priteisti draudimo iÅ¡mokÄ , jÄ sumažinant 20 procentų;

3) ieÅ¡kovei nepagrindus savo argumentų, jog atsakovė pažeidė Draudimo sutartis ar kad tretieji asmenys prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, remiantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, tretieji asmenys turėjo bÅ«ti laikomi pažeidusiais prievoles, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo mokėti draudimo iÅ¡mokas. Dėl draudimo sutarčių sÄ lygų aiÅ¡kinimo CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.Taigi draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus kompensuojant draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui (CK 6.987 str.).

Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalÄ asmens turtinei padėčiai. Å ios sutarties tikslas yra už draudėjo mokamas draudimo įmokas perduoti draudikui ateityje galimos žalos atlyginimo prievolę.Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sÄ lygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo bÅ«du (Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi draudimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu) 2 str. 22 d.).

Draudimo rūšies taisyklėse turi bÅ«ti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 90 str. 1 d. 2, 3 punktai). Draudiko atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į Å¡alių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytas draudžiamosios apsaugos sÄ lygas. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as bei kitos sutarties sÄ lygos, nustatančios draudimo sutarties Å¡alių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti iÅ¡imčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti, tačiau Å¡i teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sÄ lyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sÄ lyga, dėl kurios Å¡alys turi aiÅ¡kiai susitarti, kiek įmanoma jÄ sukonkretinti, kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , paneigiant pačiÄ draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys sudarė dvi Draudimo sutartis, kuriomis skirtingi Å«kio subjektai apdraudė skirtingus objektus.

Draudimo liudijime serija IT Nr. 00035098, kuris pasiraÅ¡ytas su UAB „Listeka“, bei Draudimo liudijime serija CPM Nr. 00001051, kuris pasiraÅ¡ytas su UAB „Listas“, skyriuje „Papildomos sÄ lygos ir informacija“, nurodyta, jog draudimo apsauga galioja tik nevykdant gamybinės veiklos. Gamybinės veiklos pradžia draudimo vietoje laikoma rizikos padidėjimu, apie kurį draudėjas privalo praneÅ¡ti raÅ¡tu. Draudimo apsauga po rizikos padidėjimo vėl įsigalioja tik po raÅ¡tiÅ¡ko draudiko patvirtinimo.

Draudikas ir draudėjas susitaria ir draudėjas sutinka, kad pradėjus vykdyti bet kokiÄ veiklÄ draudžiamose patalpose, draudėjas įsipareigoja apie tai praneÅ¡ti draudikui raÅ¡tu prieÅ¡ dvi savaites. Draudikas, apžiÅ«rėjęs ir įvertinęs pasikeitusiÄ rizikÄ , koreguoja esamas draudimo sutarties sÄ lygas. Jei draudėjas su naujomis sÄ lygomis nesutinka, sutartis nutrÅ«ksta po dviejų savaičių nuo draudiko pateiktos sutarties sÄ lygų koregavimo datos. Atsakovė, tvirtindama, kad draudėjai (UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“) pažeidė Draudimo sutartis, nes nepranešę draudikui vykdė gamybinę veiklÄ , kÄ pagal sudarytas Draudimo sutartis privalėjo padaryti, atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė įrodinėja, jog Draudimo sutartyse nurodyta sÄ lyga, kad draudimo apsauga galios nevykdant gamybinės veiklos, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), yra teisiÅ¡kai neapibrėžta, t. y. sudarytos Draudimo sutartys nepateikia paaiÅ¡kinimo, kas konkrečiai yra laikoma gamybine veikla. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡i draudimo sutartyje nurodyta sÄ lyga reiÅ¡kia, kad jei apdraustu turtu (įrenginiais) organizuotai ir planingai pradedama gaminti produkcija, pats produkcijos, kuri vėliau tikslingai panaudojama (pvz., realizuojama), gamybos procesas yra gamybinė veikla ir tik tai apie tokiÄ veiklÄ turėjo bÅ«ti informuota atsakovė.

Atitinkamai kitos veiklos, kurios yra vykdomos draudimo vietoje, pvz., įrenginių montavimas, jų patikrinimas, derinimas (kalibravimas), saugojimas, perkėlimas į kitÄ vietÄ , ieÅ¡kovės nuomone, nelaikytinos gamybine veikla ir nėra ta draudimo sutarties sÄ lyga, kuriai esant draudikas turi bÅ«ti informuotas.Kaip matyti, iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovė „If P&C Insurance AS“, sudarydama draudimo sutartis vertino rizikÄ ir į draudimo liudijimÄ Ä¯traukė sÄ lygÄ , kad draudžiamas nebaigtas statyti objektas.

Be to, kaip rizikos padidėjimÄ iÅ¡skyrė „gamybinės veiklos vykdymÄ â€œ. Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 bei Mobiliųjų įrenginių ir statybinių maÅ¡inų draudimo Taisyklių Nr. 025 41 punkte nustatyta, jog: „Jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu iÅ¡ esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai Draudėjas privalo praneÅ¡ti Draudikui nedelsdamas, iÅ¡kart, kai apie tokius pasikeitimus sužino“.

Å ios nuostatos nevykdymas pagal Taisyklių nuostatas yra laikomas esminiu draudimo sutarties pažeidimu, kadangi nepraneÅ¡us draudikui apie draudimo rizikos padidėjimÄ , draudikas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (Taisyklių 44 p.), taip pat draudikas turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos, jeigu draudėjas nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimÄ ir nuostolio priežastys yra draudikui nepraneÅ¡tos aplinkybės, padidinusios draudimo rizikÄ (Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklių 85 punktas bei Mobiliųjų įrenginių ir statybinių maÅ¡inų draudimo taisyklių Nr. 025 79.8 punktas).

Å ios nuostatos atitinka ir CK 6.1010 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ . Tai, kad Å¡ios sÄ lygos yra esminės, teisėjų kolegijos nuomone, įrodo ir į bylÄ pateikti trečiųjų asmenų susiraÅ¡inėjimai su draudimo brokere. Draudimo brokerė ne kartÄ teiravosi apie draudėjo veiklos pradžiÄ (e. bylos t. 1, b.l. 99 – 110), kas papildomai patvirtina, kad Å¡i sÄ lyga draudikui buvo reikÅ¡minga, be to, jos svarbÄ turėjo suprasti ir draudėjas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Draudimų liudijimuose individualiai aptartos papildomos sÄ lygos, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, yra aiÅ¡kios – gamybinės veiklos pradžia draudimo vietoje laikoma rizikos padidėjimu, apie kurį draudėjas privalo praneÅ¡ti raÅ¡tu.

Vien tai, kad Draudimo sutartyse atskirai nebuvo apibrėžta, kas yra gamybinė veikla, savaime negali reikÅ¡ti, kad Draudimo sutarčių nuostatos, susijusios su veiklos vykdymu, yra neaiÅ¡kios. IÅ¡ sutarčių turinio aiÅ¡ku, kad draudikas gamybinės veiklos pradžiÄ siejÄ su draudimo rizikos padidėjimu, o rizikos padidėjimas yra susijęs su bet kokios gamybinės veiklos vykdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pozicija, kad rizikos padidėjimas yra susijęs su apskritai bet kokios veiklos vykdymu, bÅ«tų nelogiÅ¡kas, kadangi tokiu atveju draudėjas bÅ«tų priverstas apie bet kokį draudimo vietoje ketinamÄ atlikti veiksmÄ , pavyzdžiui, įrenginio patikrinimÄ , derinimÄ , perkėlimÄ Ä¯ kitÄ vietÄ draudimo sutartyje nurodytos vietos ribose, informuoti draudikÄ , kas akivaizdu, jog bÅ«tų neproporcinga.Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad tretieji asmenys objekte vykdė parengiamuosius darbus, įskaitant įrangos kalibravimo darbus, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, negali bÅ«ti vertinami kaip gamybinė veikla (įrenginio eksploatavimas pagal jo tikslinę paskirtį siekiant sukurti tam tikrÄ produktÄ ).

Nors atsakovė ir tvirtina, kad tretieji asmenys vykdė gamybinę veiklÄ , tačiau įrodymai, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie gamybinės veiklos vykdymÄ , nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu pateikti nebuvo.Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Å iose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė.

Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokiÄ Ä¯rodinėjimo tvarkÄ , nurodydamos, kuri Å¡alis ir kÄ konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų – Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 96 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu).

Pažymėtina, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos iÅ¡imtys, kai draudėjo patirta žala visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, draudikas turi teisę jos visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies nemokėti. TokiÄ teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sÄ lygas, kitais nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2010).Atsakovė teiginį, kad tretieji asmenys vykdė gamybinę veiklÄ iÅ¡ esmės grindžia UAB „Smart claims“ žalos ataskaita, kuri net nėra pasiraÅ¡yta jÄ rengusio asmens, įvykio vietos nuotraukomis, darbuotojų paaiÅ¡kinimais, publikacijomis žiniasklaidoje ir Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros 2016 m. sausio 19 d. raÅ¡tu, tačiau nei vienas iÅ¡ nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų nepatvirtina, kad apdraustuoju įrenginiu buvo vykdoma gamybinė veikla – fasuojama medžio anglis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).Darbuotojų paaiÅ¡kinimai yra nekonkretÅ«s, todėl iÅ¡ jų turinio negalima spręsti apie kokius bÅ«tent įrenginius juose yra kalbama.

Vienoje iÅ¡ žiniasklaidos publikacijų nurodyta, kad buvo pagaminta 70 tonų anglies, tačiau nėra aiÅ¡ku, kuriuo konkrečiai įrenginiu ir kuriame angare ji buvo gaminama. IÅ¡ įvykio vietos nuotraukų matyti, kad ant medžio anglies fasavimo linijos sudėti maiÅ¡ai, tačiau vien tai taip pat negali patvirtinti gamybinės veiklos vykdymo fakto. Be to, ir iÅ¡ Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros 2016 m. sausio 19 d. raÅ¡to matyti tik tai, kad tretieji asmenys vykdė gamybinę veiklÄ , tačiau nėra konkrečiai nurodyta, jog ta veikla buvo vykdoma bÅ«tent ginčo įrenginiais.Vadovaujantis nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė neįrodė, jog draudėjai nebuvo pradėję vykdyti gamybinę veiklÄ , apie kuriÄ pagal Draudimo sutarčių sÄ lygas bÅ«tų privalėję informuoti draudikÄ , tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad gaisras kilo ne pačių UAB ,,Listas“ ir UAB ,,Listeka“ įrenginiuose, bet greta esančioje bendrovėje UAB ,,Regnus“, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai, jog tretieji asmenys ir bÅ«tų nepranešę draudikui apie galimai pradėtÄ vykdyti veiklÄ , savaime negali bÅ«ti pagrindas atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo iÅ¡mokÄ dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar minėtos bedrovės UAB ,,Listas“ ir UAB ,,Listeka“ vykdė gamybinę veiklÄ ar nevykdė, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes gaisras kilo kitos įmonės UAB „Regnus“, kuri kaip ir UAB „Listas“ ir UAB „Listeka“ sudaro Medžio anglies gamyklų kompleksÄ ir yra Medžio anglies gamintojų asociacijos (MAGA) narė, įrenginyje, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad gaisro kilimas nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su trečiųjų asmenų pradėta vykdyti veikla, apie kuriÄ draudikas nebuvo informuotas.

Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Draudimo sutartis nebuvo sudaryta visam Medžio anglies gamyklų kompleksui apdrausti, kiekviena bendrovė sudarė tik jai priklausančių įrenginių draudimo sutartis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į kiekvienos konkrečios draudimo sutarties objektÄ ir jos sÄ lygas. Draudimo rizikos padidėjimas esminę reikÅ¡mę nagrinėjamu atveju turėtų tik tuo atveju, jei bÅ«tent dėl draudėjo ar naudos gavėjo veikimo – pradėtos gamybinės veiklos (neveikimo) bÅ«tų kilęs gaisras.Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo Atsakovė „If P&C Insurance AS“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu mažinti draudimo iÅ¡mokÄ 20 procentų, atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys neužtikrino saugumo reikalavimų, numatytų draudimo liudijimuose. Atsakovės teigimu, Draudimo sutarties Å¡alys susitarė, kad apsauga galioja tik tuo atveju, jei draudimo vieta ir draudžiami įrenginiai yra saugomi draudėjo darbuotojų-sargų 24 valandas per parÄ ir 7 dienas per savaitę, jei draudžiamojo įvykio metu netinkamai veikė arba neveikė draudimo sutartyje ar praÅ¡yme dėl draudimo sutarties sudarymo nurodytos konkrečios apsaugos priemonės, ir draudėjas apie Å¡ias aplinkybes žinojo ar privalėjo žinoti, draudimo apsauga pagal ugnies ir/ar vagystės rizikÄ negalioja.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ tvirtina, kad atsakovė, atsisakydama iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodė tik vienÄ pagrindÄ â€“ draudėjai draudimo vietoje vykdė gamybinę veiklÄ ir apie tai nepranešė draudikui, o argumentu dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo sprendimas atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nebuvo grindžiamas, todėl Å¡is argumentas nelaikytinas susijusiu su ieÅ¡kinyje apibrėžtu ginču. Be to, ieÅ¡kovės tvirtina, kad apdrausti įrenginiai nei gaisro metu, nei prieÅ¡ tai nebuvo palikti be priežiÅ«ros, kadangi priežiÅ«rÄ visÄ parÄ vykdė UAB „Listeka“ ir kitų įmonių darbuotojai.Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu – laisvu proceso dalyvių disponavimu jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

Vadovaujantis Å¡iuo principu į teismÄ besikreipiančio asmens pasirinktas ieÅ¡kinio pagrindas bei dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Teismas, užtikrindamas proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 str.), negali pakeisti ieÅ¡kovo nurodyto ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ir dalyko, tÄ padaryti, kaip ir didinti ar mažinti ieÅ¡kinio reikalavimus arba visiÅ¡kai jų atsisakyti, gali tik pats ieÅ¡kovas, spręsdamas dėl savo teisių gynimo bÅ«do ir apimties, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz., CPK 376, 405 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).Proceso Å¡alis, kuriai pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, atsižvelgdama į ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies pripažinti ieÅ¡kinį, taip pat pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Taigi ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigÄ ir apibrėžia bylos teisminio nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2, 8 ir 9 dalis (redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu) draudikas privalo iÅ¡tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o jÄ sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti iÅ¡samų ir motyvuotÄ raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ apie tokio sprendimo priežastis.

Å ios nuostatos užkerta keliÄ draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo iÅ¡mokÄ vienu pagrindu, draudėjui Å¡io atsisakymo pagrįstumÄ užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudėjas, informuotas apie atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir jo priežastis, ginčydamas šį atsisakymÄ teisme, atitinkamai suformuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Jau minėta, kad teisė keisti Å¡iuos ieÅ¡kinio elementus suteikiama tik ieÅ¡kovui, o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes.Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. rugsėjo 16 d. praneÅ¡ime (e. bylos t. 1, b.l. 22-23) nurodė, kad atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindžiamas tuo, kad tretieji asmenys (draudėjai) draudimo vietoje vykdė gamybinę veiklÄ ir nepranešė draudikui apie ketinimÄ pradėti draudimo vietoje vykdyti bet kokiÄ veiklÄ , turinčiÄ Ä¯takos draudimo rizikos padidėjimui.

Akivaizdu, kad argumentu dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas nebuvo grindžiamas, todėl nei ieÅ¡kinio dalykas, nei pagrindas su Å¡iuo argumentu nėra susiję.Nurodytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės argumento dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo pagrįstumÄ ir jo pagrindu priteistÄ draudimo iÅ¡mokÄ sumažinęs 20 procentų, nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų (CPK 265 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pačios pozicijos savo faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡ioje laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016).Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai draudimo iÅ¡mokas už keltuvÄ ir medžio anglies fasavimo linijÄ sumažino 20 procentų.Dėl Å¡alių argumentų, susijusių su saugumo reikalavimo laikymusi, kurie, kaip buvo konstatuota, nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo IeÅ¡kovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti dalį Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimo ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 124 013,96 Eur draudimo iÅ¡mokos, 6 910,81 Eur palÅ«kanų iki kreipimosi į teismÄ dienos, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, likusiÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1) draudiko į sutartį įraÅ¡yta individuali sÄ lyga: „pradėjus vykdyti bet kokiÄ veiklÄ draudžiamose patalpose, draudėjas įsipareigoja apie tai praneÅ¡ti draudikui“, yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ki ir neapibrėžta;

2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo pažeista Draudimo sutarties sÄ lyga – „Draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jei draudimo vieta ir draudžiamieji įrenginiai yra saugomi Draudėjo darbuotojų – sargų 24 valandas per parÄ ir 7 dienas per savaitę“;

3) pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad draudimo vieta ir įrenginiai nebuvo saugomi sargų, nepagrįstai rėmėsi UAB „Smart claims“ žalos ataskaita;

4) teismas nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė turi įrodyti, jog draudėjo patirtų nuostolių suma yra lygi draudimo sumai.Vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentų pagrįstumÄ , pasisakius dėl sÄ lygos: „pradėjus vykdyti bet kokiÄ veiklÄ draudžiamose patalpose, draudėjas įsipareigoja apie tai praneÅ¡ti draudikui“ aiÅ¡kumo, dėl padidėjusios rizikos nepraneÅ¡imo Å¡iuo konkrečiu atveju pasekmių bei dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo, kaip pagrindo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , Å¡iais aspektais teisėjų kolegija pakartotinai nebepasisakys.

Dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl draudėjo patirtų nuostolių dydžio. IeÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ už medžio anglies fasavimo linijÄ apskaičiuoja vadovaudamasi Draudimo sutartyse nurodyta draudimo suma, t. y. 795 081 Lt, kas atskaičius 100 000 Lt taikomÄ iÅ¡skaitÄ sudaro 695 081 Lt (201 309,37 Eur). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas draudimo iÅ¡mokos dydį, vadovavosi ne Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma, o 2014 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-21 nurodyta aplinkybe, kad vidutinė medžio anglies fasavimo linijos rinkos kaina yra 434 477 Lt (125 833,24 Eur), bei Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu už akių.

IeÅ¡kovės teigimu, apskaičiuodamas draudimo iÅ¡mokos sumÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma - 795 081 Lt.Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali virÅ¡yti draudimo iÅ¡moka, iÅ¡skyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus (Draudimo įstatymo 2 str. 21 p. (redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu)).Draudimo iÅ¡moka – pinigų suma, kuriÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo iÅ¡mokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , arba kita draudimo sutartyje nustatyta iÅ¡mokos mokėjimo forma (Draudimo įstatymo 2 str. 15 p. (redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu)).Draudimo iÅ¡mokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų iÅ¡laidų (draudimo intereso) dydžiui, jei Å¡alių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų iÅ¡laidų) (Draudimo įstatymo 102 str. (redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu)).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Draudimo sutartyje IT Nr. 00035098 nurodyta draudimo suma - 795 081 Lt (230 271,37 Eur); draudimo objektas buvo draudžiamas nauja atkuriamÄ ja verte.

Pagal Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 64.2 punktÄ , kai turtas apdraustas nauja atkuriamÄ ja verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sunaikintas ar prarastas, nuostoliais yra laikoma analogiÅ¡ko turto įsigijimo, pagaminimo, pastatymo toje vietoje kaina, įtraukiant projektavimo, montavimo, statymo iÅ¡laidas nuostolio skaičiavimo dienÄ . Draudėjas UAB „Listeka“ 2014 m. liepos 30 d. kartu su medžio anglies fasavimo linijos gamintojų atstovu UAB „Costum“ sudarė žalos įvertinimo aktÄ (e. bylos t. 1, b. l. 19).

Å iame akte buvo konstatuota, kad preliminariai atstatyti medžio fasavimo linijÄ iki bÅ«klės, buvusios prieÅ¡ gaisrÄ , kainuotų 650 – 700 tÅ«kst. Lt (be PVM), neskaičiuojant pačių atstatymo darbų kainos. Gavus tokias gamintojų atstovų iÅ¡vadas, turtas buvo parduotas kaip metalo laužas. Už metalo lauÅ¾Ä buvo gauta 960 Eur suma (e. bylos t. 1, b. l. 26).Kaip ir pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės pateikti skaičiavimai pagal Draudimo liudijimÄ serija IT Nr. 00035098 yra pagrįsti ne patirtų nuostolių suma, t. y. analogiÅ¡ko įrenginio įsigijimo ir pastatymo kaina, o Draudimo liudijime numatyta draudimo suma, kuri nebÅ«tinai kiekvienu atveju turi sutapti su draudimo iÅ¡mokos suma.

Reikalaudama draudimo iÅ¡mokos, kurios dydis atitinka draudimo sumÄ , ieÅ¡kovė turėtų įrodyti, jog dėl įvykio realiai patirtų nuostolių suma yra lygi bÅ«tent draudimo sumai, tačiau tokie įrodymai į bylÄ pateikti nebuvo (CPK 178 str.). Tuo tarpu atsakovė į bylÄ pateikė 2014 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitÄ Nr. C-21, kurios pagrindu Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendime už akių konstatavo, jog UAB „Listeka“, įgyvendindama Europos SÄ jungos finansuojamÄ projektÄ â€žInovatyvios gamybos bazės kaimiÅ¡kose vietovėse steigimas ir plėtra“, padarė pažeidimus, t. y. virÅ¡ijo įsigytos medžio anglies fasavimo linijos vidutinę rinkos kainÄ 104 438,14 Eur (360 604 Lt) suma.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2013 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015).Nors minėtas sprendimas už akių, kaip ir nurodo ieÅ¡kovė, neturi prejudicinės galios Å¡ioje byloje, kadangi Kauno apygardos teismo byloje ir Å¡ioje byloje dalyvauja ne tie patys asmenys, tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo, kodėl nagrinėjamoje byloje nebÅ«tų galima remtis įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendime už akių, kuris nagrinėjamu atveju vertintinas ne kaip nustatantis prejudicinius faktus, o kaip į bylÄ pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas, nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis iÅ¡vadomis.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde kvestionuoja 2014 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-21 teisėtumÄ dėl jos turinio ir formos trÅ«kumų, tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡is dokumentas buvo skųstas įstatyme nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo juo abejoti.

Be to, kaip jau minėta, ieÅ¡kovė neginčijo ir Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo už akių, kuriame padarytos iÅ¡vados buvo grindžiamos bÅ«tent minėta ataskaita.Nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių dėl gaisro patirtus nuostolius, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos draudimo sumos dydžio, pagrįstai rėmėsi 2014 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-21 (e. bylos t. 1, b. l. 58–65) pateikta iÅ¡vada, kad medžio anglies fasavimo linijos investicijų vertė, nurodyta 2013 m. spalio 30 d. mokėjimo praÅ¡yme, kuri sudaro 795 081 Lt be pridėtinės vertės mokesčio, virÅ¡ija vidutinę rinkos kainÄ 434 477 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (360 604 Lt) suma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ draudimo sumos, t. y. 795 081 Lt, atėmė neatitikimÄ tarp vidutinės rinkos vertės. Taigi ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina draudimo iÅ¡moka už medžio anglies fasavimo linijÄ ir už krautuvÄ iÅ¡ viso sudarytų 334 642,31 Lt (96 919,11 Eur) (334 477 Lt (96 871,23 Eur) + 3 480 Lt (1 007,88 Eur) – 3 314,69 Lt (960 Eur)). 2014 m. rugsėjo 16 d. atsakovė iÅ¡siuntė draudėjams praneÅ¡imÄ dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Kadangi tÄ dienÄ atsakovas turėjo visÄ reikalingÄ informacijÄ Ä¯vykiui pripažinti draudžiamuoju, draudimo iÅ¡mokai apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti, palÅ«kanos skaičiuojamos nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, t. y. 2015 m. rugpjūčio 20 d., už 339 dienas, kas iÅ¡ viso sudaro 5 400, 92 Eur ((96 919,11 Eur x 6 proc./100 proc.)/365 d. x 339 d.) (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės tinkamam civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties Nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės nurodė esminius argumentus, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus Å¡alių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tačiau, pasisakydamas dėl atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktų argumentų, susijusių su saugumo reikalavimų nesilaikymu, peržengė nagrinėjamo bylos ribas, apibrėžtas ieÅ¡kinyje, todėl yra teisinis pagrindas ieÅ¡kovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ pakeisti, nurodant, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina suma draudimo suma sudaro 96 919,11 Eur, o palÅ«kanos - 5 400, 92 Eur.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinant didesne apimti, turi bÅ«ti perskirstytos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 2 466 Eur žyminio mokesčio (e. bylos t. 1, b. l. 8), be to, patyrė 1 360 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (e. bylos t. 2, b. l. 28 – 33), kurios proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai buvo priteistos iÅ¡ atsakovės Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. papildomi sprendimu.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo pateikę. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį (tenkinama 48,06 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 838,78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Tenkinus iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.IÅ¡ atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 1 441 Eur žyminio mokesčio (e. bylos t. 2, b. l. 99).

Tuo tarpu ieÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 1 851 Eur žyminio mokesčio (e. bylos t. 2, b. l. 122).Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, jai bylinėjimosi iÅ¡laidos už apeliacinį skundÄ nepriteistinos. Atsižvelgiant į tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 370,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ pakeisti, rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip:„Priteisti iÅ¡ atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ (j.a.k. 302279548) ieÅ¡kovei kredito unijai ,,Vilniaus kreditas“ (j.a.k. 302586230) iÅ¡ viso 96 919,11 Eur (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniolika Eur 11 ct) draudimo iÅ¡mokÄ , 5 400,92 Eur (penkis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus Eur 92 ct) palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 838,78 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur 78 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.“.Priteisti iÅ¡ atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ (j.a.k. 302279548) ieÅ¡kovei kredito unijai ,,Vilniaus kreditas“ (j.a.k. 302586230) 370,20 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Eur 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                     Romualda Janovičienė                                                                                                                                                Kazys Kailiūnas                                                                                                         Antanas Rudzinskas