2022-06-08 Nr. AB-15180-3-62-3-00650-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-345-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00650-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. B. ir S. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. B. ir S. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos M. B. ir S. B. (toliau – ir pareiškėjos) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo tvirtinimo“ dalį dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjos taip pat prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjos paaiškino, kad iki 2022 m. sausio 12 d. pareiškėja M. B. neturėjo jokios realios informacijos apie patį skundžiamą įsakymą, jo priėmimo faktinę datą, motyvus, kadangi tik per savo įgaliotus atstovus informaciją gavo tik 2022 m. kovo 7 d., todėl mano, jog skundo padavimo terminas nepraleistas, ypač įvertinus tai, kad pareiškėja S. B. dėl savo garbaus amžiaus ir sveikatos būklės jau yra absoliučiai nebepajėgi nei tvarkyti žemės sklypus, nei tvarkyti bet kokius mokestinius ar teisinius klausimus, kuriuos už ją nuolat tvarkė pareiškėja M. B..

Pareiškėjos pažymėjo, kad 2022 m. sausio 28 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – ir Komisija), tačiau skundas buvo atsisakytas priimti, kadangi pateiktas praleidus vieno mėnesio nustatytą terminą ir nebuvo prašoma atnaujinti. Teigė, kad 2022 m. vasario 25 d. pareiškėja M. B. kreipėsi teisinės pagalbos ir tą pačią dieną buvo sudaryta Teisinių paslaugų teikimo sutartis su advokatų profesine bendrija bei išsiųstas prašymas „Dėl informacijos pateikimo“, kadangi iki šio laiko nei vienas iš bendrasavininkų neturėjo jokios konkrečios informacijos, kada buvo atliekami žemės sklypų patikrinimai ir kokia jų faktinė būklė buvo užfiksuota patikrinimo aktuose.

Nurodė, kad pareiškėjoms nebuvo pateikti žemės sklypų patikrinimo aktai su priedais, skundžiamo Įsakymo bei sąrašo dalies išrašai, o galimybės pasinaudoti kompiuteriu neturėjo. Akcentavo, kad niekada iki šiol ginčo žemės sklypai nebuvo pripažinti neprižiūrimais (apleistais), niekada nebuvo pritaikytas padidintas žemės mokesčio tarifas ir jokių pretenzijų ar įspėjimų pareiškėjų atžvilgiu dėl žemės sklypų tariamos nepriežiūros anksčiau gauta nebuvo. Sprendžiant dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, prašė atsižvelgti į visų bendrasavininkų sveikatos būklę – A. B. iki savo mirties nebevaikščiojo ir beveik nebekalbėjo, S. B. dėl savo amžiaus ir sunkių ligų neturėjo jokių galimybių šiuos klausimus tvarkyti, M. B., turėjo ypač sudėtingą (duomenys neskelbtini) ligą, jų garbų amžių ir sudėtingą materialinę padėtį. Atkreipė dėmesį, kad pirminis kreipimasis į atsakovą laikytinas sąžiningu suklydimu (dėl teisinių žinių trūkumo), nesant jokio piktnaudžiavimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti. Nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį grąžinti M. B..

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjos grindžia tuo, jog iki 2022 m. sausio 12 d. pareiškėja M. B. neturėjo jokios realios informacijos apie patį skundžiamą Įsakymą, jo priėmimo faktinę datą, motyvus, kadangi per savo įgaliotus atstovus informaciją gavo tik 2022 m. kovo 7 d., todėl, pareiškėjų vertinimu, realiai skundo padavimo terminas nebuvo praleistas.

Teismas nustatė, kad pareiškėja M. B. jai registruotu paštu asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsto laiško su Administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 09-2-1044 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ kartu su Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 01-651 ir išrašu iš pašto per siuntos saugojimo laiką nepasiėmė, todėl jis buvo grąžintas siuntėjui. Pareiškėjai S. B. Administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. 29-2-1043 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ kartu su Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ ir išrašu įteiktas (atsiėmė pašte) 2021 m. rugsėjo 25 d.

Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Aprašas, kurio 2 punkte numatyta, kad jo tikslas – nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifais. Pagal Aprašo 3 punktą, kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija.

Nagrinėjamu atveju informacija apie Nenaudojamų žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimą ir pats sąrašas buvo papildomai paskelbti 2021 m. rugsėjo 23 d. savivaldybės tinklalapyje http://www.kaunas.lt/verslas-finansai/turtas/.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos dėl Įsakymo 2022 m. sausio 28 d. buvo pateikusios skundą Komisijai, tačiau jau tada buvo praleidusios terminą skundui paduoti, nors pareiškėja S. B. apie skundžiamą Įsakymą sužinojo 2021 m. rugsėjo 25 d., taip pat apie ginčijamą aktą viešai buvo paskelbta savivaldybės interneto svetainėje. Komisija sprendime pažymėjo, kad nors pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde nurodė, jog viena iš pareiškėjų – M. B. negavo registruotu paštu jai išsiųsto 2021 m. rugsėjo 17 d. rašto su pridedamu ginčijamu Įsakymu, tačiau nurodyti dokumentai jai buvo siunčiami registruotu paštu asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tokiu pačiu, koks ir dabar nurodytas patikslintame skunde. Komisija sprendė, kad pareiškėja S. B. praleido teisės aktuose nustatytą terminą skųsti Įsakymą, priežasčių, kurios galėtų pateisinti termino praleidimą, pareiškėja nenurodė, atnaujinti praleistą terminą neprašė. Pareiškėja M. B., būdama pakankamai rūpestinga ir apdairi, turėjo objektyvią galimybę aktyviai bei efektyviai veikti savo interesais (gavusi pranešimus apie pašto siuntas, kuriomis jai buvo išsiųsti 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. gegužės 25 d. raštai ir 2021 m. rugsėjo 17 d. raštas su ginčijamu Įsakymu, juose nurodytu laiku kreiptis į pašto skyrių ir atsiimti siuntas, taip pat susipažinti su viešai paskelbta informaciją apie ginčijamą Įsakymą ir kreiptis į Administraciją, ieškoti atitinkamų teisės aktų ir kt.) ir laiku pasinaudoti teise pateikti skundą, o priežasčių, kurios galėtų pateisinti termino kreiptis į Komisiją praleidimą, ši pareiškėja taip pat nenurodė, atnaujinti praleistą terminą neprašo. Komisija pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimo pareiškėjos neskundė, pareiškėjos sutiko su padaryta išvada, jog terminas ginčijamam Įsakymui apskųsti yra praleistas.

Nors pareiškėjos nurodo, kad dėl visų žemės sklypų bendrasavininkų sunkios sveikatos būklės ginčui aktualiu periodu, kuri iš esmės ir sutrukdė laiku gauti informaciją apie pareiškėjų atžvilgiu pritaikytą mokestinę prievolę, praleido terminą skundui paduoti, tačiau teismas sutiko su Komisijos išvada, jog pareiškėja M. B., būdama pakankamai rūpestinga ir apdairi, turėjo objektyvią galimybę aktyviai bei efektyviai veikti savo interesais, t. y. gavusi pranešimus apie pašto siuntas, juose nurodytu laiku kreiptis į pašto skyrių, taip pat kreiptis į Administraciją, ieškoti trūkstamų dokumentų, atitinkamų teisės aktų ir laiku pasinaudoti teise pateikti skundą.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių medicininių išrašų, patvirtinančių, jog pareiškėja M. B., kai jai buvo siunčiami pašto pranešimai, negalėjo vaikščioti, taip pat duomenų, kad ji negavo pašto pranešimų apie gautą siuntą. Teismas vertino, kad gautų pranešimų apie pašto siuntas ignoravimas yra visiškas asmens nerūpestingumas, abejingumas ar aplaidumas ir pačios pareiškėjos pasirinktas toks elgesio modelis. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad seniūnijos 2022 m. sausio 12 d. gautame atsakyme nebuvo jokios realios informacijos apie patį skundžiamą aktą, kadangi akivaizdu, kad pareiškėjoms kreipiantis į Komisiją su skundu, buvo aišku, kokias pasekmes joms sukelia ginčijamas Įsakymas, žinoma visa reikalinga skundui pateikti informacija apie šį aktą (data, numeris, pavadinimas).

Teismas nurodė, kad pareiškėja M. B. 2021 m. gruodžio 14 d. kreipdamasi į Administracijos direktorių ir prašydama panaikinti (atšaukti) sprendimą dėl nenaudojamos (apleistos) žemės, jau tada žinojo apie ginčijamo Įsakymo priėmimą, tačiau neprašė institucijos pateikti jai Įsakymą ir kitus dokumentus, todėl teismas vertino, kad jai buvo aiškus ginčijamo Įsakymo turinys, ir jau tada pareiškėjos galėjo pateikti skundą teismui, tačiau nebuvo pakankamai aktyvios ir rūpestingos dėl kreipimosi į teismą. Teismas sprendė, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl subjektyvių priežasčių, pareiškėjų valia pasirinkto teisių gynimo būdo, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, sutrukdžiusi joms laiku kreiptis į teismą.

Pažymėjo, kad paties skundžiamo akto ar jo kopijos neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamą aktą, o neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto ar jo kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui, pasinaudojant teise prašyti išreikalauti atitinkamą dokumentą. Pareiškėjos nebuvo pakankamai rūpestingos, nepateisinamai ilgą laiką delsė gauti skundžiamą aktą ir pateikti teismui skundą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių. Teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo dalies dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, panaikinimo praleistas be svarbių priežasčių, todėl termino neatnaujino ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjos padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir priimti skundą nagrinėti.

Pareiškėjos nurodo, kad teismas neatsižvelgė į visų turto bendrasavininkų objektyvų fizinių galimybių neturėjimą ne tik preciziškai nušienauti ginčo žemės sklypus rekordiškai karštą ir lietingą 2021 metų vasarą, bet ir tų pačių priežasčių nulemtą negalėjimą itin operatyviai (per 1 mėnesį) ginčyti jų atžvilgiu priimtą Įsakymą. Aplinkybės, lėmusios priežastis, dėl kurių bendrasavininkai galbūt idealiai neužtikrino formalių ir itin griežtų teisės aktų reikalavimų dėl jiems priklausiusių žemės sklypų periodinio šienavimo bei priežastys, dėl kurių formaliai praleistas skundo padavimo terminas – yra svarbios ir viena su kita susijusios. Ginčui aktualiu laikotarpiu visų trijų bendrasavininkų fizinės sveikatos būklė buvo itin sunki, o dėl užklupusios pandemijos, eilės rimtų ūmių susirgimų, sudėtingų pareiškėjų artimųjų sveikatos problemų buvo esmingai pašlijusi ir emocinė sveikata. Taigi termino paduoti skundą teismui praleidimą lėmė visų bendrasavininkų sveikatos problemos (vienas iš bendrasavininkų – A. B. (duomenys neskelbtini) mirė) bei kitos nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės.

Pažymi, kad pareiškėjai M. B. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, be to, ginčui aktualiu laikotarpiu sirgo duktė, tai dar labiau paveikė pareiškėjos sveikatos būklę, o pareiškėja S. B. dėl savo itin garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai) yra ypač silpnos sveikatos, sunkiai vaikšto, paskutiniu metu labai pablogėjo atmintis, o po sūnaus (A. B.) mirties esmingai pašlijo ir iki tol sudėtinga buvusi psichinė būklė.

Pareiškėjos akcentuoja, kad teikiant skundą teismui, M. B. nenorėjo viešinti jokių jautrių savo dukters sveikatos asmens duomenų, būtent dėl šių priežasčių aplinkybė apie dukters problemas ir dėl to patirtus išgyvenimus liko nutylėta, jos teismas nevertino bei neturėjo galimybių atsižvelgti. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėja M. B. visiškai objektyviai neturėjo nei fizinių, nei psichologinių jėgų ginčui aktualiu laikotarpiu rūpintis tiek sklypų dažnesniu šienavimu, tiek dėl to kilusiomis teisinėmis ir finansinėmis pasekmėmis, kurios asmeniui, gyvenančiam iš 140,43 Eur mėnesinės invalidumo/ netekto darbingumo pensijos, yra finansiškai iš esmės nepakeliamos.

Teigia, kad dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių bei skaudžių išgyvenimų, pareiškėjos M. B. sudėtingos sveikatos būklės, ji neatsiėmė pašte jai siųstų registruotų pašto siuntų. Pareiškėjos teigimu, jos psichinė ir emocinė sveikata buvo kritinė, sunku buvo priimti adekvačius sprendimus. Be to, pranešimų apie gautas pašto siuntas su raginimu jas atsiimti pašte galėjo tiesiog nepastebėti tarp gausybės nuolat pašto dėžutėje randamų reklamų, per neapdairumą galėjo būti išmestas kartu su jomis į šiukšliadėžę. Taip pat aktualiu laikotarpiu M. B. dažnai nebūdavo namuose, nes nuolat lankė ir rūpinosi tiek savo motina, broliu jų namuose, tiek ir dukra Vilniuje. Susikaupus tokioms problemoms, ji tiesiog neturėjo jėgų ir galimybių atidžiai sekti gaunamų pašto pranešimų, dėl to Komisijos ir teismo išvados dėl jos atsainumo bei savalaikio nesirūpinimo savo galbūt pažeistų teisių gynyba buvo įvertintos pernelyg formaliai ir neatsižvelgus į faktines tuo laikotarpiu buvusias jos gyvenimo aplinkybes, kurių visuma lėmė, jog jai tiesiog „mažiausiai rūpėjo“ pašto siuntos ir sklypų šienavimas.

Nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėja M. B. prioritetiškai labiau rūpinosi savo ir savo šeimos narių sveikatos priežiūra ir būkle, o ne retai gaunamų pašto siuntų „sekimu“, negali būti pagrįstai laikoma jos nerūpestingumu, abejingumu ar aplaidumu. Vertinant būtent konkretų atvejį dėl siuntų neatsiėmimo visame aplinkybių kontekste, jis laikytinas objektyviai pateisinamu, todėl Komisijos bei teismo išvados dėl aplaidumo ar nerūpestingumo laikytinos nepagrįstomis.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja M. B. tikrai nebuvo savo sąmoningu apsisprendimu nerūpestinga ar aplaidi, kadangi iškart paprastu laišku (į pašto dėžutę) gavusi atsiųstą Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. spalio 20 d. paskaičiuotą Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją su priedu, 2021 m. lapkričio mėn., ji ėmėsi neatidėliotinų veiksmų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių žemės mokestis yra toks didelis ir kur buvo padaryta klaida jį apskaičiuojant. Pareiškėja ėmėsi sąžiningai ieškoti informacijos telefonu ir bandė pagal savo galimybes suprasti, kokios priežastys lėmė taip esmingai išaugusį žemės mokestį. Skundžiamo administracinio akto apskundimo tvarka yra būtinasis administracinio akto turinio elementas, o pareiškėja, negavusi tokio akto, negalėjo žinoti jo pagrindinių duomenų (datos, pavadinimo, sprendimo turinio), bet ir tokio akto apskundimo tvarkos, numatytos įstatyme. Pareiškėja kompiuterio neturi ir internetinėmis prieigomis pasinaudoti negali, todėl siekė informaciją surinkti jai prieinamais būdais, pagal individualų supratimą. Visą nurodytą laiką M. B. nežinojo konkretaus skųstino administracinio akto, jai nebuvo išaiškinta tokio apskundimo tvarka ir terminai, ir apskritai, buvo nežinomas šiuos teisinius santykius reglamentuojantis teisinis reguliavimas.

Paaiškina, kad 2021 m. gruodžio 14 d. M. B. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu atšaukti sprendimą dėl apleistos žemės, kadangi manė, jog institucija, priėmusi sprendimą, turi teisę jį ir atšaukti, įvertinusi reikšmingas aplinkybes. Tačiau gavo seniūnijos 2022 m. sausio 12 d. atsakymą Nr. 08-2‑32, kuriuo informuota apie įvykdytus patikrinimus, siųstus laiškus, 2021 m. birželio 3 d. internetinėje svetainėje paviešintą pirminį žemės sklypų sąrašą, kuriame jau buvo įtraukti ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, taip pat apie 2021 m. liepos 26 d. atliktas pakartotines ginčo žemės sklypų patikras. Pažymėta, kad pareiškėja neatsiėmė siųstų laiškų, tai pat, jog patvirtintas sąrašas buvo paskelbtas Administracijos internetiniame tinklapyje pakartotinai 2021 m. rugsėjo 23 d. Su šiuo atsakymu taip pat nebuvo pateiktas Įsakymas bei aktualūs priedai, iš kurių būtų matyti Įsakymo apskundimo tvarka. Seniūnijos rašte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, kurią pareiškėja vertino kaip galimybę apskųsti jos (ir jos motinos bei brolio) atžvilgiu priimtus sprendimus dėl ginčo žemės sklypų apmokestinimo.

Pareiškėja 2022 m. sausio 28 d. kreipėsi į Komisiją, kuri nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o 2022 m. vasario 21 d. sprendimu atsisakė priimti skundą dėl to, kad praleistas terminas skundui paduoti, nenurodytos termino praleidimo priežastys ir neprašoma terminą atnaujinti. M. B. 2022 m. vasario 25 d. kreipėsi teisinės pagalbos ir buvo sudaryta teisinės pagalvos teikimo sutartis. Tik 2022 m. kovo 7 d. pareiškėjos atstovai gavo iš seniūnijos atsakymą su pridėta informacija, patikrinimų aktais, fotofiksacijomis, bei kitą susijusia dokumentaciją.

Pareiškėjos pažymi, kad sprendžiant dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo pagrindų, svarbu atsižvelgti ir į tai, jog tiek Komisijos sprendime, tiek teismo nutartyje yra paminėtos aplinkybės, neva įrodančios, kad Administracijos 2021 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 29-2-1043 pašte 2021 m. rugsėjo 25 d. atsiėmė pati S. B., o 2021 m. rugsėjo 24 d. Administracijos 2021 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 29-2-1042 pats neva atsiėmė visiškai nevaikštantis A. B.. Nesutinka su nurodytais argumentais, kadangi nei S. B., nei A. B. nebuvo nuvykę į paštą ir nurodytų laiškų patys atsiimti niekaip negalėjo. AB „Lietuvos paštas“, motyvuodamas asmens duomenų apsauga bei tuo, kad dar nėra išduotų paveldėjimo teisę liudijančių dokumentų po A. B. mirties, nesutiko pateikti prašytų įrodymų dėl to, kas faktiškai pasirašė nuvykęs į paštą ir atsiėmė ginčo siuntas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad tikslinga būtų šiuos duomenis išreikalauti iš AB „Lietuvos paštas“. Apie esmingai ir ženkliai didesnį mokėtiną žemės mokestį pareiškėja M. B. realiai sužinojo (ir vėliau informavo savo mamą bei brolį) tik kuomet jai buvo paprastu laišku atsiųsta Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija su priedu (maždaug 2021 m. lapkričio mėn.), nors tikslios datos ant voko nėra nurodyta. Būtent šiuo laikotarpiu pareiškėjai M. B. faktiškai tapo žinoma apie galimą jos teisių ir pareigų pažeidimą, todėl būtent nuo šios datos turėtų būti vertinama, ar ginčo žemės sklypų bendrasavininkai buvo pakankamai rūpestingi, sąžiningi ir atidūs gindami savo galbūt pažeistas teises, ar nebuvo pažeistas reikalaujamas operatyvumo standarto laikymasis.

Pareiškėjų vertinimu, tik sužinojus apie galimą teisių pažeidimą, M. B. veikė operatyviai, buvo rūpestinga, atidi ir sąžininga. Teismas nutartyje spręsdamas dėl termino atnaujinimo, rėmėsi Komisijos sprendime nurodytais argumentais.

Akcentuoja, kad Įsakymo, kuriuo sklypai įtraukti į neprižiūrimų sąrašus, asmeniui įteikimas (sužinojimas apie jį) yra labai reikšmingas, nes nuo to priklauso, ar asmuo turės galimybę pateikti įrodymus dėl veiksmų ėmimosi arba dėl tokio sprendimo savalaikio (per itin trumpą terminą) ginčijimo. Ginčo atveju yra aktualu tai, kad įvykdytas „informavimas“/“įteikimas“ buvo absoliučiai formalus, juo neįgyvendinta reali faktinė pareiga asmenį informuoti apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus ir atsiradusias jo pareigas. Kiekvienu atveju svarbus yra individualus vertinimas dėl to, ar asmuo gavo realią informaciją apie konkretų administracinį aktą. Šiuo atveju pareiškėjos atžvilgiu – „viešas informavimas“ savo funkcijos neatliko dėl to, kad pareiškėjos neturėjo jokių galimybių būti viešai informuotos, nes neturi nei kompiuterio, nei internetinės prieigos.

Paduodama skundą Komisijai, pareiškėja M. B. nebuvo informuota, kad yra praleidusi terminą skundui paduoti, taip pat, jog turi teisę prašyti jį atnaujinti.

Teismas, skundžiama nutartimi visiškai formaliai vertino ir neatsižvelgė į tą objektyvią aplinkybę, kad nežinodama apie Įsakymą, o vėliau ir nežinodama apie jo apskundimo terminus – pareiškėja tiesiog negalėjo jo savalaikiai apskųsti. Iš jos to pagrįstai, remiantis protingumo principu, ir negalima buvo tikėtis, kadangi akivaizdu, jog asmuo, nežinantis apie galbūt pažeistas jo teises – negali jų ir apginti. Iš asmens negalima reikalauti neįmanomų dalykų. M. B. iki 2021 m. lapkričio mėn. nežinojo apie galimai jos pažeistas teises, todėl atitinkamai negalėjo ir jų ginti. Tik sužinojusi apie tai, nedelsdama ėmėsi savo teisių gynybos. Akcentuoja, kad asmuo turi teisę nuspręsti, ar pats (savarankiškai), ar per įgaliotus atstovus gins savo interesus. Teisės aktai tokią teisę asmeniui užtikrina. Tai, kad esant objektyvioms ir įrodytoms aplinkybėms dėl sunkios finansinės padėties bei jos ir artimųjų būklės, pareiškėja M. B. ėmėsi pati savo galimai pažeistų teisių gynybos, neturėtų užkirsti jai kelio į teisę bent pateikti savo nuomonę dėl skundžiamų teisės aktų nepagrįstumo, vien dėl to, kad teikdama patikslintą skundą Komisijai, ji neišreiškė „savarankiško“ prašymo praleistą terminą atnaujinti, ar dėl to, jog teismas nutartimi laikė, kad pareiškėja nepateikė pakankamai medicininių išrašų dėl jos sveikatos būklės ir kt.

Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 14 d. pasikreipus į Administraciją su prašymu padėti ginčo klausimais, atsakovas privalėjo tinkamai, detaliai ir maksimaliai išsamiai (viename atsakyme) išaiškinti pareiškėjos teises ir pareigas, kurias sukėlė priimtas Įsakymas, galbūt pažeidžiantis asmens teises ir sukuriantis jam reikšmingas mokestines pareigas. Tuo pačiu Administracija privalėjo pateikti ir visą aktualią informaciją ir susijusius reikšmingus dokumentus, kad pareiškėja galėtų apsispręsti, ar pati, ar per įgaliotus atstovus gins galbūt pažeistas teises ir interesus. Ginčo atveju, pateikusi neišsamų ir neinformatyvų 2022 m. sausio 12 d. atsakymą, Administracija pažeidė gero viešojo administravimo principą.

Ginčo atveju teismo nutartis (taip pat ir Komisijos sprendimas), užkirto galimybę pareiškėjoms apginti viešojo administravimo subjekto veiksmais galbūt pažeistas jų teises ir laisves – teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjų įsitikinimu, absoliučiai visos išdėstytos priežastys yra laikytinos išskirtinėmis, objektyviomis ir tikrai nepriklausančiomis nuo jų valios. Vertinant per individualią konkretaus asmens prizmę – jų traktavimas kaip svarbių ar, priešingai, nesvarbių – neabejotinai gali būti gana subjektyvus. Tačiau atkreipia dėmesį, jog administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismų praktika – dėl priežasčių svarbumo sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimus – ginčo klausimu neturėtų skirtis iš esmės. Sudėtingos susiklosčiusios šeiminės aplinkybės, objektyviai pašlijusi sveikata ir teisė „sąžiningai klysti“ dėl teisinių žinių stokos, bei kitų aplinkybių – visais atvejais neturėtų būti vertinama skirtingai, nes tai iš esmės pažeidžia pamatinę ir konstitucinę asmens teisę kreiptis teisminės gynybos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartis, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia tuo, kad apie priimtą Įsakymą nebuvo savalaikiai ir tinkamai informuotos, M. B. jai Administracijos siųstos registruotos pašto siuntos per nustatytą terminą neatsiėmė dėl svarbių priežasčių, o S. B. jai skirtos siuntos dėl sveikatos būklės pašte negalėjo atsiimti (kas pasirašė apie neva įteiktą siuntą nežinoma, paštas atsisakė suteikti tokią informaciją). Termino skundui paduoti praleidimą lėmė svarbios ir objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusios aplinkybės (pareiškėjų ir jų šeimos narių sveikatos būklė, kitos nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Pareiškėjų vertinimu, nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra tikrai labai svarbios ir objektyvios, todėl terminas paduoti skundą turi būti atnaujintas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjos su skundu kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Administracijos 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo tvirtinimo“ dalį dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai M. B. 2021 m. rugsėjo 20 d. Administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyrius jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2021 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 09-2-1044 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ kartu su Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 01-651, tačiau pareiškėja jai adresuotos siuntos iš pašto per siuntos saugojimo laiką neatsiėmė, todėl laiškas buvo grąžintas siuntėjui. Taigi Administracijos Įsakymas pareiškėjai nebuvo įteiktas. Pareiškėjai S. B. Administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. 29-2-1043 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ kartu su Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ ir išrašu buvo įteiktas 2021 m. rugsėjo 25 d. (atsiėmė pašte). Nors atskirajame skunde teigiama, kad pareiškėja S. B. negalėjo atsiimti jai adresuoto laiško pašte, tačiau šiems argumentams pagrįsti jokie įrodymai byloje nebuvo pateikti.

Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Aprašas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 28 d.). Šio Aprašo 3 punkte numatyta, kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad informacija apie Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimą ir pats sąrašas 2021 m. rugsėjo 23 d. papildomai buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt/verslas-finansai/turtas/, todėl nuo paskelbimo dienos, šiuo atveju nuo 2021 m. rugsėjo 23 d., laikoma, kad pareiškėja M. B. objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie Administracijos Įsakymo priėmimą, o S. B. – nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. (nuo laiško jai įteikimo dienos). Taigi laikytina, kad pareiškėjoms apie Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimą ir jo turinį tapo žinoma dar 2021 m. rugsėjo mėn. vėliausiai 2021 m. rugsėjo 25 d., todėl skundą teismui pareiškėjos galėjo paduoti iki 2021 m. spalio 25 d., tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2022 m. kovo 16 d.

Pareiškėja M. B. atskirajame skunde teigia, kad apie galimą savo teisių pažeidimą jai tapo žinoma 2021 m. lapkričio mėn., kuomet gavo Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją su priedu, todėl nuo šios datos turėtų būti vertinama, ar ginčo žemės sklypų bendrasavininkai buvo pakankamai rūpestingi, sąžiningi ir atidūs gindami savo galbūt pažeistas teises, ar nebuvo pažeistas reikalaujamas operatyvumo standarto laikymasis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat tai, jog netgi vertinant, jog pareiškėjoms apie galimą jų teisių pažeidimą tapo žinoma 2021 m. lapkričio mėn., akivaizdu, kad pareiškėjos praleido teisės aktų nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl Administracijos Įsakymo paduoti.

Vertindama pareiškėjų nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad terminą skundui dėl Administracijos Įsakymo paduoti pareiškėjos praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo neatnaujino.

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėja M. B. dar 2021 m. gruodžio 14 d. su prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama atšaukti priimtą sprendimą dėl nenaudojamos (apleistos) žemės. Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2022 m. sausio 12 d. raštu pareiškėją informavo, kad atliko žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrinimus ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktus, 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. gegužės 25 d. raštais, kurie pareiškėjoms buvo išsiųsti registruotais laiškais, informavo pareiškėjas apie ketinimą įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą patikrintus žemės sklypus, kadangi pareiškėjoms adresuotos siuntos grįžo neįteiktos, remiantis Aprašo nuostatomis, informacija apie žemės sklypų įtraukimą į nenaudojamos žemės pirminį sąrašą 2021 m. birželio 3 d. buvo paskelbta Administracijos internetinėje svetainėje ir nuo paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Taip pat nurodė, kad 2021 m. liepos 26 d. buvo atlikta pakartotinė sklypų patikra, surašyti patikrinimo aktai ir informacija perduota Administracijai, kuri 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu, kartu su Įsakymu, 2021 m. rugsėjo 20 d. išsiuntė M. B. jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau siunta grįžo neįteikta, kadangi pareiškėja per siuntos saugojimo laiką jos neatsiėmė. Nurodė, kad nenaudojamos žemės sąrašas bei informacija apie šio sąrašo patvirtinimą 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo paskelbti savivaldybės internetiniame tinklalapyje, todėl nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Kadangi pareiškėja nei po pirminės, nei po antrinės apžiūrų, nei po Įsakymo priėmimo ir sąrašo patvirtinimo nepateikė seniūnijai jokių duomenų apie žemės sklypų tvarkymą, nesant įrodymų, paneigiančių žemės sklypų būklę ginčo laikotarpiu, seniūnija neturi pagrindo siūlyti išbraukti sklypus iš sąrašo. Rašte taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėja su prašymu 2022 m. sausio 28 d. kreipėsi į Komisiją, kuri 2022 m. vasario 2 d. sprendimu nustatė pareiškėjoms terminą trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodė, kad skundas Komisijai gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo ar įteikimo dienos. Jeigu terminas skundui paduoti praleistas, pareiškėjų prašymu terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjos, šalindamos Komisijos sprendime nurodytus trūkumus, prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepateikė, termino praleidimo priežasčių nenurodė. Komisijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjos neprašė jo atnaujinti. Pareiškėjos Komisijos sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

Nors pareiškėja pateikė eilę išrašų apie V. B. sveikatos būklę, taip pat duomenis apie pareiškėjai išduotus siuntimus pas gydytojus bei lankymąsi sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau, kaip jau buvo minėta, asmens amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis. Terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galbūt pažeistas jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011, kt.). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėja M. B. ar jos dukra serga įvairiomis ligomis, pati savaime negali būti pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, juolab, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesutrukdė pareiškėjoms su prašymu ir skundu kreiptis į Administraciją bei Komisiją. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su viešojo administravimo subjekto gero administravimo principo pažeidimu, pareiškėjos M. B. materialine padėtimi, psichologine būsena, kompiuterio ar internetinės prieigos neturėjimu ir susiklosčiusiomis asmeninėmis priežastimis, taip pat savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Kitų objektyvių ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių praleido terminą skundui dėl Administracijos Įsakymo paduoti, pareiškėjos nenurodė, jų nenustatė ir teismas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjų nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą, kadangi jos priklausė nuo pareiškėjų valios ir susidariusioje situacijoje pasirinkto elgesio modelio.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. B. ir S. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė