f6800f4e-cd4b-40fa-9dce-5b261a8b469d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1627/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio KailiÅ«no, Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Umega“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2020-392/2011 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Umega“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

K. ir D. G. (tretysis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Blastera“) dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Umega“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. K. ir D. G. 693 012,52 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovams A. K. ir D. G. priklausantį nekilnojamÄ jį bei kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant – pinigines lėšas bendrai ne didesnei nei 693 012,52 Lt sumai. Atsakovai D. G. ir A. K. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė panaikinti areÅ¡tÄ sÄ skaitoms, į kurias Å¡iuo metu yra mokama bedarbio paÅ¡alpa ir ateityje bus mokamas darbo užmokestis.

Nurodė, kad jie negali laisvai disponuoti sÄ skaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, kurių reikia svarbiausioms gyvenimo reikmėms tenkinti, dėl ko suvaržomos jų galimybės pragyventi. Be to, sÄ skaitos, į kurias pervedamos bedarbio paÅ¡alpos, areÅ¡tuotos neteisėtai (CPK 738 str.). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi atsakovų D. G. ir A. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarties rezoliucinę dalį, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų iÅ¡mokėti atsakovams paÅ¡alpas bei darbo užmokestį ne didesne nei 1000 Lt suma kiekvienam per mėnesį.

Nurodė, kad atsakovai yra bedarbiai, jie gauna nedarbo draudimo iÅ¡mokas, kurios yra vienintelės jų gaunamos pajamos, todėl, atsižvelgiant į proceso Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros principÄ , konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra per didelis. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas AB „Umega“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti atsakovų A.

K. ir D. G. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. IeÅ¡kovui nebuvo praneÅ¡ta apie atsakovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, dėl ko ieÅ¡kovas neturėjo galimybių pareikÅ¡ti savo nuomonės ir realizuoti rungtyniÅ¡kumo principo.2. Atsakovai kas mėnesį gauna tik 650 Lt dydžio nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokas, Vyriausybės nutarimu patvirtinta minimali mėnesinė alga – 800 Lt, o skundžiama nutartimi nustatyta 1000 Lt suma yra per didelė ir neatitinkanti ieÅ¡kovo interesų.3.

Atsakovai teigia, kad ateityje į sÄ skaitas bus mokamas darbo užmokestis, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių įsidarbinimo faktÄ ar realiÄ ir tikrÄ galimybę atsakovams įsidarbinti artimiausiu metu. Atitinkamai tai, kad atsakovai yra bedarbiai, tik patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ ir bÅ«tinumÄ . Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovai D. G. ir A. K. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad savo nuomonę dėl atsakovų praÅ¡ymo pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovas gali pareikÅ¡ti ir jas pakeitus.

Tuo tarpu net ir sumažinus atsakovams paliktÄ naudotis sumÄ iki 800 Lt, teismo sprendimo įvykdymo galimybės iÅ¡ esmės nepasikeis (ieÅ¡kinio reikalavimo suma – 693 012,52 Lt), tačiau atsakovų teisės bÅ«tų žymiai labiau pažeidžiamos. IV. Apeliacinio teismo argumentai Atskirasis skundas atmetamas.Laikinųjų pasaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ (CPK 144 str. 1 d.), tačiau jos parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 str. 2 d.), kuris susijęs su Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir interesų pusiausvyros principais, bei reiÅ¡kia, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti atsakovo teisių labiau negu objektyviai bÅ«tina.

Atitinkamai tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad atsakovai gauna bedarbio paÅ¡alpas, o iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jų nagrinėjamu atveju nėra galimas (CPK 738 str.). Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegijos nuomone, minėtų lėšų areÅ¡tas yra netikslingas. Tiesa, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pakeisdamas taikytų laikinų apsaugos priemonių taikymo mastÄ , leido iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų iÅ¡mokėti atsakovams paÅ¡alpas bei darbo užmokestį ne didesne nei 1000 Lt suma kiekvienam per mėnesį, o tai, ieÅ¡kovo nuomone, yra daugiau negu reikia, nes Vyriausybė nutarimu patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 800 Lt.

Tačiau pažymėtina, kad teismo nustatoma galima mėnesinė iÅ¡mokų iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų suma nėra tiesiogiai siejama su Vyriausybės nustatytu minimalios mėnesinės algos dydžiu, o nustatydamas minėtų iÅ¡mokų sumÄ teismas, visų pirma, vadovaujasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.). IÅ¡ kitos pusės, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatyti du iÅ¡mokų iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų kriterijai, t. y. suma (ne daugiau 1000 Lt) ir pajamų Å¡altinis (paÅ¡alpos ir / arba darbo užmokestis), todėl atsakovams gaunant tik bedarbio paÅ¡alpas ir negaunant darbo užmokesčio pajamų (41 b. l.), iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų galės bÅ«ti iÅ¡mokamos tik bedarbio paÅ¡alpų pajamos, nevirÅ¡ijant teismo nustatytos ribos.

Atitinkamai teigti, kad tokiu bÅ«du neproporcingai pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės, nėra pagrindo.Apeliantas taip pat nurodo, kad jam nepagrįstai nebuvo praneÅ¡ta apie laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimÄ (CPK 146 str. 1 d.), tačiau procesinės teisė normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovų D.

G. ir A. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam ieÅ¡kovas realizavo apeliacinės instancijos teisme.Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį dėl atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                           Konstantinas Gurinas                                                                                         Kazys Kailiūnas                                                                                         Donatas Šernas