f680972e-bc90-4cba-a22f-d71719c2db98 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated               Vilniaus apygardos administracinio teismo teisejas Arunas Kaminskas, sekretoriaujant A. Cilinkeviciutei, dalyvaujant atsakoves Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ atstovei D. Kurcikovienei, vieÂame teismo posedyje iÂnagrinejo administracine byla pagal pareiÂkejo S. K. skunda atsakovems Lietuvos vieÂosios policijos rinktinei âVytisâ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ, del neiÂmoketos darbo uËmokescio dalies priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedf680972e-bc90-4cba-a22f-d71719c2db98 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: valstybes, atstovaujamos rinktines âVytisâ, priteisti jam 1652,32 Lt darbo uËmokescio nepriemoka.
Full text
                                                                                    Administracine byla Nr. I-1566-561/2010
  (Proceso Nr. 3-61-3-00732-2010-8)           Â
                              Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8; 74
 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 2 d.
Vilnius
               Vilniaus apygardos administracinio teismo teisejas Arunas Kaminskas, sekretoriaujant A. Cilinkeviciutei, dalyvaujant atsakoves Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ atstovei D. Kurcikovienei, vieÂame teismo posedyje iÂnagrinejo administracine byla pagal pareiÂkejo S. K. skunda atsakovems Lietuvos vieÂosios policijos rinktinei âVytisâ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ, del neiÂmoketos darbo uËmokescio dalies priteisimo.
           Teismas, iÂnagrinejes byla,
  n u s t a t e :
pareiÂkejas S. K. su skundu kreipesi i teisma, praÂydamas
solidariai i atsakoviu Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ (toliau â rinktine âVytisâ) ir Lietuvos
valstybes, atstovaujamos rinktines âVytisâ, priteisti jam 1652,32 Lt darbo uËmokescio nepriemoka.
Skunde S.
K. nurode, kad rinktineje âVytisâ dirba 5-osios kuopos vyresniojo patrulio pareigose. PaaiÂkino, jog pagal iki 2007-10-01 galiojusia Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo (toliau â VTI) redakcija, valstybes tarnautoju darbo uËmokescio viena i sudedamuju daliu buvo priemokos ir priedai, kuriu suma negali virÂyti 70 procentu pareigines algos (23 str. 2 d.). Seimas 2007-06-07 istatymo, kuris isigaliojo (su tam tikromis iÂimtimis) 2007-10-01, 11 straipsniu papilde VTI 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija). Pagal Âiame straipsnyje nustatyta teisini reguliavima, i valstybes tarnautojams mokamu priedu ir priemoku suma, kuri negalejo virÂyti
70 procentu pareigines algos, nebebuvo iskaitomas priedas uË tarnybos staËa (VTI 25 str. 1 d. 1 p. (2002-04-23 redakcija)), taip pat nebuvo iskaitomas pareigines algos dydËio vienkartinis priedas (VTI 25 str. 1 d. 5 p. (2007-06-07 redakcija)), taciau nuostata, kad valstybes tarnautojams mokamu kitu priedu ir priemoku bendras dydis (suma) negali virÂyti 70 procentu pareigines algos, iÂliko.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau â Konstitucinis Teismas) 2009-12-11 nutarimu âDel Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandËio 23 d., 2007 m. birËelio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ (bylos Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, kad aukÂciau paminetas reguliavimas yra neteisetas.
PareiÂkejo S. K. teigimu, taikant toki teisini reguliavima, jam nuo 2004-02-01 iki 2008-12-31 buvo neiÂmoketa 1652,32 Lt priedu ir priemoku, kurie yra sudedamoji darbo uËmokescio dalis (Darbo kodekso 186 str. 2 d.).
Skunde S.
K. nurode, jog, nagrinejamu atveju, galimas ir civilines atsakomybes valstybei taikymas, kadangi, pareiÂkejo teigimu, bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) yra pripaËintini Lietuvos valstybes veiksmais. Seimas Lietuvoje savarankiÂko teisinio subjektiÂkumo (juridinio asmens statuso) neturi. Pagal analogija taikant Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dali, neteiseti Seimo veiksmai (neveikimas) sukele teisines pasekmes Lietuvos valstybei. AtsiËvelgiant i tai, Âioje byloje del deliktines atsakomybes taikymo tinkamu atsakovu gali buti laikoma Lietuvos valstybe, atstovaujama Vyriausybes (Civilinio kodekso 6.273
str.). Valstybei nustacius aukÂciau nurodyta teisini reguliavima, S. K. negavo dalies savo darbo uËmokescio, t.y. negavo
pajamu, kurias butu gaves, jei neteisetas valstybes teisinis reguliavimas nebutu buves nustatytas. Tai reiÂkia, jog, atsiËvelgiant i Civilinio kodekso 6.247 str. ir 6.249 str. 1 d., neatsargus valstybes veiksmai tiesiogiai nuleme tai, kad pareiÂkejas patyre nuostolius, kuriu dydis yra lygus jo negautoms pajamoms â darbo uËmokescio nepriemokai. AtsiËvelgiant i tai, kad i vienos puses Lietuvos valstybei yra taikytina civiline atsakomybe, o i kitos puses del neteisetu valstybes veiksmu S. K. nebuvo iÂmoketas visas jam priklausantis darbo uËmokestis, abu atsakovai turetu atsakyti solidariai (Civilinio kodekso 6.279 str. 1 d., pagal analogija).
Atsakove rinktine âVytisâ, kuri yra ir atsakoves Lietuvos valstybes atstove, Â atsiliepimuose i pareiÂkejo S.
K. skunda su skundo reikalavimu priteisti 1652,32 Lt neiÂmoketo darbo uËmokescio dali nesutinka ir praÂo skunda atmesti kaip nepagrista, pabreËdama, jog apskaiciuodama priedu ir priemoku dydËius S. K. pagristai taike VTI 23 straipsnio 2 dali, numaciusia, kad valstybes tarnautojui mokamu priedu ir priemoku suma negali virÂyti 70 procentu pareigines algos. IÂimtine teise spresti, ar istatymas bei kitas teises aktas atitinka Konstitucija, suteikta Konstituciniam Teismui, todel, kol nera atitinkamo Âio teismo sprendimo, valdËios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti istatyma ar kita teises akta, motyvuodamos Âio akto nekonstitucingumu. Kadangi apskaiciuojant priedu ir priemoku dydËius S. K., buvo vadovaujamasi galiojanciais teises aktais, rinktines ,,Vytisâ veiksmuose nera neteisetu veiksmu ar kaltes.
Atsiliepimuose taip pat nurodoma, jog pagal Civilinio kodekso 6.271 str. Ëala, atsiradusia del valstybes valdËios instituciju neteisetu aktu, privalo atlyginti valstybe i valstybes biudËeto. Valstybes civiline atsakomybe atsiranda, jeigu valdËios institucijos ar ju darbuotojai neveike tai, kaip pagal istatymus Âios institucijos ar ju darbuotojai privalejo veikti. Todel mano, kad nera teisinio pagrindo taikyti teisine atsakomybe atsakoviu atËvilgiu, o vieninteliu tinkamu atsakovu Âioje byloje turi buti Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes ar jos igalioto asmens.
Rinktine âVytisâ, vadovaudamasi Darbo kodekso 298 straipsniu, praÂe taikyti senaties termina ir nepriteisti pareiÂkejui S. K. neiÂmoketos darbo uËmokescio dalies (368,04 Lt) uË laikotarpi nuo 2004-01-01 iki 2007-02-28.
           Teisminio nagrinejimo metu atsakoviu rinktines âVytisâ ir Lietuvos valstybes, atstovaujamos rinktines âVytisâ, atstove su skundu nesutiko ir praÂe taikyti senaties termina.
Byloje kiles gincas, ar teisetai ir pagristai pareiÂkejui S. K. neiÂmoketa darbo uËmokescio dalis
(1652,32 Lt), kuri susidare laikotarpiu nuo 2004-02-01 iki 2008-12-31, kai atsakove rinktine âVytisâ taike 70 procentu pareigines
algos priedu ir priemoku ribojima pagal VTI 23 straipsnio 2 dali.
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiÂkejas
S. K. dirba rinktines âVytisâ 5-osios kuopos vyresniuoju patruliu (b. l. 5). AtsiËvelgiant i tai, jam, kaip statutiniam valstybes tarnautojui, apskaiciuojant darbo uËmokesti yra taikomos VTI VI skyriaus (23-26 straipsniu) nuostatos, reglamentuojancios darbo uËmokescio apskaiciavimo ir mokejimo tvarka (VTI 4 str.).
Remiantis rinktines âVytisâ 2010-03-29 paËymos Nr. 142-PAZ1-1077 ir paËymos Nr. 142-PAZ1-1078 (b. l. 19-20) duomenimis, nustatyta, kad pareiÂkejui S. K. del priedu ir priemoku sumai taikomo
70 procentu pareigines algos ribojimo uË laikotarpi nuo 2004-02-01 iki 2008-12-31 neiÂmoketa 1652,32 Lt darbo uËmokescio.
           Valstybes tarnautoju darbo uËmokescio klausimus reglamentuoja VTI VI skyriaus 23-26 straipsniu nuostatos, kurios, remiantis VTI 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÂlygu taikomos ir statutiniams valstybes tarnautojams.
VTI 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybes tarnautojo darbo uËmokesti sudaro pareigine alga, priedai ir priemokos. Priedu ir priemoku suma negalejo virÂyti 70 procentu pareigines algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad i Âia suma neiskaitomi VTI 25 straipsnio 1 dalies 1 (uË tarnybos staËa) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 i darbo uËmokesti, apibreËta VTI 23 straipsnyje, atskira eilute buvo itrauktas apmokejimas uË darba poilsio ir Âvenciu dienomis, nakties bei virÂvalandini darba ir budejimus, o 23 straipsnio
2 dalies nuostata patikslinta, kad i priedu ir priemoku suma neiskaitomas Âis priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 prieme nutarima ,,Del Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandËio 23 d., 2007 m. birËelio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ, kuriuo pripaËino, kad VTI VI skyrius âDarbo uËmokestisâ (2002 m. balandËio 23 d. redakcija; Ëin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti uË darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei Âvenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas uËduotis virÂijant nustatyta darbo trukme, kai jiems iÂmoketinu priedu ir priemoku suma virÂijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandËio 23 d. redakcija) nustatyta riba, prieÂtaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âKiekvienas Ëmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima uË darba <...>â, konstituciniam teisines valstybes principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti uË darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei Âvenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas uËduotis virÂijant nustatyta darbo trukme, kai jiems iÂmoketinu priedu ir priemoku suma virÂijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birËelio 7 d. redakcija) nustatyta riba, prieÂtaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âKiekvienas Ëmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima uË darba <...>â, konstituciniam teisines valstybes principui.
Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÂkia, kad paminetu teisiniu reguliavimu privalejo buti aptarta, kokiais budais vidaus tarnybos sistemos pareigunams turejo buti atlyginama uË darba poilsio bei Âvenciu dienomis ir nakties metu, papildomu uËduociu, atliekamu virÂijant nustatyta darbo trukme tais atvejais, kai apskaiciuotas ir iÂmoketas darbo uËmokestis virÂijo nustatyta riba. Tai galejo buti papildomu laisvu (nedarbo) dienu suteikimas, kasmetiniu apmokamu atostogu pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakove rinktine âVytisâ iki Âiol uË faktiÂkai S. K. atlikta darba poilsio bei Âvenciu dienomis ir nakties metu, taip pat uË papildomu uËduociu, atliktu virÂijant nustatyta darbo trukme, vykdyma iki Âiol nera tinkamai (pilnai) atsiskaiciusi ir to neneigia.
Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo iÂvadomis, daro iÂvada, kad pareiÂkejo S. K. reikalavimas priteisti jam neiÂmoketa darbo uËmokescio dali yra pagristas. Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais, ivertinus tai, kad darbo uËmokescio mokejimas yra asmens, su kuriuo dirbantiji ar tarnaujantiji sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo uËmokestis priteisiamas tiesiogiai i pareiÂkejo darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime yra paËymejes, kad VTI 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytas priedu ir priemoku bendro dydËio (sumos) apribojimas suponuoja tai, jog ir vidaus reikalu statutines
istaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys istaigos darba turejo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Âvenciu dienomis ir nakties metu butu dirbama, papildomos uËduotys, atliekamos virÂijant nustatyta darbo trukme, butu
vykdomos paisant Âio istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokejimo uË darba apribojimo. Tuo remiantis konstatuotina, kad uË netinkama darbo organizavima ir darbo neatitinkanti apmokejima yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turejo pareiga moketi darbo uËmokesti.
IÂanalizaves teisini reguliavima, teismas daro iÂvada, jog tai, kad ne viso darbo uËmokescio mokejimo S. K. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas del priedu ir priemoku dydËio ribojimo taikyma numatanciu teises aktu pripaËinimo prieÂtaraujanciais Konstitucijai, nepaneigia S. K. teises i neiÂmoketo darbo uËmokescio priteisima. Jeigu asmuo kreipiasi i teisma istatymo nustatytais terminais, jis turi teise i tai, kad butu atsiËvelgiama ir i veliau priimta Konstitucinio Teismo nutarima del ginco teisiniams santykiams taikytinu teises normu konstitucingumo. Ivertinus Âiuos nagrinejamos bylos duomenis ir tai, kad atsakove rinktine âVytisâ uË S. K. atlikta darba poilsio bei Âvenciu dienomis ir nakties metu, papildomu uËduociu, atliktu virÂijant nustatyta darbo trukme, nera tinkamai (pilnai) atsiskaiciusi, pripaËintina, kad yra pagrindas pareiÂkejo S. K. skunda tenkinti, priteisiant i atsakoves rinktines âVytisâ pareiÂkejui S. K. neiÂmoketa darbo uËmokescio dali.
Atsakove rinktine âVytisâ atsiliepime bei jos atstove teismo posedËio metu nurode, jog S. K. praleido ieÂkinio senaties termina skundo dalyje del neiÂmoketos darbo uËmokescio nepriemokos priteisimo uË laikotarpi nuo 2004-01-01 iki 2007-02-28, t.y. del 368,04 Lt priteisimo. Toks atsakoves argumentas grindËiamas tuo, kad, nagrinejamu atveju, turi buti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis treju metu ieÂkinio senaties terminas, kuris skaiciuojamas nuo skundo padavimo dienos.
Nagrinejamu atveju S. K. i teisma del neiÂmoketos darbo uËmokescio dalies priteisimo kreipesi 2010-03-22 (b. l. 1). Skunde praÂe priteisti jam darbo uËmokescio nepriemoka uË laikotarpi nuo 2004-02-01 iki 2008-12-31. Taigi, vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skundo reikalavimas priteisti nepriemoka uË laikotarpi nuo 2004-02-01 iki 2007-02-28 (suma 368,04 Lt) (skaiciuojant trejus metus atgal nuo skundo padavimo dienos) pareikÂtas praleidus Darbo kodekso 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta treju metu ieÂkinio senaties termina.
AtsiËvelgiant i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009; 2009-09-24 nutartis byloje Nr. A822-1037/2009) ir Lietuvos AukÂciausiojo teismo (2006-01-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2009) formuojama praktika, teismas savo iniciatyva, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir saËiningumo principais, atsiËvelgdamas i ieÂkinio senaties termino trukme (bendrasis ar sutrumpintas), ginco esme, Âaliu elgesi, ieÂkinio senaties teisinio instituto esme ir paskirti (Civilinio kodekso 1.5 str. 3, 4 d., 2002 m. Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei i kitas reikÂmingas bylos aplinkybes, turi nagrineti ieÂkinio senaties termino atnaujinimo pagristuma, t.y. ar konkrecios ieÂkinio senaties termino praleidimo prieËastys yra svarbios ir sudaro pagrinda ji atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.). AnalogiÂkai pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-20 nutartyje adm. byloje Nr. A756-1572/2010.
Kadangi istatymai nenurodo aplinkybiu, kurias nustacius yra pagrindas pasibaigusi ieÂkinio senaties termina atnaujinti, ar kriteriju, pagal kuriuos butu galima spresti, kokios termino praleidimo prieËastys pripaËintinos svarbiomis, spresdamas Âi klausima teismas turi diskrecija pripaËinti arba nepripaËinti ieÂkinio senaties termino praleidimo prieËastis svarbiomis (LAT 2009-10-22 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Nagrinejamoje byloje teismas, atsiËvelgdamas i tai, kad pareigunu darbo uËmokescio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo buvo pripaËintas prieÂtaraujanciu Konstitucijos nuostatoms bei konstituciniam teisines valstybes principui bei i tai, kad nagrinejamai bylai aktualiu laikotarpiu toks reglamentavimas nebuvo keiciamas taip, kad neprieÂtarautu Konstitucijos nuostatoms, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei saËiningumo principais, daro iÂvada, kad nagrinejamu atveju ieÂkinio senaties terminas buvo praleistas del svarbiu prieËasciu ir yra atnaujintinas (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.). Atnaujinus praleista ieÂkinio senaties termina, pareiÂkejui S. K. uË laikotarpi nuo 2004-02-01 iki 2008-12-31 gali buti priteisiama jo skunde praÂoma 1652,32 Lt neiÂmoketa darbo uËmokescio dalis.
PaËymetina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne karta yra konstataves, jog bylose del neiÂmoketos darbo uËmokescio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigunu darbo uËmokesti reglamentuojancios, o ne civilines teises normos. Todel laikotarpis, uË kuri pareiÂkejui turi buti priteisiama neiÂmoketa darbo uËmokescio dalis, turi buti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu ( 2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Pagal Âia istatymo nuostata darbuotojui priklausancios darbo uËmokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip uË trejus metus. Taigi, Darbo kodekso 298 straipsniu imperatyviai apribojama teismo galimybe priteisti darbuotojo, kurio teises ar teiseti interesai buvo paËeisti, naudai jam priklausanti darbo uËmokesti ar kitas su darbo santykiais susijusias iÂmokas trejais kalendoriniais metais.
S. K. praÂe priteisti jam neiÂmoketa pinigu suma, susidariusia laikotarpiu nuo 2004-02-01 iki 2008-12-31 ir nurode, kad
priteistina darbo uËmokescio dalis apskaiciuota sekanciai: 158,56 Lt uË 2004 m. vasario, balandËio men. + 96,99 Lt
uË 2005 m. liepos, lapkricio ir gruodËio men. + 137,47 Lt uË laikotarpi nuo 2007 m. geguËes iki rugpjucio men. + 1259,30 Lt uË 2008 m. kovo, geguËes, liepos, rugpjucio, spalio, lapkricio ir gruodËio men. Visa praÂoma priteisti suma sudaro 1652,32 Lt.
Teismas paËymi, jog pagal Darbo kodekso 298 straipsni, jei darbuotojas turi teise i darbo uËmokesti ar kitokias iÂmokas uË daugiau kaip trejus metus, jis gali pasirinkti jam finansiÂkai palankiausia treju metu laikotarpi, kadangi toks draudimas nera numatytas. Atkreiptinas demesys, kad laikotarpiai, kuriais darbuotojui buvo iÂmoketas ne visas darbo uËmokestis, taip pat gali buti ir sumuojami, pasirenkant finansiÂkai palankiausius laikotarpius, taciau bendra susumuota trukme negali virÂyti treju kalendoriniu metu. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-08-24 nutartyje administracineje byloje Nr. A756-859/2009.
Teismas nustate kad S. K. skunde nurodyti laikotarpiai, uË kuriuos jis praÂo priteisti jam neiÂmoketa darbo uËmokesti, susumavus sudaro 16 menesiu, t.y. nevirÂija Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytu treju metu.
Kaip jau buvo mineta, uË netinkama darbo organizavima ir neatitinkanti atlikto darbo apmokejima yra tiesiogiai atsakinga istaiga, kuri turejo pareiga moketi darbo uËmokesti. PareiÂkejo S.
K. ir atsakoves Lietuvos valstybes, i kurios jis solidariai praÂo priteisti darbo uËmokescio nepriemoka, jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybe nebuvo atsakinga uË pareiÂkejo darbo organizavima. AtsiËvelgiant i tai, S. K. reikalavimas priteisti jam darbo uËmokescio nepriemoka solidariai i Lietuvos valstybes yra nepagristas ir skundas Âioje dalyje atmestinas (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo
88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. ir
129 str., Â teismas
                                                                  Â
n u s p r e n d e :
pareiÂkejo S. K. skunda tenkinti i dalies.
Priteisti S. K. i atsakoves Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ 1652,32 Lt (viena tukstanti ÂeÂis Âimtus penkiasdeÂimt du litus 32 centus) neiÂmoketo darbo uËmokescio.
Kitoje dalyje S. K. skunda atmesti kaip nepagrista.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali buti skundËiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
         Â
            Teisejas                                                                       Â
                         Arunas Kaminskas