2019-05-08 Nr. AB-10860-3-61-3-04313-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-323-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04313-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dėdė Semas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) padavė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei – įpareigoti sustabdyti atliekamus veiksmus ir nedelsiant perkelti biotualetus į kitą vietą, t. y į ar greta automobilių stovėjimo aikštelę adresu Liejyklos g. 110, Vilniuje; 2) išreikalauti iš atsakovo sprendimą, kuriuo vadovaujantis buvo pastatyti biotualetai Islandijos g. 1, Vilniuje, priešais UAB „Dėdės Semo“ užkandinės (toliau – ir Kavinė) įėjimą; 3) pripažinti, kad atsakovo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta pastatyti penkis biotualetus Islandijos g. 1, Vilniuje, priešais Kavinės įėjimą, yra neteisėtas ir nepagrįstas bei įpareigoti atsakovą pašalinti biotualetus iš Islandijos g. 1, Vilniuje, juos perstatant taip, kad šie neribotų pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės, neužstotų Kavinės terasos bei įėjimo į Kavinę.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo UAB „Dėdė Semas“ skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Dėdė Semas“ skundą, taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė penkių biotualetų, pastatytų adresu Islandijos g. 1, Vilniuje, veikimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nutarė pareiškėjo UAB „Dėdė Semas“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti atsakovą pašalinti biotualetus iš Islandijos g. 1, Vilniuje, juos perstatant taip, kad šie neribotų pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės, neužstotų Kavinės terasos bei įėjimo į Kavinę, netenkinti.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-1442-484/2019 dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, o pareiškėjo UAB „Dėdė Semas“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atmesti.

Pareiškėjas UAB „Dėdė Semas“ atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties prašė atmesti atsakovo 2019 m. sausio 10 d. atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje keliamą ginčą ir byloje esančius duomenis, pripažino, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindų egzistavimą, priėmė pagrįstą sprendimą taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju ginčo biotualetai pastatyti priešais įėjimą į pareiškėjui priklausančią Kavinę (atstumas nuo biotualetų iki įėjimo į Kavinę tik 204 cm, nuo biotualetų iki Kavinės terasos tik 120 cm), kuri yra maisto tiekimo vieta (ypatingai svarbios higienos sąlygos), todėl šiuo atveju buvo pagrindas laikinai sureguliuoti padėtį ir sustabdyti šių biotualetų veikimą.

Pareiškėjas UAB „Dėdė Semas“ pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, prašydamas skirti atsakovui 300 Eur baudą ir uždrausti atsakovui nuimti pareiškėjo ant biotualetų užvyniotą brezentą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nuo teismo nutarties skirti jam reikalavimo užtikrinimo priemones (2019 m. sausio 4 d.) iki šio prašymo teikimo dienos nėra įvykdęs jam skirtos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus (vaizdo įrašus, užfiksuotus Islandijos g. 1, Vilnius, skirtingomis datomis) iš kurių matyti, jog biotualetai gali būti naudojami, t. y. atsakovas neužtikrino ir iki šiol neužtikrina teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kadangi pasukus bet kurio iš biotualetų rankeną, jie gali būti atidaryti ir jais galima naudotis be apribojimų. Pareiškėjas pabrėžė, kad tai matyti iš pateikiamų video įrašų. Taip pat pareiškėjas akcentavo, kad biotualetais ne tik galima naudotis, bet pastaruoju metu jie nėra valomi, kas kelia dar didesnę grėsmę bakterijų plitimui bei galimiems pareiškėjo Kavinės higienos sąlygų pažeidimams.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis savo iniciatyva visus biotualetus apvyniojo juodu brezentu, todėl, esant brezentui, į juos negalima patekti. Tokių veiksmų, pareiškėjo tvirtinimu, imtis privalėjo tam, kad būtų užtikrintas biotualetų veikimo sustabdymas, tačiau teismui pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog minėtas brezentas yra nuolat nuimamas atsakovo ir/ar jo įgaliotų asmenų ir, nuėmus brezentą, biotualetais toliau galima nevaržomai naudotis. Pareiškėjo nuomone, yra būtina skirti atsakovui baudą bei uždrausti jam nuplėšti pareiškėjo ant biotualetų užvyniotą brezentą, kadangi jį nuėmus, biotualetais laisvai gali naudotis visi norintys asmenys.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Dėdė Semas“ prašymą tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skyrė 200 Eur baudą už Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti penkių biotualetų, pastatytų adresu: Islandijos g. 1, Vilniuje, veikimą, neįvykdymą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. nutarties gavimo dienos iki 2019 m. vasario 7 d.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad su prašymu pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2019 m. sausio 4 d. nutarties gavimo (2019 m. sausio 7 d.) iki 2019 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis nebuvo įvykdyta, taip pat, atsižvelgdamas į teismo nutarties neįvykdymo laikotarpį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 8 dalies nuostata nebuvo įvykdyta daugiau nei vieną mėnesį), padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovui skirti 200 Eur baudą dėl to, kad nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. vasario 7 d. nebuvo įvykdyta 2019 m. sausio 4 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti penkių biotualetų, pastatytų adresu: Islandijos g. 1, Vilniuje, veikimą.

Dėl pareiškėjo prašymo uždrausti atsakovui nuimti pareiškėjo ant biotualetų užvyniotą brezentą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pats pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą ir subjektyviai suprastas priemones. Teismas negali uždrausti atsakovui nuimti pareiškėjo neteisėtai uždėtą brezentą, kadangi teismo nutarties vykdymo užtikrinimo būdus privalėjo pasirinkti Vilniaus miesto savivaldybė.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties skirti atsakovui baudą panaikinimo, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį.

Atsakovas nurodė, kad ABTĮ 70 straipsnio 12 dalyje, bauda už teismo nustatytų draudimų nevykdymą skiriama kaltiems asmenims. Kaltės sąvoka ABTĮ nėra pateikta, tačiau bendrąja prasme kaltė reiškia asmens psichinį santykį su atliekamais veiksmais, teisės teorija kaltę apibrėžia kaip asmens psichinį santykį su savo veika, priešinga teisei, kaltė gali pasireikšti kaip teisei priešingų veiksmų atlikimas arba nenumatymas, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes buvo galima tai numatyti. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip nurodo atsakovas, Vilniaus miesto savivaldybė, atvirkščiai kaltės sąvokai, iniciavo ginčo biotualetų užrakinimą, kad jais nebūtų galima naudotis, t. y. sąmoningai atliko veiksmus, reikalingus būtent teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarčiai įgyvendinti, tačiau atsakovas negalėjo numatyti, jog biotualetų užrakinimo nepakaks apsaugoti nuo naudojimo, todėl laikyti Vilniaus miesto savivaldybę kalta dėl teismo 2019 m. sausio 4 d. neįvykdymo teismas neturėjo pagrindo.

Atsakovas taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nedelsdama nurodė biotualetus prižiūrinčiai įmonei juos užrakinti, kad nebūtų galimybės jais naudotis. UAB „TOI TOI Lietuva“ atstovė patvirtino, jog biotualetai nuo 2019 m. sausio 7 d. yra užrakinti. Atsakovas pabrėžia, kad pavedė atsakingai įmonei biotualetus užrakinti ir todėl atsakovas negali būti laikomas kaltu dėl trečiųjų asmenų veiksmų, savavališkai įsilaužiant į biotualetus ar savavališkai juos naudojant, todėl ABTĮ 70 straipsnio 12 dalies sąlyga, kad bauda skiriama tik kaltiems dėl teismo nustatytų draudimų nevykdymo asmenims, nagrinėjamu atveju neegzistuoja.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad nors teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartyje nebuvo suformuluotas konkretus draudimas atsakovui, o skundžiamoje nutartyje yra pabrėžta, kad teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties vykdymo užtikrinimo būdus privalėjo pasirinkti pats atsakovas, vis tik skundžiama nutartimi buvo nuspręsta skirti baudą atsakovui, nesuteikus galimybės pateikti savo paaiškinimų bei teismo nutarties vykdymą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo nuomone, skundžiama teismo nutartis buvo priimta skubotai, tinkamai neįvertinus atsakovo veiksmų, o bauda paskirta visiškai nepagrįstai, todėl skundžiama teismo nutartis dėl baudos skyrimo turėtų būti naikintina.

Pareiškėjas pateikė teismui du vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kad 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. vasario 7 d. vienas iš ginčo biotualetų buvo atviras, tačiau atsakovas pastebi, kad pirmiausia, nurodyti vaizdo įrašai nepatvirtina, jog biotualetais buvo naudojamasi, nes juose tik užfiksuota, kad vienas biotualetas neužrakintas, antra, vaizdo įrašai galimai rodo tik tai, jog vienas biotualetas buvo neužrakintas įraše nurodytomis dienomis, tačiau ne visą laikotarpį nuo teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties priėmimo. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nurodo, kad iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų matyti, jog dvi dienas iš penkių beveik dviejų mėnesių nutarties galiojimo laikotarpio buvo neužtikrintas vienas iš penkių biotualetų, tuo tarpu jokių duomenų, kad neužtikrintu biotualetu būtų buvę naudojamasi, teismui pateikta nebuvo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybei teismo skundžiama nutartimi skirta net 200 Eur bauda iš įstatymo nustatytos maksimalios 300 Eur sumos. Atsakovo įsitikinimu tokio dydžio bauda yra neproporcinga įvykusiam pažeidimui, turint omenyje tai, kad nagrinėjamu atveju dėl neužrakinto biotualeto nėra atsakovo kaltės.

Atsakovas teismą papildomai informuoja, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, siekiant išvengti pasikartojančių įsilaužimų į biotualetus, atsakovo iniciatyva visi penki ginčo biotualetai buvo papildomai apjuosti metaliniu trosu, užkertančiu kelią atidaryti biotualetų duris net ir pralaužus spynas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį Vilniaus miesto savivaldybė sąžiningai vykdo ir deda visas pastangas užtikrinti biotualetų veikimo sustabdymą ir teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties vykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 12 punktu, pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir Vilniaus miesto savivaldybei skyrė 200 Eur baudą už Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti penkių biotualetų, pastatytų adresu: Islandijos g. 1, Vilniuje, veikimą, neįvykdymą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. nutarties gavimo dienos iki 2019 m. vasario 7 d.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sustabdant penkių biotualetų, pastatytų Islandijos g. 1, Vilniuje, veikimą. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, o pareiškėjo UAB „Dėdė Semas“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 70 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas, tačiau atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo, todėl priėmus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį, atsakovas turėjo užtikrinti, kad nebūtų galima naudotis biotualetais, esančiais Islandijos g. 1, Vilnius.

Pareiškėjas UAB „Dėdė Semas“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui dėl to, kad atsakovas neužtikrino, jog biotualetais nebūtų naudojamasi. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vertino, jog pareiškėjas pateikė įrodymus apie tai, kad 2019 m. vasario 7 d. buvo neužrakintas vienas iš penkių biotualetų, tačiau net ir vieno biotualeto neužrakinimas, ABTĮ 70 straipsnio 12 punkto nuostatos kontekste, patvirtina teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartyje nustatyto draudimo nevykdymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo pasirinktos priemonės, kuriomis turėjo sustabdyti penkių biotualetų veikimą, buvo nepakankamos, kadangi asmenys lengvai įveikė sudarytas fizines kliūtis, todėl vertintina, kad atsakovas nesustabdė biotualetų, pastatytų adresu: Islandijos g. 1, Vilniuje, veikimo.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties skirti atsakovui baudą panaikinimo teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė sąmoningai atliko veiksmus, reikalingus 2019 m. sausio 4 d. nutarčiai įgyvendinti, tačiau atsakovas negalėjo numatyti, jog biotualetų užrakinimo nagrinėjamu atveju nepakaks apsaugoti nuo naudojimo, todėl laikyti Vilniaus miesto savivaldybę kalta dėl teismo 2019 m. sausio 4 d. neįvykdymo, teismas neturėjo pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti penkių biotualetų, pastatytų Islandijos g. 1, Vilniuje, veikimą, skirta atsakovui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepasirinko tinkamo nutarties vykdymo būdo ir neužtikrino, kad biotualetais nebūtų naudojamasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio12 punktu, nutarė skirti baudą.

ABTĮ 70 straipsnio 12 punktas numato, kad jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti 70 straipsnio 3 dalyje, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 300 Eur bauda. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tai, kad Vilniaus miesto savivaldybei, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi griežtesni atidumo ir atsakomybės už teismo įpareigojimų nevykdymą standartai, todėl Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo jokios teisės skubiai nevykdyti teismo nutarties, ar ieškoti priežasčių atidėti teismo nutarties vykdymą vėlesniam laikui, tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis nebuvo įvykdyta, taip pat atsižvelgdamas į nutarties nevykdymo laikotarpį, pagrįstai nutarė atsakovui skirti 200 Eur baudą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė