f66c3d81-656d-4bef-a7ff-28517ca530b1 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1782-638/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05395-2017-2 Procesinio dokumento kategorija 2.6.10.2.4.1. (S) Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1066-775/2018 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei L.

V., tretieji asmenys – V. V., A. V. ir T. G., dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5 224,87 Eur žalos atlyginimÄ , 488,13 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir paaiÅ¡kino, kad 2015 m. sausio 7 d. kilo gaisras gyvenamojo namo adresu(duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te, kuriame esančios patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Gaisro metu sudegė stogo dalis, antro aukÅ¡to konstrukcijos, pradegė perdanga, gesinant gaisrÄ buvo sulietos pirmo aukÅ¡to patalpos. Gaisro metu pagal BÅ«sto draudimo sutartį ieÅ¡kovė buvo suteikusi draudimo apsaugÄ butui adresu(duomenys neskelbtini). Gaisro metu buvo sugadintas namas, sugadintos minėto buto patalpos bei jame buvęs namų turtas.

Kadangi gaisro židinys buvo atsakovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, nuosavybės teisė įpareigoja atsakovę elgtis su savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žala kitų asmenų turtui. Dėl gaisro kaip potencialiai pavojingo veiksnio atsakovė turėjo bÅ«ti itin atidi ir elgtis taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta jo kilimo. Å iuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir neužtikrino, kad į patalpas nepatektų paÅ¡aliniai asmenys, todėl ji privalo atlyginti susidariusiÄ Å¾alÄ , kuri, įvertinus medžiagų nusidėvėjimÄ , sudaro 5 224,87 Eur.

IeÅ¡kovė ragino atsakovę atlyginti patirtÄ Å¾alÄ , tačiau atsakovė iki Å¡iol to nepadarė.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 29/400 dalys gyvenamojo namo adresu(duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 87/400 dalys, A. V. – 38/100 dalys, o T. G. – 33/100 dalys minėto turto. Nurodė, kad atsakovė niekaip nepažeidė pareigos būti atidžia ir rūpestinga. Nors mansardoje negyveno, tačiau rūpinosi jai priklausančiomis patalpomis, jas rakindavo. Tiriant gaisro priežastis buvo rasti benzino pėdsakai, spėjama, kad tai padegimas.

Todėl atsakovė nėra kalta dėl kilusio gaisro. Å iuo atveju nėra ir priežastinio ryÅ¡io, nes gaisras kilo ne dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė nesutinka su paskaičiuotu žalos dydžiu, kadangi siekiant apskaičiuoti žalos dydį privalu nurodyti turto įsigijimo datÄ , įvertinti jo nusidėvėjimÄ , nes turtas turi bÅ«ti atkurtas iki tokio lygio, kuris buvo žalos atsiradimo momentu, o ne kai turtas buvo naujas. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų negalima nustatyti, koks turi bÅ«ti taikomas nusidėvėjimas, kadangi nenurodyta daiktų įsigijimo data.

4. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra, paaiÅ¡kino, kad ji 13 metų negyvena patalpose adresu(duomenys neskelbtini), ji gyvena kitur. Motina ir brolis kurį laikÄ gyveno pas V. V., tačiau motina dėl sveikatos problemų iÅ¡sikraustė gyventi pas seserį. Nuosavybės teisę į namo dalį įgijo paveldėjimo bÅ«du, tačiau patekti į paveldėtÄ namo dalį negalėjo, kadangi atsakovė nedavė jai raktų, keitė spynas. Greičiausiai patalpos buvo padegtos tyčia, nes gaisro vietoje buvo rasta benzino, todėl Å¡iuo atveju atsakovės kaltės nėra.

5. Trečiasis asmuo T. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį tenkinti. Nurodė ir paaiÅ¡kino, kad kilus gaisrui jam priklausančioje namo dalyje iÅ¡degė vonios patalpa, sudegė vonios spinta, pakabinamos spintelės, nepataisomai sugadinta skalbimo maÅ¡ina ir kiti baldai. Patyrė didelius nuostolius, kadangi gaisro gesinimo metu buvo sulietos visos gyvenamos patalpos. Nors atsakovė mansardoje negyvena nuo 2010 metų, tačiau jai priklausančiose patalpose dažnai lankydavosi jos sÅ«nus A. V. su draugais, vartodavo alkoholį ir triukÅ¡maudavo. Mansardos antro aukÅ¡to patalpomis naudojosi tik atsakovė ir jos vaikai A. V. ir V. V.. Mansardoje įrengtame bute buvo nustatytas gaisro židinys, atsakovė netinkamai prižiÅ«rėjo jai priklausantį turtÄ . Kadangi atsakovė nebuvo rÅ«pestinga, iÅ¡ jos turėtų bÅ«ti priteista žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė kaip patalpų savininkė, savo pareigÄ rÅ«pestingai ir atsakingai prižiÅ«rėti nekilnojamÄ jį turtÄ vykdė tinkamai. Gaisro kilimo metu ginčo patalpose niekas negyveno, jose buvo atjungta elektra, Å¡ildymas ir vanduo, patalpos buvo su langais, durys rakinamos, todėl bet kurie paÅ¡aliniai asmenys į patalpas patekti negalėjo. Å ių patalpų raktus turėjo L. V., jos sÅ«nus A. V. ir V. V.. Kadangi techninių priežasčių kilti gaisrui nenustatyta, dėl gaisro pagal BK 187 straipsnio 2 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas sustabdytas nenustačius už gaisro kilimÄ atsakingų asmenų.

Teismas sprendė, jog gaisras galėjo kilti dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos atsakovė neatsakinga, veiksmų. Teismo nuomone, jokių duomenų, kad gaisro kilimÄ nulėmė netinkamas atsakovės elgesys, byloje nėra. Teismas konstatavo, kad atsakovė buvo pakankamai rÅ«pestinga ir ėmėsi reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iÅ¡ patalpų savininko užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ . Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė turėjo imtis kažkokių iÅ¡skirtinių priemonių, kad atsakovė galėjo numatyti gaisro kilimÄ ir imtis veiksmų jam iÅ¡vengti, tuo labiau, kad tretieji asmenys į patalpas pateko prieÅ¡ atsakovės valiÄ , tikėtinai sugadindami spynÄ , todėl atsakovei taikyti atsakomybę nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. IeÅ¡kovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo dalį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė buvo pakankamai rÅ«pestinga ir ėmėsi reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iÅ¡ patalpų savininko užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ .

Byloje buvo surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad mansarda, priklausanti atsakovei, buvo padegta, tačiau gaisrÄ sukėlęs asmuo nebuvo nustatytas. Taigi, nors gaisro kilimo priežastis ir buvo įrodyta, bet atsakovė neįrodė antros svarbios sÄ lygos, t. y. kad gaisro kilimo priežastis nepriklausė nuo jos elgesio. 1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad durų spyna buvo prasukta siekiant sukelti gaisrÄ atsakovei priklausančiose patalpose, t. y. kad tretieji asmenys į patalpas pateko prieÅ¡ jos pačios valiÄ , tikėtinai sugadindami spynÄ .

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų keitusi ar tvarkiusi durų spynÄ . Taigi, tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad durų spynos prasukimas nesudarė įtakos asmenų pateikimui į atsakovei priklausančias patalpas. 1.3. Atsakovė, žinodama, kad mansardos durų spyna prasukta, neužtikrino savo turto apsaugos ir nenustatytas asmuo padegė mansardÄ . Å iuo atveju atsakovė, matydama prasuktÄ durų spynÄ niekaip nesureagavo į durų spynos sulaužymÄ ir nesiėmė jokių veiksmų. Toks jos elgesys vertintinas kaip nepakankamai rÅ«pestingas ir atidus.

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nevertino ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . 1.4. Ikiteisminio tyrimo metu gaisrÄ sukėlęs asmuo nebuvo nustatytas. Taigi, teismo iÅ¡vada, kad į atsakovės patalpas buvo patekta prieÅ¡ jos valiÄ ir paÅ¡alinių asmenų, yra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Sprendimas grindžiamas atsakovės giminaičių liudijimais, kurie turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

9. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ir tai patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, kad gaisras kilo iÅ¡ kitų Å¡altinių, tai yra dėl tyčinio padegimo. Teismas įvertino aplinkybes, buvusias prieÅ¡ gaisrÄ ir nurodė, kad A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje patvirtino, jog paskutinį kartÄ Å¡iame bute buvo 2015 m. sausio 4 d., atsirakino duris, pasiėmė darbinius darbužius ir išėjo, duris užrakino. 2.2.

Teismas pagrįstai tyrė ir nurodė, kad gaisro Å¡altinis yra ne iÅ¡ pačių patalpų, o iÅ¡ kitų Å¡altinių. Siekiant apskaičiuoti žalos dydį privalu įvertinti turto nusidėvėjimÄ , kadangi turtas turi bÅ«ti atkurtas iki to lygio, kuris buvo žalos atsiradimo momentu, o ne iki to lygio, kai buvo naujas, todėl turi bÅ«ti nurodoma turto įsigijimo data, nes tik žinant, kada turtas įsigytas, galima apskaičiuoti žalos atlyginimÄ . 2.3. IÅ¡ byloje pateikto nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad gyvenamojo namo, kuriame buvo įvykdytas padegimas, savininkė yra ne viena atsakovė.

Todėl atsakovei nesuprantama, kodėl, ieÅ¡kovės nuomone, tokiÄ pareigÄ turėjo tik viena atsakovė, o ne visi bendraturčiai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Kasacinio teismo praktikoje yra laikoma, kad turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti patalpų, iÅ¡ kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo patalpų, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti.

Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiÅ¡ki, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rÅ«pestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimÄ ir imtis veiksmų jam iÅ¡vengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas.

Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio ( LAT byla Nr.3K-3-304/2009).

12. Pirmosios instancijos teismas tyrė gaisro, kilusio gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), mansardoje, priežastis ir, remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto pateikta tikėtina iÅ¡vada, kad tirti pateiktuose degėsių pavyzdžiuose yra ypač degaus skysčio- benzino- pėdsakų ( t.2, b.l. 8-9), kad Kauno miesto Santakos policijos komisariato atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis, patalpos buvo padegtos ( t.1, b.l. 14), atsakovė patalpose nuolat negyveno, elektra, vandens tiekimas ir Å¡ildymas buvo atjungti, durys rakinamos, sprendė, kad atsakovės veiksmai valdant ir naudojant jai nuosavybės teise priklausančias patalpas buvo tinkami, o gaisras kilo bÅ«tent dėl nenustatytų trečiųjų asmenų veiksmų, kurių atsakovė kontroliuoti negalėjo ir už kuriuos atsakovė neatsako. Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka, nes nepateikta įrodymų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

13. Apeliantės teiginys, kad atsakovės durų spyna buvo prasukta/sulaužyta, o atsakovė nesiėmė jokių veiksmų spynai pataisyti, yra niekuo nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos A. V. parodymai, kad ji iÅ¡ gaisrininkų girdėjusi, jog prasuktas to buto durų raktas ( t.2, b.l. 100), nepatvirtina, kad prasukta spyna sÄ lygojo gaisro kilimÄ ar palengvino nenustatytiems asmenims patekti į patalpas. PrieÅ¡ingai, kaip teigė kitas liudytojas A. S., 2014 m. gruodžio mėnesį jis negalėjo patekti į ginčo mansardÄ , nes durų spyna buvo prasukta ( t.2, b.l. 102). Duomenų, kad spyna bÅ«tų buvusi sulaužyta ilgÄ laikÄ , o atsakovė, tai žinodama, nesiėmė veiksmų spynai pataisyti, taip pat nepateikta. Apeliantė nepagrįstai durų spynos prasukimÄ ( net jei toks ir buvo) sutapatina su spynos sulaužymu, kuris esÄ palengvino galimybę pateikti į patalpÄ .

14. Pati apeliantė pripažįsta, kad gaisro kilimo priežastis buvo atviras paÅ¡alinis ugnies Å¡altinis ir kad gaisrÄ sukėlęs asmuo nėra nustatytas. Todėl apeliantės teiginys, kad dėl gaisro gali bÅ«ti kaltas atsakovės sÅ«nus A. V., yra tik niekuo nepagrįsta prielaida.

15. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2009; 2010 kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010). Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi jie Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi bylos teisiniam rezultatui.

16. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ teisingai, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nėra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ , todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Atsakovei priteistinos iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ â€“ 340 Eur ( CPK 98 str.). IÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos iÅ¡laidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimÄ (5,70 Eur, CPK 96 str.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“, įm.k. 110051834, 340 Eur ( tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“, įm.k. 110051834, 5,70 Eur ( penkis eurus ir 70 ct) iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ sumokant į valstybės nustatytÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Diana Labokaitė Gintautas Koriaginas