2018-05-16 Nr. AB-9887-3-61-3-02302-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-878-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02302-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2010 m. sausio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos (2016 m. birželio 1 d.) (b. l. 1).

2. Pareiškėjas nurodė, kad, priešingai nei kiti nuteistieji, jis nė vieno karto nebuvo išvestas žaisti tinklinio, krepšinio, šachmatų, šaškių bei stalo teniso. Be to, pareiškėjui, kitaip nei kitiems nuteistiesiems, nėra suteikiamas mokamas darbas, nors jo pareiškėjas prašo nuo 2010 metų. Pareiškėjui yra uždrausta bendrauti su kitais nuteistaisiais per langą ar pasivaikščiojimų metu. Pareiškėjas paaiškino, kad jis į laisvę išeis 2035 metais. Pasak pareiškėjo, jis nemoka dirbti, nemoka bendrauti su kitais žmonėmis. Pareiškėjas nurodė, kad dėl minėtų aplinkybių kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, paaiškindamas, jog baigia išprotėti iš neturėjimo, ką veikti, tačiau į tai reaguojama nebuvo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–15). Lukiškių TI-K pareiškėjo reikalavimams prašė taikyti 3 metų senaties terminą.

4. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad visi suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose. Pareiškėjui, pasak Lukiškių TI-K, yra sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei tuo metu bendrauti su kitais nuteistaisiais. 2016 m. birželio 15 d. pareiškėjui buvo pasiūlyta dalyvauti įdarbinimo komisijoje, kurioje būtų svarstoma galimybė jį įdarbinti, tačiau pareiškėjas šios komisijos posėdyje kategoriškai atsisakė dalyvauti. Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistieji vedami žaisti tinklinį, krepšinį, stalo tenisą ir kitus žaidimus, atsižvelgiant į jų elgesį buvimo Lukiškių TI-K metu, siekį taisytis ir reintegruotis į visuomenę bei pačių nuteistųjų žodinį ar rašytinį prašymą. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas, pasak Lukiškių TI-K, nekonkretizavo, kuo jam pasireiškė neturtinė žala.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 30–36).

6. Teismas, detaliai aprašęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad Lukiškių TI-K neturėjo galimybių suteikti darbo, todėl šiuo aspektu pareiškėjui žala negalėjo būti ir nebuvo padaryta. Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pareiškėjas nebuvo išvedamas žaisti tinklinio, krepšinio, stalo teniso ir kitų žaidimų. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K nuo 2015 m. kovo mėnesio be jokio teisinio pagrindo nesuteikė pareiškėjui galimybės užsiimti sportine veikla.

III. 7. Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40–44). Lukiškių TI-K taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 43).

8. Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą. Lukiškių TI-K nuomone, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą ar kitus analogiškus nepatogumus. Pasak Lukiškių TI-K, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina išsiaiškinti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo kilo pareiškėjo nurodyta žala. Nenustačius žalos padarymo fakto, civiliniai teisinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Lukiškių TI-K pastebi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai žala pasireiškė.

9. Pareiškėjas J. D. atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti (b. l. 48–49).

10. Pareiškėjas nurodo, kad yra įsitikinęs, jog pažeidimai buvo nustatyti teisingai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K administracija atsisakė dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėjo nuomone, teismas priėmė teisingą sprendimą, įvykdydamas teisingumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

12. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

13. Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) nuo 2015 m. kovo mėnesio neužtikrinant pareiškėjui galimybės užsiimti sportine veikla. Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir tai, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą. Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad tikrai patyrė dvasinę skriaudą.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija minėtus Lukiškių TI-K apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

15. Teisėjų kolegija atmeta Lukiškių TI-K apeliacinio skundo argumentus, susijusius su prievole nustatyti, kad asmuo tikrai dvasiškai išgyveno, realiai patyrė dvasinę skriaudą, stresą ar kitus analogiškus nepatogumus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje minėtu aspektu yra konstatuota, kad šios kategorijos bylose nėra būtina iš pareiškėjo reikalauti pagrįsti patirtą žalą ir kančias, nes toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimą yra prašoma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016).

16. Apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo grindžiami tik deklaratyviais, bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo.

17. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

18. Dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija pastebi, kad Lukiškių TI-K nenurodė, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė. Atitinkamai, šis Lukiškių TI-K prašymas teisėjų kolegijos nenagrinėjamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė