f681e935-b9e3-4b0a-8317-0d47bb59f8cb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-1076/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41520-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei, gynėjams advokatams Annai Grinevič, Gediminui Skaisčiui, nuteistiesiems A.

U., B. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. U. ir B. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (dėl J. Ž. turto plėšimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl N. Å . turto plėšimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl R.

L. turto plėšimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (dėl R. L. sunkaus kÅ«no sužalojimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. B. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš A. U. priteista 16,79 euro (šešiolika eurų, 79 ct) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai J. Ž. gydymo išlaidoms atlyginti ir 295 (du šimtai devyniasdešimt penki) eurai J. Ž. naudai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Iš A. U. ir B. Č. solidariai priteista 3 986,37 euro (trys tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai, 37 ct) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai R.

L. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti, 552,54 euro (penki Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt du eurai, 54 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai iÅ¡laidoms, susijusioms su R. L. ligos iÅ¡mokomis, atlyginti, R. L. naudai 45 (keturiasdeÅ¡imt penki) eurai turtinei ir 5 000 (penki tÅ«kstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. U. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ . 2019 m. rugsėjo 27 d., apie 15 val., netoli stotelės „EiÅ¡iÅ¡kių sodai“, esančios Vilniuje, EiÅ¡iÅ¡kių pl., tiksliai nenustatytoje vietoje, tikslu užvaldyti nukentėjusiojo J.

Ž. turtÄ , priėjęs prie pastarojo iÅ¡ už nugaros, sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį koja į galvÄ , nuo ko Å¡is nukrito bei prarado sÄ monę. Po to be sÄ monės gulinčiam ant žemės nukentėjusiam sudavė du smÅ«gius ranka į veidÄ , padarydamas jam poodinės kraujosruvos pakauÅ¡yje, deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡iniame žande su 22, 23 dantų vainikų lūžiais, deÅ¡inės pusės skruostikaulio lūžį ir deÅ¡inės pusės apatinio žandikaulio subkondilinės srities lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiu bÅ«du dėl padaryto sužalojimo atėmęs galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, pagrobė J.

Ž. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSony X Peria L1 ultra“, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNous“ su dėklu, odinę piniginę su joje buvusiais 55 (penkiasdeÅ¡imt penkiais) eurais grynųjų pinigų, iÅ¡ viso turto už 295 (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis) eurus.

2. A. U. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ . 2019 m. spalio 16 d., apie 10.45 val., miÅ¡kelyje, esančiame Vilniuje, netoli Rygos g. 8, tikslu užvaldyti N. Å . turtÄ , priėjęs prie nukentėjusiosios, sugriebė abiem rankomis už jos rankinės dirželių ir stipriai patraukė už rankinės, o nukentėjusiajai dėl Å¡io veiksmo pargriuvus ant žemės, bandė jėga iÅ¡plėšti jai iÅ¡ rankų rankinę.

Po to, nukentėjusiajai vis laikant rankinę ir bandant atsistoti, stipriai kaire ranka pastÅ«mė N. Å . nuo savęs ir iÅ¡plėšė jai iÅ¡ rankų rankinę, su Å¡ia rankine bei joje buvusiais daiktais – mobiliojo ryÅ¡io telefonu „Huawey“ su dėklu, pinigine ir joje buvusiais 17 (septyniolika) eurų grynųjų pinigų, parduotuvių „Maxima“, „Rimi“, „Iki“ nuolaidų kortelėmis – skubiai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Taip, panaudodamas fizinį smurtÄ bei sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , pagrobė nukentėjusiajai N. Å . priklausantį turtÄ bendros 242 (dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imtu dviejų) eurų vertės.

3. A. U. ir B. Č. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir 180 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami kartu sunkiai sutrikdė sveikatÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų bei panaudodami fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ . 2019 m. spalio 13 d., apie 20.10 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigę nuo alkoholio, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, tikslu užvaldyti R. L. turtÄ , pribėgę prie nukentėjusiojo, pargriovė šį ant žemės, po to bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip du smÅ«gius į pilvÄ ir galvos sritį, padarydami R.

L. poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu deÅ¡inėje smilkininėje-momeninėje srityje, intraodinę kraujosruvÄ kairėje paÅ¡onėje, plonosios žarnos pasaito plyÅ¡imÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atėmę galimybę Å¡iam prieÅ¡intis, iÅ¡ gulinčio R. L. pagrobė jam priklausančius 25 (dvideÅ¡imt penkis) eurus bei mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€œBlackberry“, neturintį turtinės vertės. II.

Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. U. praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ . Nuteistasis A. U. teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nes jis nepagrįstas ir Å¡aliÅ¡kas, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis B. Č. praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ . 5.1. Nuteistasis teigia, kad jis inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, yra nuteistas nepagrįstai. PraÅ¡o atsakomybėn patraukti atsakomybėn pagrindinius įtariamuosius M. M. ir R. Z., Å¡iuo metu turinčius byloje liudytojo procesinį statusÄ .

6. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundu atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistųjų A. U. ir B. Č. apeliaciniai skundai atmetami. Dėl A. U. atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiųjų J. Ž. ir N. Å . turto plėšimas) 7. Nei apeliaciniame skunde, nei bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. U. nenurodė aplinkybių, dėl ko nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis parodė, kad prisipažįsta dėl Å¡ių epizodų, praÅ¡o suÅ¡velninti jam bausmę. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo A. U. veiksmus nukentėjusiųjų J. Ž. ir N. Å . epizoduose pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir teisės taikymo klaidų nepadarė. Dėl A. U. ir B. Č. atsakomybės pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo R.

L. turto plėšimas) 8. Pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai pripažino nuteistuosius kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Jų atsakomybę patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų R. Z. ir M. M., iš dalies pačių nuteistųjų parodymai, kiti bylos duomenys. Nors nukentėjusiojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai kai kuriose detalėse buvo tikslinami, tačiau teismas nemato pagrindo netikėti jo parodymais, kad asmenys susitiko stoties rajone esančiame bare, vėliau, jiems važiuojant autobusu jis spontaniškai nusprendė išlipti kartu su liudytoja R.

Z. Naujamiesčio stotelėje, tačiau juos nusekė kiti asmenys, gyvenamųjų namų kieme jis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas bent dviejų prie jo ir R. Z. pribėgusių asmenų, vienÄ kurių jis ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip B. Č. (parodymo atpažinti protokolas, t. 1, b. l. 160-163), iÅ¡kraustė nukentėjusiojo kiÅ¡enes ir paėmė pinigus bei telefonÄ (t. 1, b. l. 141-143, parodymų patikrinimo vietoje protokolas t. 1, b. l. 146-159; t. 1, b. l. 164-165; t. 6, b. l. 125-126).

Nukentėjusiojo parodymus (dalyje dėl jo atsiskyrimo su R. Z.) patvirtina autobuse daryto vaizdo įrašas (apžiūros protokolas t. 2, b. l. 10-11), taip pat liudytojų R. Z. (t. 2, b. l. 123-124; 135-138; 143-145; t. 6, b. l. 126-127) ir (ikiteisminio tyrimo metu duoti) M. M. (t. 3, b. l. 3-4; 16-17) duoti parodymai, kurie nurodė matę, kaip A. U. ir B. Č. bendrais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusįjį. Be to, kratos metu pas B. Č. buvo rastas nukentėjusiojo telefonas (t. 2, b. l. 1-8; t 5, b. l. 1-3).

Nuteistasis B. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme keitė savo parodymus: ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pinigus ir telefonÄ paėmė įvykio vietoje, tačiau pats prieÅ¡ gulintįjį nukentėjusįjį nesmurtavo (t. 5, b. l. 16-17; 18-19), vėliau parodė, kad Å¡iuos daiktus pavogė iÅ¡ R. L. autobuse (t. 5, b. l. 22), pirmosios instancijos teisme vėl nurodė, kad daiktus pakėlė ir paėmė po apsistumdymo su prieÅ¡ R. L. smurtavusiu M.

M., kuris lindo nukentėjusiajam į kiÅ¡enes (t. 6, b. l. 128-129). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiamas B. Č. grįžo prie vagystės autobuse versijos. Teisėjų kolegijos paklaustas, kaip R. L. galėjo apvogti autobuse, nes, kaip parodė vaizdo įraÅ¡as, sėdėjo prieÅ¡ais nukentėjusįjį, nurodė, kad tai padarė jam su nukentėjusiuoju lipant į autobusÄ . Å ie B. Č. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir vertintini kaip jo gynybinė versija, pirma, apvogti nukentėjusįjį per trumpÄ laiko tarpÄ jį laikant ir jėga įsitempiant jį autobusÄ nėra realu; antra, juos paneigia tiek nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai, kad jam plėšimo metu buvo iÅ¡kraustytos kiÅ¡enės, tiek R.

Z. parodymai, kad važiuojant autobusu B. Č. kalbino nukentėjusįjį, kad šis paskolintų jam pinigų, taip pat ir nuteistojo A. U. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jis norėjo paimti R. L. pinigus (t. 6, b. l. 122-123), kaip ir pastarojo bei M. M. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 16-17) duoti parodymai, kad pinigai buvo paimti įvykio vietoje.

9. Nuteistojo A. U. parodymai taip pat nėra nuoseklÅ«s: ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinime vietoje jis dar parodė kelis kartus ranka ir vienÄ kartÄ koja sudavęs R. L. už neva negražų elgesį su mergina, kÄ darė prie nukentėjusiojo priėjęs B. Č., nematė, apie pagrobtus daiktus nieko nežino (t. 4, b. l. 27-28; 30-40). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis jau parodė, kad smÅ«gius sudavė M. M., kuris buvo ir plėšimo iniciatorius, B. Č. stovėjo greta ir vėliau nuteistajam pasakė, kad paėmė telefonÄ ir pinigus. To paties teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjo klausimus, nuteistasis jau nurodė, kad smÅ«gius sudavė ir B. Č., ir R. Z., ir M. M. (t. 6, b. l. 122-123).

10. Dėl smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusįjį lieka prieÅ¡taringos ir nuteistojo B. Č. parodymų versijos: ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmÄ kartÄ parodė nežinÄ s, kas atsitiko nukentėjusiajam, kur buvo A. U., nematęs (t. 5, b. l. 16-17), vėliau teigė, kad pastarasis susistumdė su R. L., kad bÅ«tų smurtavęs ir M. M., nematė (t. 5, b. l. 18-19); tuo tarpu pirmosios instancijos teisme B. Č. jau nurodė, kad smurtavo M. M., o B. Č. pribėgo vėliau, apgynė nuo jo R. L. ir paėmė pastarojo daiktus (t. 6, b. l. 128-129).

11. Atsižvelgiant aukščiau aptartų parodymų visumÄ ir gretinant juos tarpusavyje, teisėjų kolegija vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais, kad jį sumušė bent du asmenys (vienÄ jų atpažįsta kaip B. Č.) ir iÅ¡kraustė kiÅ¡enes, taip pat liudytojų R. Z. ir M. M., kaip ir nuteistojo A. U. parodymais, ta apimtimi, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Liudytojo M. M. parodymai, kad A. U. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį (t. 3, b. l. 3-4; 16-17), sutampa su pastarojo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 27-28; 30-40; tik teisme nuteistasis jau nurodė pats smÅ«gių nesudavęs, t. 6, b. l. 122-123).

Aplinkybę, kad M. M. atitraukė R. Z., kai prieÅ¡ nukentėjusįjį pradėjo smurtauti A. U. ir B. Č., parodė tiek R. Z., tiek pats M. M. (t. 3, b. l. 16-17). Tai patvirtina ir nukentėjusiojo parodymus, kad jį mušė bent du asmenys, nors jis atpažino tik vienÄ â€“ B. Č.. Be to, tiek M. M. (t. 3, b. l. 16-17), tiek pirmosios instancijos teisme A. U. (t. 6, b. l. 123) patvirtino, kad įvykio vietoje iÅ¡ nukentėjusiojo buvo paimti pinigai ir telefonas.

12. Nuteistasis B. Č. teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad R. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ keitė parodymus: pirmoje apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ nurodė nemačiusi, kÄ darė M. M., kai jÄ atitraukė ir tuomet nubėgo prie nukentėjusiojo ir jį muÅ¡ančių A. U. ir B. Č. (t. 2, b. l. 123-125); pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ liudytoja teigė mačiusi, kaip M. M., jÄ nutempęs nuo nukentėjusiojo į Å¡alį, prieÅ¡ kurį pradėjo smurtauti A.

U. ir B. Č., taip pat priėjo prie gulinčio nukentėjusiojo ir porÄ kartų sudavė nukentėjusiajam, spyrė jam į kojas (t. 2, b. l. 135-139). Sekančioje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu liudytoja vėl grįžo prie pradinės versijos, kad M. M. nesmurtavo (t. 2, b. l. 143-145), kurios laikėsi ir pirmosios instancijos teisme (t. 6, b. l. 127). Tačiau Å¡is prieÅ¡taravimas R. Z. parodymuose nepaneigia jos nurodytos ir kitais bylos duomenimis patvirtintos aplinkybės, kad nukentėjusįjį užpuolė nuteistieji A.

U. ir B. Č. – Å¡ioje dalyje liudytojos parodymai buvo nuoseklÅ«s, be to, analogiÅ¡kus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir M. M. (t. 3, b. l. 16-17). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji A. U. ir B. Č., apklausiami ne vienÄ kartÄ ir vis teikdami įvairias įvykio versijas, apie galimus M. M. smurtavimo veiksmus nieko neparodė. Pastebėtina ir tai, kad nuteistųjų pirmosios instancijos teisme pateikta vėliausia versija, kad pagrindinį vaidmenį smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusįjį atliko M.

M., gerokai skiriasi nuo R. Z. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ duotų parodymų, kad M. M. tik prisijungė prie jau pradėto nuteistųjų smurto. Be to, jeigu M. M., kaip pirmosios instancijos teisme jau teigė nuteistieji, buvo pagrindinė plėšimo figÅ«ra, tai nepaaiÅ¡kina byloje neginčijamos aplinkybės, kad jis pats nukentėjusiojo turto neužvaldė.

13. Nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinės instancijos teisme argumentavo, kad M. M. ir R. Z. yra sugyventiniai, tad gali bÅ«ti suinteresuoti apkalbėti kitus nuteistuosius, kad patys iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės. Todėl jų parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios apklausos metu M. M. dar nurodė neįžiÅ«rėjęs, kÄ su gulinčiu nukentėjusiuoju darė A. U. ir B. Č. (t. 2, b. l. 195-196), tik vėlesnėse apklausose parodė apie smurtavimÄ , o pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus.

Kita vertus, tik liudytojų M. M. ir R. Z. bei nukentėjusiojo parodymuose apskritai galima įžvelgti vidinę logikÄ ir įvykių eigos nuoseklų atpasakojimÄ . Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo nesivadovauti jų parodymais ta apimtimi, kiek jie papildo vienas kitÄ ir kiek juos patvirtina nukentėjusiojo R. L., iÅ¡ dalies nuteistojo A. U. parodymai, taip pat kiti bylos duomenys: R. Z. bei R. L. parodymus, kad jie norėjo iÅ¡lipti vieni ir atsiskirti nuo kitų asmenų, patvirtina byloje esantis autobuso vaizdo kameros įraÅ¡as: kelionės pradžioje autobuse B.

Č. apkabinęs pasodina nukentėjusįjį R. L., vėliau R. L. kartu su R. Z. jau stovint prie durų ir rengiantis lipti iÅ¡ autobuso kažkas rusiÅ¡kai sako „važiuojam toliau“, tik tuomet atsistoję iÅ¡lipa ir visi kiti. Tai rodo, kad kiti autobuse važiavę asmenys nesitikėjo, kad nukentėjusysis iÅ¡lips kartu su R. Z.. Todėl neįtikinama A. U. versija, esÄ jie iÅ¡ Naujininkų norėjo kviestis taksi, kad „suspėtų“ į taborÄ (t. 6, b. l. 122-123), kaip ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikta B.

Č. gynėjo hipotetinė įvykių interpretacija, esÄ R. Z. lygiai taip pat galėjo dalyvauti plėšime, nuviliodama nukentėjusįjį į atokesnę vietÄ . S. Dariaus ir S. Girėno g. ir Å altkalvių g. sankryžoje darytame stebėjimo kameros vaizdo įraÅ¡e matoma, kaip gatvę kerta R. Z. su nukentėjusiuoju, o tik kiek vėliau matomi paskui juos nusekantys kiti asmenys (apžiÅ«ros protokolas t. 2, b. l. 23-25). Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme A. U. parodė, kad smurtavo norėdamas R.

L. pinigų (ankstesnės jo versijos, esÄ R. L. buvo „nubaustas“ už nederamÄ elgesį su R. Z., nepatvirtino nei pastaroji, nei M. M., nei kiti Å¡ios bylos dalyviai.). Tuo tarpu kaip vienÄ prieÅ¡ jį smurtavusių asmenų nukentėjusysis R. L. atpažino B. Č.. Taigi Å¡ios aplinkybės papildo liudytojų parodymus dėl A. U. ir B. Č. smurtavimo. Be to, iÅ¡ R. Z. nurodytos aplinkybės, kad B. Č. važiuojant autobusu prašė R. L. paskolinti pinigų, galima spręsti, kad B. Č. buvo suinteresuotas vienaip ar kitaip paimti nukentėjusiojo turtÄ , kad vėliau tabore įsigyti narkotikų.

Todėl aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų ir liudytojo M. M. dalyvavimÄ plėšime, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumÄ , nepaneigia byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų A. U. ir B. Č. kaltę.

14. Nuteistasis A. U. pirmosios instancijos teisme pripažino dalyvavęs plėšime, tačiau nesutinka su savo veikos kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , nes teigia nukentėjusįjį tik laikęs ir smaugęs, tačiau pats smÅ«gių esÄ nesudavė. Teisėjų kolegija pastebi, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ir parodymų patikrinime vietoje A. U. dar nurodė, kad smÅ«giavo nukentėjusiajam į veido sritį, spyrė į pilvo sritį (t. 4, b. l. 27-28; 30-40). Kad A.

U. taip pat mušė nukentėjusįjį, parodė tiek R. Z., tiek ikiteisminio tyrimo metu M. M.. Nors byloje nebuvo nustatyta, kieno veiksmais buvo sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas – žarnos pasaito plyÅ¡imas, teisėjų kolegija pažymi, kad bendrininkavimo, tiksliau, bendravykdymo, atveju (apygardos teismo konstatuoto „veikimo kartu“ galiojantis baudžiamasis kodeksas nežino) kiekvieno bendrininko veiksmai, kuriuos sieja bendra tyčia, yra įkaltinami ir kitam bendrininkui. Taigi kiekvieno indėlio į veikos padarymÄ bendravykdytojai „savo rankomis“ atlikti neprivalo.

Kaip matyti iÅ¡ jau aptartų bylos duomenų, tiek A. U., tiek B. Č. norėjo pasisavinti nukentėjusiojo turtÄ , smurtiniais veiksmais palauždami jo pasiprieÅ¡inimÄ , ir bendrai sumuÅ¡dami R. L. dėl sveikatos sutrikdymo padarinių atžvilgių veikė neapibrėžta tyčia. Todėl abu nuteistieji yra atsakingi ir už sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių 15. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. U. ir B. Č. teigia, kad pirmosios instancijos teismas jiems paskyrė pernelyg griežtas bausmes ir praÅ¡o jas suÅ¡velninti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas BK 41, 54, 58 straipsniuose įtvirtintų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė ir nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes. Kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija; apeliacinėje instancijoje ji patikrinama tiek, kiek pirmosios instancijos teismas paskiria aiÅ¡kiai per griežtÄ (arba per Å¡velniÄ ) bausmę.

16. A. U. apeliacinės instancijos teisme teigė, kad visiÅ¡kai prisipažino dėl plėšimo J. Ž. ir N. Å . epizoduose, todėl pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę už minėtas veikas į Å¡iÄ aplinkybę turėjo atsižvelgti. Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tiek dėl J. Ž., tiek dėl N. Å . plėšimo aplinkybių nuteistasis nebuvo iki galo nuoÅ¡irdus, teisme neparodė, kad gailisi, stengėsi sumenkinti savo atsakomybę. Epizode dėl J. Ž. plėšimo nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusysis jam buvo skolingas pinigų, be to, nurodė skirtingÄ paimtų pinigų vertę (10 eurų) (t. 4, b. l. 17-18; t. 6, b. l. 121-122) negu nukentėjusysis (55 eurai) (t. 1, b. l. 33; 41-42).

Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuri remiasi detaliais ir nuosekliais paties nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl pagrobto turto, kurie buvo paskelbti pirmosios instancijos teisme. Be to, kaip teisingai pastebėjo apygardos teismas, tariama skola nepaaiÅ¡kina A. U. elgesio pasiimant viskÄ , kÄ jis rado pas nukentėjusįjį J. Ž. – piniginę su visu turiniu ir telefonus, kurių vienÄ , pasak nuteistojo parodymų jis pardavė, kad už visus pinigus tabore įsigyti narkotikų.

Epizode dėl N. Å . plėšimo A. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino esmines veikos aplinkybes, tačiau paneigė nukentėjusiosios N. Å . parodymus, kad buvo nukentėjusiÄ jÄ pastÅ«męs (t. 3, b. l. 54-55; t. 6, b. l. 122). Teisėjų kolegija ir Å¡iame epizode nemato pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais (t. 3, b. l. 163-164; t. 6, b. l. 124-125). Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad A. U., apklausiamas pirmosios instancijos teisme ir dėl Å¡io nusikaltimo nesigailėjo, taip pat neatsiprašė nukentėjusiosios, nors posėdžio metu dalyvaujant ir nukentėjusiajai tokiÄ progÄ turėjo.

Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis nukentėjusiesiems (taip pat ir R. L.) bÅ«tų atlyginęs žalÄ ar bent jau jos dalį. Aplinkybė, kad A. U. parodė visiÅ¡kai pripažįstÄ s minėtuose epizoduose apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jo atsakomybės neÅ¡velnina, nes Å¡iuo deklaratyviu pareiÅ¡kimu nuteistasis nenurodė nieko naujo, kas jau ir taip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo. Apygardos teismas taip pat įvertino A. U. kaip bendrininko vaidmenį apiplėšiant R. L., atsižvelgė į 7 teistumus už analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikas (t. 4, b. l. 93-108), taip pat gausų administracinių nusižengimų registrÄ , kuriame dominuoja sistemingas naudojimasis vieÅ¡uoju transportu neįsigijus bilieto, taip pat užfiksuotos smulkios vagystės, pabėgimas iÅ¡ autoįvykio vietos (t. 4, b. l. 109-179).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2005 m. pradžioje A. U. buvo gydomas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo, tačiau, kita vertus, 2019 m. gruodžio 13 d. specialisto išvada jam psichinių sutrikimų nustatyta nebuvo (t. 4, b. l. 184; 188).

17. Skirdamas bausmę B. Č., pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , iniciatoriaus vaidmenį siekiant užvaldyti nukentėjusiojo R. L. turtÄ , 12 teistumų Lietuvoje (taip pat buvo teistas Didžiojoje Britanijoje), daugiausia už vagystes (t. 5, b. l. 62-92), gausius administracinius nusižengimus (t. 5, b. l. 93-150), be kita ko smulkias vagystes. B. Č. 2016 m. kovo mėn. gydėsi nuo priklausomybės ligų Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 5, b. l. 151); kita vertus, byloje nėra duomenų apie tolesnius bandymus gydytis, taip pat nenustatyta, kad nusikaltimų padarymo metu bÅ«tų turėjęs psichikos sutrikimų (2019 m. gruodžio 13 d. specialisto iÅ¡vada, t. 5, b. l. 156).

18. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. U. ir B. Č. paskyrė teisingas bausmes; sankcijos nėra aiÅ¡kiai per griežtos, tinkamai individualizuotos, atitinka įgyvendintų nusikaltimų pavojingumÄ ir nuteistųjų asmenybes. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistųjų A. U. ir B. Č. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Justas Namavičius Agnė TikniÅ«tė