f67a680d-e90e-47c2-87a0-90708d03c51d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

             Administracinė byla Nr. I-7531-331/2014                                                    Proceso Nr. 3-61-3-02029-2014-3                                       Procesinio sprendimo kategorija 14.2, 14.5, 14.7, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovams Jonui Kurlavičiui ir Janui PaÅ¡kevičiui (Jan PaÅ¡kevič), atsakovų atstovams Laimai Dabregaitei, Žydrei Stirbienei, Veslavai Kamarovič, Valdui Noreikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Ąžuolas Lazdynuose“ skundÄ atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o:

1) panaikinti 2013-08-01 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT) sprendimÄ Nr.(3)-V3-1835(12.1);

2) panaikinti 2014-02-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sprendimÄ Nr.(6.3)-2D-3146;

3) įpareigoti VSTT tvirtinant Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektÄ , žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), palikti buvusias Griovių geomorfologinio draustinio ribas, į draustinio teritorijÄ neįtraukiant viso žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).PaaiÅ¡kino, kad 2005-11-21 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 1,1504 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Jokių specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų ar registre įregistruotų žemės naudojimo apribojimų dėl Å¡io žemės sklypo nustatyta nebuvo. Tačiau 2012 m. kreipusis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, paaiÅ¡kėjo, kad didesnioji Žemės sklypo dalis patenka į Griovių geomorfologinio draustinio teritorijÄ . Negana to, 2013 m. liepos mėn. viduryje pareiÅ¡kėja sužinojo, kad VSTT 2011-07-26 įsakymu Nr. V-191 pradėtas rengti Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektas.

Pagal parengtÄ projektÄ draustinio ribos yra dar labiau praplėstos, ko pasėkoje į draustinio teritorijÄ patenka jau ne dalis, bet visas Žemės sklypas. Papildomai į draustinio teritorijÄ Ä¯traukta iki 20 arų Žemės sklypo ploto.Be to, VSTT nurodė, kad nauja draustinio riba bÅ«tų sutapatinama su skaitmenine Vilniaus miesto riba, iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nauja draustinio riba žymima tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų „patogiau kartografijos požiÅ«riu“, tačiau neatsižvelgiant į esamÄ situacijÄ , o tuo pačiu - ir į pareiÅ¡kėjos interesus.

VisiÅ¡kai neatitinka faktinės situacijos VSTT teiginys, kad „įsigyjant žemę, į žemės sklypo registro duomenis buvo įraÅ¡yti bei registre įregistruoti žemės naudojimo apribojimai, nurodyti Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XXXVII skirsnyje „Geomorfologiniai draustiniai“. Jokių specialių apribojimų, tame tarpe ir saugomų teritorijų rėžimo, pareiÅ¡kėjai įsigyjant žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre (ar Nekilnojamojo turto kadastre) nebuvo nustatyta.

Nesuprantama, kodėl VSTT sprendime nurodoma, kad „Jums žemės sklypas nustatyta tvarka suteiktas žemės Å«kio veiklai“, nes pareiÅ¡kėja žemės Å«kio veikla neužsiėmė ir neketina užsiimti, be to, neaiÅ¡ku, kas, kokia tvarka ir kaip Žemės sklypÄ â€žsuteikė žemės Å«kio veiklai“. VSTT patvirtinus naujas Griovių geomorfologinio draustinio ribas, pareiÅ¡kėjos interesai ir teisė statyti įsigytame sklype bÅ«tų pažeisti dar kartÄ , kadangi pareiÅ¡kėja nebegalėtų statyti ir likusiame beveik 20 arų žemės sklypo plote.Inspekcijos teigimu, pareiÅ¡kėja nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiama pareiÅ¡kėjos teisė ir lÅ«kesčiai vystyti gyvenamųjų namų statybÄ .

Inspekcija pripažino, kad pareiÅ¡kėjai 2005-11-21 įsigyjant Žemės sklypÄ , jokie specialieji žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų apribojimai dėl saugomų teritorijų Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti. Kaip nurodo Inspekcija, Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įraÅ¡ymÄ Ä¯ registrus turėjo organizuoti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, tačiau dėl kažkokių priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiÅ¡kėjos valios, tai nebuvo padaryta.

Tik vėliau paaiÅ¡kėjus, kad Žemės sklypo dalis įtraukta į geomorfologinio draustinio teritorijÄ (o pagal Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektÄ Ä¯traukiamas ir visas Žemės sklypas), akivaizdžiai nukenčia pareiÅ¡kėjos interesai ir teisėti lÅ«kesčiai įsigytame Žemės sklype vystyti gyvenamųjų namų statybÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos  nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu, praÅ¡o bylÄ nutraukti arba skundÄ atmesti.

Atsiliepime (b. l. 31-37) paaiÅ¡kino, kad ginčo žemės sklypo dalis patenka į Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijÄ , dėl kurios planavimo organizatorius (VSTT) rengia specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus - Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planÄ ir Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planÄ , kurie Å¡iuo metu dar nėra patvirtinti. PareiÅ¡kėja planavimo organizatoriui teikė raÅ¡tiÅ¡kus pasiÅ«lymus dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių formulavimo, t. y. pasinaudojo Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta teise.

Planavimo organizatorius 2013-08-01 raÅ¡tu Nr. (3)-V3-l835( 12.1) pateikė atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus.Pabrėžė, kad teisės aktai neįtvirtina planavimo organizatoriui įpareigojimo be iÅ¡lygų priimti visus visuomenės teikiamus pasiÅ«lymus dėl specialiojo plano sprendinių. Jei specialiojo plano sprendiniai neprieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo atsižvelgti į kiekvienÄ visuomenės pageidavimÄ , bet turi jai paaiÅ¡kinti savo nepritarimo motyvus.

Pateikti visuomenės pasiÅ«lymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiÅ«riu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiÅ«lymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tikrinimo stadijoje Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraÅ¡o nustatyta tvarka. Taigi tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentÄ priežiÅ«ros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiÅ«lymus ir kt.

Inspekcija skundų tarp visuomenės ir planavimo organizatoriaus nagrinėjimo etape neprivalėjo vertinti pateiktų planavimo organizatoriaus motyvų pagrįstumo, jai šiuo atveju teko tik pareiga nustatyti, ar planavimo organizatoriaus atsakyme dėl pateiktų pasiūlymų apskritai yra nurodyti motyvai.Inspekcija planavimo organizatoriui pateiktus visuomenės pasiūlymus ir jų priėmimo ar atmetimo motyvų atitikti teisės aktų reikalavimams iš esmės išnagrinėjo jai pateikus tikrinti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų ir Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planus (teikdama išvadas dėl planavimo dokumentų tvirtinimo tikslingumo).

Tiek planavimo organizatoriaus sprendimas, tiek skundžiamas raÅ¡tas, Inspekcijos įsitikinimu, yra motyvuoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad planavimo organizatorius ir Inspekcija pažeidė teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės Å«kio. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. 13-323, teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, priskirta ypač saugomų teritorijų konservacinės krypties žemės naudojimo zonai (S).

Å ioje zonoje reglamentuota instituciÅ¡kai ir įstatymiÅ¡kai organizuota konservacija, apsaugos vystymas, tausojantis miÅ¡kų Å«kis, ekologinis žemės Å«kis, ekstensyvi, pažintinė rekreacija. Gyvenamųjų teritorijų plėtra minėtoje zonoje negalima, iÅ¡skyrus kaimo gyvenvietes ar jos dalis patenkančias į saugomas teritorijas, kurios vystomos sutinkamai su saugomu teritorijų apsaugos ir tvarkymo režimu. PareiÅ¡kėja neįrodė savo suinteresuotumo, t. y. aplinkybių, kaip pasikeistų jos teisinė padėtis patenkinus skundÄ , todėl byla turi bÅ«ti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.Pabrėžė, kad skundo reikalavimas įpareigoti VSTT nustatyti tam tikro turinio planavimo dokumentų sprendinius negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu.

Planavimo organizatorius, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, privalo vadovautis teisės aktais ir vykdyti jai teisės aktais deleguotas funkcijas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad planavimo organizatorius privalo veikti taip, kaip to praÅ¡o besikreipiantys į jį asmenys.Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Atsiliepime (b. l. 54-57) paaiÅ¡kino, kad rengiant draustinio ribų planÄ buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtas reljefas.

Jo nuodugni analizė plano rengėjams leido padaryti pagrindinius sprendinius, susijusius su ribos keitimu. Buvo nuspręsta atlikti visos ribos techninę korekcijÄ - vakarinėje draustinio dalyje draustinio riba keičiama iÅ¡imant nedidelę teritorijos dalį iki miÅ¡ko pakraščio; Å¡alia jos draustinio teritorijai priskiriama raguvos dalis, kuri anksčiau nepateko į saugomÄ teritorijÄ ; Å¡iaurinė draustinio riba sutapatinama su Vilniaus miesto riba iÅ¡skyrus vietÄ prie KriaučiÅ«nų, kur riba vedama atitraukiant jÄ nuo esamos sodybos pastato; vakarinė ir pietinė draustinio riba pakoreguojama nežymiai, ribÄ sutapatinant su miÅ¡ko pakraščiu bei pravedant Å¡laitų papėdėmis.

Atlikus draustinio ribų korektÅ«rÄ , draustinio plotas padidės 0,41 ha - nuo 574,42 ha iki 574,83 ha.Beveik visas Žemės sklypas į draustinį pateko 1992-09-24 Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimu Nr. I - 2913 steigiant draustinį. O draustinio ribų plano projekto sprendiniai, susiję su draustinio ribos keitimu ties pareiÅ¡kėjos Žemės sklypu - Å¡ioje teritorijoje draustinio ribÄ siÅ«loma vesti pagal reljefo formos apatinę briaunÄ (Å¡laito papėde), taip pat ji sutapatinama su skaitmenine Vilniaus miesto riba, kas lemia, kad patvirtinus siÅ«lomas draustinio ribas visas žemės sklypas patektų į draustinį - buvo priimti vadovaujantis teisės aktais, atsižvelgiant į reljefo duomenis, vadovaujantis nustatytais principais.

Pakeitus draustinio ribÄ ties Žemės sklypu, į draustinį papildomai bÅ«tų įtraukta - 0,1972 ha, tai yra 17,14 procentų jo turimo Žemės sklypo.Rengiant draustinio ribų plano projektÄ , nustatant draustinio ribas, buvo vadovaujamasi Saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų rengimo taisyklėmis, skaitmeniniu formatu, stengiantis naujas ribas susieti su patvirtintomis skaitmeninėmis saugomų objektų, žemėnaudos, infrastruktÅ«ros, žemėvaldos, įregistruotų žemės sklypų ir kitomis ribomis.

Ribos vedamos naudojant naujausius 2012 m. ortofografinius žemėlapius, georeferencinį pagrindÄ , reljefo duomenis, o taip pat vadovaujantis Å¡iais principais: draustinio ribos tapatinimo su natÅ«ralių gamtinių bei antropogeninių objektų ribomis, prioritetÄ teikiant gamtiniams veiksniams, stabilesnėms riboms; iÅ¡ draustinio ploto iÅ¡imamos teritorijos neturinčios ryÅ¡kių sÄ sajų su saugotinu geomorfologiniu kompleksu; į draustinį įtraukiant vertingas reljefo formas.Pažymėjo, kad Visuomenės informavimo bei dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai taip pat numato, kad pasiÅ«lymus dėl teritorijų planavimo dokumento visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raÅ¡tu per visÄ teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį.

Tuo metu, kai pareiÅ¡kėja pateikė savo 2013-07-17 pasiÅ«lymÄ , draustinio ribų bei tvarkymo planų projektai jau buvo baigiami derinti. Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. S k u n d a s  a t m e s t i n a s Å ioje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymų rengiant specialiojo plano sprendinius, susijusius su jos žemės sklypu planuojamos teritorijos žemėje.Nustatyta, kad VSTT yra Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio (toliau – ir Draustinis) teritorijos, į kuriÄ patenka pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantis 1,1504 ha žemės sklypas, specialiojo planavimo procedÅ«ros, prasidėjusios 2011-07-26 (VSTT 2011-07-26 įsakymas Nr. V-191), organizatorius.

PareiÅ¡kėja, kaip minėtos žemės savininkė, 2013-07-17 buvo pateikusi savo pasiÅ«lymus dėl specialiojo plano sprendinių, kurie susiję su jos valdoma planuojamos teritorijos žeme (b. l. 43). Atsakovė ginčo raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jos žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) beveik visas į minėtÄ draustinį pateko dar 1992-09-24 Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos nutarimu Nr. I-2913 steigiant draustinį. PaaiÅ¡kino, kad Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų sprendinių Å¡iame planavimo etape keisti negali, nes ribų ir tvarkymo planų projektai yra baigti, vieÅ¡ai apsvarstyti, Å¡iuo metu baigiami derinti su planavimo sÄ lygas iÅ¡davusiomis institucijomis (b. l. 41-42).

PareiÅ¡kėja su 2013-10-24 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ dėl VSTT raÅ¡to panaikinimo, tačiau teismas 2013-10-31 nutartimi jos skundÄ atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėja neiÅ¡naudojo privalomos ikiteisminės tokio pobÅ«džio ginčų nagrinėjimo tvarkos, neskundė jo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (b. l. 9-10).Nesutikdama su VSTT raÅ¡tu pareiÅ¡kėja 2014-01-24 pateikė skundÄ Inspekcijai, kuri 2014-02-25 raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Griovių geomorfologinis draustinis buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos nutarimu Nr. I-2913.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, pasiÅ«lymai teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui gali bÅ«ti pateikti raÅ¡tu per visÄ teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki vieÅ¡ojo susirinkimo ir jo metu. Kadangi pasiÅ«lymÄ VSTT dėl specialiųjų planų sprendinių pareiÅ¡kėja pateikė nesilaikydama Ä®statymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. jau po 2012-12-06 vykusio vieÅ¡ojo susirinkimo, kuriame visuomenė buvo supažindinta su specialiųjų planų sprendiniais, jos praÅ¡ymas netenkintas (b. l. 46-47).

Todėl Å¡iuo atveju nagrinėtinas administracinis ginčas dėl nurodytų pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymų. PareiÅ¡kėja 2013-07-17 teikė siÅ«lymÄ , neįtraukti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į Griovių geomorfologinis draustinio teritorijos ribas, o VSTT 2013-08-01 nepriėmė pasiÅ«lymo, teigdama, kad Draustinio ribų ir tvarkymo planų sprendinių Å¡iame planavimo etape keisti negali, nes ribų ir tvarkymo planų projektai jau yra parengti, vieÅ¡ai apsvarstyti ir Å¡iuo metu baigiami derinti su planavimo sÄ lygas iÅ¡davusiomis institucijomis.

VieÅ¡o susirinkimo metu (2012-12-06) pritarta Draustinio ribų ir tvarkymo planų sprendiniams. Teismo posėdyje atsakovų atstovai paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-10-28 nutarimu Nr. 1144 patvirtino Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planÄ . Teismo vertinimu Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikytinos specialios nagrinėjamiems ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti skirtos Ä®statymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad planavimo organizatorius (Å¡iuo atveju VSTT), iÅ¡nagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus (pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymus), parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiÅ«lymų apibendrinančiÄ medžiagÄ , kuriÄ kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentÄ derinančioms institucijoms; pasiÅ«lymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raÅ¡tu; atsakymas gali bÅ«ti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos; valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekanti institucija (Statybos inspekcija) per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotÄ atsakymÄ , kuris įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti apskųstas teismui.Ä®vertinus Å¡ias teisės aktų normas, darytina iÅ¡vada, kad aptariami pasiÅ«lymai neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobÅ«džio, tai aiÅ¡kiai parodo sÄ vokos „pasiÅ«lymai“ lingvistinis aiÅ¡kinimas ir Å¡ios teisės normos turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiÅ«lymus, planavimo organizatorius turi diskrecijÄ Ä¯ juos atsižvelgti arba neatsižvelgti.

Tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui (VSTT ) bei valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai (Inspekcijai) privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiÅ«lymų nagrinėjimo procedÅ«ros bei, atmetus gautus pasiÅ«lymus, motyvuotu raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai pasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus Å¡ių reikalavimų pažeidimus, iÅ¡aiÅ¡kinti, ar nustatyti procedÅ«riniai pažeidimai gali bÅ«ti laikomi esminiais, ar teismui skundžiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos (Inspekcijos) sprendimas dėl pasiÅ«lymų atmetimo gali bÅ«ti pripažintas teisėtu.

Iš VSTT rašto (b. l. 41-42) į minėtus pareiškėjos 2013-07-17 pasiūlymus (b. l.

43) bei skundžiamo Inspekcijos 2014-02-25 raÅ¡to (b. l. 46-47) į pareiÅ¡kėjos 2014-01-24 skundÄ (b. l. 38-39) matyti, kad juose yra nurodyti argumentai, dėl kurių pareiÅ¡kėjos minėtas pasiÅ«lymas buvo atmestas. Vadinasi Å¡ie atsakymai atitinka aukščiau nurodytÄ Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ dėl bÅ«tinumo motyvuotai atsakyti apie pasiÅ«lymų atmetimo priežastis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra ne kartÄ konstatavęs, kad Ä®statymo 32 straipsnyje nurodyti pasiÅ«lymai neturi privalomojo pobÅ«džio planavimo organizatoriui, tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiÅ«lymų nagrinėjimo procedÅ«ros bei, atmetus gautus pasiÅ«lymus, motyvuotu raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai pasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui (LVAT administracinėse bylose:

Nr. A143-201/2009, Nr. A502-910/2009, Nr. A143-32/2011).Kadangi pagal Ä®statymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas nurodyti pasiÅ«lymai dėl teritorijų planavimo dokumentų neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobÅ«džio, tačiau tokius pasiÅ«lymus pateikusio asmens teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos užtikrinimo požiÅ«riu nurodyti pasiÅ«lymai yra bÅ«das apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus teritorijų planavimo procedÅ«ros eigoje. PasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus Ä®statymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe kreiptis į teismÄ , jo nurodytos (tariamai) pažeistos teisės arba (tariamai) pažeisti Å¡io asmens saugomi interesai gali bÅ«ti ginami teismo ABTÄ® nustatyta tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad materialiosios teisės taikymo atveju teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio ginÄÄ , turi nustatyti, ar asmuo turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimÄ jis teigia, taip pat nustatyti, ar jo nurodyti pažeidimai buvo iÅ¡ tikrųjų padaryti. To nenustačius, paduotas skundas materialiosios teisės taikymo prasme negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu. PareiÅ¡kėja savo teisių pažeidimÄ grindžia Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų nuostatomis, nustatančiomis teritorijų planavimo tikslus: suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo Å¡ioje teritorijoje sÄ lygų (7 p.); skatinti investicijas socialiniam ekonominiam vystymui (8 p.).

PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad jokių specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų ar registre įregistruotų žemės naudojimo apribojimų dėl Å¡io žemės sklypo nustatyta nebuvo, 2013 m. liepos mėn. pareiÅ¡kėja sužinojo, kad VSTT 2011-07-26 įsakymu Nr. V-191 pradėtas rengti Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektas, pagal kurį draustinio ribos yra dar labiau praplėstos, dėl ko į draustinio teritorijÄ patenka jau ne dalis, bet visas žemės sklypas.Teismas su pareiÅ¡kėjos teiginiais sutikti negali, nes jos, kaip žemės savininkės, teisinė padėtis skundžiamais sprendiniais nėra pakeista, pareiÅ¡kėjos iki planavimo procedÅ«ros pradžios turimos teisės pagal skundžiamus sprendinius nesikeičia (žemės sklypo paskirtis - žemės Å«kio).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos nurodyta tariamai pažeista teisė negali bÅ«ti teismo ginama, nes ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalies taikymo prasme pareiÅ¡kėjos interesas nėra įstatymų saugomas, pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai Å¡ioje situacijoje nesuteikė pareiÅ¡kėjai teisės į jos nurodytos žemės paskirties pakeitimÄ . Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre (b. l. 44-45) aiÅ¡kiai nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės Å«kio.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjos žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) beveik visas į minėtÄ draustinį pateko dar 1992-09-24 Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos nutarimu Nr. I-2913 steigiant draustinį, Å¡iame etape keisti Draustinio ribų ir tvarkymo planų sprendinių negalima dar ir tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1144 patvirtintas Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planas į kurio teritorijÄ patenka visas pareiÅ¡kėjo žemės sklypas.

Be to Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, kuris patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. 13-323, teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, priskirta ypač saugomų teritorijų konservacinės krypties žemės naudojimo zonai (S). Šioje zonoje reglamentuota instituciškai ir įstatymiškai organizuota konservacija, apsaugos vystymas, tausojantis miškų ūkis, ekologinis žemės ūkis, ekstensyvi, pažintinė rekreacija, tačiau gyvenamųjų teritorijų plėtra minėtoje zonoje negalima, išskyrus kaimo gyvenvietes ar jos dalis patenkančias į saugomas teritorijas, kurios vystomos sutinkamai su saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo rėžimu.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos teisės yra bendro pobÅ«džio, t. y. jos nenustato konkrečių atskirų asmenų arba jų grupių teisių ir nesuteikia kokių nors prioritetų atskiriems planavimo procese dalyviams arba asmenims, kurie turi vienokį ar kitokį interesÄ dėl planavimo rezultatų; be to, teisės normos turi bÅ«ti taikomos kartu su 3 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato konkrečių teritorijų planavimo tikslus, t. y. pareiÅ¡kėjos nurodytos nuostatos yra skirtos nustatyti konkrečių teritorijų (Å¡iuo atveju Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijos) planavimo tikslus, o tai, pagal bylos duomenis, jau buvo padaryta parengiamajame minėto specialiojo planavimo etape, specialus Draustinio planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Todėl pareiÅ¡kėjo tariamai pažeistų teisių gynimas negali bÅ«ti siejamas su Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų taikymu.

Vadinasi, pareiÅ¡kėja neįrodė savo suinteresuotumo, t. y. aplinkybių, kaip pasikeistų jos teisinė padėtis tenkinus skundÄ , nes jos valdomo žemės sklypo paskirtis yra žemės Å«kio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1144 patvirtintas Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planas, į kurio teritorijÄ patenka ir pareiÅ¡kėjos žemės sklypas, taigi, net ir panaikinus ginčo sprendimus pareiÅ¡kėjos nurodyti teisės interesai negalėtų bÅ«ti apginti.PareiÅ¡kėja teigia, kad 2005-11-21 įsigyjant žemės sklypÄ , jokie specialieji žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų apribojimai dėl saugomų teritorijų Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti, todėl buvo pažeisti pareiÅ¡kėjos teisėti lÅ«kesčiai vystyti gyvenamųjų namų statybÄ .Teismas su Å¡iais teiginiais sutikti negali, nes jos valdomo žemės sklypo paskirtis yra žemės Å«kio, Å¡is žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) beveik visas į minėtÄ draustinį pateko dar 1992-09-24 Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos nutarimu Nr. I-2913 steigiant draustinį. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: ji gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo.

Konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali bÅ«ti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus prieÅ¡prieÅ¡inti vieÅ¡ajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Žemė, miÅ¡kai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miÅ¡kų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės iÅ¡likimo bei raidos sÄ lyga, tautos gerovės pagrindas.

Pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad bÅ«tų garantuota natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos iÅ¡teklių racionalus naudojimas, atkÅ«rimas bei gausinimas, gali įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad bÅ«tų ribojamas atskirų gamtos aplinkos objektų (gamtos iÅ¡teklių) naudojimas, o tam tikri teisinių santykių subjektai bÅ«tų įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų (2005-05-13, 2006-03-14 nutarimai).

Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime taip pat nurodė, jog „Žemės, miÅ¡kų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, pripažinimas turinčiais valstybinę reikÅ¡mę suponuoja santykių, susijusių su tokių objektų priežiÅ«ra, apsauga ir naudojimu, ypatingÄ teisinį reguliavimÄ . Atsižvelgiant į minėtų objektų ypatingÄ iÅ¡liekamÄ jÄ vertę, svarbÄ , bÅ«tinybę juos iÅ¡saugoti ateities kartoms, tokiems objektams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali bÅ«ti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas.

Pažymėtina, kad valstybė pagal KonstitucijÄ turi pareigÄ rÅ«pintis ir tais valstybinės reikÅ¡mės gamtos objektais, kurie nuosavybės teise priklauso ne valstybei, bet kitiems asmenims, užtikrinti jų apsaugÄ . <...>“.Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VSTT 2013-08-01 sprendimas Nr.(3)-V3-1835(12.1) ir Inspekcijos 2014-02-25 sprendimas Nr.(6.3)-2D-3146, yra teisėti ir pagristi, jie neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, yra priimti kompetentingų subjektų, nepažeidžiant taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ , todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčo sprendimų skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Teismui konstatavus, kad ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2014-10-28 nutarimu Nr. 1144 patvirtinus Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planÄ , nėra pagrindo įpareigoti VSTT tvirtinant Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektÄ , žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), palikti buvusias Griovių geomorfologinio draustinio ribas, į draustinio teritorijÄ neįtraukiant viso žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos UAB „Ąžuolas Lazdynuose“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 Teisėjai                                                            Bronius Januška                                                                           Henrikas Sadauskas                                                                           Liudmila Zaborovska