f67f3d18-0a80-4bd2-be8a-0e666afecb1b · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.Proceso Nr.2YT-27266-717 (S) 2-69-3-20189-2017-0/2017m.Procesinių sprendimų kategorija 3.4.5.2; 3.2.3.8; 3.2.3.9; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m.gruodžio 20 d.Kaunas             Kauno apylinkės teismo teisėja Ona ValentukevičiÅ«tė, sekretoriaujant Andriui PÅ«kiui,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jo atstovui, advokatui Valteriui Aleknai,nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

A. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo irn u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas tremtinio teisinio statuso suteikimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis negalėjo legaliai gyventi ir dirbti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1944 m. iki 1953 m.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jis gimė (duomenys neskelbtini).

Jo mama dirbo prekyboje, o tėtis buvo kariÅ¡kis – ulonas. Neužilgo po jo gimimo tėvai persikėlė gyventi į Vilnių. Tėtis pradėjo studijuoti Vilniaus universitete istorijÄ . Apie 1945 metus rusų okupacinės valdžios atstovai tėtį suėmė ir įkalino. Jam buvo pateiktas kaltinimas pagal RSFSR BK 58-1 straipsnio „a“ punktÄ , 58-11 straipsnį, kaltinant tarnavimu vokiečių armijos prieÅ¡lėktuvinės gynybos dalinyje, dalyvavimu antisovietinės organizacijos veikloje. Tėtis 1945-10-23 buvo iÅ¡vežtas į VorkutlagÄ tolimesniam ikiteisminiam tyrimui. 1946-07-05 buvo nutarta tėtį paleisti iÅ¡ įkalinimo.

Jis grįžo į LietuvÄ , mokėsi veterinarinėje mokykloje. Po to buvo iÅ¡tremtas antrÄ kartÄ .Dar iki pirmÄ kartÄ suimant tėtį, mÅ«sų Å¡eima pajuto, kad tėtis yra sekamas, todėl tėvai stengėsi gyventi atskirai, slapstėsi. Jam teko gyventi pas tėvo ir mamos tėvus. Seneliai vieÅ¡umoje stengėsi nepripažinti jo kaip anÅ«ko tam, kad nepaaiÅ¡kėtų jo tikroji kilmė. IÅ¡ senelių jis su mama persikėlė į KlaipėdÄ . Ten mama iÅ¡tekėjo, tačiau jie vis vien stengėsi likti nepastebėti.

Kadangi jo patėvis buvo blogas, mama atvyko gyventi į KaunÄ , kurį laikÄ apsistojo D. Å¡eimoje, o vėliau susirado atskirÄ bÅ«stÄ , Jie pastoviai gyvenamÄ sias vietas keitė dėl to, kad nebÅ«tų susekti ir iÅ¡tremti, nes mama žinojo, kad ji yra įtraukta į tremtinų asmenų sÄ raÅ¡Ä . Slapstėsi ir legaliai negalėjo gyventi vienoje vietoje iki 1955 metų.Dėl tremtinio teisinio statuso gavimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ , tačiau ten jam paaiÅ¡kino, jog trÅ«ksta dokumentų, įrodančių apie jo slapstymÄ si ir negalėjimo pastoviai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, patarė kreiptis į teismÄ , kÄ jis ir padarė.

Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Savo atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo tėvas B. S. buvo neteisėtai represuotas ir iÅ¡buvo laisvės atėmimo vietose nuo 1945-07-06 iki 1946-11-01 įrodo LR generalinės prokuratÅ«ros 2000-07-11 pažymėjimas Nr. 12-25-362. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidÄ , kad slapstymosi faktas yra buvęs. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pateikė įrodymÄ , kad jo tėvas buvo politinis kalinys, tikslu pareiÅ¡kėjui suteikti tremtinio statusÄ , jam buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Prašė teismo sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kimas tenkintinas.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tėvai yra: V. B. S. ir S. L. (b.l. 6). Mirties liudijime (b.l.

7) ir LR generalinės prokuratūros pažymėjime Nr. 12-25-362 (b.l.

8) nurodoma, kad B. S., gim. (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai represuotas ir buvo laisvės atėmimo vietoje Komi respublikoje nuo 1945-07-06 iki 1946-11-01 [...] jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir atkuriamos visos jo teisės. Nors pareiškėjo tėvo vardai nesutampa su gimimo metrikų išraše nurodytu tėvo vardais „V.“ „B.“, laikytina, kad vardas „B.“ yra „B.“ vardo trumpinys. Kad gimimo metrikų išraše ir mirties bei Generalinės prokuratūros pažymėjime nurodytas asmuo yra tas pats asmuo liudija jo gimimo laikas - (duomenys neskelbtini).

AnalogiÅ¡ki gimimo datos ir vietos duomenys yra nurodyti ir Lietuvos ypatingojo archyvo pažymėjime Nr. 1737-S (b.l. 14). Å iame pažymėjime įvardintas sulaikymo momentas tremties vieta sutampa su Generalinės prokuratÅ«ros pažymoje nurodytais faktais. Lietuvos ypatingojo archyvo pažymėjime taip pat nurodyta, kad S. B., M., gim. (duomenys neskelbtini) antrÄ kartÄ buvo suimtas 1949-05-27, 1950-06-10 SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nutarimu kaltintas antisovietine agitacija, už tai nubaustas 5 metams pataisos darbų lagerio, 1950-09-16 iÅ¡vežtas į KizellagÄ .

B. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).Liudytojas A. D. paliudijo, kad pareiÅ¡kėjÄ jis pažįsta nuo 1945 metų, t.y. nuo to momento, kai pareiÅ¡kėjas atsikėlė gyventi į KlaipėdÄ , Jo mama dirbo parduotuvėje. Klaipėdoje jie gyveno maždaug iki 1950 metų. Liudytojas žinojo pareiÅ¡kėjo vardÄ , pavardę, tai kad jis neturi tėvo. Jie vaikai apie tai nekalbėjo, bet jo mama sakė, kad pareiÅ¡kėjo tėvas slapstosi. Vėliau jis persikėlė gyventi į KaunÄ . PareiÅ¡kėjas su mama taip pat persikėlė gyventi į KaunÄ .

Iki to laiko, kol jie susirado kur gyventi, pas juos buvo apsistoję apie 2-3 savaites laiko.Kad pareiÅ¡kėjo tėvas B. (B.) S. negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje rodo nevienkartiniai jo suėmimai, tremtys, įkalinimai. Visuotinai žinoma aplinkybe galima laikyti aplinkybes, kai suimtųjų arba įkalintųjų asmenų Å¡eimos nariai turėjo slapstytis, kad nebÅ«tų iÅ¡tremti. Å ias aplinkybes patvirtina savo parodymais liudytojas A. D., kuris nurodė, kad pareiÅ¡kėjas per palyginti neilgÄ laiko tarpÄ pakeitė kelias gyvenamÄ sias vietas, kad jo mama sakė apie slapstymÄ si.

Jis, bÅ«damas vaikas, šių faktų gerai nesuvokė ir neįvertino. Tik vėliau sužinojo, kad pareiÅ¡kėjas buvo priverstas keisti gyvenamÄ sias vietas dėl tėvo antisovietinio nusistatymo.PareiÅ¡kėjui 2000-08-28 LGGRT centro generalinės direktorės įsakymu Nr. 64 pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas kaip politinio kalinio Å¡eimos nariui (b.l. 10).Pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iÅ¡ tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai [...], jeigu Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Pagal įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip iÅ¡vengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.PareiÅ¡kėjas tėvo tremties metu buvo nepilnametis. Siekiant iÅ¡vengti jo tremties jis buvo priverstas gyventi pas savo senelius, kitose vietose, mama vengė pripažinti jį sÅ«numi.

Å ie faktai rodo, kad pareiÅ¡kėjas atitinka nurodytose įstatymo nuostatose apibrėžtÄ tremtinio statusÄ .Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu teismas nustato faktus, turinčius juridinę reikÅ¡mę. Tokiu faktu gali bÅ«ti pripažįstamas slapstymasis, siekiant iÅ¡vengti tremties.PareiÅ¡kėjas kitokiu bÅ«du negali gauti dokumentų, įrodančių aplinkybes, kad jis bÅ«damas nepilnamečiu buvo priverstas slapstytis, kad iÅ¡vengtų tremties, dėl to jo reikalavimas atitinka CPK 445 straipsnio nuostatas.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, jų paskirstymas.PareiÅ¡kėjui buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nuo iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ (b.l. 13).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo taip pat nepriteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos nevirÅ¡ija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270, 448 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kimÄ patenkinti.

Tremtinio teisinio statuso suteikimo tikslu pareiÅ¡kėjui V. A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis negalėjo legaliai gyventi ir dirbti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1944 m. iki 1953 m. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . TeisėjaOna ValentukevičiÅ«tė