Legislator Case Law & Legislation
f6776bd5-d988-4091-b51e-bd2c8d354c85 AI generated

Appeal dismissed because applicant failed to prove respondent's bad faith and freezing assets abroad faces enforcement hurdles.

Case Number f6776bd5-d988-4091-b51e-bd2c8d354c85
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the applicant's appeal against the first-instance decision refusing to freeze the respondent's assets. The applicant argued that the respondent was acting in bad faith by hiding assets in Turkey, but the court found this claim unsubstantiated without direct evidence. Consequently, the court upheld the lower court's ruling that the applicant did not meet the legal threshold for precautionary measures.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 337; Civil Procedure Code Art. 104: Precautionary measures require proof of bad faith and risk of asset dissipation; mere foreign residence or lack of control does not automatically establish bad faith, and enforcement of such measures abroad may face legal obstacles.

Keywords

AI generated
precautionary measures bad faith requirement asset freezing enforcement abroad civil procedure code appeal dismissal foreign jurisdiction

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 337
Civil Procedure Code Art. 104

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-97-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01330-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „AviaAM B02“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „AviaAM B02“ ieÅ¡kinį atsakovui I.

L. (I. L.) dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AviaAM B02“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo I. L. 490 000 Eur skolÄ , 112 507,97 Eur palÅ«kanų, 17 640 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo ieÅ¡kinio teisme priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad skola kilo iÅ¡ 2016 m. balandžio 7 d. paskolos sutarties.

2. IeÅ¡kinio užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nepakankant – lėšas, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, 620 147,97 Eur sumai. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes pažeidė sutartinę prievolę: negrÄ Å¾ino suteiktos paskolos nustatytu laiku, nemokėjo palÅ«kanų. Atsakovas vengia bendrauti su ieÅ¡kove, neatsiliepia telefonu, nereaguoja į siunčiamus praneÅ¡imus.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas imsis nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdamas iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymo. Atsakovas – Turkijos Respublikos pilietis. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas, sužinojęs apie pradėtÄ civilinį procesÄ , bandys paslėpti Turkijos Respublikoje esantį turtÄ . IeÅ¡kovė yra Lietuvos Respublikoje veikianti įmonė, todėl negalės kontroliuoti atsakovo veiksmų, apie juos sužinoti bei rinkti informacijÄ . IeÅ¡kovės teigimu, laikinosios apsaugos priemonės – vienintelė priemonė, kuri padėtų užkirsti keliÄ nesÄ Å¾iningiems veiksmams, kuriais atsakovas galėtų apsunkinti galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo priverstinį vykdymÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

4. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas yra nesÄ Å¾iningas, ir dėl to yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Akcentavo, kad ieÅ¡kinio suma priklauso tik nuo ieÅ¡kovės, o ieÅ¡kinio dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nurodė, kad vien didelė ieÅ¡kinio suma negali bÅ«ti vertinama kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo vykdymui buvimo.

5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės – sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, nereagavimas į ieÅ¡kovės bandymus susisiekti su atsakovu, tai, kad atsakovas yra Turkijos Respublikos pilietis – suteikia ieÅ¡kovei teisę kreiptis į teismÄ dėl jos teisių gynimo, bet negali bÅ«ti pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovė UAB „AviaAM B02“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – skubiai bei nepraneÅ¡ant atsakovui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemonės – areÅ¡tuoti atsakovui nuosavybės tiese priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ bendrai 620 147,97 Eur sumai, areÅ¡tuotÄ turtÄ uždraudžiant parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti tretiesiems asmenims.

Atsakovo I. L. kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto 620 147,97 Eur sumai neužtenkant ir / ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, nevirÅ¡ijant 620 147,97 Eur, leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kove. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. IeÅ¡kovė praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones negrindė didele ieÅ¡kinio suma, todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ Å¡iuo pagrindu, vertino argumentus, kurių ieÅ¡kovė net nebuvo pateikusi. 6.2.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas grubiai pažeidė sutartines prievoles – negrÄ Å¾ino suteiktos paskolos nustatytais terminais, kurie ieÅ¡kovės buvo pratęsti, nemokėjo palÅ«kanų. Tai rodo, kad atsakovas sutartiniuose santykiuose su ieÅ¡kove buvo nesÄ Å¾iningas. Atsakovas vengia vykdyti savo prievoles, bendrauti ir komunikuoti su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovės atstovai su atsakovu negali susisiekti. Visos Å¡ios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad atsakovo elgesys yra nesÄ Å¾iningas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, Å¡ių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. 6.3.

IeÅ¡kovės teigimu, nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės yra iÅ¡skirtinės, kadangi atsakovas yra Turkijos Respublikos pilietis, atsakovo turtinių interesų centras yra Turkijos Respublikoje. PrieÅ¡ teikdama ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė kreipėsi į Turkijos Respublikoje veikiančiÄ advokatų kontorÄ , kad surinktų informacijÄ apie atsakovo turtinę padėtį ir įsiskolinimus, atsakovo elgesį kitų kreditorių atžvilgiu. IeÅ¡kovei buvo nurodyta, kad Turkijos Respublikoje nėra teisinės galimybės rinkti informacijos apie fizinio asmens turtÄ bei įsipareigojimus neturint teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Tai reiÅ¡kia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas bylos nagrinėjimo metu galės nevaržomai sudarinėti apsimestinius sandorius ir disponuoti turimu turtu, siekdamas jį nesÄ Å¾iningai nuslėpti, o ieÅ¡kovė neturės jokių galimybių sužinoti ir rinkti Å¡iÄ informacijÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas ieÅ¡kovės, Lietuvos Respublikoje registruotos UAB „AviaAM B02“, ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo I. L., kuris yra Turkijos Respublikos pilietis ir gyvena Turkijoje. Taigi nagrinėjama civilinė byla turi užsienio (tarptautinį) elementÄ . IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos teisme, vadovaudamasi tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2016 m. balandžio 7 d. sudarytos paskolos sutarties 4.2 papunkčio nuostatomis, kuriomis Å¡alys susitarė, kad visi tarp sutarties Å¡alių susiklostę ginčai privalo bÅ«ti nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose, pagal ieÅ¡kovės registruotos buveinės vietÄ .

Kadangi Å¡ioje proceso stadijoje dėl teismo, kuriam yra teisminga tarptautinį elementÄ turinti civilinė byla, abejonių nekyla, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas spręstinas vadovaujantis lex fori (liet. teismo vietos) principu, tai yra pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisę, remiantis CPK normomis ir jų pagrindu suformuota teismų praktika.

9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl yra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga. Ginčo dėl ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai dėl to nepasisako.

11. IeÅ¡kovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos (grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo galimybėms) egzistavimo vertinimu, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog atsakovas sutartiniuose santykiuose su ieÅ¡kove buvo nesÄ Å¾iningas, jog jis yra Turkijos Respublikos pilietis, todėl ieÅ¡kovė neturi galimybių sužinoti atsakovo realios turtinės padėties bei jo elgesio su kitais kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie atskirojo skundo argumentai nėra pakankami pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta bei tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien Å¡i aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. IeÅ¡kinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iÅ¡ daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų bÅ«ti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.

Todėl vien ieÅ¡kinio sumos dydis atsakovui savaime dar nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdomas bÅ«tent dėl skolininko nesÄ Å¾iningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir daugelis kitų).

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda iÅ¡saugoti antrosios ginčo Å¡alies (atsakovo) turtÄ , kai esama duomenų apie galimai nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ , sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ , t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 ir kt.), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

14. EgzistuojančiÄ realiÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikÅ¡minga tiek ieÅ¡kinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sÄ Å¾iningumÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė faktinių paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, tikslų, Å¡alis siejusių ikisutartinių santykių, nepateikė bendravimo tarp Å¡alių įrodymų, leidžiančių teismui tinkamai įvertinti atsakovo elgesį santykiuose su ieÅ¡kovu ir spręsti dėl galimo atsakovo nesÄ Å¾iningumo. Å ioje proceso stadijoje nėra žinoma atsakovo pozicija dėl keliamo ginčo esmės. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės – sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, nereagavimas į ieÅ¡kovės bandymus susisiekti su atsakovu – savaime nepagrindžia atsakovo nesÄ Å¾iningumo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o yra prielaida kreiptis ieÅ¡kovei į teismÄ dėl jos teisių gynimo.

16. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė neturi galimybės rinkti ir gauti duomenų apie atsakovo turtinę padėtį Turkijos Respublikoje. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir turimÄ turtÄ Lietuvos Respublikoje, nors turėjo galimybę tai padaryti. Antra, ieÅ¡kovė turi teisę gauti bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingus įrodymus pagal Hagos 1970 m. konvencijÄ dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje (Konvencija tarp Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 16 d.). Teismas, be kita ko, pažymi, kad ieÅ¡kovė yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi aukÅ¡tesni atidumo ir apdairumo standartai, nusprendusi paskolinti reikÅ¡mingÄ sumÄ pinigų atsakovui, ji turėjo ir galėjo numatyti teisines ir fizines kliÅ«tis renkant įrodymus bei ginant savo galimai pažeistas teises.

17. IeÅ¡kovė akcentuoja, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas bylos nagrinėjimo metu galės nevaržomai sudarinėti apsimestinius sandorius ir disponuoti turimu turtu, siekdamas jį nesÄ Å¾iningai nuslėpti, o ieÅ¡kovė neturės jokių galimybių sužinoti ir rinkti Å¡iÄ informacijÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas yra Turkijos pilietis ir jo turtinių interesų centras yra Turkijoje, savaime nelemia aplinkybės, kad atsakovas bus (yra) nesÄ Å¾iningas, slėps savo turtÄ ir tokiu bÅ«du bandys iÅ¡vengti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

18. BÅ«tina atkreipti dėmesį, kad vienas iÅ¡ Å¡ios bylos ypatumų yra tas, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas užsienio subjektui. Taigi ieÅ¡kovė, norinti, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, taip pat ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bÅ«tų vykdoma Turkijoje, turi vadovautis Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sudaryta ir ratifikuota teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartimi, kurios 20 straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog sprendimai gali bÅ«ti pripažįstami ir vykdomi tik tuomet, jeigu bylÄ pralaimėjusi Å¡alis (bylos Å¡alis), pagal susitariančiosios Å¡alies, kurios teritorijoje buvo priimtas sprendimas, nacionalinę teisę, turėjo visas galimybes pateikti savo argumentus (atsikirtimus) (20 straipsnio 1 dalies c punktas); proceso Å¡alims nebuvo atimta teisė gintis, buvo praneÅ¡ta apie teismo posėdį bei proceso Å¡alių neveiksnumo pateikti ieÅ¡kinį ar gintis atveju jiems buvo suteikta galimybė bÅ«ti atstovaujamiems (20 straipsnio 1 dalies d punktas).

Kadangi ieÅ¡kovė atsakovo atžvilgiu praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones skubiai, nepraneÅ¡ant atsakovui, tokio praÅ¡ymo pagrindu priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas Turkijos Respublikoje turėtų teisinių kliūčių.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų nutartys, kuriomis iÅ¡sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, neturi nei prejudicinės, nei res judicata (liet. teismo iÅ¡spręsta byla) galios. IeÅ¡kovė, kurios praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikÅ¡ti tokį praÅ¡ymÄ pakartotinai, atsiradus papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ pagrindžiančių aplinkybių.

20. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieÅ¡kovės atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo jÄ panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Marius Bajoras