f6779edc-cbc1-487f-89df-ce0c4c40cbbd · TelÅ¡ių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-677-1112/2023

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00034-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3

(S)

Telšių APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAs

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

sekretoriaujant Danutei Dokšienei ir Viktorijai Stanienei,

dalyvaujant atsakovei J. D.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei J. D. dėl skolos, delspinigių, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų tretysis asmuo – UAB „Be kredito“.

Teismas

nustatė:

IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės J. D. 559,80 Eur nesumokėtas nuomos įmokas pagal atsakovės ir pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ sudarytÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, 252,00 Eur sutartinio dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 263,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 21,00 Eur žyminis mokestis ir 242,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovei ir jos atstovui nedalyvaujant.

Trečiajam asmeniui UAB „Be kredito“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimas negautas, pateiktas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ trečiajam asmeniui ir jo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė J. D. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad reikalaujamų delspinigių dydis, lyginant su jos pajamomis, yra per didelis, bet kaip nors iÅ¡simokėsianti. PaaiÅ¡kino, kad jos mėnesio pajamas sudaro 280,00 Eur atlyginimas, vaiko pinigai ir vaikui mokamas iÅ¡laikymas. Vaikams karantino metu reikėjo kompiuterio, o ji rado „Facebook“ socialiniame tinkle, kad duoda kompiuterį iÅ¡simokėtinai. Ji parašė ir padarė pirmÄ Ä¯mokÄ , po ko jai atsiuntė kompiuterį, kurį ėmė norėdama kas mėnesį už jį mokėdama iÅ¡simokėti ir įsigyti kaip savo. Tuo metu prarado darbÄ , todėl nepadarė kažkiek įmokų. Kiek prisimena, sutartį sudarė prieÅ¡ du metus. Kai sudarinėjo sutartį, dar dirbo, atlyginimas iki mokesčių buvo apie 280,00 Eur per mėnesį. Tuo metu antstolis jau darydavo iÅ¡skaitymus iÅ¡ algos, todėl į rankas gaudavo tik 110,00 Eur. Sudarant sutartį kreditoriui buvo žinoma apie jos skolas, bet neprisimena, ar jos klausinėjo apie gaunamas pajamas. Dėl sutarties sudarymo niekur vykti nereikėjo, viskas vyko elektroniniu bÅ«du, su konsultantu bendravo telefonu. Kalbos apie laikinÄ kompiuterio įsigijimÄ ir jo grÄ Å¾inimÄ nebuvo. Apie naudoto kompiuterio įsigijimÄ nesvarstė ir tokios kalbos nebuvo. Kreditorius neprašė grÄ Å¾inti kompiuterio po to, kai už jį nebemokėjo. UAB „Legal Balance“ reikalavo sumokėti skolÄ . Sutartį pasiraÅ¡ymui pateikė kurjeris, o paskui ji buvo atsiųsta elektroniniu paÅ¡tu. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydama kurjerio pateiktÄ sutartį nebuvo jos skaičiusi. Kurjerio atvežtos sutarties perskaityti nebuvo galimybės, nes kurjeris skubėjo. Kompiuterį gavo iÅ¡ kurjerio iÅ¡kart, kai pasirašė. Kurjerio perduotas kompiuteris buvo naujas. Su UAB „Legal Balance“ atstovais bendravo telefonu. Anksčiau tokiu pat bÅ«du iÅ¡ UAB „Be kredito“ buvo įsigijusi naujÄ telefonÄ .

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“, kuri Å¡ioje byloje yra tretysis asmuo, ir atsakovė 2021 m. kovo 22 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kuriÄ pradinė kreditorė atsakovei perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktÄ daiktÄ â€“ neÅ¡iojamÄ kompiuterį (duomenys neskelbtini), prekės bÅ«klė – nauja. Pagal Sutarties sÄ lygas atsakovė turėjo atlikti 24 mokėjimus po 27,99 Eur iÅ¡ viso 671,76 Eur sumai. Atsakovės norimo įsigyti turto vertė Sutarties sudarymo metu buvo 429,00 Eur. Å alys sutarė, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,5 procentų už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Sutarties bendrųjų sÄ lygų dalyje „Sutarties objektas“ Å¡alys sutarė, kad nuomininkui, t. y., atsakovei, tinkamai įvykdžius Å¡iÄ sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį, nurodytÄ Sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus Å¡iai Sutarčiai nuomininkei suteikiama teisė įsigyti turtÄ už 1,00 Eur. Ä®sigytas turtas atsakovei buvo perduotas 2021 m. kovo 22 d. turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį pradinė kreditorė 2021 m. spalio 21 d. praneÅ¡imu – pretenzija kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atsakovės skola yra 170,94 Eur ir paragino sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ , taip pat informavo, kad neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos, situacija bus vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas ir sutartis bus nutraukiama. Atsakovei nevykdant savo piniginių prievolių, pradinė kreditorė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartį, 2021 m. lapkričio 3 d. iÅ¡siųsdama atsakovei iÅ¡ankstinį raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ . Pagal 2021 m. spalio 4 d. sudarytÄ Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 1 pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų sumokėjusi skolÄ ar kitas įmokas, Apie reikalavimo teisės perleidimÄ atsakovė buvo informuota 2021 m. lapkričio 12 d. praneÅ¡imu.

Dėl pradinės kreditorės ir atsakovės teisinių santykių kvalifikavimo

Teismas, prieš spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovės), ir trečiojo asmens, kuris yra juridinis asmuo ir kurio vienas iš veiklos tikslų yra vartojimo prekių (tame tarpe baldų, buitinės technikos, elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir pan.), kitų prekių didmeninė ir mažmeninė prekyba bei nuoma, vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia yra spręstina, ar Sutartis yra laikytina išperkamosios nuomos, ar vartojimo kredito sutartimi.

IeÅ¡kovės teigimu, Sutarties pagrindu susidarė iÅ¡perkamosios nuomos teisiniai santykiai, Sutartyje nėra numatyta atsakovės pareiga pasibaigus nuomos terminui įsigyti nuomojamÄ prekę, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Sutartis nėra laikytina vartojimo kredito sutartimi.

Pagal kasacinio teismo pateikiamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iÅ¡ kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, jÄ nagrinėjantis teismas negali iÅ¡likti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobÅ«dį, tiek ir atskirų sutartinių sÄ lygų teisėtumÄ (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyta, kad iÅ¡nuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki Å¡io pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ (iÅ¡perkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamÄ jį daiktÄ laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo Å¡eimos asmeniniams, namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

VKÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos iÅ¡lygos, kokiems santykiams Å¡is įstatymas netaikomas. Pagal VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Ä¯statymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKÄ® 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡io įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobÅ«dis arba tikslas suteiktų galimybę iÅ¡vengti Å¡io įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKÄ® turi bÅ«ti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į Å¡io įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKÄ® reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sÄ lygų aiÅ¡kinimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiÅ¡kinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties rÅ«Å¡ies, turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-343/2022).

Taigi, siekiant nustatyti, ar trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta Sutartis yra iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, neįeinanti į VKÄ® taikymo apimtį, ar vartojimo kredito sutartis, yra reikalinga įvertinti, koks buvo Å¡alių tikslas sudarant Sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia iÅ¡sinuomoti daiktÄ , turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sÄ lygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. Å¡ia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimÄ sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

Byloje nustatyta, kad Sutarties Å¡alys susitarė, jog atsakovė už jai perduotÄ turtÄ kas mėnesį turėjo mokėti po 27,99 Eur įmokÄ ir tai daryti dvideÅ¡imt keturis mėnesius iÅ¡ eilės. Taigi, tinkamu Sutarties vykdymo atveju, atsakovė po dvideÅ¡imt keturių mėnesių bÅ«tų sumokėjusi pradinei kreditorei viso 671,76 Eur sumÄ , kuri yra 242,76 Eur didesnė nei perduotos prekės kaina (429,00 Eur). Sutarties dalyje „Sutarties objektas“ numatyta, kad nuomininkui (t. y. atsakovei) tinkamai įvykdžius Å¡iÄ sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį, nurodytÄ Sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus Å¡iai Sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtÄ už 1,00 Eur. Teismo vertinimu, nors Sutartyje ir nėra numatyta tiesioginė atsakovės pareiga, tinkamai ir laiku sumokėjus visas Sutartyje numatytas įmokas, perimti nuosavybės teisę į turtÄ , tačiau akivaizdu, kad atsakovei jau sumokėjus įmokas, kurių bendra suma virÅ¡ija prekės kainÄ , ji neturėtų jokio pagrindo ir intereso nesumokėti nurodyto 1,00 Eur, kad jai galutinai pereitų nuosavybės teisė į turtÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad Sutarties sÄ lyga dėl nuomininkui suteikiamos teisės tinkamu Sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju už 1,00 Eur įsigyti neÅ¡iojamÄ kompiuterį (duomenys neskelbtini), yra į Sutartį įtraukta formaliai, siekiant iÅ¡vengti VKÄ® nuostatų taikymo Å¡io įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nepriklausomai nuo to, jog Sutarties tekste atsakovei nėra expressis verbis (tiesiogiai) numatyta pareiga įsigyti nuomojamÄ daiktÄ , Sutarčiai yra taikytinos VKÄ® nuostatos (VKÄ® 1 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties dalyje „Turto grÄ Å¾inimas“ numatyta, jog „pasibaigus Sutarčiai ir nuomininkui nepareiÅ¡kus noro įsigyti Turto Å¡ios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka, ar nutraukus Å¡iÄ Sutartį prieÅ¡ terminÄ , Turtas grÄ Å¾inamas Nuomotojui ne vėliau kaip sekančiÄ dienÄ po Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba Turto naudojimo vietoje; <...> Nuomininkas Nuomotojui savo sÄ skaita grÄ Å¾ina TurtÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , o taip pat visiÅ¡kai sukomplektuotÄ ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje.

Jei per Turto perdavimÄ Nuomotojui nustatomi grÄ Å¾inamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi Turto grÄ Å¾inimo akte. Turto defektai ar gedimai gali bÅ«ti nustatyti ir per 10 (deÅ¡imt) darbo dienų po turto grÄ Å¾inimo akto pasiraÅ¡ymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininkÄ raÅ¡tu“. Teismo vertinimu, Å¡i Sutarties nuostata, numatanti sudėtingÄ daikto grÄ Å¾inimo nuomotojui procesÄ , atsižvelgiant į tai, kad pagal jÄ bÅ«tų grÄ Å¾intas neÅ¡iojamas kompiuteris (duomenys neskelbtini), kurio visa kaina bei jos pervirÅ¡is jau sumokėti, yra itin neproporcinga alternatyva papildomo 1,00 Eur sumokėjimui, už kurį prekė galėtų pereiti atsakovei valdyti nuosavybės teise.

Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant atsakovės tolesnių veiksmų pasirinkimo galimybes tinkamo visų įmokų sumokėjimo atveju (sumokėti 1,00 Eur arba grÄ Å¾inti daiktÄ pagal iÅ¡samiai detalizuotÄ jo grÄ Å¾inimo nuomotojui tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovei dar pereitų ir papildoma atsakomybė už tai, kad grÄ Å¾inamas daiktas bÅ«tų visiÅ¡kai sukomplektuotas ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais dalykais, kurie jam buvo perduoti), atsakovė, kaip vidutiniÅ¡kai apdairus ir protingas žmogus, neabejotinai rinktųsi variantÄ dėl 1,00 Eur priemokos sumokėjimo.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors pagal minėtÄ Sutarties nuostatÄ ir yra numatyta prekės grÄ Å¾inimo nuomotojui alternatyva, tačiau galimybė ja pasinaudoti susieta su neproporcingai sudėtingu grÄ Å¾inimo procesu ir papildoma atsakomybe atsakovei, todėl Sutartyje įtvirtintas reglamentavimas, kaip visuma, netiesiogiai verčia nuomininkÄ Ä¯sigyti daiktÄ už 1,00 Eur priemokÄ , kas taip pat leidžia vertinti, jog Sutarčiai yra taikytinos VKÄ® nuostatos.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Sutarties dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, jog atsakovei ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal Sutartį, ji yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iÅ¡ nuomininko grÄ Å¾inti turtÄ arba sumokėti visÄ neapmokėtÄ nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

Minėta, kad Sutartimi sutarta, jog tinkamu jos įvykdymo atveju atsakovė bÅ«tų už prekę sumokėjusi viso 671,76 Eur sumÄ , kuri yra 242,76 Eur didesnė nei prekės kaina (429,00 Eur). Taigi, netinkamo Sutarties vykdymo atveju nuomotojas (trečiasis asmuo, o perleidus reikalavimo teisę į atsakovę – ieÅ¡kovė) turėtų teisę rinktis tarp naudoto daikto, kurio naujo vertė buvo 429,00 Eur, susigrÄ Å¾inimo, arba 671,76 Eur sumos pareikalavimo. Atsižvelgiant į Å¡ių alternatyvų piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , akivaizdu, jog bet kuris verslo subjektas (juo yra tiek trečiasis asmuo, tiek ieÅ¡kovė) pasirinktų jam ekonomiÅ¡kai naudingesnį variantÄ , t. y. 671,76 Eur sumÄ . Taigi, vertintina, kad nuomotojo (trečiojo asmens, o vėliau ieÅ¡kovės) pirminis tikslas yra ne pagal Sutartį perduoto daikto susigrÄ Å¾inimas, tačiau jo įsigijimui skirtų mokėtinų įmokų, virÅ¡ijančių daikto vertę, gavimas. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir paties ieÅ¡kinio reikalavimas, kuriuo, nepaisant to, jog ieÅ¡kovė nurodo atsakovę jai perduotos prekės negrÄ Å¾inus, yra praÅ¡oma ne daikto sugrÄ Å¾inimo, tačiau kasmėnesinių įmokų priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kas yra aukščiau nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Sutarties sudarymo tikslas yra ne atsakovės iÅ¡sirinkto daikto nuoma, bet finansavimo sÄ lygų jam įsigyti sudarymas. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo iÅ¡imtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobÅ«dis bei tikrieji Å¡alių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimÄ , o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022). Todėl, įvertinus Å¡iame sprendime iÅ¡dėstytus motyvus, Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kuriai turi bÅ«ti taikomos VKÄ® nuostatos (VKÄ® 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 559,80 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, taip pat 252,00 Eur delspinigius. Reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų grindžiamas tuo, kad atsakovė nemokėjo sutartimi nustatytų mėnesinių įmokų, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kildinamas iÅ¡ Sutarties specialiųjų sÄ lygų, kuriose numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo dienÄ nuo nesumokėtos sumos. Tačiau ieÅ¡kovė taiko iki 0,25 proc. už dienÄ sumažintÄ delspinigių dydį, o delspinigių sumÄ skaičiuoja už 180 dienų (559,80 Eur × 0,25 / 100 × 180 d.).

Å iuo teismo sprendimu nustatyta, kad pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai Sutarčiai yra taikytinos VKÄ® nuostatos. VKÄ® 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieÅ¡ vartojimo kredito sutarties sudarymÄ vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , remdamasis pakankama informacija, gauta iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimÄ kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ informacijÄ kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palÅ«kanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ .

VKÄ® 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiÅ«ros institucija įraÅ¡o jį į vieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä . Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Be kredito“ nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä , neturi teisės teikti vartojimo kreditus, todėl nėra subjektas, galėjęs sudaryti su atsakove tokio turinio sutartį.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieÅ¡ sudarydama su atsakove Sutartį bÅ«tų tikrinusi atsakovės kreditingumÄ , be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä , kaip to reikalauja VKÄ® 22 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad teismas Å¡iuo sprendimu nustatė, jog Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKÄ® nuostatos, darytina iÅ¡vada, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakove Sutartį, neįgijo teisės iÅ¡ jo reikalauti nei patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri virÅ¡ija prekės kainÄ (VKÄ® 8 straipsnio 7 dalis). Tokia pati iÅ¡vada yra daroma teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumÄ nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iÅ¡ sutarties, iÅ¡skyrus teisę susigrÄ Å¾inti kredito sumÄ , praradimÄ (VKÄ® 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumÄ tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1138-657/2022; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1054-555/2022; 2022 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-587/2022; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1084-894/2022 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas yra nurodyta aukščiau, laikytina, kad pradinė kreditorė, sudariusi su atsakove Sutartį, nebÅ«dama įraÅ¡yta į vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä ir nepatikrinusi atsakovės kreditingumo, įgijo teisę iÅ¡ atsakovės atgauti tik pagal Sutartį ir perdavimo-priėmimo aktÄ perduoto daikto kainÄ , iÅ¡ jos atėmus atsakovės sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad neÅ¡iojamo kompiuterio (duomenys neskelbtini) kaina yra 429,00 Eur. IeÅ¡kovė 2023 m. sausio 20 d. praÅ¡yme dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo nurodė, kad atsakovė sumokėjo pradinei kreditorei tik 4 (keturias) įmokas 111,96 Eur sumai ir daugiau įmokų nebemokėjo, dėl to 2021 m. lapkričio 3 d. Sutartis su atsakove buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. IeÅ¡kovei atsakovė nėra atlikusi nė vieno mokėjimo. Kadangi Sutarties pagrindu trečiasis asmuo (o po reikalavimo perleidimo – ir ieÅ¡kovė) turi teisę tik į daikto vertės, sumažintos atsakovės sumokėtų įmokų suma, atlyginimÄ , ieÅ¡kovei priteistina 317,04 Eur suma (429,00 Eur – 111,96 Eur).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovės pinigines prievoles pagal Sutartį įgijo 2021 m. spalio 4 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jos pridedamo priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 pagrindu.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimÄ , kurio atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Teismas pažymi, kad Å¡ios įstatymo nuostatos reiÅ¡kia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininkÄ , nei jis turi. Taigi, teismui nustačius, kad pradinė kreditorė neturėjo teisės pagal Sutartį reikalauti iÅ¡ atsakovės nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris virÅ¡ija atsakovei perduotos prekės kainÄ , ieÅ¡kovė, perėmusi iÅ¡ UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę, teisės į Å¡iuos reikalavimus taip pat neįgijo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisiant 317,04 Eur skolÄ , o likusiÄ reikalavimo dalį dėl nesumokėtų nuomos įmokų ir 252,00 Eur delspinigių atmetant.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, todėl iÅ¡ atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės priteisiamos ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovės patirtas 263,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 21,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 242,00 Eur iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ . Nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 39,05 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (317,04 Eur x 100% / 811,80 Eur), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 102,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos nesudaro 5,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970) valstybei nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „NEO finance“ elektroninių pinigų įstaiga:

– 317,04 Eur (trijų Å¡imtų septyniolikos eurų 04 ct) skolÄ ;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 317,04 Eur (trijų Å¡imtų septyniolikos eurų 04 ct) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

– 102,70 Eur (vieno šimto dviejų eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusių ieškinio reikalavimų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Jolanta Jasutiene