Appeal dismissed because applicant failed to prove respondent's bad faith and freezing assets abroad faces enforcement hurdles.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the applicant's appeal against the first-instance decision refusing to freeze the respondent's assets. The applicant argued that the respondent was acting in bad faith by hiding assets in Turkey, but the court found this claim unsubstantiated without direct evidence. Consequently, the court upheld the lower court's ruling that the applicant did not meet the legal threshold for precautionary measures.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 337; Civil Procedure Code Art. 104: Precautionary measures require proof of bad faith and risk of asset dissipation; mere foreign residence or lack of control does not automatically establish bad faith, and enforcement of such measures abroad may face legal obstacles.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2-97-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01330-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Marius Bajoras, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âAviaAM B02â atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsÄjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs UAB âAviaAM B02â ieÅ¡kinį atsakovui I.
L. (I. L.) dÄl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ uždaroji akcinÄ bendrovÄ (toliau â UAB) âAviaAM B02â kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo I. L. 490 000 Eur skolÄ , 112 507,97 Eur palÅ«kanų, 17 640 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaiÄiuojamos nuo ieÅ¡kinio teisme priÄmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad skola kilo iÅ¡ 2016 m. balandžio 7 d. paskolos sutarties.
2. IeÅ¡kinio užtikrinimui praÅ¡Ä taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â areÅ¡tuoti atsakovo nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nepakankant â lÄÅ¡as, esanÄias pas atsakovÄ ar treÄiuosius asmenis, 620 147,97 Eur sumai. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad atsakovas elgÄsi nesÄ Å¾iningai, nes pažeidÄ sutartinÄ prievolÄ: negrÄ Å¾ino suteiktos paskolos nustatytu laiku, nemokÄjo palÅ«kanų. Atsakovas vengia bendrauti su ieÅ¡kove, neatsiliepia telefonu, nereaguoja į siunÄiamus praneÅ¡imus.
IeÅ¡kovÄs teigimu, atsakovas imsis nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdamas iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymo. Atsakovas â Turkijos Respublikos pilietis. IeÅ¡kovÄs teigimu, atsakovas, sužinojÄs apie pradÄtÄ civilinį procesÄ , bandys paslÄpti Turkijos Respublikoje esantį turtÄ . IeÅ¡kovÄ yra Lietuvos Respublikoje veikianti įmonÄ, todÄl negalÄs kontroliuoti atsakovo veiksmų, apie juos sužinoti bei rinkti informacijÄ . IeÅ¡kovÄs teigimu, laikinosios apsaugos priemonÄs â vienintelÄ priemonÄ, kuri padÄtų užkirsti keliÄ nesÄ Å¾iningiems veiksmams, kuriais atsakovas galÄtų apsunkinti galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo priverstinį vykdymÄ .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsÄjo 16 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.
4. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kinys yra tikÄtinai pagrįstas, taÄiau ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, kad atsakovas yra nesÄ Å¾iningas, ir dÄl to yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Akcentavo, kad ieÅ¡kinio suma priklauso tik nuo ieÅ¡kovÄs, o ieÅ¡kinio dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, sprendžiant dÄl kilsianÄios grÄsmÄs teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nurodÄ, kad vien didelÄ ieÅ¡kinio suma negali bÅ«ti vertinama kaip pakankamas pagrindas sprÄsti dÄl grÄsmÄs teismo sprendimo vykdymui buvimo.
5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovÄs nurodytos aplinkybÄs â sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, nereagavimas į ieÅ¡kovÄs bandymus susisiekti su atsakovu, tai, kad atsakovas yra Turkijos Respublikos pilietis â suteikia ieÅ¡kovei teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl jos teisių gynimo, bet negali bÅ«ti pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovÄ UAB âAviaAM B02â atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsÄjo 16 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs â skubiai bei nepraneÅ¡ant atsakovui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemonÄs â areÅ¡tuoti atsakovui nuosavybÄs tiese priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ bendrai 620 147,97 Eur sumai, areÅ¡tuotÄ turtÄ uždraudžiant parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti tretiesiems asmenims.
Atsakovo I. L. kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto 620 147,97 Eur sumai neužtenkant ir / ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lÄÅ¡as, esanÄias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, nevirÅ¡ijant 620 147,97 Eur, leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kove. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. IeÅ¡kovÄ praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones negrindÄ didele ieÅ¡kinio suma, todÄl pirmosios instancijos teismas, atmetÄs ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ Å¡iuo pagrindu, vertino argumentus, kurių ieÅ¡kovÄ net nebuvo pateikusi. 6.2.
IeÅ¡kovÄs teigimu, atsakovas grubiai pažeidÄ sutartines prievoles â negrÄ Å¾ino suteiktos paskolos nustatytais terminais, kurie ieÅ¡kovÄs buvo pratÄsti, nemokÄjo palÅ«kanų. Tai rodo, kad atsakovas sutartiniuose santykiuose su ieÅ¡kove buvo nesÄ Å¾iningas. Atsakovas vengia vykdyti savo prievoles, bendrauti ir komunikuoti su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovÄs atstovai su atsakovu negali susisiekti. Visos Å¡ios aplinkybÄs yra pakankamos konstatuoti, kad atsakovo elgesys yra nesÄ Å¾iningas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, Å¡ių aplinkybių nevertino ir dÄl jų nepasisakÄ. 6.3.
IeÅ¡kovÄs teigimu, nagrinÄjamos civilinÄs bylos aplinkybÄs yra iÅ¡skirtinÄs, kadangi atsakovas yra Turkijos Respublikos pilietis, atsakovo turtinių interesų centras yra Turkijos Respublikoje. PrieÅ¡ teikdama ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į Turkijos Respublikoje veikianÄiÄ advokatų kontorÄ , kad surinktų informacijÄ apie atsakovo turtinÄ padÄtį ir įsiskolinimus, atsakovo elgesį kitų kreditorių atžvilgiu. IeÅ¡kovei buvo nurodyta, kad Turkijos Respublikoje nÄra teisinÄs galimybÄs rinkti informacijos apie fizinio asmens turtÄ bei įsipareigojimus neturint teismo sprendimo dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Tai reiÅ¡kia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas bylos nagrinÄjimo metu galÄs nevaržomai sudarinÄti apsimestinius sandorius ir disponuoti turimu turtu, siekdamas jį nesÄ Å¾iningai nuslÄpti, o ieÅ¡kovÄ neturÄs jokių galimybių sužinoti ir rinkti Å¡iÄ informacijÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. NagrinÄjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisÄta.
Šį klausimÄ apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nÄra absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 320, 338 straipsniai). AbsoliuÄių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ, todÄl civilinÄ byla nagrinÄjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. NagrinÄjamoje byloje nagrinÄjamas ieÅ¡kovÄs, Lietuvos Respublikoje registruotos UAB âAviaAM B02â, ieÅ¡kinys dÄl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo I. L., kuris yra Turkijos Respublikos pilietis ir gyvena Turkijoje. Taigi nagrinÄjama civilinÄ byla turi užsienio (tarptautinį) elementÄ . IeÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos teisme, vadovaudamasi tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovo 2016 m. balandžio 7 d. sudarytos paskolos sutarties 4.2 papunkÄio nuostatomis, kuriomis Å¡alys susitarÄ, kad visi tarp sutarties Å¡alių susiklostÄ ginÄai privalo bÅ«ti nagrinÄjami Lietuvos Respublikos teismuose, pagal ieÅ¡kovÄs registruotos buveinÄs vietÄ .
Kadangi Å¡ioje proceso stadijoje dÄl teismo, kuriam yra teisminga tarptautinį elementÄ turinti civilinÄ byla, abejonių nekyla, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas sprÄstinas vadovaujantis lex fori (liet. teismo vietos) principu, tai yra pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisÄ, remiantis CPK normomis ir jų pagrindu suformuota teismų praktika.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujanÄių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikÄtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiÄmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonÄms taikyti: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas; antra, nesiÄmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kinys yra tikÄtinai pagrįstas, todÄl yra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga. GinÄo dÄl ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo nÄra, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas papildomai dÄl to nepasisako.
11. IeÅ¡kovÄ atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos (grÄsmÄs bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo galimybÄms) egzistavimo vertinimu, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ aplinkybes, jog atsakovas sutartiniuose santykiuose su ieÅ¡kove buvo nesÄ Å¾iningas, jog jis yra Turkijos Respublikos pilietis, todÄl ieÅ¡kovÄ neturi galimybių sužinoti atsakovo realios turtinÄs padÄties bei jo elgesio su kitais kreditoriais. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Å¡ie atskirojo skundo argumentai nÄra pakankami pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta bei tenkinti ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
12. ApeliacinÄs instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, jog, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelÄ, ar nÄra didelÄ, vien Å¡i aplinkybÄ nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonÄms taikyti. IeÅ¡kinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turtinÄ padÄtis yra tik vieni iÅ¡ daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turÄtų bÅ«ti įvertinti sprendžiant dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.
TodÄl vien ieÅ¡kinio sumos dydis atsakovui savaime dar nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdomas bÅ«tent dÄl skolininko nesÄ Å¾iningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasÄių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir daugelis kitų).
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda iÅ¡saugoti antrosios ginÄo Å¡alies (atsakovo) turtÄ , kai esama duomenų apie galimai nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ , sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinÄ padÄtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ , t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkriÄio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-1494-464/2017 ir kt.), todÄl laikinosios apsaugos priemonÄs gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikÄtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslÄpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
14. EgzistuojanÄiÄ realiÄ grÄsmÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡sprÄstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikÅ¡minga tiek ieÅ¡kinio suma, tiek atsakovo turtinÄ padÄtis, tiek jo turtinÄs padÄties pokyÄio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kÄlimo ar jos nagrinÄjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sÄ Å¾iningumÄ .
15. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad nagrinÄjamu ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nenurodÄ faktinių paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, tikslų, Å¡alis siejusių ikisutartinių santykių, nepateikÄ bendravimo tarp Å¡alių įrodymų, leidžianÄių teismui tinkamai įvertinti atsakovo elgesį santykiuose su ieÅ¡kovu ir sprÄsti dÄl galimo atsakovo nesÄ Å¾iningumo. Å ioje proceso stadijoje nÄra žinoma atsakovo pozicija dÄl keliamo ginÄo esmÄs. TodÄl, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad vien tik ieÅ¡kovÄs nurodytos aplinkybÄs â sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, nereagavimas į ieÅ¡kovÄs bandymus susisiekti su atsakovu â savaime nepagrindžia atsakovo nesÄ Å¾iningumo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o yra prielaida kreiptis ieÅ¡kovei į teismÄ dÄl jos teisių gynimo.
16. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieÅ¡kovÄ neturi galimybÄs rinkti ir gauti duomenų apie atsakovo turtinÄ padÄtį Turkijos Respublikoje. Visų pirma, apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių duomenų apie atsakovo turtinÄ padÄtį ir turimÄ turtÄ Lietuvos Respublikoje, nors turÄjo galimybÄ tai padaryti. Antra, ieÅ¡kovÄ turi teisÄ gauti bylos nagrinÄjimui reikÅ¡mingus įrodymus pagal Hagos 1970 m. konvencijÄ dÄl įrodymų civilinÄse arba komercinÄse bylose paÄmimo užsienyje (Konvencija tarp Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 16 d.). Teismas, be kita ko, pažymi, kad ieÅ¡kovÄ yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi aukÅ¡tesni atidumo ir apdairumo standartai, nusprendusi paskolinti reikÅ¡mingÄ sumÄ pinigų atsakovui, ji turÄjo ir galÄjo numatyti teisines ir fizines kliÅ«tis renkant įrodymus bei ginant savo galimai pažeistas teises.
17. IeÅ¡kovÄ akcentuoja, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas bylos nagrinÄjimo metu galÄs nevaržomai sudarinÄti apsimestinius sandorius ir disponuoti turimu turtu, siekdamas jį nesÄ Å¾iningai nuslÄpti, o ieÅ¡kovÄ neturÄs jokių galimybių sužinoti ir rinkti Å¡iÄ informacijÄ . ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas yra Turkijos pilietis ir jo turtinių interesų centras yra Turkijoje, savaime nelemia aplinkybÄs, kad atsakovas bus (yra) nesÄ Å¾iningas, slÄps savo turtÄ ir tokiu bÅ«du bandys iÅ¡vengti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
18. BÅ«tina atkreipti dÄmesį, kad vienas iÅ¡ Å¡ios bylos ypatumų yra tas, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas užsienio subjektui. Taigi ieÅ¡kovÄ, norinti, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, taip pat ir nutartis dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bÅ«tų vykdoma Turkijoje, turi vadovautis Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sudaryta ir ratifikuota teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinÄse ir civilinÄse bylose sutartimi, kurios 20 straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog sprendimai gali bÅ«ti pripažįstami ir vykdomi tik tuomet, jeigu bylÄ pralaimÄjusi Å¡alis (bylos Å¡alis), pagal susitarianÄiosios Å¡alies, kurios teritorijoje buvo priimtas sprendimas, nacionalinÄ teisÄ, turÄjo visas galimybes pateikti savo argumentus (atsikirtimus) (20 straipsnio 1 dalies c punktas); proceso Å¡alims nebuvo atimta teisÄ gintis, buvo praneÅ¡ta apie teismo posÄdį bei proceso Å¡alių neveiksnumo pateikti ieÅ¡kinį ar gintis atveju jiems buvo suteikta galimybÄ bÅ«ti atstovaujamiems (20 straipsnio 1 dalies d punktas).
Kadangi ieÅ¡kovÄ atsakovo atžvilgiu praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones skubiai, nepraneÅ¡ant atsakovui, tokio praÅ¡ymo pagrindu priimtos nutarties dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas Turkijos Respublikoje turÄtų teisinių kliÅ«Äių.
19. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad teismų nutartys, kuriomis iÅ¡sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, neturi nei prejudicinÄs, nei res judicata (liet. teismo iÅ¡sprÄsta byla) galios. IeÅ¡kovÄ, kurios praÅ¡ymas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisÄs reikÅ¡ti tokį praÅ¡ymÄ pakartotinai, atsiradus papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ pagrindžianÄių aplinkybių.
20. Apibendrinant iÅ¡dÄstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra teisÄta ir pagrįsta, o ieÅ¡kovÄs atskirajame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai nesudaro pagrindo jÄ panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsÄjo 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjas Marius Bajoras