f67cb5a2-d43f-4eb8-987a-03ed6b2bf9ea · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1-5 -649/12                                               Procesinio sprendimo kategorija   1.2.14.5.2, 2.3.6.4.2 (S) Proceso Nr. 1-83-2-00029-2010-8  KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS  N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2012-04-13Kupiškis Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Paspirgėlienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei, gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui, nukentėjusiesiems J.

M., P. S. Å ., R. J. B., R. S., V. R., B. S., M. Å ., Z. S., S. M., A. D., R. D., A. K., R. K., P. G., B. M., D. S., V. K., R. T., Z. Å ., A. Č., V. G., V. G., A. K., S. N., R. D., J. Ž., A. K., V. V., A. U., L. I., A. J., A. M., J. D., M. P., J. P., A. G. ir V. R., teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) RokiÅ¡kyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) AukÅ¡taitijos skyriaus vadovu, vedęs, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK  182 str. 2 d., padarymu, ir n u s t a t ė :J.

V. kaltinamas tuo, kad jis, 2000-04-04 iš UAB “Rokiškio konservai” su O. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijęs du pastatus – sandėlį 5F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir taros sandėlį 6F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir juos įregistravęs VĮ “Registrų centras” savo vardu, neteisėtai, be statybos leidimo ir projekto sandėlius perstatė į du individualių garažų blokus ir 2000-2002 metais, garažų neįregistruodamas ir neužrikrindamas nuosavybės teisės įgyvendinimo, apgaule, asmenims nežinant, kad pastatai registruoti kaip sandėliai, juos pardavė savo naudai įgydamas iš M.

P. 4000 Lt, J. D. 4500 Lt, A. M. 8500 Lt, A. J. 4000 Lt, L. I. 5000 Lt, A. U. 3700 Lt, V. V. 4500 Lt, A. K. 8000 Lt, J. Ž. 9000 Lt, R. D. 4000 Lt, S. N. 5000 Lt, A. K. 11000 Lt, V. G. 4600 Lt, V. G. 4000 Lt, A. Č. 9000 Lt, Z. Š. 6000 Lt, R. T. 10250 Lt, V. K. 4600 Lt, D. S. 6500 Lt, B. M. 6000 Lt, P. G. 4000 Lt, R. K. 4500 Lt, A. K. 17500 Lt, R. D. 3000 Lt, A. D. 7500 Lt, S. M. 4450 Lt, Z. S. 4500 Lt, M. Š. 10000 Lt, B. S. 4000 Lt, V. R. 4000 Lt, R. S. 5100 Lt, R. B. 4400 Lt, P. Š. 10000 Lt, J. M. 5500 Lt, J. P. 4000 Lt, A. G. 4000 Lt, V.

R. 4000 Lt – viso svetimo turto už 222600 Lt.              Pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ J. V. kaltu neprisipažino ir sutiko duoti parodymus po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos.              Nukentėjusysis J. M. paaiÅ¡kino, kad nuo 11500 Lt dydžio ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. GaraÅ¾Ä pirko iÅ¡ K., jam sumokėdamas 5500 Lt, po to abu nuėjo pas J. V. ir paklausė, kada bus sutvarkyti dokumentai.

Tai įvyko 2005 m. spalio mėnesį, J. V. tuo metu garažus jau buvo pardavęs J. R.. J. V. K. iÅ¡braukė iÅ¡ sÄ rašų ir įtraukė jį. Vėliau kas pusę metų J. V. primindavo dėl dokumentų sutvarkymo, tačiau viskas tebesitęsia iki dabar. Nuo 2005 m. iki Å¡iol naudojasi įgytu garažu, tačiau negali juo disponuoti – apdrausti, parduoti. Už sunaudotÄ elektrÄ kas metai moka J. V., žemės mokesčių nemoka, nes žemė priklauso J. R.. Nurodė, kad jam reikia natÅ«ra garažo, o ne K. sumokėtų pinigų.

Pagal garažo įgijimo laikotarpio kainas to garažo, kurį įgijo iÅ¡ K., kaina buvo reali. Å iuo metu turi vienintelę pretenzijÄ J. V. – kad įteisintų garažus ir atiduotų nuosavybės dokumentus. Nuo įgijimo jam niekas netrukdė naudotis garažu, ir garaÅ¾Ä iÅ¡ K. pirko todėl, kad pasitikėjo J. V. ir jo pažadais sutvarkyti garažų teisinę registracijÄ . Nukentėjusysis P. S. Å . paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje.

GaraÅ¾Ä Ä¯gijo 2005 m. rugsėjo spalio- mėnesį iÅ¡ L., sumokėdamas pardavėjui 10000 Lt. Po to nuėję pas J. V. surašė sutartį. GaraÅ¾Ä Ä¯sirengė ir juo naudojasi, mokėdavo už žemę ir sunaudotÄ elektrÄ . J. V. klausdavo apie garažo dokumentų sutvarkymÄ , tačiau dokumentai iki Å¡iol dėl įvairių priežasčių nesutvarkyti. Å iuo metu jam reikalingas garažas, pinigų grÄ Å¾inti nepraÅ¡o. Å iuo metu jo valdomo garažo vertė didesnė nei sumokėjo už jį.

 Nukentėjusysis R. J. B. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. GaraÅ¾Ä Ä¯gijo iÅ¡ J. V. už 4400 Lt, pinigus J. V. sumokėjo per tris kartus. J. V. nuvedė jį ir parodė jam garaÅ¾Ä , kuris bus jo. Garažu naudojosi iÅ¡ karto, nors reikėjo įdėti duris, grindis. IÅ¡ pradžių mokėjo už žemę ir elektrÄ , dabar už žemę nebemoka. J. V. jam žadėjo, kad sutvarkys dokumentus, ir jis J. V. pasitikėjo. Sumokėtų pinigų nenori atgauti, jam reikalingas garažas.

Nukentėjusysis R. S. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad 2000 m. vasarÄ sužinojo, kad pastatyti garažai ir J. V. juos pardavinėja. J. V. parodė jam garaÅ¾Ä , o vėliau jis J. V. sumokėjo 4000 Lt, po to dar sumokėjo už grindis, duris – viso 5100 Lt. 2002 m. jam J. V. parašė raÅ¡telį, kad garažas jo ir kad sumokėti pinigai. Vėliau J. V. reikalavo mokėti už sunaudotÄ elektrÄ Â ir žemės mokesčius. 2005 m. norėjo parduoti garaÅ¾Ä , bet be dokumentų niekas nepirko.

J. V. vis žadėdavo, kad sutvarkys teisinius garažų dokumentus. Å iuo metu jam reikalingas garažas, o ne sumokėtieji pinigai. Pasitikėjo J. V., nes jis yra žinomas rajone politikas. Nukentėjusioji M. Å . paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad iÅ¡ J. V. įgijo du garažus, statybos vyko 2000-2001 metais. J. V. sumokėjo 8000 Lt, garažus įsirengti pabaigė pati. Garažais naudojosi iÅ¡ karto ir naudojasi iki Å¡iol, už elektrÄ kasmet mokėdavo J.

V. ir vis klausdavo, kada bus sutvarkyti garažų dokumentai. J. V. žadėdavo, kad viskas bus įteisinta. Garažų įgijimo metu pretenzijų J. V. neturėjo, ir Å¡iuo metu jai reikia ne sumokėtų pinigų, o garažų.  Nukentėjusioji Z. S. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Sužinojusi apie garažų statybas nuėjo pas J. V. ir netrukus jam sumokėjo 4500 Lt. J. V. iÅ¡rašė jai skolos raÅ¡telį ir davė iÅ¡sirinkti garaÅ¾Ä iÅ¡ buvusių laisvų.

Garažu naudojosi iÅ¡ karto, ir jai J. V. pasakė, kad nebaigti tvarkyti popieriai. Pasitikėjo J. V., jam mokėdavo mokesčius už elektrÄ ir žemės mokestį. J. V. vis žadėdavo, kad dokumentai bus sutvarkyti. Garažo įgijimo metu J. V. pretenzijų neturėjo ir Å¡iuo metu jai reikalingas garažas, o ne sumokėti pinigai. Nukentėjusysis A. D. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad garaÅ¾Ä Ä¯gijo iÅ¡ K. už 7500 Lt.

K. jam pasakė, kad dėl dokumentų reikia kreiptis pas J. V.. Abiem nuėjus, J. V. K. pavardę iÅ¡braukė ir įrašė jo pavardę. Pinigus K. sumokėjo ne prie J. V., ir dėl dokumentų J. V. iÅ¡ karto neklausė, manė, kad čia bendrija. Domėtis pradėjo vėliau ir prisijungė prie kitų savininkų. Garažu naudojasi nuo įgijimo iki Å¡iol, įgydamas garaÅ¾Ä iÅ¡ K. J. V. jokių pretenzijų neturėjo. Å iuo metu jam reikalingas garažas, o ne sumokėti pinigai už jį.

 Nukentėjusysis R. D. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad nuvykęs pas draugus prie garažų sužinojo, kad yra tuščių garažų jam patogioje vietoje. Nuvykęs pas J. V. sužinojo, kad dar yra laisvų garažų. J. V. sumokėjo 3000 Lt ir pastarasis jam parodė, kuris garažas bus jo. J. V. vis žadėdavo, kad sutvarkys dokumentus, bet dokumentai nesutvarkyti iki šiol. Garažu naudojosi iš karto nuo įgijimo ir naudojasi dabar, įgijimo metu pretenzijų J.

V. neturėjo. Už elektrÄ ir kitus mokesčius mokėdavo J. V., Å¡iuo metu jam reikalingas garažas, o ne sumokėti pinigai už garaÅ¾Ä .   Nukentėjusysis A. K. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad garaÅ¾Ä pirko 2008 m. lapkričio mėnesį iÅ¡ L. ir sumokėjo 17500 Lt. Sudarė pirkimo pardavimo sutartį su L., tačiau pas notarÄ nebuvo. IÅ¡ L. sužinojo apie V.. J. V. iÅ¡braukė L. pavardę ir įrašė jo pavardę, bei pasakė, kad garažo dokumentai greitai bus parengti.

Garažas buvo pilnai įrengtas, juo galėjo naudotis iÅ¡ karto ir naudojasi iki Å¡iol. Ä®gyto iÅ¡ L. garažo stovis tenkino, jam Å¡iuo metu reikalingas garažas, o ne L. sumokėti pinigai.   Nukentėjusysis R. K. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad iÅ¡ bendradarbio M. sužinojo apie statomÄ antrÄ garažų korpusÄ . Nuvyko pas J. V. ir su juo sutarė, kuris bus jo garažas. Sutarė ir kainÄ už garaÅ¾Ä â€“ pasirinko garaÅ¾Ä be durų už 4500 Lt.

Pradėjus statyti pinigus J. V. mokėjo dalimis per pusantrų metų laikotarpį. Per 6 kartus sumokėjo 4500 Lt. Garažu pradėjo naudotis 2002 m. gegužės mėnesį ir naudojasi iki Å¡iol. Mokesčius už žemę ir elektrÄ mokėjo J. V. asmeniÅ¡kai, vėliau už žemę nebemokėjo. Kai paklausdavo J. V. apie dokumentus, pastarasis atsakydavo, kad viskas bus sutvarkyta. Garažo įgijimo metu pretenzijų J. V. neturėjo, Å¡iuo metu jam reikalingas garažas, o ne sumokėti pinigai už jį. Nukentėjusysis P. G. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje.

Nurodė, kad sužinojo, jog statomi garažai ir renkami pinigai. Su J. V. ir J. R. buvo geri draugai, todėl paskolos raÅ¡telių vienas kitam nerašė. J. V. sumokėjo 4000 Lt ir garažu naudojosi iÅ¡ karto iki Å¡iol. Už garaÅ¾Ä mokėjo mokesčius J. V. ir tik 2010 m. paklausė J. V. apie garažo dokumentus. Sužinojęs, kad dokumentų nėra, nebemokėjo žemės mokesčio. Jam reikalingas garažas, o ne už jį sumokti pinigai. Nukentėjusysis B. M. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje.

Nurodė, kad jam J. V., kurį pažinojo nuo vaikystės, pasiÅ«lė statytis garaÅ¾Ä . J. V. už garaÅ¾Ä dalimis iÅ¡ viso sumokėjo 6500 Lt. Garažu naudojasi nuo 2003 m. iki Å¡iol. J. V. dažnai klausdavo apie garažo dokumentus, tai jam J. V. konkrečiai neatsakydavo, o vėliau pradėjo sakyti, kad kreiptųsi į J. R.. Jam buvo nesvarbu - J. V. ar J. R. garažai priklauso, nes garažų statybas vykdė J. R.. Pastatytas garažas ir sumokėta suma jį tenkino.  Nukentėjusysis D. S. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje.

Nurodė, kad rado ant durų skelbimÄ , jog parduodamas garažas. Jis nupirko garaÅ¾Ä iÅ¡ K. už 6500 Lt ir nuvyko pas J. V.. J. V. iÅ¡ sÄ rašų iÅ¡braukė K. ir įrašė jį. GaraÅ¾Ä Ä¯sigijo 2006 m., pinigus K. mokėjo ne prie J. V.. J. V. jam paaiÅ¡kino, kad garažo dokumentai tvarkomi. Garažu galėjo naudotis iÅ¡ karto ir naudojasi iki Å¡iol. Mokesčius už žemę ir elektrÄ mokėjo J. V.. Ä®sigyto garažo stovis jį tenkino, Å¡iuo metu jam reikalingas garažas, o ne pinigai už- jį.

Nukentėjusysis V. K. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad 2001-11-31 su A. Å . sudarė sutartį dėl garažo pirkimo. A. Å . sumokėjo 4600 Lt ir nuvyko pas J. V.. A. Å . J. V. iÅ¡braukė iÅ¡ sÄ rašų ir įrašė jį bei patvirtino, kad pinigai už garaÅ¾Ä sumokėti. Garažo dokumentus J. V. po statybos žadėjo atiduoti jam. Mokesčius už garaÅ¾Ä mokėdavo J. V. ir vis klausdavo apie garažo dokumentus. 2010 m. sužinojo, kad garažai parduoti, todėl mokesčių J.

V. nebemokėjo. Garažu naudojosi iÅ¡ karto po įsigijimo ir naudojasi iki Å¡iol, jokių trukdžių naudotis garažu nebuvo, iÅ¡skyrus tai, kad neturėjo nuosavybės dokumentų. Kai pirko garaÅ¾Ä jo stovis ir kaina tenkino. Nukentėjusioji R. T. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad iÅ¡ J. V. įgijo du garažus. Apie parduodamus garažus sužinojo iÅ¡ skelbimo rajoniniame laikraÅ¡tyje. Už pirmÄ jį garaÅ¾Ä 2002 m.

J. V. sumokėjo 5000 Lt. Nuosavybės dokumentų negavo, tačiau J. V. jai pasakė, kad viskÄ sutvarkys. 2006 m. vėl kreipėsi pas J. V. ir už 4250 Lt įgijo antrÄ jį garaÅ¾Ä . Jai perkant antrÄ jį garaÅ¾Ä be dokumentų buvo neramu, tačiau pasitikėjo žinomu žmogumi. Abiem garažais galėjo naudotis iÅ¡ karto po įgijimo ir naudojasi iki Å¡iol. Už garažus J. V. mokėjo mokesčius, o J. V. žadėjo sutvarkyti dokumentus. Garažų stovis įgijimo metu ir kaina jÄ pilnai tenkino.

Nukentėjusioji Z. Å . paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad garaÅ¾Ä iÅ¡ J. V. 2000-2001 metais įgijo jos sutuoktinis, mano, kad sutuoktinis galėjo sumokėti už garaÅ¾Ä apie 6000 Lt. 2006 m. gruodžio mėn. kreipėsi į J. V. dėl garažo dokumentų, nes reikėjo tvarkytis paveldėjimo dokumentus. J. V. iÅ¡braukė iÅ¡ sÄ rašų jos vyrÄ ir įrašė jÄ bei pasakė, kad reikia mokėti mokesčius už žemę ir sunaudotÄ elektrÄ .

Dėl dokumentų J. V. neklausinėjo, nes juo pasitikėjo. Įgytu garažu galėjo naudotis iš karto ir naudojasi iki šiol, dabartiniu metu jai reikalingas garažas, o ne pinigai už jį. Nukentėjusysis A. Č. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad jam pažįstamas asmuo 2002 m. pasakė, jog pas J. V. yra laisvų garažų. Nuvykęs pas J. V. iš jo 2002 m. nupirko du garažus už 9000 Lt, nes jam pasirodė nebrangu.

Pinigus sumokėjo J. V. ir garažais galėjo naudotis iÅ¡ karto. Mokesčius už garaÅ¾Ä kasmet mokėdavo J. V.. Kai užsimindavo dėl garažų dokumentų, tai J. V. atsakydavo, jog K. tvarko. Å iuo metu jam reikalingi garažai, o ne sumokėti už juos pinigai. Nukentėjusysis V. G. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad jam reikėjo garažo patogioje vietoje, ir 2001 m. už 4600 Lt nupirko garaÅ¾Ä iÅ¡ J. V.. Å iÄ sumÄ J.

V. sumokėjo per kelis kartus. Garažu galėjo naudotis iÅ¡ karto nuo įgijimo ir naudojasi iki Å¡iol. Kai mokėdavo mokesčius už garaÅ¾Ä J. V. vis klausdavo dėl dokumentų, tačiau J. V. tikėjo, nes patikimas žmogus buvo. Garažo stovis ir kaina įgijimo metu jį tenkino. Nukentėjusysis A. K. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad laikraÅ¡tyje įdėjo skelbimÄ , jog pirks garaÅ¾Ä . Jam paskambino pažįstamas Å ., kuris buvo neseniai garažus nupirkęs iÅ¡ J.

V.. Å . sumokėjo 11000 Lt ir nuvyko pas J. V., kuris Å . iÅ¡braukė iÅ¡ sÄ rašų ir įrašė jį. Dėl garažų dokumentų J. V. paaiÅ¡kino, kad projektas daromas. Mokesčius dėl garažų už žemę ir elektrÄ mokėdavo J. V.. Garažais naudojosi iÅ¡ karto po įgijimo ir naudojasi iki Å¡iol. Ä®gydamas garažus pretenzijų Å . neturėjo – juk bÅ«tų nepirkęs. Nukentėjusysis R. D. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje.

Nurodė, kad 2001 m. sužinojo apie garažų statybas iÅ¡ pažįstamų. Jam reikėjo garažo ir jis susitiko su J. V., kuriam per keletÄ kartų už garaÅ¾Ä sumokėjo 4000 Lt. Garažu naudojasi nuo jo pastatymo iki Å¡iol, mokesčius už garaÅ¾Ä mokėdavo J. V.. Pastoviai klausdavo J. V. apie dokumentus, į tai jam atsakydavo, kad dokumentus daro. J. V. visi laikė garažų bendrijos pirmininku. Nukentėjusysis J. Ž. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje.

Nurodė, kad 2001 m. J. V. jam pasiÅ«lė įsigyti garaÅ¾Ä . Nuvykęs iÅ¡sirinko 2 garažus ir J. V. sumokėjo 9000 Lt. Dėl pinigų sumokėjimo jokio lapelio neėmė, manė, kad statybos legalios. Žemės ir elektros mokesčius mokėjo asmeniÅ¡kai J. V.. Garažus įteisinti J. V. žadėdavo vėliau. Garažais naudojosi nuo statybų pabaigos iki Å¡iol, įsigydamas garažus pretenzijų niekam neturėjo. Nukentėjusysis A. K. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje.

Nurodė, kad sužinojęs apie statomus garažus nuėjo pas J. V.. IÅ¡ J. V. nupirko du garažus už 8000 Lt, sumokėjo dalimis per 1 metus. Negavo garažų nuosavybės dokumentų, tačiau pasitikėjo J. V.. Kai tik pastatė garažus iÅ¡ karto galėjo jais naudotis ir naudojasi iki Å¡iol. Mokesčius už žemę ir elektrÄ mokėdavo J. V.. Dėl garažų dokumentų klausdavo J. V., kai ateidavo mokėti mokesčių. Nukentėjusysis V. V. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje.

Nurodė, kad 2005 m. įgijo iÅ¡ J. V. garaÅ¾Ä už 4500 Lt. J. V. parodė, kuris garažas jo, ir jis nuo įgijimo iki Å¡iol garažu naudojasi. Mokesčius už žemę ir elektrÄ mokėdavo J. V. jo darbovietėje, paklaustas apie garažo dokumentus J. V. atsakydavo, jog bus dokumentai. Nukentėjusysis A. U. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad 2005 m. įsigijo garaÅ¾Ä iÅ¡ J. V. už 3700 Lt. Garažas buvo be durų, pinigus sumokėjo asmeniÅ¡kai J.

V.. Už elektrÄ ir žemę mokesčius mokėdavo J. V.. Garažu naudojosi iÅ¡ karto po įsigijimo. J. V. dėl dokumentų neklausdavo, nes buvo pažadėjęs viskÄ sutvarkyti. Nukentėjusysis L. I. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad už įgytÄ garaÅ¾Ä J. V. sumokėjo 5000 Lt dalimis ir garažu naudojasi apie 10 metų. J. V. pažinojo, todėl pinigus mokėjo neimdamas jokių raÅ¡telių. Mokesčius už žemę bei elektrÄ taip pat mokėdavo J.

V.. Paklaustas dėl garažo dokumentų J. V. atsakydavo, kad dokumentai bus. Å iuo metu jam reikalingas garažas, o ne pinigai už garaÅ¾Ä . Nukentėjusysis A. J. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad J. V. jam pasiÅ«lė pasistatyti garaÅ¾Ä . Per kelis kartus J. V. sumokėjo 4000 Lt, mokėjimo dokumentų neturi, nes pasitikėjo J. V.. Garažu pradėjo naudotis iÅ¡ karto po pastatymo ir naudojasi iki Å¡iol. Mokesčius už žemę mokėdavo J.

V.. Å iuo metu jam reikalingas garažas, įsigyjant garažo kokybė ir kaina jį tenkino. Jo nuomone, sumokėtų pinigų J. V. nepasisavino, o iÅ¡leido garažo statybai. Nukentėjusysis A. M. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad J. V., kurį pažinojo nuo vaikystės, jam pasiÅ«lė pasistatyti garaÅ¾Ä . Jis sutiko ir pradėjo dalimis J. V. mokėti pinigus. Už pirmÄ jį garaÅ¾Ä sumokėjo 4000 Lt, už antrÄ jį garaÅ¾Ä 4500 Lt.

Garažais naudojosi iš karto po pinigų sumokėjimo ir naudojasi iki šiol. Mokesčius už garažus mokėdavo asmeniškai J. V., rasdavo ant durų priklijuotus lapelius. Vis domėdavosi, kada bus sutvarkyti garažų dokumentai, tačiau J. V. konkretaus atsakymo neduodavo. Šiuo metu jam reikalingi garažai, jis nepageidauja atgauti sumokėtų pinigų. Įgyjant garažus kaina ir stovis jį tenkino. Nukentėjusysis J. D. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje.

Nurodė, kad J. V. jam pasiÅ«lė įsigyti statomÄ garaÅ¾Ä . Už garaÅ¾Ä dalimis J. V. sumokėjo 4000 Lt, mokėjimo dokumento neturi, nes pasitikėjo J. V.. Pastačius garažus iÅ¡traukė burtus ir nuo 2000 m. pradėjo naudotis garažu ir naudojasi iki Å¡iol. Mokesčius už žemę ir elektrÄ mokėdavo J. V.. Kadangi nesiruošė garažo parduoti, tai J. V. apie dokumentus neklausinėjo. IÅ¡ kitų garažų savininkų žinojo, kad dokumentai tvarkomi. Ä®gyjant garažo kaina jį tenkino.  Nukentėjusysis M.

P. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad jam J. V. pasakė, jog stato garažus, ir pasiÅ«lė garaÅ¾Ä Ä¯sigyti. Jam tiko kaina ir už 4000 Lt iÅ¡ J. V. 2001 m. įsigijo garaÅ¾Ä . Jokio pinigų mokėjimo dokumento neprašė, nes pasitikėjo J. V.. Nuo 2001 m iki Å¡iol naudojasi garažu ir Å¡iuo metu jam tas garažas reikalingas. Mokesčius už garaÅ¾Ä mokėdavo J. V. ir klausdavo, kada bus dokumentai. J. V. atsakydavo, kad bus.

Mano, kad sumokėdamas J. V. 4000 Lt garaÅ¾Ä pasistatė.  Nukentėjusysis J. P. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad garaÅ¾Ä iÅ¡ J. V. įsigijo už 4000 Lt vienas pirmųjų, pinigus sumokėjo J. V. per 1 kartÄ . Po sumokėjimo iÅ¡ karto galėjo naudotis garažu ir juo naudojasi apie 10 metų. Garažo dokumentais pradėjo domėtis kai mirė sutuoktinė. Tada paaiÅ¡kėjo, kad nėra garažo dokumentų, J. V.

žadėjo surasti kitus architektus. Kasmetinius mokesčius už garaÅ¾Ä mokėdavo J. V., ir pastarasis vis žadėdavo sutvarkyti garažo dokumentus. Ä®gijimo metu garažo kaina ir kokybė jį tenkino. Nukentėjusysis V. R. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad J. V. jam pasiÅ«lė dalyvauti įsirengiant garažus vietoje sandėlių. Jis sutiko ir J. V. per kelis kartus sumokėjo 4000 Lt. Matydavo, kaip kyla garažų sienos.

Kai tik baigė mokėti pinigus, tai iš karto galėjo naudotis garažu ir juo jau naudojasi apie 10 metų. J. V. mokėdavo tik žemės mokestį, nes elektros neturi įsirengęs. Kadangi garažo nesiruošė parduoti, tai dokumentų iš J. V. nereikalavo, tik kartais paklausdavo. J. V. pasitikėjo, šiuo metu jam reikalingas garažas. Nukentėjusysis V. R. paaiškino, kad nuo ieškinio šioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad iš bendradarbių sužinojo apie statomus garažus.

Kreipėsi į J. V. dėl garažo ir jam 2000 metais per 2 kartus sumokėjo 4000 Lt. Garažu galėjo naudotis iÅ¡ karto po įsigijimo ir juo naudojasi iki Å¡iol. Mokesčius už žemę ir elektrÄ mokėdavo J. V., Å¡iuo metu jam reikalingas garažas. Nuo 2000 m. nesidomėjo garažo teisniais dokumentais, nes neketino garažo parduoti. Tik 2010 metais sužinojo, kad garažai neįteisinti. Mokėdamas pinigus buvo įsitikinęs, kad statyba legali, todėl J. V. apie garažo dokumentus neklausinėjo.

Ä®gijimo metu dėl garažo kokybės pretenzijų niekam neturėjo, pirkimo kaina buvo reali.   Nukentėjusysis S. M. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad apie statomus garažus sužinojo 2000 m., nes dukra ir žentas jau statėsi. Vėliau sužinojo, kad vienam žmogui nebereikia garažo, ir jam patarė kreiptis į J. V.. J. V. jam davė to asmens duomenis ir jis iÅ¡ B. už 4450 Lt nupirko garaÅ¾Ä . Pinigus B. mokėjo J.

V. akivaizdoje. J. V. jam žadėjo, kad pasibaigus statyboms sutvarkys visus dokumentus. GaraÅ¾Ä iÅ¡ B. pirko 2004 metais, J. V. tikėjo, nes pažinojo. Mokesčius už garaÅ¾Ä mokėjo J. V.. Dėl statybos pretenzijų niekam neturėjo, niekas jam netrukdė garažu naudotis. Å iuo metu jam reikalingas garažas, o ne pinigai už jį. Nukentėjusysis V. G. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad jį asmuo suvedė su J. V. dėl galimybės pasistatyti garaÅ¾Ä .

Už garaÅ¾Ä J. V. sumokėjo 4000 Lt ir nuo 2002 m. naudojosi garažu. Kai klausdavo J. V. dėl garažų įregistravimo, jam atsakydavo, kad dokumentai ruoÅ¡iami. Kiekvienais metais J. V. mokėdavo žemės mokestį. Dėl statybos pretenzijų niekam neturėjo, niekas jam netrukdė garažu naudotis. Å iuo metu jam reikalingas garažas, o ne pinigai už jį.  Nukentėjusysis B. S. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad garaÅ¾Ä už 4000 Lt įsigijo gal 2006 m. iÅ¡ asmens, savininkus perrašė pas J.

V.. Garažu naudojasi nuo 2006 m., pinigus garažo pardavėjui sumokėjo ne prie J. V.. Mokesčius už žemę ir elektrÄ mokėjo J. V., tačiau dabar nebemoka. Nuo 2007 m. kreipdavosi pas J. V. dėl garažo dokumentų, vis buvo žadama dokumentus sutvarkyti ateityje. Dabartiniu metu jam reikalingas garažas.  Nukentėjusysis A. G. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad 2005 m. iÅ¡ J. V. įsigijo garaÅ¾Ä , į J. V. nurodytÄ sÄ skaitÄ pervedė 4000 Lt.

Garažo dokumentais nesirÅ«pino, garažu naudojasi ir dabartiniu metu. Pretenzijų dėl garažo kainos įsigyjant neturėjo, niekas netrukdė naudotis garažu. Elektra garaže neįvesta, už žemę mokesčių nemokėjo. Nukentėjusioji S. N. paaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio turtinės dalies ( 8000,00Lt) Å¡ioje byloje atsisako, nes savo interesus gina civilinėje byloje. Nurodė, kad garaÅ¾Ä vienas pirmųjų iÅ¡ J. V. įsigijo jos sutuoktinis už 4000 Lt ar 4500 Lt. Jos sutuoktinis mirė 2003-07-30, tai nuo to momento garažu naudojasi jos duktė.

Mokėdavo mokesčius J. V. už žemę ir už elektrÄ . Garažo įsigijimo metu kaina ir kokybė tenkino, Å¡iuo metu jai reikalingas garažas. Ne vienÄ kartÄ klausė J. V. dėl garažo dokumentų, jai atsakydavo, kad architektas nebaigia ar kas kitas. Po sutuoktinio mirties J. V. jÄ perrašė garažo savininke. Mano, jog dėl to, kad tai ilgai neturi garažo nuosavybės dokumentų, jai padarytÄ 2000 Lt dydžio neturtinė žala. Liudytoja V. V. paaiÅ¡kino, kad esanti notarė ir 2005 m. birželio mėn. patvirtino sutartį, kuria J.

V. pardavė sandėlius J. R.. Jai pardavėjai neminėjo, kad vietoj sandėlių jau stovi garažai. Visi pateikti dokumentai rodė, kad už 1500 Lt parduodami sandėliai, apie tai, kad ten garažai, sužinojo tik gavusi ieÅ¡kinį. Liudytoja G. K. paaiÅ¡kino, kad ji su sÅ«numi garaÅ¾Ä pirko iÅ¡ L. 2008 m. už 17500 Lt. Pinigus L. sumokėjo bÅ«nant pas J. V.. J. V. iÅ¡braukė iÅ¡ sÄ rašų L. ir įrašė juos. J. V. pasakė, kad garažo dokumentai greitai bus, tai ir nebeklausinėjo daugiau.

Mokesčius už žemę ir elektrÄ mokėdavo J. V.. Perkant garažo stovis juos tenkino, garažu naudojasi nuo 2008 m. Liudytojas A. V. paaiÅ¡kino, kad garažų statybos laikotarpiu dirbo Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijoje statybų priežiÅ«roje ir jo pareigos buvo naujų statybų kontrolė. Jis netikrino J. V. garažų statybos, nes nežinojo, ar vykdomos statybos. Yra girdėjęs, kad dėl projektavimo buvo nesklandumai, tačiau konkrečių skundų nebuvo, todėl jis nesidomėjo.

Liudytoja D. D. paaiÅ¡kino, kad esanti savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir paveldosaugos skyriaus vedėja. Å iuo metu parengtas detalusis planas, pakeista paskirtis ir garažams iÅ¡duotas projektas bei 2011-11-25 iÅ¡duotas leidimas, galima įteisinti savavaliÅ¡kas statybas iki 2013 metų. Garažų statybos metu dirbo vyr. architekte ir buvo kažkÄ girdėjusi apie nelegalias statybas. K. ruošė projektÄ , tačiau galutinio rezultato nematė. Leidimas rekonstrukcijai turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas apie 2000 m. ir leidimÄ turėjo iÅ¡duoti Panevėžio apskritis.

Leidimus savivaldybė iÅ¡duoda nuo 2003 ar 2004 m. Kreiptis dėl leidimo galima tik turint projektÄ , iki 2011 m. dėl leidimo garažams niekas nesikreipė. Å iuo metu parengtas projektas, kad sandėliai nugriauti ir rengiami garažai ant buvusių sandėlių pamatų. Mano, kad dėl dokumentų tvarkymosi kreipėsi J. V.. K. su eskizais pas jÄ kreipėsi konsultacijų gal prieÅ¡ 5-7 metus. J. V. domėjosi, ar dirba K. ir ar galima paspartinti tÄ procesÄ . Nežino, dėl kokių priežasčių K.nebaigė projekto.   Liudytoja R.

B. paaiÅ¡kino, kad esanti VÄ® „Registrų centras“ darbuotoja. 2011-02-28 buvo gautas J. R. praÅ¡ymas pamatuoti statinius. Matuojant jai pateikė senÄ jÄ inventorinę knygÄ , ten buvo sandėliai, o ji matavo garažus. Matuojant nuosavybės dokumentai jai nereikalingi, prieÅ¡ matuojant ji įspėja klientus, kad įregistruojant bus reikalingi visi dokumentai –projektai, leidimai, pažymos. Liudytojas J. R. paaiÅ¡kino, kad esÄ s kaltininko sesers vyras, ir nurodė, kad garažų statybos buvo pradėtos 2001 m.

IÅ¡ pradžių statybas vykdė UAB (duomenys neskelbtini) kurios direktorius jis buvo, tačiau įmonė bankrutavo. Jis surinko darbuotojus su patentais, kurie ir baigė garažų statybas. Žinojo, kad statybų metu nebuvo projekto ir statybų leidimo. 2005-2006 metais jis nupirko sandėlius tikslu pabaigti projektavimus ir įforminti garažus. Nežino, kodėl K. nebaigė projekto, tačiau projektÄ baigė B.. IÅ¡ pradžių su K. bendravo J. V., vėliau jis, tačiau projekto K. nebaigė. Visi dokumentai dėl garažų įteisinimo pateikti Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Ä®sigydamas sandėlius neturėjo tikslo apgauti žmonių, nes žmonės visÄ laikÄ be kliūčių naudojosi garažais.  Liudytojas V. K. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių į jį kreipėsi J. R., kad padarytų vietoj paÅ¡iÅ«rių garažų projektus. Pradėjo projektuoti vieno korpuso garažus, po to Å¡ablono principu pradėjo projektuoti ir antrÄ garažų korpusÄ . Vėliau pastatų bendrasavininkai pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl bendro įvažiavimo į konservų gamyklÄ ir garažus bei buvo bandoma padaryti atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ garažus.

Vėliau J. R. jį informavo, kad garažų statytojai pageidauja įsirengti automobilių servisus. Projektavimo sÄ lygos buvo iÅ¡imtos  kaip lengvųjų automobilių garažai, o projektuojant servisus jau yra ypatingi statiniai, nauji reikalavimai ir tai buvo kliÅ«tis jam tęsti projektavimÄ . J. R. jam aiÅ¡kino, kad statytojai pageidauja užsiimti automobilių remontu. Jis nenorėjo prisiimti atsakomybės projektuojant servisus, nes to nebuvo projektavimo sÄ lygose, o servisams keliami kitokie reikalavimai lyginant su paprastais garažais.

Jis projektavo pagal žodinį susitarimÄ , raÅ¡ytinė sutartis nebuvo sudaryta, nes nebuvo aiÅ¡kus galutinis rezultatas. Garažų –servisų statybos iniciatoriai buvo patys statytojai, o ne J. R. ar J. V.. Jis jau vienus garažus buvo projektavęs, tačiau tie garažai nebuvo įteisinti, tai nenorėjo vėl prisidirbti. Kadangi nebaigė darbo, tai ir neprašė už nebaigtÄ darbÄ atsiskaityti. PrieÅ¡ pradedant projektuoti žinojo, kad sandėliai priklauso J. V.. IÅ¡ esmės darbo nebaigė dėl antro garažų korpuso, nes jam dėl statytojų pageidavimų buvo siÅ«loma projektuoti garažus –servisus.

Jei bÅ«tų padaręs projektÄ kaip priklauso garažams, o savininkai bÅ«tų pastatę kitaip, tai priduodant statytojai bÅ«tų kalti, bet jis negalėjo projektuoti kaip statytojai pastatė, nes jam tektų atsakomybė. J. V. jo klausinėdavo, kada baigs darbus. Jis tikėjosi rasti įstatymuose spragų, kad bÅ«tų galima padaryti garažus pagal statytojų norus. Daug garažų nepriduotų, statytojai jais naudojasi, garažus eksploatuoja ir dabar. Vieni įsirengė apžvalgos duobes, kiekvienas pagal poreikius įsirenginėjo duris, spynas, grindis.

Darbų vilkinti ir žmonių apgaudinėti jo neprašė nei J. R., nei J. V.. Kaltinamasis J. V. kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad jis 2000 m. iÅ¡ bankrutuojančio konservų fabriko nupirko 2 sandėlius. Jam pačiam buvo reikalingas garažas, todėl nutarė įgytus sandėlius perdaryti į garažus. 2000 metais buvo paskelbta rajoniniame laikraÅ¡tyje, kad norintys statytis ir įsigyti garažus turėtų kreiptis telefonu pas jį patį. Jis dirbo netoli bÅ«simos garažų vietos ir po paskelbimo per pirmÄ mėnesį dėl garažų į jį kreipėsi 15 žmonių.

Asmenų įneÅ¡tų pinigų apskaitÄ nutarė vesti jis. 2000 metų rudenį pirmas 26 vietų garažų korpusas buvo baigtas. Buvo padaryta sÄ mata, kad garažas pirmame korpuse kainuos 4000 Lt be durų ir be duobės. Visiems garažų savininkams tokia kaina tiko. Garažų statybas vykdė UAB (duomenys neskelbtini) kuriai vadovavo J. R.. J. R. įsipareigojo prisiimti atsakomybę už garažų statybÄ , o jis pateikė sandėlių nuosavybės dokumentus bei bei žemės sklypo nuomos sutartį.

Žmonės, kurie statėsi garažus, jam pinigus įneÅ¡davo dalimis –kai kas ir per 21 kartÄ . Kai baigėsi statybos pirmame garažų korpuse, buvo traukiamai burtai-kam koks garažas atiteks. Jis nesutinka su kaltinimu, kad garažus pardavė žmonėms, o paskui perpardavė kitam asmeniui. Yra daug neapklaustų asmenų, kurie pradžiÄ padarė, o paskui savo garažus pardavė kitiems asmenims. Jis pas save iÅ¡braukdavo senuosius savininkus ir įraÅ¡ydavo naujus, nes reikėdavo priminti apie įnaÅ¡us ir mokėti už elektrÄ .

Mano neužvaldęs svetimo turto, o kai kurie asmenys 10 metų naudojasi garažais ir nemoka už žemę ir elektrÄ . Kiekvienas statytojas jam davė pinigus, o jis tuos pinigus perduodavo statybininkams, kad atliktų darbus. Žmonėms buvo aiÅ¡kinama, kad kai bus pabaigti statyti garažai, bus įkurta bendrija. Dėl garažų kokybės statybos metu niekas pretenzijų nereiÅ¡kė, tačiau nepavyko garažų įteisinti, o dabar toks įteisinimas turėtų bÅ«ti visų bendras reikalas. 2011 metais padarytas projektas, gautas leidimas statybai, civilinė byla dėl garažų įteisinimo nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme.

Nukentėjusieji nurodė teisingas pinigų sumas, kurias jam perdavė, tik B. M. nurodė perdavęs mažesnę sumÄ nei iÅ¡ tikrųjų perdavė.Garažų projektÄ iÅ¡ pradžių ruošė K.. Jis nesirengė bÅ«ti garažų bendrijos pirmininku, tačiau rinko iÅ¡ statytojų pinigus, jei pritrÅ«kdavo statybininkams. K. daug kartų skambino, tačiau pastarasis projekto iki galo nepadarė. Å iai dienai tie garažai yra nelegali statyba, tačiau garažams nugriovimas negresia. Garažų statybas vykdė J.

R., ir iš statytojų surinktus pinigus jis perduodavo J. R., kuris pasirašydavo, kad gavo pinigus. Šiai dienai dėl garažų statybos patyrė 5000 Lt nuostolių. Būtų uždirbęs, jei garažus būtų statęs iš paskolos, o pakui pardavinėjęs. O šiuo atveju iš statytojų buvo renkami pinigai garažų statybai, bet užtruko su garažų įteisinimo darbais.    Dabartiniu metu garažų įteisinimui trūksta suderinimo su elektros tinklais. Prieš 10 metų niekas neprieštaravo, kad elektros energijos tiekėjas būtų konservų gamykla, Dabartiniu metu J.

R. iÅ¡siėmęs sÄ lygas iÅ¡ elektros tinklų ir sutarta, kad už projektÄ sumokės J. R.. Tačiau kiekvienas garažo savininkas turėtų iÅ¡sipirkti elektros galiÄ , kokiÄ pageidauja garaže turėti. Sandėlius jis nupirko iÅ¡ konservų gamyklos už 39000 Lt, o kai rinko pinigus garažų statybai jau žinojo, kad garažus statys J. R. įmonė. J. R. buvo padaręs garažų sÄ matÄ , nes prieÅ¡ingu atveju jis nebÅ«tų žinojęs, kokias pinigų sumas rinkti iÅ¡ statytojų. Niekada nevengė atsakomybės dėl to, kad nesutvarkyta garažų dokumentacija.

Žmonėms, kurie domėdavosi garažų įteisinimu, sakydavo, kad reikia spausti K. dėl greitesnio projekto padarymo. J. R. įsipareigojo įteisinti garažus, todėl sandėlius jam 2005-06-07 pardavė. Teisiškai pardavė sandėlius, bet ten jau buvo garažai. J. R. privalėjo rūpintis pastatų įteisinimu, ir dėl to su J. R. sudarė sutartį. Šiuo metu visi garažų savininkai eksploatuoja garažus ir jais naudojasi, tačiau jais negali disponuoti. Tačiau šiai dienai jau yra pasikeitę 19 garažų savininkų lyginant su tais, kurie jam mokėjo pinigus.

Jo nuomone, dabartiniams garažų savininkams įteisinimo neapsunkina faktas, kad jis sandėlius pardavė J. R., nes dar prieÅ¡ statybas buvo susitarimas, kad už statybas ir projektinę dokumentacijÄ atsakingas J. R.. Skelbime dėl garažų statybos buvo nurodyti jo ir J. R. telefonai ir nurodyta, kad norintys statytis garažus tais telefonais gali kreiptis. IÅ¡ nukentėjusiųjų gauti pinigai buvo panaudoti garažų statybai. Po pastatytų garažų perdavimo žmonėms nė vienas jam pretenzijų nereiÅ¡kė.

Už tai, kad rinko iš statytojų pinigus, o po to mokesčius, jokio atlyginimo negaudavo. Parduodamas sandėlius J. R. notarei nepasakė, kad vietoj sandėlių stovi garažai. Šiuo metu vienintelė kliūtis garažams įteisinti yra elektra, ir tai bus sutvarkyta per 2 mėnesius.   Iš pirkimo pardavimo sutarties ( 2 t., b. l. 190) matyti, kad J. V. iš UAB (duomenys neskelbtini) 2000-04-04 įsigijo sandėlius 5F1 p ir 6F1p, esančius (duomenys neskelbtini), už 30000 Lt. Iš 2010 m. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (1 t., b. l. 18-24) matyti, kad sandėliai 5F1 p ir 6F1p, esantys (duomenys neskelbtini) A.

R., tebėra registruoti kaip sandėliai.              Iš 2010-12-03 apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) A. R. yra du mūriniai garažų korpusai – 1-me korpuse 26 garažai, 2-me korpuse 24 garažai ( 1 t., b. l. 35-40).              Iš pirkimo pardavimo sutarties ( 1 t., b. l.

45) matyti, kad 2005-06-07 J. V. ir O. V. J. R. pardavė sandėlius 5F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) . Šioje sutartyje nurodyta, kad sandėlių adresas iš (duomenys neskelbtini) pakeistas į (duomenys neskelbtini).              Iš valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto ( 1 t., b. l.

86) matyti, kad skyrius neturi duomenų apie pastatytus garažus, esančius (duomenys neskelbtini)                  IÅ¡ dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad R. S. pateikė 2002-11-12 J. V. suraÅ¡ytÄ raÅ¡telį, kad R. S. sumokėjo 5100 Lt garažo statybai ( 1 t., b. l. 154-155); Z. S. pateikė raÅ¡telį, iÅ¡ kurio matyti, kad Z. S. sumokėjo 4500 Lt garažo statybai ( 1 t., b. l. 176-177); R. D. pateikė raÅ¡telį, kuriuo praÅ¡o priimti į garažų bendrijÄ ir perduoda J.

V. 3000 Lt ( 1 t., b. l. 195-196); R. K. pateikė raÅ¡telius, raÅ¡ytus J. V., kad Å¡is paėmė garažo statybai 4500 Lt ( 2 t., b. l. 6-12); V. K. pateikė 2001-11-30 pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ A. Å . nupirko garaÅ¾Ä , o 4600 Lt už garaÅ¾Ä A. Å . jau buvo įnešęs į garažų bendrijos kasÄ ( 2 t., b. l. 33, 34); V. V. pateikė raÅ¡telį, jog garažo statybai įnešė 4500 Lt ( 2 t., b. l. 92, 93); A. M. pateikė pažymas, kuriose pažymima, kad jis už garažus atsiskaitęs ( 2 t., b. l. 114, 115, 116);

J. P. pateikė raÅ¡telį, kad J. V. dėl garažo statybos perdavė 4000 Lt ( 2 t., b. l. 132, 133); A. G. pateikė sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad jis J. V. už garaÅ¾Ä pervedė 4000 Lt ( 2 t., b. l. 140, 141).              IÅ¡ dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. B. pateikė J. R. praÅ¡ymÄ atlikti kadastrinių duomenų tikslinimÄ ir kadastrinės bylos sudarymÄ adresu (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kadastrinių matavimų bylos matyti, kad nurodytu adresu yra sandėliai ( 1 t., b. l. 94, 95, 99-110).    IÅ¡ dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V.

K. pateikė paraiÅ¡kÄ projektavimo sÄ lygoms gauti bei projektavimo sÄ vado kopijÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad buvo numatyta pastatyti du korpusus garažų ( 1 t., b. l. 118-122).                  IÅ¡ kratos protokolo matyti, kad iÅ¡ J. V. iÅ¡imti lapai, juose stojančiųjų į kooperatyvÄ sÄ raÅ¡ai, pastabos apie iÅ¡leistus pinigus statyboms, garažų statybai perduoti pinigai J. R., sÄ raÅ¡ai nuo 2002 m. iki 2009 m. su garažų naudotojų elektros skaitiklių parodymais ( 2 t., b. l. 149-185).

               IÅ¡ leidimo statyti naujÄ statinį ( 5 t., b. l. 148) matyti, kad leidžiama statyti naujus statinius Garažus Nr. 1 ir Nr. 2, leidžiama griauti Sandėlius 1F1/p ir 2F1/p, statyba ir griovimas tuo pačiu adresu-(duomenys neskelbtini) Garažų statyba ir sandėlių griovimas leidžiami pagal R. B. parengtÄ projektÄ Nr. 053-2011-10 ( 5 t., b. l. 149).                           Dėl J. V. veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimoJ.

V. iÅ¡teisintinas pagal LR BK 182 str. 2 d., nes, teismo nuomone, jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. LR BK 2 str. 4 d. nustato, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nuskaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis –baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ privalomų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.   LR BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.     Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti, sukčiavimas gali bÅ«ti padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.

Apgaulės konstatavimui kaltininko veiksmuose bÅ«tina nustatyti, kad jis iÅ¡kreipė objektyviÄ tiesÄ , turėjo tikslÄ suklaidinti nukentėjusįjį ir veikė tyčia – suvokė, kad sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . J. V. kaltinamas, kad jis be statybos leidimo ir projekto sandėlius perstatęs į garažus, garažų neįregistruodamas bei neužtikrindamas nuosavybės teisės įgyvendinimo, apgaule, asmenims nežinant, kad pastatai registruoti kaip sandėliai, garažus pardavė, savo naudai iÅ¡ 37 nukentėjusiųjų įgydamas svetimo turto už 222600 Lt.

Nagrinėjamu atveju J. V. veikoje nėra apgaulės ir nusikalstamos veikos dalyko – svetimo turto už 222600 Lt įgijimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. V. su J. R. vykdė nelegaliÄ statybÄ â€“ vietoje sandėlių statė garažus, ir garažų statybai J. V. rinko pinigus iž žmonių, žadėdamas pastatyti garažus. J. V. neneigė, kad iÅ¡ visų pirmųjų savininkų galėjo surinkti 222600 Lt, tačiau už Å¡iÄ sumÄ buvo pastatyti garažai ir perduoti pinigus sumokėjusiems asmenims naudojimuisi.

Visi nukentėjusieji atsisakė civilinių ieškinių ir nurodė, kad jiems reikalingi garažai, o ne sumokėti už garažus pinigai, savo interesus jie gina Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl garažų įteisinimo. Tik S. N. mano, kad J. V. jai turėtų atlyginti 2000 Lt neturtinės žalos, nors ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atsisakė. Visi nukentėjusieji patvirtino, kad už J. V. sumokėtus pinigus gavo garažus, kad įgytais garažais patenkinti, jais galėjo naudotis be trukdžių iš karto po įgijimo, įgyjant garažus pretenzijų J.

V. dėl kokybės ir kainos neturėjo, visi nukentėjusieji garažais naudojasi dabartiniu metu. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime kaip nukentėjusieji nurodyti visi dabartiniai garažų valdytojai. Tačiau dalis pirminių garažų savininkų garažus yra pardavę kitiems asmenims, o J. V. tik iÅ¡ sÄ siuvinio iÅ¡braukė pirminius savininkus ir įrašė naujuosius. Bent jau logine kaltinimo prasme nukentėjusieji turėtų bÅ«ti pirminiai savininkai, iÅ¡ kurių J. V. tiesiogiai rinko pinigus.

Nukentėjusieji J. M., P. S. Å ., A. D., A. K., D. S., V. K., A. K., S. M. ir B. S. garažus įgijo ne iÅ¡ J. V., o iÅ¡ kitų asmenų, ir pinigus už garažus jie sumokėjo ne J. V., o garažų pardavėjams. J. V. savo sÄ siuvinyje tik perraÅ¡ydavo savininkus. Pinigus J. V. už garažus mokėjo nukentėjusiųjų Z. Å . ir S. N. sutuoktiniai, tačiau sutuoktinės nukentėjusiomis nurodytos nepateikus paveldėjimÄ pagrindžiančių dokumentų. J. V. kaltinamas garažų pardavimu apgaulės bÅ«du 2000-2002 metais, tačiau beveik visi vėlesnieji (antrieji) garažų savininkai garažus įgijo žymiai vėliau -2004-2011 metais (tik vienas garažas perparduotas 2001 m.).

 IÅ¡ kaltinimo sunku suprasti, kokiu bÅ«du naudodamas apgaulę J. V. įgijo 222600 Lt iÅ¡ nukentėjusiųjų, jei už surinktus pinigus pastatė garažus ir juos perdavė nukentėjusiesiems, kurie jokių pretenzijų J. V. dėl garažų kainos ir kokybės, iÅ¡skyrus teisinę registracijÄ , neturi. Juk juridinės garažų nuosavybės Å¡iuo metu neturi nei nukentėjusieji, nei J. V., nei J. R., tačiau visi nukentėjusieji netrukdomai įgyvendina faktinį garažų valdymÄ .   Prokuroro manymu, apgaulė pasireiÅ¡kė ir tuo, kad J.

V. garažus, kaip priklausė neįteisinęs nuosavybės nukentėjusiųjų vardu, pardavė J. R., tačiau iš pirkimo pardavimo sutarties ( 1 t., b. l.

45) matyti, kad J. V. ir O. V. J. R. pardavė už 1500 Lt ne garažus, o sandėlius 5F1p ir 6F1p, kurių ten jau nebebuvo. Dėl tokio sandorio pretenzijas J. V. galėjo reikÅ¡ti J. R., kuris nusipirko neegzistuojantį turtÄ . Toks nugriautų sandėlių pardavimas negalėjo įtakoti garažų naudotojų teisės valdyti ir naudotis garažais, ir neapsunkina garažų įteisinimo Å¡iuo metu. Tokiu sandoriu nebuvo bandoma apgauti nukentėįusiuosius, o sandoris atrodo logiÅ¡kas siekiant pavesti atlikti garažų įteisinimÄ vienam asmeniui, nes dar 2000-06-01 J.

V. ir J. R. pasirašė sutartį ( 3 t., b. l. 53), pagal kuriÄ J. R. įsipareigojo atlikti dviejų mÅ«rinių sandėlių remontÄ ` (duomenys neskelbtini), parengti projektinę dokumentacijÄ , baigus statybas pasiraÅ¡yti objekto užbaigimo ir tinkamumo eksploatacijai aktuose, sutvarkyti aplinkÄ po statybų ir pan.             Teismas sutinka su nukentėjusiųjų pastebėjimais, kad juos J. V. iÅ¡ dalies pagavo – žadėjo pastatyti garažus ir teisiÅ¡kai atlikti garažų registracijÄ , tačiau ne visus pažadus įvykdė – garažus pastatė ir perdavė juos naudojimuisi, tačiau neatliko garažų teisinės registracijos.

Tokia apgaulė – pažadų nevykdymas- tinkamas pagrindas civilinei atsakomybei taikyti, tačiau nėra apgaulė BK 182 str. vartojamos apgaulės prasme. J. V. vykdė nelegalias statybas, todėl tikriausiai pažeidė Statybos, Teritorijų planavimo įstatymus, CK nuostatas ir gal bÅ«t kitus įstatymus, tačiau nelegalių statybų vykdymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. J. V. nesislapstė ir nevengė nukentėjusiųjų, ilgÄ laikÄ rinko iÅ¡ nukentėjusiųjų mokesčius už elektrÄ ir žemę, ir Å¡iuo metu yra atsakovas Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje.

J. V. netesėjo pažado atlikti pastatytų garažų teisinę registracijÄ , tačiau toks pažado netesėjimas, kuris nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar ) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis. J. V. neatliko veiksmų, kurie galėjo apsunkinti nukentėjusiųjų galimybes atgauti sumokėtus pinigus civillinio proceso tvarka, ar veiksmų, kurie neleido ar trukdė pradėti žymiai anksčiau ginti savo pažeistas turtines teises.

PrieÅ¡ingai, J. V. neneigė surinkęs iÅ¡ pirmųjų garažų statytojų kaltinime nurodytÄ pinigų sumÄ , ir garažų valdytojams galėtų iÅ¡raÅ¡yti naujus skolos raÅ¡telius, jei pirminius pastarieji yra pametę. Tačiau nė vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų neiÅ¡reiÅ¡kė noro susigrÄ Å¾inti už garažus sumokėtus pinigus, tačiau visi nurodė, kad jiems reikalingi bÅ«tent garažai, kuriuos dabartiniu metu valdo. Prokurorė nurodo, kad J. V. apgaulę užvaldant svetimÄ turtÄ Ä¯rodo 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J.

V. ir O. V. pardavė nebeegzistuojančius sandėlius J. R.. Tačiau Å¡iuo sandoriu J. V. jokio turto neužvaldė, surinktus iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigus J. V. jau buvo iÅ¡leidęs atsiskaitymui su J. R. už pastatytus garažus ( 3 t., b. l. 49), o pastatytus garažus buvo perdavęs pirminių savininkų valdymui. Akivaizdu, kad tarp J. V. ir jam pinigus už garažų statybÄ sumokėjusių asmenų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, ir ginčas tarp J. V. ir nukentėjusiųjų asmenų gali bÅ«ti iÅ¡spręstas dviem bÅ«dais - civilinio proceso tvarka susigrÄ Å¾inant J.

V. sumokėtas lėšas arba bandant įteisinti garažų nuosavybę ( pastaruoju bÅ«du nukentėjusieji ir stengiasi įgyti garažus).    Prokurorė baigiamojoje kalboje nurodo, kad J. V. ir toliau pardavinėjo garažus, nors juos jau buvo pardavęs J. R., nes pas jį kreipdavosi pirmieji asmenys, pasistatę garažus, ir garažus parduodavo kitiems asmenims. J. V. iÅ¡ sÄ siuvinio iÅ¡braukdavo esamo savininko pavardę ir įraÅ¡ydavo naujo savininko pavardę. Tokie teiginiai vertinami kritiÅ¡kai, nes J.

V. garažų J. R. nepardavė, kitiems asmenims nepardavinėjo, pinigų niekas už garažus dar kartÄ J. V. nemokėjo (pardavėjas ir pirkėjas atsiskaitydavo tarpusavyje). Garažų pirkėjai, tokiu bÅ«du norėdami įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ , elgėsi neapdairiai, nors ir teigė supratę, kad J. V. ne notaras. J. V. nurodė, kad jam buvo bÅ«tina žinoti apie garažų savininkų pasikeitimÄ , nes reikėdavo mokėti žemės ir kitus mokesčius. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti sukčiavimÄ , nepakanka susitarimo tarp kaltininko ir nukentėjusiųjų nevykdymo.

Teismo nuomone, apgaulėje baudžiamosios atsakomybės prasme iÅ¡ karto turėtų bÅ«ti ketinimas to susitarimo nevykdyti. Nagrinėjamu atveju ketinimo apgauti nukentėjusiuosius J. V. neturėjo, nes bandė pradėti statybas turint garažų projektÄ . PrieÅ¡ statybų pradžiÄ J. V. sudarė susitarimÄ dėl statybų su J. R., o pastarasis kreipėsi dėl projekto į V. K., kuris ir buvo pradėjęs projektuoti garažų korpusus. Projektavimo eigoje J. R. V. K. informavo, kad garažų statytojai pageidauja garažuose įsirengti automobilių servisus.

Kaip parodė liudytojas V. K., jis projektavimo darbų nebaigė bÅ«tent dėl statytojų pageidavimo suprojektuoti automobilių servisus. V. K. J. V. nuolat klausinėdavo, kada baigs darbus, taip pat V. K. patvirtino, kad J. V. su J. R. jo neprašė darbų vilkinti ar apgaudinėti garažų valdytojus. Liudytoja D. D. nurodė, kad garažų statybos metu dirbo vyr. architekte, o V. K. su eskizais pas jÄ kreipėsi konsultacijų gal prieÅ¡ 5-7 metus. Liudytoja nurodė, kad J. V. domėjosi, ar dirba V. K. ir ar galima paspartinti projektavimo procesÄ .

Dė dabartinės situacijos D. D. nurodė, kad Å¡iuo metu dėl garažų parengtas detalusis planas ir pakeista žemės paskirtis, padarytas projektas ir 2011-11-25 iÅ¡duotas statybai leidimas, o savavaliÅ¡kas statybas galima įteisinti iki 2013 metų.           Įvertinus liudytojų V. K., J. R., D. D., kaltinamojo J. V. parodymus galima daryti iÅ¡vadÄ , kad J. V. nuo garažų statybos pradžios nesiekė suklaidinti nukentėjusiųjų tokiu bÅ«du, kad nukentėjusieji niekada neįgytų nuosavybės teisės į garažus, už kuriuos sumokėję pinigus.

J. V. ir J. R. garažų statybos pradžioje nepavyko surasti asmens, kuris paruoÅ¡tų statybos projektÄ , todėl nebuvo gautas leidimas statybai, o pati garažų statyba virto nelegalia statyba. Tačiau dėl nelegalios statybos kalti asmenys yra žinomi, ir nukentėjusieji savo teises gali ginti civilinio proceso tvarka.  J. V. kaltinamas įgijęs apgaule savo naudai svetimo turto už 222600 Lt, tačiau Å¡is teiginys nepagrįstas teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. J. V. sandėlius, kurių vietoje pastatyti garažai, įgijo už 30000,00 Lt ( 2 t., b. l. 190).

IÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ bylÄ nėra galimybės nustatyti, ar J. V. pasiliko kaip savo uždarbį dalį lėšų iÅ¡ visos garažų statybai surinktos lėšų sumos, ir jei pasiliko, tai kokiÄ dalį. J. V. nurodė, kad Å¡iai dienai garažų statybos jam atnešė 5000 Lt dydžio nuostolį. J. V. ir J. R. pasirašė raÅ¡tÄ ( 3 t., b. l. 49), kad tarpusavyje už garažų statybÄ pagal paskaičiuotÄ darbų samatÄ atsiskaitę ir pretenzijų neturi. Nėra duomenų, koks sÄ matos dydis, tačiau tikėtina, kad J.

V. su J. R. garažus pastatė už mažesnę lėšų sumÄ nei surinko, nes kitaip nebÅ«tų loginės paskatos imtis garažų statybos. Tačiau nukentėjusieji dėl garažų kainos J. V. pretenzijų nereiÅ¡kė ir dalis nukentėjusiųjų patvirtino, kad pagal tuo metu rinkoje buvusias kainas garažus įgijo gana pigiai. Todėl J. V. pelno dalies iÅ¡ garažų statybos negalima nustatyti, be to, jis kaltinamas ne dalies, o visų lėšų, surinktų garažų statybai, įgijimu iÅ¡ nukentėjusiųjų apgaulės bÅ«du.

Tačiau iÅ¡tyrus įrodymus akivaizdu, kad J. V. iÅ¡ nukentėjusiųjų surinktas lėšas ne įgijo apgaulės bÅ«du, o panaudojo garažų statybai, ir pastačius garažus juos perdavė nukentėjusiųjų naudojimui ir valdymui.                Teismo nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. V. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, vertintinos apkaltintojo asmens naudai.

Tarp kaltinamojo J. V. ir nukentėjusiųjų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, ir J. V. nėra atlikęs veiksmų (panaudojęs apgaulės), dėl kurių nukentėjusieji (kreditoriai) būtų praradę galimybę įgyvendinti savo turtines teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.               Dėl ieškinių              Procesas dėl nukentėjusiųjų ieškinių nutrauktinas, kadangi visi nukentėjusieji, išskyrus S. N., atsisakė ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji S. N. posėdžio metu atsisakė ieÅ¡kinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau mano, kad jai J. V. turėtų atlyginti 2000 Lt neturtinę žalÄ ( 2 t., b. l. 70 ) dėl to, kad patiria nepatogumus neturėdama garažo nuosavybės dokumentų. LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. nurodo, kad civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu, jei kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka, todėl S. N. ieÅ¡kinys dalyje – dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo – paliktinas nenagrinėtinu.

Pažymėtina, kad dalis nukentėjusiųjų, atsisakę ieÅ¡kininių reikalavimų, vėl buvo pateikę ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ( 5 t., b. l. 57-88). Tačiau pakartotiniai ieÅ¡kiniai pateikti pažeidžiant BPK nustatytÄ tvarkÄ â€“ po įrodymų tyrimo teisme pradžios – todėl teismas ieÅ¡kinių nagrinėjimui nepriėmė.               Dėl kelionės iÅ¡laidų nukentėjusiesiems atlyginimo               Nukentėjusieji praÅ¡o atlyginti proceso iÅ¡laidas, kurias sudaro jų kelionės iÅ¡laidos į teismo posėdžius iÅ¡ RokiÅ¡kio į KupiÅ¡kį.

Nagrinėjamu atveju, kadangi kaltinamasis iÅ¡teisinamas, proceso iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų ( BPK 105 str. 5 d.).               Nukentėjusieji į 2011-11-28 teismo posėdį atvyko (duomenys neskelbtini). įmonės autobusu Mercedes Benz, už atvežimo paslaugÄ nukentėjusysis R. K. įmonei sumokėjo 190,00 Lt ( 4 t., b. l. 178-181)). Ä® teismo posėdį, vykusį 2012-03-08, nukentėjusieji atvyko H. M. krovinių pervežimo įmonei priklausančiu autobusu Neoplan, už atvežimo paslaugÄ nukentėjusysis R.

K. įmonei sumokėjo 250,00 Lt. R. K. patirtos iÅ¡laidos – 440,00 Lt – atlygintinos jam iÅ¡ teismo lėšų, sumÄ pervedant į R. K. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).                Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., BK 182 str. 2 d., teismas                                                                                              n u s p r e n d ž i a :

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., kadangi kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinį procesÄ dėl nukentėjusiųjų J. M., P. S. Å ., R. J. B., R. S., V. R., B. S., M. Å ., Z. S., S. M., A. D., R. D., A. K., R. K., P. G., B. M., D. S., V. K., R. T., Z. Å ., A. Č., V. G., V. G., A. K., R. D., J. Ž., A. K., V. V., A. U., L. I., A. J., A. M., J. D., M. P., J. P., A. G. ir V. R. ieÅ¡kinių, o nukentėjusiosios S. N. ieÅ¡kinio turtinio reikalavimo dalyje, nutraukti.

Nukentėjusiosios S. N. civilinį ieÅ¡kinį dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinti, kad ji ginÄÄ gali spręsti civilinio proceso tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2011-12-05 KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytÄ J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į 10000,00 Lt vertės turtÄ apribojimÄ . IÅ¡ teismo lėšų atlyginti R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) patirtas proceso (nukentėjusiųjų kelionės į teismo posėdžius) iÅ¡laidas – 440,00 Lt – nurodytÄ sumÄ pervedant į R.

K. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).                KardomÄ jÄ priemonę J. V. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.              Nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundÄ per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Saulius Vanagas