2026-01-14 Nr. AB-1037-4-16-3-00687-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1630-968/2026

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00687-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei S. A. ir jos atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

Vertėjams Olgai Vostrenkovai ir Akhtar Mohammad Ali Khail,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės S. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę S. A. (toliau – ir užsienietė) iki 2026 m. kovo 8 d., bet ne ilgiau nei ji bus išsiųsta arba grąžinta į kilmės šalį (toliau – ir Teikimas)

2. Centras Teikime nurodė:

2.1. Lenkijos Respublikos teritorijoje, Lenkijos pasienio tarnybos patikrinimui 2025 m. spalio 15 d. buvo sustabdytas automobilis, atvykęs iš Lietuvos Respublikos pusės. Patikrinus automobilį nustatyta, kad juo vyko 8 užsieniečiai, viena iš jų – S. A.. Užsienietė 2025 m. spalio 16 d. buvo perduota iš Lenkijos Respublikos ir VSAT pareigūnų sulaikyta iki 48 valandų bei VSAT sprendimu apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. gruodžio 16 d.

2.2. Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, ji neturi galiojančio kelionės dokumento, vizos arba leidimo gyventi, taip pat galbūt atvyko iš Latvijos Respublikos teritorijos. VSAT pradėjo procedūrą dėl užsienietės perdavimo Latvijos Respublikai, tačiau nenustačius, kad užsienietė atvyko iš Latvijos Respublikos, ją priimti Latvijos Respublikos tarnybos atsisakė. Vidaus reikalų informacinės sistemos (toliau – ir VRIS) duomenų bazėje ir Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) nėra duomenų apie užsienietei išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą. Patikrinus ieškomų asmenų registrą duomenų apie užsienietės paiešką nėra, taip pat patikrinus vizų modulį duomenų apie išduotas ir galiojančias vizas nėra, užsienietė Lietuvos Respublikoje nėra prieglobsčio prašytoja.

2.3. Atsižvelgus į tai, jog užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir jai turi būti pradėta procedūra dėl jos išsiuntimo arba grąžinimo į kilmės šalį bei siekiant užtikrinti jos buvimą VSAT Centre, užkardyti galimą pasislėpimo arba pabėgimo riziką, tikslinga sulaikyti užsienietę, siekiant tinkamai įvykdyti jos išsiuntimą.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino iš dalies ir skyrė (duomenys neskelbtini) pilietei S. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. kovo 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas nustatė, kad 2025 m. spalio 15 d. Lenkijos Respublikos teritorijoje, Lenkijos pasienio tarnybos patikrinimui buvo sustabdytas automobilis, atvykęs iš Lietuvos Respublikos pusės. Patikrinus automobilį nustatyta, kad juo vyko 8 užsieniečiai, viena iš jų – S. A.. Užsienietė 2025 m. spalio 16 d. buvo perduota iš Lenkijos Respublikos ir VSAT pareigūnų sulaikyta iki 48 valandų. VSAT sprendimu, užsienietė apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. gruodžio 16 d.

5. Teismas nurodė, kad nustatant užsienietės teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, jog užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, ji neturi galiojančio kelionės dokumento, vizos arba leidimo gyventi, taip pat galbūt atvykusi iš Latvijos Respublikos. VSAT pradėjo procedūrą dėl užsienietės perdavimo Latvijos Respublikai, tačiau nenustačius, kad asmuo atvyko iš Latvijos Respublikos užsienietę Latvijos Respublikos tarnybos priimti atsisakė. VRIS ir MIGRIS informacinių sistemų duomenimis – duomenų apie užsienietei išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą nėra. Patikrinus ieškomų asmenų registrą duomenų apie užsienietės paiešką nėra. Vizų modulio duomenimis apie išduotas ir galiojančias vizas duomenų nėra.

6. Teismas pažymėjo, kad užsienietė teismo posėdžio metu nurodė, jog nori prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, taigi ji laikytina prieglobsčio prašytoja, jos prašymas nėra išnagrinėtas, sprendimas nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai neišaiškinti, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4 punktuose numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai. Sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, jog asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, nustatyta Įstatyme.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietės asmens tapatybė yra nustatyta, ji neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, byloje nėra duomenų apie tai, jog ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos prieglobsčio prašymas pateiktas teismo posėdžio metu, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl sprendė, kad yra pagrindas užsienietei 3 mėnesių laikotarpiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant Įstatyme numatytų teisėtų tikslų.

III. 8. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir paskirti jai kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Ji de facto (faktiškai) yra sulaikyta, nors Įstatyme taikoma priemonė pavadinta alternatyvia sulaikymui priemone, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) konstatavo, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra sulaikymas (2022 m. birželio 30 d. sprendimas byloje C-72/22). Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas be teisės palikti apgyvendinimo vietą negavus vadovo ar įgalioto asmens leidimo, iš esmės nepasikeitė, pasikeitė apgyvendinimo centrų pavadinimai ir institucija, kurios priežiūroje yra centrai. Tačiau taikomos priemonės esmė liko ta pati. Asmens laisvės ribojimo mastas nepasikeitė, pasikeitė tik institucija, atliekanti priežiūrą.

9.2. Teismas nepagrįstai asmens laisvės griežtą apribojimą (kai neleidžiama išeiti iš Centro) motyvavo tuo, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes dar nėra galutinio sprendimo prieglobsčio byloje. Teikime nebuvo pagrįsta, kodėl yra poreikis taikyti asmens laisvės ribojimą tuo pagrindu, kad reikia išsiaiškinti prieglobsčio motyvus, t. y. kodėl nėra galimybės šiuos motyvus išsiaiškinti netaikant tokio griežto laisvės ribojimo.

9.3. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, jog sulaikymas gali būti taikomas: siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Tuo atveju, kai taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindas (prieglobsčio motyvų išsiaiškinimas), dar turi būti nustatyta, kad yra ir Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytos aplinkybės. Teismas savo sprendimui pagrįsti nenurodė nei vienos iš jų.

9.4. Nagrinėjamu atveju, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas netaikytinas, nes turi būti nustatyta ne tik, jog asmuo neturi asmens dokumento, bet ir nebendradarbiauja. Šiuo atveju nebendradarbiavimo faktas nenustatytas.

9.5. Teismui nepagrindus, kad ji gali pasislėpti, nėra pagrindo asmens judėjimo laisvės suvaržymą grįsti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Centro atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

10.1. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pasinaudojusi neteisėtu žmonių gabenimu užsiimančių asmenų paslaugomis, neturėdama galiojančių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, pažeisdama migracijos taisykles, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties. Tokie užsienietės veiksmai vertintini kaip tyčinis veikimas, siekiant išvengti galiojančių Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įstatymų reikalavimų.

10.2. Tai, jog užsienietė prieglobsčio prašymą pateikė tik teismo posėdžio metu, o ne iškart atvykusi į Lietuvos Respubliką, patvirtina, kad užsienietės tikslas nebuvo tarptautinės apsaugos siekimas Lietuvoje, per Lietuvos Respublikos teritoriją ji vyko tranzitu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo būtinybę taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, siekiant užtikrinti užsienietės dalyvavimą prieglobsčio procedūroje bei viešąjį interesą.

10.3. Užsienietės prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų yra nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei proporcingumo ir būtinybės principams. Šiuo atveju užsienietės judėjimo laisvės apribojimas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema Europos Sąjungos valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą. Netaikant bent dalinio asmens laisvės suvaržymo, yra didelė tikimybė, kad užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Europos Sąjungos erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas šalis, taip pažeisdama įstatymus ir tokiu būdu nebus nustatyti prieglobsčio motyvai.

10.4. Teismui sprendžiant dėl užsienietės sulaikymo, egzistavo pakankamos ir objektyviai pagrįstos prielaidos išvadai, kad užsienietė gali vengti pareigos bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis ir trukdyti tolimesniam jos teisinės padėties nustatymui. Naujų esminių aplinkybių byloje nėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. kovo 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad užsienietės asmens tapatybė yra nustatyta, užsienietė teismo posėdžio metu nurodė, jog prašys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, o sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas užsienietei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

13. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja (Įstatymo 2 str. 20 d.).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. spalio 15 d. Lenkijos Respublikos teritorijoje, Lenkijos pasienio tarnybos patikrinimui buvo sustabdytas automobilis, atvykęs iš Lietuvos Respublikos pusės. Patikrinus automobilį nustatyta, kad juo vyko 8 užsieniečiai, viena iš jų – S. A.. Užsienietė neturėjo galiojančių tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė 2025 m. spalio 16 d. buvo perduota iš Lenkijos Respublikos ir VSAT pareigūnų sulaikyta iki 48 valandų. VSAT sprendimu, užsienietė apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje. Užsienietės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktas prašymas dėl prieglobsčio jai suteikimo, Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimu priimtas nagrinėti iš esmės, sprendimas dar nėra priimtas.

16. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

17. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindai nustatyti Įstatymo 115 straipsnyje. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Įstatymo 115 straipsnio nuostatas, yra nurodyta, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-575/2025).

20. Užsienietė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad siekiant išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje, nėra poreikio jai taikyti tokią griežtą alternatyvią sulaikymui priemonę. Nurodo, kad ji nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui, nėra duomenų, jog ji nebendradarbiauja su kompetentingomis valstybės institucijomis, todėl Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į užsienietės nurodytus argumentus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (užsienietė buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos teritorijoje, automobilyje, kuriame vyko 8 užsieniečiai, kurie neturėjo galiojančių vizų arba kitų galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje; jie neteisėtai kirto valstybių sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką; užsienietės, kuri yra prieglobsčio prašytoja, tapatybė nustatyta; užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje bei teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika), ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojos sulaikymo pagrindas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jos prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog užsienietė gali pabėgti, pasislėpti, siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, sutrukdyti kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jos prašymas suteikti prieglobstį.

22. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo užsienietei taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi jos elgesys (anksčiau šioje nutartyje nurodyti bei įvertinti užsienietės veiksmai ir nustatytos aplinkybės), nepaneigia rizikos, jog, paskyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, ji bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje. Su tuo susiję priešingi apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip bendro, hipotetinio pobūdžio. Kartu pažymėtina, kad užsienietei yra pritaikyta alternatyvi sulaikymui judėjimo laisvės apribojimo priemonė, susijusi su galimybe išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, gavus laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, ir užsienietė gali pasinaudoti šia teise.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau užsienietės laisvę varžančiomis priemonėmis, pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.

24. Kiti užsienietės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nekeičia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis