f679fb78-16dc-4d8d-8d77-855a5b67e77d · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-70-491/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai JackÅ«nienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. N., skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. birželio 6 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, taikymas, nustatė:

1. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. birželio 14 d. nutartimi E. N., nepakaltinamumo bÅ«senoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, kurios taikymas jam buvo tęsiamas iki Å¡iol.

2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi E. N. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas skundžiamÄ nutartį motyvavo tuo, kad nors E. N. psichikos bÅ«klė yra gerėjanti, tačiau ji iÅ¡lieka nepakankami stabili, jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl jam turi bÅ«ti tęsiamas priverstinis gydymas stacionare tomis pačiomis sÄ lygomis.

3. Skundu asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. N., praÅ¡o jam taikomÄ stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į jo ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Skunde jis nurodo, kad jis yra visiÅ¡kai sveikas, todėl toliau gali gydytis ambulatoriÅ¡kai, bÅ«stÄ nuomotų arba jo motina jam jį nupirktų.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundÄ atmesti.

5. Skundas atmetamas.

6. Kaip galima suprasti iÅ¡ skundo turinio, apelianto teigimu, jo psichikos bÅ«klė yra pagerėjusi ir jis toliau gali gydytis ambulatoriÅ¡kai. Tačiau su tuo negalima sutikti. Susipažinus ir įvertinus byloje esančius duomenis apie E. N. psichikos bÅ«klę, gydytojų specialistų nuomonę ir jų situacijos vertinimÄ , pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad E. N. psichikos bÅ«klė Å¡iuo metu dar nėra pakankamai stabili, jis nepakankamai kritiÅ¡kas nei savo ligai, nei padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl dar nėra galimybės jo priverstinio gydymo tęsti ambulatoriÅ¡kai.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra iÅ¡gydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ , jį prižiÅ«rint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustÄ veikÄ padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio.

BK 98 straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis arba stacionarinį stebėjimÄ bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kuriÄ nors iÅ¡ minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas turi diskrecijÄ savo nuožiÅ«ra spręsti klausimÄ dėl bÅ«tinybės asmeniui taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamÄ sias medicinos priemones:

1) psichikos sutrikimÄ ir jo sunkumÄ , 2) padarytos veikos pobÅ«dį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ : 1) asmens psichinę sveikatÄ , 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumÄ .

8. Apylinkės teismas, vadovaudamasis Komisijos 2022 m. gegužės 12 d. medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės atstovės paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje, padarė raÅ¡ytiniais bylos dokumentais bei proceso dalyvių paaiÅ¡kinimais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. N. psichikos bÅ«klė iÅ¡lieka nepakankamai stabiliai pagerėjusi, jis nepakankamai kritiÅ¡kas ligai, jo socialiniai ryÅ¡iai nepakankami, todėl dar yra bÅ«tinas jo tolesnis gydymas stacionare bendro stebėjimo sÄ lygomis.

Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kuriÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas ir Å¡iuo atveju svarbiÄ reikÅ¡mę įgyja gydytojų psichiatrų iÅ¡vados bei rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal Komisijos medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vadÄ Å¡iuo atveju nustatyta, kad E. N., gydomas stacionare, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, jo ligos paÅ«mėjimo nebuvo, tačiau jo socialinė adaptacija sutrikusi, socialiniai ryÅ¡iai nepakankami, artimųjų, kurie galėtų juo pasirÅ«pinti, Å¡iuo metu nėra, jo kritika ligai formali.

Teismo posėdyje VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės atstovė patvirtino, kad E. N. stebėjimas stacionare bendro stebėjimo sÄ lygomis dar yra bÅ«tinas, kadangi jis neturi stiprių socialinių ryÅ¡ių, gyvenamosios vietos, todėl Å¡iuo metu nėra galimybės užtikrinti jo gydymosi ambulatoriÅ¡kai. Duomenų, kurie galėtų paneigti ar sukelti pagrįstų abejonių tokia Komisijos medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vada, ligoninės atstovės paaiÅ¡kinimais byloje nėra. Jų nenurodoma ir skunde.

Taigi, Å¡iais bylos duomenimis apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi priimdamas skundžiamÄ nutartį ir padarydamas motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad E. N. dar turi bÅ«ti stebimas stacionare, kadangi Å¡iuo metu jo gydymo ambulatoriÅ¡kai dar nėra galimybės užtikrinti.

9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡ies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigÄ , bet ir asmens socialinį pavojingumÄ , konkrečias sÄ lygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymÄ . Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę į kitÄ teismas gali, jeigu asmens sveikatos bÅ«klė pasikeitė, o jeigu jo bÅ«klė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ . 10.

Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų E. N. nepalankios Komisijos medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vados duomenis. Kaip matyti iÅ¡ bylos, E. N. psichikos bÅ«klė yra pagerėjusi. Kita vertus, E. N. klinikoje dar iÅ¡lieka sutrikusi socialinė adaptacija, nenuoseklus, paralogiÅ¡kas mÄ stymas, kritikos stoka savo tokiai bÅ«klei. Atsižvelgus į tai bei įvertinus, kad E. N. neturi stiprių socialinių ryÅ¡ių, jo motina gyvena užsienyje, jo ambulatorinis gydymas nebÅ«tų efektyvus dėl nepakankamos jo vaistų vartojimo, lankymosi pas gydytojÄ , elgesio kontrolės. Taigi, sutiktina su apylinkės teismu, kad Å¡iuo metu nėra galimybės užtikrinti E. N. gydymosi ambulatoriÅ¡kai tęstinumo (laukiama kol jam bus suteiktas socialinis bÅ«stas ar kitaip užtikrinta jo gyvenamoji vieta).

Todėl dar kartÄ pabrėžtina, kad E. N. esama psichikos bÅ«klė, pakankamų socialinių ryÅ¡ių nebuvimas, kritikos stoka ligai yra tie kriterijai, kurie lemia dabartines teismų iÅ¡vadas dėl jo socialinio pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl jam taikomas gydymas stacionare bendro stebėjimo sÄ lygomis Å¡iuo metu yra pateisinamas. Tai pagrįstai nurodoma ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Skunde iÅ¡sakyta E. N. nesavikritiÅ¡ka nuomonė apie jo psichikos bÅ«klę nepaneigia byloje esančių bei prieÅ¡ tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar iÅ¡nykimo, jo gebėjimo gydytis savarankiÅ¡kai ir neprižiÅ«rimam.

11. Tokiu bÅ«du, pripažįstama, jog E. N. priverstinis gydymas ambulatoriÅ¡kai kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stiprių jo socialinių ryÅ¡ių, tačiau ir nepakankamai stabilios jo psichikos bÅ«klės, neiÅ¡nykusio jo socialinio pavojingumo. Visa tai sudaro pagrindÄ jam toliau tęsti taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, kÄ skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai ir padarė. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti Å¡iÄ nutartį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. N., skundÄ ir Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. birželio 6 d. nutartį palikti galioti. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Valdas Petras Meidus