2024-04-29 Nr. CB-2833-2-68-3-14224-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1471

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14224-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 8 d. paduotu ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakoves likviduojamą dėl bankroto UAB „Nodama“ ir UAB „Kelvista“ per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti atliktų darbų pagal 2014 m. gruodžio 3 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. J-435 defektus Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos sporto aikštyne arba įpareigoti atsakoves atlyginti ieškovei 102 018,81 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidas, kurios bus patirtos ateityje, nustatant atsakovių solidariąją atsakomybę, o neįvykdžius teismo sprendimo, atsakovėms skirti po 100 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovę LUAB „Nodama“ atlyginti 81 615 Eur, o atsakovę UAB „Kelvista“ – 20 404 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidas ieškovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. vasario 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kasaciniu skundu ieškovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.127, 1.130 straipsniai), taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Apeliacinės instancijos teismas ignoravo BUAB „Nodama“ nesąžiningus veiksmus, kuriais senaties terminas buvo nutrauktas, taip pat nevertino aplinkybių, lėmusių termino skaičiavimo atnaujinimo pagrindą. Teismas neįvertino, kad reikalavimai reiškiami techniniam prižiūrėtojui UAB „Kelvista“ ir rangovui BUAB „Nodama“, nepagrįstai sutapatino ieškinio senaties termino pradžios momentą reikalavimams skirtingiems subjektams pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, ignoravo esmines aplinkybes: 1) ieškovė ir naudos gavėja (gimnazija) nėra nei verslininkės, nei profesionalios statybos teisinių santykių dalyvės; 2) ieškovė aktyviai siekė ginčą išspręsti taikiai, o vėliau kvalifikuotai nustačiusi defektų pobūdį ir priežastis, kreipėsi dėl savo teisių gynybos; 3) bylos dalykas yra susijęs su viešuoju interesu (skundo 1, 2, 3, 7.1, 7.2, 41, 45, 49 punktai).

2. BUAB „Nodama“ veiksmai, t. y. egzistuojančių defektų pripažinimas ir nuolatinis žadėjimas juos pašalinti, ne tik neabejotinai suklaidino ieškovę bei sukėlė pagrįstą lūkestį, jog defektai iš tikrųjų bus pašalinti, tačiau ir nutraukė ieškinio senaties skaičiavimo momentą. Ieškovė viso proceso metu teigė, kad ginčo atveju ieškinio senaties momento pradžia skaičiuojama nuo ieškovės 2020 m. gegužės 18 d. pretenzijos pateikimo dienos. Pretenzijoje ieškovė pateikė pranešimą atsakovei BUAB „Nodama“ apie paaiškėjusius defektus ir pareikalavo juos nedelsiant pašalinti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, jog senaties terminas reikalavimams atsakovei UAB „Kelvista“ pareikšti prasidėjo 2018 metų vasarą, yra klaidinga (skundo 22, 27, 28, 35 punktai).

3. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti senaties terminą, ne tik nenustatinėjo tokio termino taikymo tikslų, tačiau netgi nevertino, ar senaties termino praleidimas apskritai darė įtaką senaties termino instituto keliamiems tikslams ir šiuo institutu saugomoms vertybėms: pirma, ieškinio senatis sudaro realesnes galimybes apginti pažeistas teises, teismų darbas tampa efektyvesnis, sudaromos objektyvios prielaidos nustatyti materialiąją tiesą byloje; antra, senaties terminu užtikrinamas civilinių teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, tačiau ar gali būti ginamas nesąžiningos šalies teisinis apibrėžtumas, kai ji klaidindama ir vilkindama laiką sukūrė iliuziją, kad pašalins sporto aikštyno defektus; trečia, ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu (skundo 60, 61, 64-66, 73 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nenurodytas trečiasis asmuo AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas ir jo adresas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė