2024-12-18 Nr. AB-18395-3-62-3-01109-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-487-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01109-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir LAGK) 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 21RE1-167 (toliau – ir ginčijamas LAGK sprendimas) ir įpareigoti LAGK iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 21 d. skundą.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo S. A. skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad LAGK sprendimu atsisakyta priimti pareiškėjo 2024 m. gegužės 21 d. skundą nagrinėti LAGK.

Teismas pažymėjo, kad LAGK nėra viešojo administravimo subjektas, todėl teismas negali įpareigoti LAGK nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 21 d. skundo priėmimo klausimą, nes tai nėra LAGK kompetencija. Teismas sprendė, kad šis pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas administracinio teismo ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2024 m. gegužės 3 d. rašto Nr. (7.1Mr) K-5799 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta grąžinti pareiškėjui mokesčio permoką. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 147 straipsnį mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas turi teisę paduoti skundą dėl Kauno AVMI 2024 m. gegužės 3 d. rašto Nr. (7.1Mr) K-5799 „Dėl informacijos pateikimo“ teismui. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę paduoti teismui skundą ir prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu jis praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl Kauno AVMI 2024 m. gegužės 3 d. rašte Nr. (7.1Mr) K-5799 „Dėl informacijos pateikimo“ neteisingai nurodytos apskundimo tvarkos, kuria jis pasinaudojo.

III. Pareiškėjas S. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad LAGK ir pirmosios instancijos teismas iškraipė jo 2024 m. gegužės 21 d. skundo esmę ir nepagrįstai traktavo, kad jis yra dėl mokestinio ginčo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jis neprašė LAGK išspręsti ginčą dėl GPM mokesčio permokos grąžinimo, kaip teigia LAGK ir pirmosios instancijos teismas. 2024 m. gegužės 21 d. skunde pareiškėjas prašė LAGK panaikinti Kauno AVMI 2024 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (7.1 Mr) K-6470 ir įpareigoti Kauno AVMI perduoti 2024 m. gegužės 14 d. skundą centriniam mokesčių administratoriui. Pareiškėjo 2024 m. gegužės 21 d. skundas pateiktas LAGK yra dėl Kauno AVMI individualaus administracinio akto ir administracinio teismo sprendimo teisėtumo ir jo nagrinėjimas priskirtinas administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio kompetencijai. Kauno AVMI atsisakė nusiųsti pareiškėjo 2024 m. gegužės 14 d. skundą centriniam administratoriui, nors tai numato MAĮ 154 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjo 2024 m. gegužės 14 d. skundo priėmimo klausimą galėjo spręsti tik centrinis mokesčių administratorius, kuriam įstatymu suteikta tokia teisė, o Kauno AVMI įgaliojimo spręsti skundo priėmimo klausimą neturi, todėl Kauno AVMI veiksmai, viršijant suteiktus įgaliojimus yra neteisėti.

Anot pareiškėjo, teismo siūlymas paduoti skundą dėl Kauno VAMI 2024 m. gegužės 3 d. rašto Nr. (7.1Mr) K-5799 teismui, tai siūlymas pažeisti MAĮ 145 straipsnio 1 dalį, kuri numato privalomą ikiteisminę nagrinėjimo procedūrą. Kol ginčo neišnagrinės centrinis mokesčių administratorius, nei į teismą, nei į Mokestinių ginčų komisiją pareiškėjas neturi teisės kreiptis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. A. skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Kauno AVMI 2024 m. gegužės 3 d. rašto Nr. (7.1Mr) K-5799 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta grąžinti pareiškėjui mokesčio permoką, t. y. kelia mokestinį ginčą. Teismas sprendė, kad LAGK nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jis negali įpareigoti LAGK nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad LAGK ir pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė skundo esmę ir nepagrįstai traktavo, kad jis yra dėl mokestinio ginčo.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir LAGK netinkamai įvertino bylos esmę ir atsižvelgiant į tai priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas į LAGK kreipėsi dėl Kauno AVMI 2024 m. gegužės 3 d. rašto Nr. (7.1Mr) K-5799 „Dėl informacijos pateikimo“. Bylos duomenys patvirtina, kad LAGK 2024 m. gegužės 23 d. gautas pareiškėjo 2024 m. gegužės 21 d. skundas buvo pateiktas dėl Kauno AVMI 2024 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (7.1 Mr) K-6470 panaikinimo ir įpareigojimo Kauno AVMI perduoti pareiškėjo 2024 m. gegužės 14 d. skundą centriniam administratoriui. Kauno AVMI 2024 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (7.1 Mr) K-6470 nurodė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėjamas ir grąžinamas, nes jo nagrinėjimas nėra priskirtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompetencijai, skundą reikia pateikti regionų administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ginčas kilo dėl Kauno AVMI, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimo atsisakyti nagrinėti skundą, kadangi jis nepatenka į viešojo administravimo subjekto kompetenciją, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo ir LAGK išvadomis, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas mokestinis ginčas. Nagrinėjamu atveju ginčas priskirtinas viešojo administravimo srities ginčams.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą yra nepagrįsta, todėl naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-442/2020 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti Regionų administraciniam teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis