f67c2e0e-560e-4e47-97db-13c0be2012d3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-359-236/2017Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B.

M. D. ir L. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Danske Bank A/S, veikiančios per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovams B. M. D., L. D., G. D. ir M. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Danske Bank A/S kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: pripažinti negaliojančia žemės sklypų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-13 dovanojimo sutartį Nr. JÅ -15295 (Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2008-10-21) ir taikyti restitucijÄ , įpareigojant Å¡io sandorio Å¡alis grÄ Å¾inti viena kitai visÄ , kas buvo gauta pagal šį sandorį; pripažinti negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-13 dovanojimo sutartį Nr. JÅ -15294 (Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2008-10-17) ir taikyti restitucijÄ , įpareigojant Å¡io sandorio Å¡alis grÄ Å¾inti viena kitai visÄ , kas buvo gauta pagal šį sandorį; pripažinti negaliojančia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-13 dovanojimo sutartį Nr. JÅ -15300 (Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2008-10-20) ir taikyti restitucijÄ , įpareigojant Å¡io sandorio Å¡alis grÄ Å¾inti viena kitai visÄ , kas buvo gauta pagal šį sandorį.Nurodė, kad Danske Bank A/S, veikianti per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ (tuo metu – AB SAMPO bankas), ir trečiasis asmuo BUAB „Adema“ 2006-03-09 sudarė kredito sutartį Nr. FA-K200603-0253 (toliau – Kredito sutartis), kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui iki 2 146 800 Eur kreditÄ , o trečiasis asmuo įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolintas lėšas, mokėti palÅ«kanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus. 2006-03-09 Laidavimo sutartimi Nr. FA-K200603-0253/3 (toliau – Laidavimo sutartis) atsakovai L.

D. ir B. M. D. įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Kredito sutartį Nr. K200603-0253.Ieškovė ir trečiasis asmuo taip pat sudarė ir kitas kredito sutartis (2006-11-06 kredito sutartį Nr. K200611-1775, 2007-07-10 kredito sutartį Nr. K200707-0779). Pagal visas tris sutartis trečiasis asmuo BUAB „Adema“ ieškovui Danske Bank A/S 2008-10-27 buvo skolingas 18 013 040, 76 Lt. Sutartys nutrauktos nuo 2008-10-17. 2008-10-02 ieškovė atsakovams L.

D. ir B. M. D., kaip laiduotojams, iÅ¡siuntė reikalavimus įvykdyti Laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir padengti pagal kredito sutartis susidariusius įsiskolinimus. AnalogiÅ¡kas reikalavimas buvo iÅ¡siųstas ir trečiajam asmeniui BUAB „Adema“. Atsakovai L. D. ir B. M. D., gavę ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ dėl skolos padengimo iÅ¡siėmė pažymas sandoriams dėl jiems nuosavybės teise priklausančio turto ir sudarė dalies jiems priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo sandorius.

Šiuos sandorius ieškovė ieškinyje ginčijo CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana). Nurodė, kad iš atsakovų L. D. ir B. M. D., kaip trečiojo asmens laiduotojų, reikalauja 8 501 893,35 Lt. Iš viešo registro duomenų matyti, kad ginčijamais sandoriais neperleisto laiduotojams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra tik 153 284 Lt, todėl jo nepakanka prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti. Atsakovų sudaryti sandoriai pažeidė ieškovės teises, jie jų sudaryti neprivalėjo ir neturėjo teises.

Laidavimo sutartimi atsakovai L. D. ir B. M. D. buvo įsipareigoję, be iÅ¡ankstinio ieÅ¡kovo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, neparduoti, neperleisti, neįkeisti tretiesiems asmenims ir nesuvaržyti kita forma priklausančio materialaus ir nematerialaus turto (Laidavimo sutarties 6.1 punktas). Šį įsipareigojimÄ atsakovai pažeidė iÅ¡ esmės (CK 6.200 straipsnis), nes ieÅ¡kovė sutikimo perleisti turtÄ nedavė. Atsakovai net tik žinojo, bet ir sÄ moningai bei nesÄ Å¾iningai siekė apriboti ieÅ¡kovės galimybes iÅ¡siieÅ¡koti skolas pagal Laidavimo sutartį.

Atsakovų nesÄ Å¾iningumas preziumuojams, kadangi dovanojimo sandoriai buvo sudaryti tarp giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų. Å i prezumpcija nepaneigta. Pažadas dovanoti turtÄ neįpareigoja sudaryti dovanojimo sutarties. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016-03-17 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-13, dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. JÅ -15295 (Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2008-10-21), taikė restitucijÄ ir įpareigojo G.

D. grÄ Å¾inti L. D. žemės sklypus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-13 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. JÅ -15294 (Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2008-10-17), taikė restitucijÄ ir įpareigojo G. D. grÄ Å¾inti L. D. ir B. M. D. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-13 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. JÅ -15300 (Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2008-10-20), taikė restitucijÄ ir įpareigojo M.

T. grÄ Å¾inti L. D. ir B. M. D. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad atsakovai L. D. ir B. M. D. jau po ieÅ¡kovės iÅ¡siųstų reikalavimų įvykdyti Laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir padengti pagal kredito sutartis susidariusius įsiskolinimus, 2008-10-13 sudarė ginčijamus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Žemės sklypų dovanojimo sutartimi L. D. neatlygintinai padovanojo savo sÅ«nui G.

D. 10,2000 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10,6800 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,4500 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dovanojimo sutartimi L. D. ir B. M. D. neatlygintinai padovanojo M. T. 2,56 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buto dovanojimo sutartimi L. D. ir B. M. D. padovanojo sÅ«nui G. D. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Gyventojų registro duomenimis G. D. yra B. M. D. sÅ«nus, o M. T. – anÅ«kas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-12-14 nutartimi pagal 2006-03-09 Laidavimo sutartis Nr. FA-K200603-0253/1, Nr. FA-K200603-0253/2 ir Nr. FA-K200603-0253/3 už 2006-03-09 Kredito sutartį Nr. K200603-0253 iÅ¡ atsakovų B. Å ., I. J., L. D. ir B. M. D. solidariai ieÅ¡kovei Danske bank A/S priteista 8 501 893,35 Lt ir nuo Å¡ios sumos paskaičiuotos 9 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2008-10-30 iki 2009-05-21, ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 2009-05-21 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

L. D. ir B. M. D. prieÅ¡ieÅ¡kinių nurodytoje byloje teismas netenkino. Sprendimas įsiteisėjęs. Kitoje civilinėje byloje L. D. ir B. M. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė įpareigoti Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2006-03-09 Kredito sutarties Nr. K200603-0253 4.3 punkte nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ : raÅ¡tu atsisakyti L. D. ir B. M. D. laidavimų pagal 2006-03-09 Laidavimo sutartį Nr. K200603-0253/3.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas. Teismas sprendė, jog Å¡ios aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovės neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovus L. D. ir B. M. D., atsakovų nurodytas argumentas dėl laidavimo pasibaigimo teismo sprendimu pripažintas nepagrįstu. Teismas sprendė, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teises, kadangi iÅ¡ atsakovų L. D. ir B. M. D., kaip iÅ¡ solidarių skolininkų, priteista itin didelė suma – 8 501 893,35 Lt, o kito turto, iÅ¡ kurio galėtų padengti įsiskolinimÄ , atsakovai neturi.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties vienerių metų termino. Pasisakydamas dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius teismas nurodė, jog atsakovo L. D. paramos už žemės Å«kio naudmenas gavimo siejimas su sandorio privalomumu yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Geros agrarinės bÅ«klės reikalavimus L. D. galėjo užtikrinti ir neperleisdamas nuosavybės teisių į žemės sklypus. Be to, nors atsakovas paramos gavimo aplinkybe grindžia visų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo privalomumÄ , bet iÅ¡ jo pateiktos paraiÅ¡kos paramai gauti matyti, kad tam jis deklaravo tik 7,10 ha, kai visų trijų žemės sklypų bendras plotas yra 28,33 ha.

Atsakovas nenurodė sankcijos, kuri jam galėjo bÅ«ti taikoma, paskaičiavimo ir argumentų dėl tokios sankcijos neiÅ¡vengiamumo. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigė, jog žemės sklypus (duomenys neskelbtini) pardavė dėl sveikatos bÅ«klės, tačiau nurodė, jog vėliau pradėjo Å«kininkauti Vilniaus rajone, jokių duomenų apie sveikatÄ bei Å«kininkavimo pobÅ«dį nepateikė. Teismo vertinimu, pažadas motinai padovanoti žemės sklypus sÅ«nui turi moralinio, o ne teisinio įsipareigojimo elementų, todėl teisinių pasekmių negali sukelti ir negali bÅ«ti prieÅ¡pastatomas kreditoriaus interesams.

Buto bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojimas grindžiamas tik anksčiau duotais pažadais, kurie jokių teisinių pareigų sukurti negalėjo. Tuo remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai L. D. ir B. M. D. ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo.Atsakovai nepaneigė aplinkybės, jog gavo Danske Bank A/S 2008-10-02 raÅ¡tÄ Nr. 875413, kuriuo reikalaujama ne vėliau kaip iki 2008-10-17 sumokėti bankui pagal Laidavimo sutartį priklausančias mokėti sumas, taip pat neneigė, jog aptariamomis sutartimis perleistas turtas sudaro esminę jų turimo turto dalį.

Teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovų argumentus, jog jų sÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo po Laidavimo sutarties sudarymo įgyti du žemės sklypai, kadangi vienÄ iÅ¡ jų jie padovanojo anÅ«kui, o kitu jiems uždrausta disponuoti teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ir kitam atsakovų L. D. ir B. M. D. turtui, todėl ne viso turto perleidimas nepripažintas aplinkybe, rodančia atsakovų sÄ Å¾iningumÄ .Pasisakydamas dėl apdovanotųjų asmenų sÄ Å¾iningumo teismas sprendė, jog abu jie laikomi artimais L.

D. ir B. M. D. giminaičiais ir jų nesÄ Å¾iningumas perleidžiant turtÄ yra preziumuojamas pagal įstatymÄ . Nors atsakovai G. D. ir M. T. teismo posėdžio metu aiÅ¡kino, jog apie reikalingumÄ perleisti turtÄ , kad jis nebÅ«tų perduotas kreditoriui, nežinojo, tačiau nustatyta tai, kad visi ginčijami sandoriai buvo sudaryti tÄ pačiÄ dienÄ , netrukus po to, kai ieÅ¡kovė 2008-10-02 raÅ¡tu informavo atsakovus apie pareigÄ vykdyti įsipareigojimus pagal Laidavimo sutartį, jokio reikalo kaip tik tuo metu sudaryti dovanojimo sutartis nebuvo, ir teismo vertinimu, nurodyta prezumpcija nebuvo paneigta.Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai B. M. D. ir L. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016-03-17 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateikia Å¡iuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo egzistuojant ginčijamų sandorių Å¡alių (atsakovų) nesÄ Å¾iningumÄ .

Teismas rėmėsi CK įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, visiÅ¡kai neįvertindamas realiai susiklosčiusios situacijos bei aplinkybės, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių faktÄ , kad dovanotojai arba apdovanotieji buvo nesÄ Å¾iningi. Apeliantų sÄ Å¾iningumÄ patvirtina aplinkybės, jog jau po Laidavimo sutarties sudarymo jie įsigijo dar du nekilnojamojo turto objektus, visÄ turtÄ puoselėjo bei prižiÅ«rėjo. Be to, buvo padovanotas ne visas atsakovų turtas.Atsakovai privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius.

Padovanoti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), sÅ«nui G. D. atsakovas L. D. įsipareigojo dar 2005 m., o tokį įsipareigojimÄ Ä¯vykdė bÅ«tent 2008-10-13, atsižvelgęs į prastÄ savo sveikatos bÅ«klę, savo motinos norÄ bei įsipareigojimÄ Å«kininkauti pagal gautÄ paramÄ . Padovanoti sÅ«nui butÄ atsakovai taip pat buvo pažadėję dar 2005 m., kadangi jis su visa savo Å¡eima Å¡iame bute gyveno kartu su atsakovais. Atsižvelgę į Å¡iuos įsipareigojimus atsakovai taip pat nusprendė lygiai taip pat apdovanoti ir savo anÅ«kÄ , dukters sÅ«nų M.

T.. IeÅ¡kovė Danske Bank A/S atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Atsakovai neturėjo jokios pareigos sudaryti ginčijamas sutartis, kadangi neegzistavo joks teismo sprendimas, įstatyminė pareiga ar kitokia neiÅ¡vengiama prievolė, įpareigojanti tai padaryti. Pažadas padovanoti turtÄ nėra įpareigojantis ir negali bÅ«ti priverstinai vykdomas.

Apeliantas neįrodė, jog kitu būdu negalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal paramos gavimo sutartį. Atsakovai neturėjo teisės sudaryti ginčijamų sutarčių, kadangi Laidavimo sutartimi buvo įsipareigoję be išankstinio ieškovės raštiško sutikimo neparduoti, neperleisti, neįkeisti tretiesiems asmenims ir kita forma nesuvaržyti jiems priklausančio materialaus ir nematerialaus turto.Aplinkybė, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti jau po ieškovės raginimo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus patvirtinta atsakovų L.

D. ir B. M. D. nesÄ Å¾iningumÄ . Tai, kad buvo padovanotas ne visas atsakovų turtas nepagrindžia jų sÄ Å¾iningumo, kadangi kitu turtu jie negalėjo disponuoti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Turto įsigijimas laikotarpyje tarp Laidavimo sutarties sudarymo ir raginimo gavimo taip pat nerodo jų sÄ Å¾iningumo. Atsakovų G. D. ir M. T. nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, todėl bÅ«tent atsakovai turėjo įrodyti, jog jie buvo sÄ Å¾iningi, tačiau Å¡ios savo pareigos neatliko.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atsakovų apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl BUAB „Adema“ procesinio statusoTrečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, byloje dalyvavo BUAB „Adema“. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-04 sprendimu įmonė pripažinta pabaigusia, ji likviduota dėl bankroto ir nuo 2016-12-12 yra iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Kadangi byloje nėra duomenų apie pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmimÄ , Å¡is juridinis asmuo nebelaikomas byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 47 straipsnis, 48 straipsnis).

Faktinės aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, kad Danske Bank A/S, veikianti per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ (tuo metu – AB SAMPO bankas), ir trečiasis asmuo BUAB „Adema“ 2006-03-09 sudarė Kredito sutartį Nr. FA-K200603-0253, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui iki 2 146 800 Eur kreditÄ , o trečiasis asmuo įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolintas lėšas, mokėti palÅ«kanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus (t. 1, b. l. 8-11). 2006-03-09 Laidavimo sutartimi Nr. FA-K200603-0253/3 atsakovai L.

D. ir B. M. D. įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovei, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Kredito sutartį Nr. K200603-0253 (t. 1, b. l. 15-17). IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo taip pat sudarė ir kitas kredito sutartis (2006-11-06 kredito sutartį Nr. K200611-1775, 2007-07-10 kredito sutartį Nr. K200707-0779). Pagal visas tris sutartis trečiasis asmuo BUAB „Adema“ ieÅ¡kovui Danske Bank A/S 2008-10-27 buvo skolingas 18 013 040, 76 Lt, o konkrečiai pagal aptariamÄ Kredito sutartį – 8 501 893,35 Lt.

Sutartys nutrauktos nuo 2008-10-17. 2008-10-02 ieÅ¡kovė atsakovams L. D. ir B. M. D., kaip laiduotojams, iÅ¡siuntė reikalavimus įvykdyti Laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir padengti pagal Kredito sutartį susidariusius įsiskolinimus (t. 1, b. l. 34-35). AnalogiÅ¡kas reikalavimas buvo iÅ¡siųstas ir trečiajam asmeniui UAB „Adema“ (t. 1, b. l. 36). Atsakovai L. D. ir B. M. D., gavę ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ dėl skolos padengimo iÅ¡siėmė pažymas sandoriams dėl jiems nuosavybės teise priklausančio turto ir 2008-10-13 sudarė ginčijamus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius:

žemės sklypų dovanojimo sutartimi L. D. neatlygintinai padovanojo savo sÅ«nui G. D. 10,2000 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10,6800 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,4500 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 164-168); žemės sklypo dovanojimo sutartimi L. D. ir B. M. D. neatlygintinai padovanojo M. T. 2,56 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 169-174); buto dovanojimo sutartimi L.

D. ir B. M. D. padovanojo sÅ«nui G. D. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 175-178).IeÅ¡kovė ginčijo minėtus dovanojimo sandorius CK 6.66 straipsnyje numatytu actio Pauliana ieÅ¡kinio pagrindu. Skundžiamu sprendimu teismas ieÅ¡kinį patenkino – ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei taikė restitucijÄ , įpareigodamas apdovanotuosius grÄ Å¾inti nekilnojamÄ jį turtÄ dovanotojų nuosavybėn. Atsakovai L.

D. ir M. B. D. pateikė apeliacinį skundÄ . Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrinduPagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutÄ , kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ .

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu.Nagrinėdamas aptariamÄ bylÄ pirmosios instancijos teismas nustatė visas bÅ«tinÄ sias ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikymo sÄ lygas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas tik dviejų sÄ lygų – sandorio neprivalomumo bei Å¡alių nesÄ Å¾iningumo aspektais. Kitų actio Pauliana taikymo sÄ lygų buvimas nekvestionuojamas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, dėl jų iÅ¡samiau nepasisako, pripažindama, kad kitos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos bei įvertintos tinkamai. Sprendžiant dėl privalomumo sudaryti ginčijamus dovanojimo sandorius pažymėtina, kad privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iÅ¡ imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.).

Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros kitos aplinkybės. Jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana ieÅ¡kinio pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad jie neprivalėjo sudaryti ginčijamų dovanojimo sandorių.

Nurodo, jog padovanoti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), sÅ«nui G. D. atsakovas L. D. pažadėjo dar 2005 m., o tokį įsipareigojimÄ Ä¯vykdė bÅ«tent 2008-10-13, atsižvelgęs į prastÄ savo sveikatos bÅ«klę, savo motinos norÄ bei įsipareigojimÄ Å«kininkauti pagal gautÄ paramÄ . Padovanoti sÅ«nui butÄ atsakovai taip pat buvo pažadėję dar 2005 m., kadangi jis su visa savo Å¡eima Å¡iame bute gyveno kartu su atsakovais. Atsižvelgę į Å¡iuos įsipareigojimus atsakovai taip pat nusprendė apdovanoti ir savo anÅ«kÄ , dukters sÅ«nų M.

T.. Å ios aplinkybės rodo, jog pareigÄ sudaryti ginčijamus sandorius atsakovai grindžia iÅ¡ esmės savo pažadais (pažadu sÅ«nui padovanoti žemės sklypus bei butÄ ) ir nenorėjimu blogesnėje padėtyje palikti neapdovanoto anÅ«ko. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi Å¡ias aplinkybes pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju moraliniai įsipareigojimai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau už teisinius įsipareigojimus, jie negali pabloginti kreditoriaus interesų.

Be to, tokie atsakovų moraliniai įsipareigojimai nėra įrodyti, kadangi juos paneigia atsakovų sudaryta Laidavimo sutartis. Å iuo atveju jokia įstatyminė, teismo sprendimo ar sutarties pagrindu kylanti pareiga sudaryti ginčijamus sandorius neegzistavo, todėl pripažinti, jog atsakovai turėjo pareigÄ juos sudaryti nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog gavęs paramÄ už žemės Å«kio naudmenas atsakovas L. D. įsipareigojo vykdyti dovanotuose sklypuose žemės Å«kio veiklÄ , tačiau to nebegalėjo daryti dėl savo sveikatos bÅ«klės. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pateikdami Å¡iuos argumentus atsakovai nei nurodė sankcijas už tokios veiklos nevykdymÄ nei įrodė atsakovo sunkiÄ sveikatos bÅ«klę.

Atsakovo sveikatos bÅ«klės pablogėjimu abejoti verčia ir ta aplinkybė, jog padovanojęs sÅ«nui žemės sklypus (duomenys neskelbtini) jis pats Å«kininkavimo nenutraukė, o tiesiog perkėlė savo Å«kio veiklÄ Ä¯ kitÄ vietÄ , neva arčiau gyvenamosios vietovės (Vilniaus miesto). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, kad apeliantai teismo sprendime padarytos iÅ¡vados dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamas sutartis nepaneigė, todėl nėra pagrindo Å¡iÄ sÄ lygÄ laikyti neįrodyta.

Vertinant sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ â€“ dar vienÄ actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymui bÅ«tinÄ nustatyti sÄ lygÄ , pažymėtina, jog civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, pagal kuriÄ kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. SÄ Å¾iningumas, tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus (rÅ«pestingas ir atidus elgesys), o subjektyvusis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dviÅ¡alį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises, tuo tarpu neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo pareigos nagrinėti atsakovų G.

D. ir M. T. nesÄ Å¾iningumo, kadangi jis neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl neatlygintinų dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau vien Å¡i priežastis nėra pagrindas skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti. Taigi, sprendžiant dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas turi nustatyti, ar skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Pažymėtina, kad sÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, o nustatant ginčijamo sandorio Å¡alių (nagrinėjamu atveju – tik atsakovų L.

D. ir B. M. D.) sÄ Å¾iningumÄ jo turinys priklauso nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokiomis aplinkybėmis asmenys veikia. Nagrinėjamos bylos aplinkybės ypatingos tuo, kad skolininkai ginčijamomis dovanojimo sutartimis turtÄ perleido savo artimiems giminaičiams – sÅ«nui bei anÅ«kui (Å¡i aplinkybė iÅ¡samiai aptarta skundžiamame teismo sprendime, todėl apeliacinis teismas jos pakartotinai neaptaria). Tokiu atveju galioja skolininkų nesÄ Å¾iningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 1 punktas), pakeičianti įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ Å¡alims.

Galiojant nesÄ Å¾iningumo prezumpcijai, kreditorius turi teisę ja remdamasis teigti, kad skolininkas apie pirmiau nurodytas aplinkybes žinojo ir veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. siekė perleisti jam priklausantį turtÄ , kad, kreditoriui pradėjus priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , jį iÅ¡saugotų. Å i įstatyme įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija gali bÅ«ti paneigta, todėl skolininkas, perėmęs pareigÄ Ä¯rodinėti savo sÄ Å¾iningumÄ , gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovai L. D. ir M. B. D. savo apeliaciniame skunde nors ir nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nesÄ Å¾iningumo prezumpcija ir nenagrinėjo konkrečių faktinių aplinkybių, iÅ¡ esmės jokių aplinkybių, rodančių savo sÄ Å¾iningumÄ , nepateikė. Kaip teisingai sprendime pasisakė pirmosios instancijos teismas, viena ta aplinkybė, jog po Laidavimo sutarties sudarymo atsakovai įsigijo nekilnojamojo turto, nereiÅ¡kia, jog jie nebuvo suinteresuoti iÅ¡vengti atsakomybės pagal Å¡iÄ sutartį.

Skolininkai sudarė ginčijamus sandorius iÅ¡ kart po to, kai buvo ieÅ¡kovės informuoti apie tai, kad trečiasis asmuo savo pareigos pagal Kredito sutartį nevykdo ir dėl to jiems kyla atsakomybė pagal pasiraÅ¡ytÄ Laidavimo sutartį. Aplinkybę, kad tokiu bÅ«du jie ženkliai sumažina savo mokumÄ , taip sutrukdydami ieÅ¡kovei gauti jai priklausančias pinigų sumas, atsakovai aiÅ¡kiai suprato arba privalėjo suprasti. VienÄ iÅ¡ minėtų, jau po Laidavimo sutarties sudarymo įsigytų žemės sklypų atsakovai vienu iÅ¡ ginčijamų santorių kaip tik ir perleido savo anÅ«kui M.

T., o kitas turtas, tikėtina, nebuvo perleistas ne dėl jų sÄ Å¾iningumo, bet dėl turtui pritaikyto areÅ¡to. Pažymėtina, jog skolininkai tiek apie iÅ¡ Laidavimo sutarties kylančiÄ atsakomybę, tiek apie įsipareigojimÄ be iÅ¡ankstinio ieÅ¡kovės raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo neparduoti, neperleisti ir neįkeisti tretiesiems asmenims ir nesuvaržyti kita forma jiems priklausančio materialaus ir nematerialaus turto (Laidavimo sutarties 6.1 punktas) žinojo ir ginčijamais sandoriais jį pažeidė iÅ¡ esmės. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje L.

D. ir B. M. D. nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, sudarant ginčijamus dovanojimo sandorius su savo sÅ«numi ir anÅ«ku, nepaneigta.Apibendrinant pažymėtina, jog atsakovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su privalėjimu sudaryti ginčijamÄ sandorį bei sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumu, atmestini, o pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl visų actio Pauliana ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų egzistavimo, laikytinos teisingomis ir pagrįstomis. Dėl bylos procesinės baigtiesAukščiau iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias sandorių pripažinimÄ negaliojančiais actio Pauliana ieÅ¡kinio pagrindu, bei padarė priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Atmetus atsakovų L. D. ir B. M. D. apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

IeÅ¡kovė Danske Bank A/S įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                      Romualda Janovičienė Kazys KailiÅ«nas Nijolė PiÅ¡kinaitė