2022-07-27 Nr. AB-19407-4-68-3-00237-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3498-789/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00237-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. H. N. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. H. N. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2922 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo, taikant judėjimo laisvės apribojimus ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis nurodė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat sudarytos sąlygos laisvai judėti.

3. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Užsienietis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 18 d., Sprendimo priėmimo metu galutinis teismo sprendimas dėl jo dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai su asmenų grupe, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo jokių kelionių dokumentų, leidžiančių nustatyti jo tapatybę, nepateikė jų ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Užsieniečio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. kovo 24 d. priimtas sprendimas skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesius nuo 2022 m. kovo 24 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jo atžvilgiu buvo priimtas Sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi jis nėra sulaikytas.

II. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu netenkino Užsieniečio skundo.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimas priimtas kaip teisėtas ir būtinas teisės aktas, įleidžiant Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato kitokio sprendimo ir Užsieniečiui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu nors ir atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą užsieniečių apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, tačiau tai nėra nei asmenų sulaikymas, nei alternatyvi sulaikymui priemonė.

6. Migracijos departamento pareigūnai pagrįstai atsižvelgė ir teisingai įvertino tai, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik būdamas sulaikytas, neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, nuolat teikė skirtingas pasakojimo versijas. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė, kad Užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises. Teismas, įvertinęs skundo argumentus ir Užsieniečio argumentus posėdžio metu, sutiko, kad Užsieniečio laisvės suvaržymas yra jo gyvenimo būdą apsunkinanti priemonė, tačiau ji taikoma remiantis Įstatymu.

7. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėdamas teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, atvykęs pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Šis jo prašymas buvo atmestas įsiteisėjusiu galutiniu ir neskundžiamu sprendimu – prieglobsčio teisė jam nesuteikta, nutarta išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Įrako Respubliką. Užsieniečio procedūra dėl galimo prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje yra užbaigta, jis neturi teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusiu sprendimu dėl išsiuntimo nutarta išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Įrako Respubliką. Taigi Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas. Nepaisant to, Užsienietis nesutinka su Migracijos departamento sprendimu dėl prieglobsčio teisės jam nesuteikimo. Tai rodo, kad, siekdamas tam prieštarauti, jis gali slėptis, bandyti išvykti iš jam skirtos laikinos apgyvendinimo vietos.

III. 8. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo dalį – apgyvendinti Užsienietį Vilniaus pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų bei panaikinti Sprendimo dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo.

9. Apeliaciniame skunde nesutinkama, jog Užsienietis visa apimtimi nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, nuolat teikė skirtingas pasakojimo versijas. Iš Užsieniečio 2021 m. spalio 4 d. apklausos matyti, jog jis atvirai išsamiai papasakojo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastį, kodėl negali grįžti į (duomenys neskelbtini) bei atsakė į pateiktus klausimus. Teismo argumentas, jog Užsienietis gali pasislėpti, yra deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog kartu su Užsieniečiu yra jo tėvas, motina, brolis ir sesuo, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis norėtų ar galėtų vienas, atskirai nuo kitų šeimos narių be jokių dokumentų pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis daugiau nei 11 mėnesių yra sulaikytas uždaroje teritorijoje, jam neleidžiama išeiti į miestą. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs nustatytos tvarkos, geranoriškai bendradarbiauja su pareigūnais, nedaro jokių pažeidimų ir neturi tikslo pasišalinti ar pasislėpti.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Atsiliepime pažymima, jog Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 21S33150, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Migracijos departamentui, kuris 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1343, kuriuo Užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtus sprendimus Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 19 d. sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti terminus, o skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 2 d. nutartimi jo apeliacinį skundą atmetė. Šiuo metu Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas. Kadangi Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, Tarnyba teikė teismui teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu tenkino – apgyvendino Užsienietį Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesius nuo 2022 m. kovo 24 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Užsieniečio atstovė teikė teismui prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo – apgyvendinant Užsienietį Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu prašymą tenkino ir nutarė taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

12. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, su asmenų grupe, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais teikdamas klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Sprendimas buvo priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais Užsieniečio veiksmais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centras 2022 m. liepos 27 d. informavo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad Užsienietis yra pasišalinęs iš apgyvendinimo vietos. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirtas žodinis teismo posėdis nuotoliniu būdu, tačiau, proceso šalims neatvykus į teismo posėdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria Užsienietis 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas netenkino Užsieniečio prašymo, nurodęs, jog Sprendimas yra teisėtas ir teisingas, atitinkantis Įstatymo nuostatas.

16. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 18 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

17. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas turėjo taikyti Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

22. Byloje nustatyta, jog šiuo metu Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre 6 mėnesiams nuo 2022 m. kovo 24 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

23. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.

24. Migracijos departamento Sprendime nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybės dokumento ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais bei darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą.

25. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra reikšminga, ar Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo pagrindą konstatuoti, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (nagrinėjamu atveju Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes. Nors Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias vertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Vadovaujantis šiuo punktu, būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022).

28. Migracijos departamentas įsiteisėjusiame 2021 m. spalio 20 d. sprendime Nr. 21S33150 nustatė, jog Užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau, atsižvelgus į jo pateiktą informaciją bei tai, kad pasakojimas susijęs su specifinėmis geografinėmis vietovėmis (duomenys neskelbtini), tikėtina, jog Užsienietis yra iš (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Užsienietis nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę. Nors Užsienietis ir neturėjo asmens tapatybės dokumento, tačiau pateikė informaciją apie kilmės valstybę.

29. Sprendime nurodytos aplinkybės (skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją), kurios įvertintos kaip Užsieniečio nebendradarbiavimas, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog Užsieniečio judėjimo ribojimas yra būtinas. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

30. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra ilgą laiką (Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 18 d.) ir jo judėjimo laisvė buvo ribojama iki 2022 m. liepos 14 d., byloje nėra duomenų, jog asmuo būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką iki išvykimo iš Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centro. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžė Užsieniečio judėjimo laisvę, todėl ši Migracijos departamento Sprendimo dalis naikintina.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo kontekste negali būti sprendžiamas Užsieniečio prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio apgyvendinimo klausimas išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimu, kuriuo Užsieniečiui netaikyti judėjimo ribojimai.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama Sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. H. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. H. N. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2922 dalį dėl A. H. N. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė