f66ae4c0-d516-4aca-86ca-2c19c87f1b06 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1051-516/2010

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.5; 3.1.7; 3.2.12; 75.4.3; 75.8; 121.15; 121.18.; 121.21.

                                   (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei

dalyvaujant ieškovei J. R.

ieškovės atstovui advokatui M.Navikui

atsakovui

A. R.

trečiojo asmens AB DnB NORD banko atstovui advokatui T.Zarembai vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės J. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m.

vasario 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. R. ieÅ¡kinį atsakovui A. R. dėl  santuokos nutraukimo. TretiejiÂ

asmenys - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, AB DnB NORD bankas, UAB SEB lizingas, I. J. .

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                                                                     Â

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė J. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti 1996-05-11 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ tarp atsakovo A. R. ir ieÅ¡kovės  J. R. dėl atsakovo kaltės.

1) Santuokoje įgytÄ turtÄ prašė padalinti taip: a) priteisti atsakovui 1000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9000; 12000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9-5; 500,00 Lt. vertės automobilį Fiat Tipo; 700,00 Lt. vertės kompiuterį Asus A3500; b) ieÅ¡kovei priteisti 130 000,00 Lt. vertės 63,66 kv.m. bendro ploto, 3 kambarių butÄ , adresu (duomenys neskelbtini); 400,00 Lt. vertės prieÅ¡kambario spintÄ ; 1200,00 Lt. vertės televizorių Samsung; 600,00 Lt. vertės namų kino sistemÄ PANASONIC; 400,00 Lt. vertės sekcijÄ ; 1000,00 Lt. vertės minkÅ¡tųjų baldų komplektÄ ; 100,00 Lt. vertės žurnalinį staliukÄ ; 800,00 Lt. virtuvės baldų komplektÄ ; 100,00 Lt. mikrobangų krosnelę Samsung; 200,00 Lt. vertės Å¡aldytuvÄ Snaigė; 100,00 Lt. vonios spintelę; 100,00 Lt. vertės dulkių siurblį LG; 300,00 Lt. vertės DVD grotuvÄ PANASONIC; 100,00 Lt. vertės drabužių lentynas; 600,00 Lt. vertės miegamojo baldų komplektÄ ; 200,00 Lt. vertės televizorių Philips; 900,00 Lt. vertės vaizdo kamerÄ PANASONIC.

2) Kreditorinius įsipareigojimus padalinti taip: a) ieÅ¡kovei priteisti 30 374,80 Lt įsipareigojimÄ AB DnB NORD bankui pagal 2002-10-24 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir.

41 225,32 Lt įsipareigojimÄ AB DnB NORD bankui pagal 2004-05-10 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).;

3)  priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 12939,96 Lt kompensacijÄ už atsakovui netenkančio turto dalį.

4) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai R. R. vienkartine pinigų sumÄ , iÅ¡laikymo dydį apskaičiuojant teismo sprendimo priėmimo dienÄ , bei nustatyti

R. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove.

Nurodė, kad 1996-05-11 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje susituokė su atsakovu. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė R.

R. . Pagrindinė santuokos

nutraukimo priežastis - atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, atsakovo vartotas fizinis smurtas prieÅ¡ jÄ ,

psichologinis smurtas prieÅ¡ jÄ ir jų santuokoje gimusiÄ dukrÄ R., neprisidėjimas prie

šeimos gerovės kūrimo, atsainus požiūris į šeimos vertybes. Šeimoje kildavo barniai, muštynės. Paaiškino, kad

atsakovas neduoda šeimai pinigų, juos prageria, ji viena turi rūpintis vaiko auklėjimu ir išlaikymu, kredito mokėjimu, komunalinių paslaugų mokėjimu, namų tvarkymu.

Ieškovė taip pat nurodė, kad dukters poreikių tenkinimui reikalingas išlaikymas sudaro 2080 Lt per mėnesį. Jos pajamos

per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 4492 Lt. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1500 Lt. Kadangi jos pajamos

yra didesnės nei atsakovo, ieÅ¡kovė sutiko, kad atsakovo skiriama iÅ¡laikymo vaikui dalis sudarytų mažiau nei 50 % vaikui reikalingo iÅ¡laikymo, t.y. manė, kad atsakovas privalėtų vaiko iÅ¡laikymui skirti ne mažiau nei 700 Lt per kalendorinį mėnesį. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais neturi pastovių darbinių santykių, todėl kyla grėsmė, kad atsakovas negalės vykdyti pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ . Atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio, todėl yra tikimybė, kad gautas pajamas atsakovas „pragers“ ir/ar iÅ¡leis juos savo reikmėms. Taigi ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dukters iÅ¡laikymui vienkartinę iÅ¡mokÄ .

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies.

  Â

      Teismas santuokÄ , įregistruotÄ tarp ieÅ¡kovės J. R. ir atsakovo A. R. nutraukė dėl atsakovo A. R. kaltės.

Ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukros

R. R. , gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina J. R. .

           Priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukros R. R. iÅ¡laikymui po 400,00 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2010 m. vasario mėn. 2 d. iki dukros pilnametystės. Â

           Nustatė

tokiÄ A. R. su nepilnamečiu vaiku R. bendravimo tvarkÄ : A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku R. R. , kas antrÄ

savaitgalį, pasiimdamas jį penktadienio vakaro 17.00 val. iÅ¡ J. R. nuolatinės  gyvenamosios  vietos  ir  grÄ Å¾indamas Â

jį  motinai sekmadienio vakaro 18.00 val.; A. R. poriniais kalendoriniais metais praleidžia su vaiku Šv.Velykas ir Šv.Kalėdas.

           Santuokoje įgytÄ turtÄ ir kreditorinius įsipareigojimus padalino taip:

priteisė ieÅ¡kovei 86666,66 Lt vertės 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9-5; 500,00 Lt. vertės automobilį Fiat Tipo; 400,00 Lt. vertės prieÅ¡kambario spintÄ ; 1200,00 Lt. vertės televizorių Samsung; 600,00 Lt. vertės namų kino sistemÄ PANASONIC; 400,00 Lt. vertės sekcijÄ ; 1000,00 Lt. vertės minkÅ¡tųjų baldų komplektÄ ; 100,00 Lt. vertės žurnalinį staliukÄ ; 800,00 Lt. virtuvės baldų komplektÄ ; 100,00 Lt. mikrobangų krosnelę Samsung; 200,00 Lt. vertės Å¡aldytuvÄ Snaigė; 100,00 Lt. vonios spintelę; 100,00 Lt. vertės dulkių siurblį LG; 300,00 Lt. vertės DVD grotuvÄ PANASONIC; 100,00 Lt. vertės drabužių lentynas; 600,00 Lt. vertės miegamojo baldų komplektÄ ; 200,00 Lt. vertės televizorių Philips, viso turto už 94666,66 Lt.

priteisė atsakovui 43333,33 Lt. 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 12000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9000; 200,00 Lt. vertės televizorių Philips; 900,00 Lt. vertės vaizdo kamerÄ PANASONIC, 700,00 Lt. vertės kompiuterį Asus A3500, viso turto už 57133,33 Lt.

Teismas taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. R. atsakovui kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį 3074,87 Lt.

         Prievolę už paskolos grÄ Å¾inimÄ pagal atsakovo A. R. ir I. J. 2009 m. vasario 3 d. sudarytÄ Paskolos sutartį pripažino asmenine atsakovo A.

R. prievole.

Prievoles už kreditų grÄ Å¾inimÄ pagal AB DnB NORD bankas 2002 m. spalio 24 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal AB DnB NORD bankas 2004 m. gegužės 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintino ieÅ¡kovės ir atsakovo solidariosiomis prievolėmis.

           Prievolę pagal su UAB „SEB lizingas“ 208 m. sausio 9 d. sudarytÄ Finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-010169-01 pripažino ieÅ¡kovės J. R. asmenine prievole.

           KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

           Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo A. R. ieÅ¡kovei 4226,00 Lt. sumokėto žyminio mokesčio ir 844,90 Lt. iÅ¡laidų už turto vertės nustatymÄ .

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kalta ieÅ¡kovė. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo smurtas prieÅ¡ ieÅ¡kovę negali bÅ«ti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka iÅ¡iro galutinai, bendras jų gyvenimas tapo nebegalimu. Dėl to yra pagrindas santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodyta 2080 Lt suma, kuri daugiau negu 2 kartus virÅ¡ija Å¡iuo metu nustatytÄ minimalų mėnesinį darbo užmokestį yra akivaizdžiai per didelė.  Teismas taip pat pažymėjo, jog iÅ¡laikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvienÄ dienÄ . Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokiÄ iÅ¡laikymo forma,

kuri labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismo teigimu, ieškovės pasirinkta išlaikymo priteisimo forma –

iÅ¡laikymo priteisimas vienkartine iÅ¡moka - neužtikrina, kad priteisus iÅ¡laikymÄ konkrečia pinigų suma atsakovas turės galimybę sumokėti priteistÄ pinigų sumÄ . Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų santaupų, ar asmeninės nuosavybė teise registruoto kilnojamojo ar nekilojamojo turto, kurį realizavus galėtų iÅ¡mokėti teismo priteistÄ pinigų sumÄ dukrai iÅ¡laikyti iki ji sulauks pilnametystės. Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡laikymo priteisimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis yra tinkamas ir teisingas atsižvelgiant tiek į vaiko interesus, tiek į atsakovo, kuris Å¡iuo metu niekur nedirba. IeÅ¡kovės galimybės, atsižvelgiant į abiejų Å¡alių gaunamas pajamas, teikti iÅ¡laikymÄ yra didesnės nei atsakovo. Tačiau ta aplinkybė, jog atsakovas, bÅ«damas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, teismo nuomone, nėra pagrindas mažinti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai iki atsakovo nurodyto 250 Lt dydžio, nes Å¡i aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iÅ¡ darbo teisinių santykių neturėjimo. Atsakovas nėra iÅ¡naudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui, byloje surinkti faktiniai duomenys neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Taigi nors atsakovas nurodo, kad Å¡iuo metu niekur nedirba, tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis negali bÅ«ti pagrindas atleisti atsakovÄ nuo pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir privalo teikti iÅ¡laikymÄ savo nepilnametei dukrai.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai priteisimo teismas patenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo nepilnametei dukrai priteisė iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis mokamomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki pilnametystės, kas mėnesį po pusę LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, kuri Å¡iuo metu sudaro 400 Lt.

Dėl turto ir prievolių padalijimo teismas konstatavo,  kad ieÅ¡kovės ir atsakovo pasiÅ«lyti turto padalijimo bÅ«dai iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, t. y. bendro turto lygių dalių principÄ . Teismas konstatavo, kad santuokoje įgytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti padalintas natÅ«ra. Tačiau padalijant butÄ , yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, nes su ieÅ¡kove lieka gyventi nepilnametė

dukra. Todėl teismas ieškovei priteisė 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui A. R. - 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pasirinkdamas tokį buto

padalinimo bÅ«dÄ , teismas atsižvelgė ir į tai, jog jis yra įkeistas bankui, garantuojant paimto kredito grÄ Å¾inimÄ . Nors atsakovas sutinko, kad visas butas bÅ«tų paliktas ieÅ¡kovei, o jam bÅ«tų priteista kompensacijÄ už šį turtÄ , įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , tai, kad negrÄ Å¾into kredito suma yra gana didelė, Å¡alys turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad kompensacijos atsakovui iÅ¡mokėjimas bÅ«tų negalimas.

Atsakovas nurodė, kad į dalintino turto vertę neįtrauktinas automobilis SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kadangi jis yra parduotas, tačiau atsakovas jokių duomenų, patvirtinančias faktÄ , kad automobilis yra iÅ¡registruotas nepateikė.

Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų skalbimo maÅ¡inÄ â€žElektrolux“ ir jos vertę, todėl skalbimo maÅ¡inÄ teismas neįtraukė dalintinÄ turtÄ . VaikiÅ¡ka lovelė, kuriÄ atsiliepime nurodė atsakovas negali bÅ«ti įtraukta į dalintinÄ turtÄ .

Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė 2008 m. sausio 9

d. su UAB „SEB lizingas“ yra sudariusi finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lengvojo automobilio Saab

9-5 įsigijimo. Minėtas automobilis į dalintinÄ turtÄ neįtrauktinas, nes nei ieÅ¡kovė nei atsakovas nuosavybės teisių į šį turtÄ dar neįgijo, todėl teismas nesivadovavo teismui pateikta Å¡ios transporto priemonės vertinimo pažyma. Kadangi iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovas turėjo darbÄ ir pajamų Å¡altinį, lizingo bendrovei sumokėta 18349,73 Lt. suma pripažintina bendru sutuoktinių turtu. Teismas pažymėjo, jog automobiliu nuo sutarties sudarymo naudojasi ieÅ¡kovė, todėl tikslinga ir toliau palikti jai teisę naudotis Å¡iuo turtu, prievolę pagal su UAB „SEB lizingas“ 2008 m. sausio 9 d. sudarytÄ Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstant ieÅ¡kovės asmenine prievole. Kadangi įvykdžiusi prievolę, ieÅ¡kovė taps Å¡io automobilio savininke, teismas atsakovui priteisė 9174,87 Lt. kompensacijÄ už lizingo bendrovei iÅ¡mokėtÄ sumÄ .

Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė po santuokos nutraukimo priteisti jai neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus Bankui. Tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ teismas netenkintino, kadangi tai reikÅ¡tų, jog ieÅ¡kovė siekia atleisti atsakovÄ , kaip laiduotojÄ nuo įsipareigojimų Bankui vykdymo ir tai pažeidžia Banko turtinius interesus. Sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo ir laidavimo sutartis su Banku yra solidarios, atsakomybė pagal

šias prievoles be kreditoriaus sutikimo nekeičiama. Teismas taip pat konstatavo, jog kai santuoka nutraukiama,

sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi bÅ«ti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais (solidariosios prievolės subjektai). Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, į tai, kad butas padalintas tarp Å¡alių, teismas prievoles už kreditų grÄ Å¾inimÄ pagal AB DnB NORD bankas 2002 m. spalio

24 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir

pagal AB DnB NORD bankas 2004 m. gegužės mėn. 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovės ir atsakovo

solidariosiomis prievolėmis.    Â

         Prievolę už paskolos grÄ Å¾inimÄ pagal atsakovo ir I. J. , 2009 m. vasario 3 d. sudarytÄ Paskolos sutartį teismas pripažino asmenine atsakovo prievole, nes Å¡i paskola buvo paimta atsakovo gyvenant skyrium su ieÅ¡kove. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad Å¡i paskola buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Atsižvelgdamas į atsakovui tenkančiÄ mažesnę priteistino kilnojamojo turto vertę, teismas Å¡ ieÅ¡kovės atsakovui  priteisė kompensacija už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį 3074,87 Lt. ((13800 Lt. - 7700 Lt. = 6100 Lt.; 9174,87 Lt. - 6100 Lt. = 3074,87 Lt.)

Teismas patirtas ieÅ¡kovės iÅ¡laidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo vertino bylos pateikimo metu ir laikė, kad už ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė sumokėjo 5850 Lt žyminio mokesčio, kadangi didesnio žyminio mokesčio sumokėjimÄ lėmė tuo metu buvusi didesnė buto vertė.

IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas priteisė 4226 Lt sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir 844,90 Lt iÅ¡laidų už turto vertės nustatymÄ .

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. R. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimÄ dalyje dėl įgyto turto bei prievolių padalijimo pakeisti;

1) ieÅ¡kovei priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 130 000 Lt vertės;

2) bendru sutuoktinių turtu pagal 2008-01-09 finansinio lizingo sutartį dėl lengvojo automobilio SAAB 9-5 įsigijimo laikyti 2 327,94 Lt, preziumuojant, kad sutuoktinių dalys kilnojamame turte lygios, ieÅ¡kovė įsipareigoja už šį turtÄ iÅ¡mokėti 1 163,97 Lt;

3) finansinį įsipareigojimÄ trečiajam asmeniui AB DnB NORD Bankui pagal 2002-01-24 kreditavimo sutartį, kurios sÄ lygos keistos ir papildytos 2009-09-25, 2004-01-21, 2004-05-10 ir 2008-03-27 susitarimais, kurių prievolių įvykdymas užtikrintas atsakovo laidavimu bei hipoteka, priteisti ieÅ¡kovei. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 35 800,06 Lt kompensacijÄ už netenkančiÄ finansinių įsipareigojimų dalį;

4) atsakovui priteisti automobilį FIAT (duomenys neskelbtini) Lt vertės;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui 40 600 Lt (iki vaiko pilnametystės, skaičiuojant iÅ¡laikymo dydį 700 Lt per mėnesį) iÅ¡laikymÄ konkrečia pinigų suma;

6) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 1 977 Lt žyminio mokesčio permokÄ ;

7) priteisti ieÅ¡kovei vaizdo kamerÄ (duomenys neskelbtini) Lt vertės;

8) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui kompensacijÄ už atsakovui netenkančiÄ turto dalį. IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo dalijant turtÄ nukrypti nuo lygių dalių principo bei nustatyti ieÅ¡kovės dalį turte – 65 procentus, atsakovo dalį turte – 35 procentus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo tiek dėl iÅ¡laikymo formos, tiek dėl iÅ¡laikymo dydžio. Teigia, jog atsakovas vengė mokėti iÅ¡laikymÄ nuo 2009-01-26, t.y. nuo teismo nutarties dėl laikino iÅ¡laikymo nustatymo priėmimo dienos, nors

finansinių resursų tam turėjo. Atsakovas ir tretysis asmuo I. J. 2009-02-03 sudarė paskolos sutartį, pagal

kuriÄ atsakovas pasiskolino 10 000 Lt. Taigi apeliantės nuomone, net ir turėdamas pakankamÄ pinigų sumÄ atsakovas nevykdė pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ , tuo patvirtindamas, kad priteisus iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, vaikas realiai nebus iÅ¡laikomas. Nurodo, jog teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis neatitinka vaiko interesų ir negali bÅ«ti toleruojamas. IeÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į jos siÅ«lymÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo vienkartine pinigų suma, nes ieÅ¡kovė, patenkinus apeliacinį skundÄ privalės iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ už atsakovui netenkančiÄ turto dalį. Tokiu bÅ«du atsakovas turės realiÄ galimybę sumokėti vaikui iÅ¡laikymÄ vienkartine pinigų suma. Svarbi ir ta aplinkybė, jog Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė sutiko su ieÅ¡kovės siÅ«lymu dėl iÅ¡laikymo formos ir dydžio. Apeliantė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė mėnesio iÅ¡laikymo sumÄ vaikui – 400 Lt, nors ieÅ¡kovė ir patiekė įrodymus dėl vaiko poreikių, iÅ¡ kurių matyti, kad mergaitės poreikiai per kalendorinį mėnesį sudaro 2080 Lt. Nors tėvai privalo iÅ¡laikyti vaikÄ lygiomis dalimis, ieÅ¡kovė sutiko, kad atsakovo dalis iÅ¡laikyme sudarytų tik 700 Lt. Teigia, kad vaikui Å¡iuo metu yra 13 metų ir jam jau yra suformuotas vystimosi „planas“, todėl priteisus minimalų 400 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ vaikas nebeturės galimybės užsiimti savo užklasine veikla ir t.t.

2) ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl buto padalijimo, nes tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas savo procesiniai dokumentais sutiko, kad butas atitektų ieÅ¡kovei. Be to, tretysis asmuo AB DnB NORD bankas, bÅ«damas ieÅ¡kovės ir atsakovo kreditoriumi, kuriam yra įkeistas butas, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad bankui įkeistas butas bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovei. Apeliantė taip pat pažymi, jog nelogiÅ¡kas teismo sprendimas Å¡ioje dalyje dar ir dėl tos aplinkybės, jog pats teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimo priežastis yra atsakovo smurtas prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Be to, pirmosios instancijos neatsižvelgė į aplinkybę, jog VAT 2009-06-29 nutartimi įpareigojo atsakovÄ gyventi skyrium. Teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi, kadangi VAT, nagrinėdamas skundÄ dėl įpareigojimo atsakovÄ gyventi skyrium, konstatavo, jog atsakovas turi kito, jam priklausančio nekilnojamojo turto, kuriame gali gyventi, todėl teismo iÅ¡vados, kad atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto ir kad ieÅ¡kovės ir atsakovo siÅ«lomi buto padalijimo bÅ«dai prieÅ¡tarauja atsakovo interesams yra nepagrįstos;

3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti kreditorinį įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei, nes tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo AB DnB NORD bankas sutiko, kad kreditorinis įsipareigojimas bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovei. Svarbi ir ta aplinkybė, kad atsakovas Å¡iuo metu neturi pajamų iÅ¡ kurių galėtų vykdyti įsipareigojimus bankui, todėl tikėtina, kad prievolę bankui iÅ¡imtinai vykdys tik ieÅ¡kovė;

4) dėl atsakovui priteistos 9174,87 Lt kompensacijos už lizingo bendrovei iÅ¡mokėtÄ sumÄ apeliantė pažymi, jog nesutinka su teismo iÅ¡vada, kuria ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui UAB SEB lizingas iÅ¡mokėtÄ 18 349,73 Lt sumÄ teismas pripažino bendru sutuoktinių turtu. Teigia, kad 2009-01-21 ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui UAB „SEB Lizingas“ pagal 2008-01-09 finansinio lizingo sutartį sumokėjo 15 736,86 Lt, tačiau tik 13 375,94 Lt automobilio SAAB 9-5 įsigijimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad automobilio vertė pagal Transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ yra 27 000 Lt. Automobilio vertinimo daiktai prievolė trečiajam asmeniui sudarė 7 145,52 EUR (kas atitinka 24 672,06 Lt). Apeliantės nuomone, bÅ«tent skirtumas tarp automobilio vertės ir trečiajam asmeniui mokėtinos sumos laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK

3.88 str. prasme. Automobilio vertės skirtumas su mokėtina trečiajam asmeniui suma yra 2 327,94 Lt. BÅ«tent nuo Å¡ios sumos ieÅ¡kovė sutinka mokėti atsakovui kompensacijÄ už netenkančiÄ turto dalį, kuri sudarytų 1 163,97 Lt.;

5) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo automobilį FIAT TIPO priteisti atsakovui. Teigia, jog šį automobilį atsakovas įgijo savo vardu, tačiau realiai tuo automobiliu naudojosi atsakovo brolis. Ieškovė šiuo metu nežino nei kur tas automobilis, nei kas juo naudojosi. Be to. atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko, kad šis automobilis būtų priteistas jam.

6) nurodo, jog turi būti panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaizdo kameros PANASONIC, kadangi atsakovas sutiko, kad vaizdo kamera atitektų ieškovei;

7) pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl 1977 Lt žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo yra nepagrįstas. Apeliantė pažymi, jog žyminio mokesčio permoka, vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p., turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei. Teigia, jog net jei teismas vertintų ieÅ¡kinio sumos mažėjimÄ , kaip atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinių reikalavimų, vadovaujantis CPK 87 str. 2 d. , ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos.

Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

           Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyse dėl vaiko išlaikymo, turto bei prievolių padalinimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl bylÄ kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Apeliaciniu skundu nėra skundžiama teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo bei jos priežasčių, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei tėvo bendravimo su dukra tvarkos, taip pat sprendimas neskundžiamas ir dalyje, kuria prievolė I. J. pagal 2009-02-03 sudarytÄ paskolos sutartį pripažinta asmenine A. R. prievole, todėl Å¡ių teismo sprendimo dalių teisėtumas bei pagrįstumas nėra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyku. Apeliacijos dalykÄ sudaro sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo dukrai tiek dėl iÅ¡laikymo dydžio, tiek ir dėl jo formos; nekilnojamojo turto (buto) padalinimo bÅ«das bei kai kurių kilnojamųjų daiktų padalinimas; prievolių AB DnB NORD bankui pripažinimas solidariomis; prievolės UAB ,,SEB Lizingas“ dydis, taip patbylinėjimosi iÅ¡laidų dydis.

Dėl turto bei prievolių padalinimo.

Byloje iÅ¡ esmės nebuvo kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto sudėties bei turto vertės. VienÄ iÅ¡ automobilių, atsakovo praÅ¡ytÄ iÅ¡braukti iÅ¡ dalintino turto balanso, teismui palikus kaip dalintinÄ turtÄ , apeliaciniu skundu dėl to nėra skundžiamasi. Taigi, byloje nustatyta, kad Å¡alys santuokoje įgijo tokį turtÄ :

1) trijų kambarių butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal patikslintÄ turto vertės nustatymo pažymÄ yra 130 000 Lt. (2 t., b.l. 39-43);

2) automobilius SAAB 9000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Lt, SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 12 000 Lt., Fiat Tipo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt., iš viso automobilių vertė 13500 Lt.

3) baldus: 400,00 Lt. vertės prieÅ¡kambario spintÄ ; 400,00 Lt. vertės sekcijÄ ; 1000,00 Lt. vertės minkÅ¡tųjų baldų komplektÄ ; 100,00 Lt. vertės žurnalinį staliukÄ ; 800,00 Lt. virtuvės baldų komplektÄ ; 100,00 Lt. vonios spintelę; 100,00 Lt. vertės drabužių lentynas; 600,00 Lt. vertės miegamojo baldų komplektÄ , iÅ¡ viso baldų vertė 3500 Lt;

4) buitinę technikÄ : 1200,00 Lt. vertės televizorių Samsung; 600,00 Lt. vertės namų kino sistemÄ PANASONIC;100,00 Lt. mikrobangų krosnelę Samsung; 200,00 Lt. vertės Å¡aldytuvÄ Snaigė; 100,00 Lt. vertės dulkių siurblį LG; 300,00 Lt. vertės DVD grotuvÄ PANASONIC; 200,00 Lt. vertės televizorių Philips; 900,00 Lt. vertės vaizdo kamerÄ PANASONIC; 700,00 Lt. vertės kompiuterį Asus A3500 (T II, b. l. 48), iÅ¡ viso buitinės technikos vertė 4300 Lt..

Pirmosios instancijos teisme taip pat nustatė, kad Å¡alys turi tokius kreditorinius įsipareigojimus: 30 374,80 Lt įsipareigojimas AB DnB NORD bankui pagal 2002-10-24 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 41 225,32 Lt įsipareigojimas AB DnB NORD bankui pagal 2004-05-10 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). (T I, b. l. 22, 54-81, 169-170). Atsakovas A. R. 2009 m. vasario 3 d. su I. J. yra sudaręs 10000,00 Lt. paskolos sutartį, kuriÄ teismas pripažino asmenine atsakovo A. R. prievole ir dėl to apeliacinis skundas nėra paduotas.  Taip pat, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2008 m. sausio 9 d. su UAB „SEB lizingas“ yra sudariusi finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-010169 dėl lengvojo automobilio Saab 9-5 įsigijimo (1 t, b. l. 171, T 2 t., b. l. 178-192). Teisėjų kolegija pažymi, jog nei dėl turto sudėties, nei dėl jo vertės ginčo apeliacinės instancijos teisme nėra, t.y. apeliantė neginčija teismo sprendimu nustatytos turto vertės, ginčas keliamas tik dėl turto padalinimo bÅ«do, taip pat dėl finansinio lizingo įmokos, kaip santuokoje įgyto turto, vertės (sumos) ir Å¡ios įmokos padalinimo tarp sutuoktinių. Kadangi parenkant turto padalinimo bÅ«dÄ svarbus turto sudėties (balanso) nustatymas, teisėjų kolegija pirmiausia pasiako dėl lizingo įmokos, kaip turto, vertinimo.

Dėl lizingo įmokos, kaip santuokoje įgyto turto, vertinimo.

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ä®statymų leidėjas Å¡ioje teisės normoje vartoja bendrÄ jÄ sÄ vokÄ â€žturtas“. Turtas kaip civilinių teisių objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias asmenys (civilinės teisės subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kurių Å¡iems subjektams atsiranda pareigų. Turtas gali bÅ«ti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.88 straipsniu, pagal apeliantės ir UAB „SEB lizingas“ sudarytÄ lizingo sutartį 18349,73 Lt įmokų sumÄ Ä¯traukė į sutuoktinių bendrÄ dalintino turto balansÄ , motyvuodamas tuo, kad Å¡ioms įmokoms sumokėti galėjo bÅ«ti panaudotos tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo iÅ¡ darbinės veiklos gautos pajamos ir, kadangi teisę naudotis lizinguojamu automobiliu bei prievolės pagal lizingo sutartį vykdymÄ priskyrė ieÅ¡kovei, teismas priteisė atsakovui pusę lizingo įmokos sumos atitinkančiÄ piniginę kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės.Â

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ darbinės veiklos gautos pajamos, panaudotos įmokoms pagal lizingo sutartį, yra iÅ¡laidos konkrečiam turtui ateityje įsigyti nuosavybėn tam tikromis sÄ lygomis, kadangi per visÄ lizingo sutarties galiojimo laikÄ lizingo gavėjas, kol nesumoka visos turto kainos, turtu naudojasi nuomininko teisėmis, o įmokos pagal lizingo sutartį yra asmens iÅ¡laidos, skirtos turtui įsigyti ateityje. Tik visiÅ¡kai įvykdžius sutarties sÄ lygas, turtas perduodamas lizingo gavėjo nuosavybėn. Turto iÅ¡pirkimo įmokos pagal lizingo sutartį, vykdant jos sÄ lygas, nuo jų pervedimo momento lizingo bendrovei tampa Å¡ios bendrovės nuosavybe. Tokiu atveju įmokos negalėjo bÅ«ti įtrauktos į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ . Taigi, remiantis Å¡ia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, lizingo įmokos nėra turtas, kuris galėtų bÅ«ti dalinamas, nutraukiant santuokÄ . Tačiau kartu pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos situacija nuo buvusios byloje, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, yra skirtinga ta prasme, kad minėtoje byloje lizingo sutartis buvo nutraukta, lizingo objektas buvo grÄ Å¾intas lizingo bendrovei, todėl santuokos nutraukimo momentu nebuvo realiai egzistuojančio dalintino turto. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju lizingo sutartis nėra nutraukta, ieÅ¡kovė ir toliau moka lizingo įmokas, teismo sprendimu jai palikta teisė naudotis ir lizinguojamu automobiliu, todėl aktualu nustatyti, kokiÄ turtinę naudÄ gauna ieÅ¡kovė iÅ¡ tokio turto padalinimo.

Kaip minėta, santuokoje dalintinu turtu pripažįstamas ne tik materialusis turtas, bet ir nematerialus, t.y. turtinės teisės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, perimdama lizingo įmokų mokėjimÄ , gauna turtinę naudÄ ta apimtimi, kiek iki turto padalinimo sumokėtų lizingo įmokų suma buvo padengta ateityje tapsiančio ieÅ¡kovės nuosavybe turto (automobilio) vertė. Nustatant ieÅ¡kovės gaunamos turtinės teisės vertę, taip pat pažymėtina, jog iki santuokos nutraukimo lizinguojamas automobilis buvo naudojamas Å¡eimos reikmėms, todėl tam tikras automobilio vertės sumažėjimas (jo natÅ«ralus nusidėvėjimas) neturėtų bÅ«ti traktuojamas kaip ieÅ¡kovės gaunama turtinė nauda. Remiantis Å¡iais argumentais, pripažįstama, jog mechaninis sumokėtos lizingo įmokos padalinimas Å¡iuo atveju neatspindi tos turtinės naudos, kuriÄ ieÅ¡kovė gauna, todėl santuokoje įgytu turtu, kaip turtine teise, pripažintina konkrečia lizingo įmoka padengta turto vertė, atskaičius turto nusidėvėjimÄ . IÅ¡ viso sumokėta vertei dengti suma ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai sudarė 3878,94 eurus arba 13393,20 Lt (2 t., b.l. 181). Neapmokėta automobilio vertės dalis eurais nurodytam momentui sudarė 7550,47 eurus arba 26070,26 Lt. Domėn neimamos lizingo bendrovei sumokėtos ir mokėtinos palÅ«kanos, kadangi tai nėra turto įgijimo iÅ¡laidos. Taigi, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu buvo padengta 34,34 procentai nuo pradinės automobilio vertės (39000 Lt- 2 t., b.l. 192): (13393,20 x100 :39000). Remiantis automobilio vertės nustatymo pažyma (1 t., b.l. 155), automobilio rinkos vertė 2009-03-26 (t.y. praėjus dviems mėnesiams po ieÅ¡kinio pateikimo) buvo 27000 Lt, taigi, ieÅ¡kovės gaunama turtinė nauda sudaro 34,34 procentus nuo Å¡ios vertės arba pinigine iÅ¡raiÅ¡ka- 9271,80 Lt (27000x34,34:100). BÅ«tent tokio dydžio turtinė teisė įtraukiama į dalintino turto balansÄ .

Tokiu būdu, santuokos metu įgyto turto bendra vertė sudaro 160 571,80 Lt (130 000-butas +13500 Ltautomobiliai +3500 Ltbaldai+4300 Ltbuitinė technika +9271,80 Ltturtinė teisė ).

Dėl turto padalinimo būdo.

Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso numatytais atvejais (to paties straipsnio 2 d.). Pagrindus, kuriems esant, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustato Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. tai: nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovė nurodė aplinkybę, kad su ja lieka gyventi nepilnametė dukra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi bÅ«ti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Dėl to kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne naÅ¡ta, auginant ir ugdant Å¡alių nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2008 m. liepos

4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008 ir kt.).

Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje kaip turtas, įgytas santuokoje, buvo dalijamas butas (duomenys neskelbtini) ir paminėti kilnojamieji daiktai (automobiliai, baldai, buitinė technika), turtinės teisės. Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi pozicijos, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes Å¡is turto padalijimo bÅ«das labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės

19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Tačiau tuo atveju, kai turto padalinti natÅ«ra nėra galimybės, taikomas alternatyvus padalinimo bÅ«dasvienam iÅ¡ sutuoktinių priteisiamas turtas, kitampiniginė kompensacija. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtÄ , butÄ padalino nukrypdamas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, t.y. 2/3 dalis buto priteisė ieÅ¡kovei, o 1/3 dalį buto priteisė atsakovui, kitÄ turtÄ padalino laikydamasis įstatyme nustatytos sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos ir turtÄ dalino po ½ dalį santuokoje įgyto turto, iÅ¡ dalies kilnojamuosius daiktus dalindamas natÅ«ra bei dalį priteisdamas kompensacijÄ pinigais, atsižvelgdamas į didesnę ieÅ¡kovei tenkančiÄ natÅ«ra turto dalį. Apeliantė dėl tokio turto dalinimo principo iÅ¡ esmės nesiskundžia, t.y. nors apeliaciniame skunde, kaip ir ieÅ¡kinyje, praÅ¡oma ieÅ¡kovės dalį dalinamame turte nustatyti 65 procentus, o atsakovo- 35 procentus, dėstant skundo argumentus dėl kompensacijos už lizingo bendrovei sumokėtas įmokas, nurodoma, kad ieÅ¡kovė sutinka atsakovui iÅ¡mokėti pusę sumos (ginčas keliamas tik dėl to, kaip Å¡i kompensacija turėtų bÅ«ti skaičiuojama).

Å ioje byloje teismas Å¡alių nepilnametės dukters R. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove ir pripažino

esant pagrindÄ tam tikra apimtimi nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo: nelygios dalys nustatytos dalinant butÄ . Nelygių dalių nustatymas bÅ«tent Å¡iame turte pateisinamas tuo požiÅ«riu, kad ieÅ¡kovė, su kuria lieka gyventi dukra, turi pareigÄ užtikrinti vaikui bÅ«stÄ ir Å¡is interesas yra svarbus vaiko teisių požiÅ«riu. Tuo tarpu sprendžiant kilnojamųjų daiktų padalinimo klausimÄ ir nustatant sutuoktinių dalis Å¡iame turte tokio teisiÅ¡kai pagrįsto intereso nėra pagrindo konstatuoti, todėl ir nukrypimas nuo lygių dalių principo neatitiktų pagrįstumo kriterijaus.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo teismo sprendimas skundžiamas tuo aspektu, kad dalindamas butÄ , teismas jo neturėjo dalinti natÅ«ra, atsižvelgiant į teismo nustatytÄ aplinkybę, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo Å¡eimoje vartoto smurto. Taip pat apeliantė nesutinka su kai kurių kilnojamųjų daiktų padalinimu, bÅ«tent, kad automobilis FIAT TIPO priteistas jai, nors Å¡iuo automobiliu naudojasi ir visada naudojosi atsakovo brolis, kad vaizdo kamera priteista atsakovui, nors ja naudojasi ieÅ¡kovė ir Å¡iuo metu vaizdo kamera itin reikalinga ieÅ¡kovei su dukra, nes yra filmuojami dukters Å¡okių pasirodymai, varžybos; nurodoma, kad televizorius Philips 200 Lt vertės priteistas tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui, o visi bute esantys baldai priteisti ieÅ¡kovei, nors dalį buto teismas priteisė natÅ«ra atsakovui.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentÄ , kad Å¡iuo atveju buto padalinimas natÅ«ra nėra racionalus turto padalinimo bÅ«das, be to, jis prieÅ¡tarauja Å¡alių nepilnametės dukters interesams, pažeidžia ieÅ¡kovės pagrįstus ir teisėtus interesus. Ä®vertinant teismo sprendime nustatytÄ aplinkybę, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, konkrečiai imant, dėl fizinio smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę vartojimo, toks turto padalinimo bÅ«das keistinas, priteisiant visÄ butÄ ieÅ¡kovei bei nustatant, kad ieÅ¡kovė atsakovui turėtų iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ 1/3 dalį buto, t.y. 43333,33 Lt. Pažymėtina, kad su tokiu turto padalinimo bÅ«du nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme sutiko abi ginčo Å¡alys, taip pat, ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, prieÅ¡taravimų dėl tokio turto padalinimo bÅ«do atsakovas nereiÅ¡kė. Atitinkamai, visas bute esantis kilnojamasis turtas (baldai, buitinė technika) priteistini ieÅ¡kovei, atsakovui už šį turtÄ priteisiant kompensacijÄ pinigais, iÅ¡skyrus tÄ sprendimo dalį, dėl kurios skundas nepaduotas (automobilio SAAB 9000, valst.nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 12 000 Lt bei kompiuterio Asus A3500, kurio vertė 700 Lt priteisimo atsakovui). Taip pat, ieÅ¡kovei praÅ¡ant priteisti atsakovui automobilį FIAT TIPO, o atsakovui su tuo sutinkant, jam priteistinas Å¡is automobilis, kurio vertė 500 Lt.

Minėta, kad dalintinÄ turtÄ sudarančių nekilnojamųjų daiktų bei turtinių teisų vertė yra 30571,80 Lt, remiantis lygių dalių principu Å¡iame turte, kiekvienam sutuoktiniui priklausytų 15285,90 Lt vertės turto.

Kadangi atsakovui natÅ«ra priteisiamo turto vertė sudaro 13 200 Lt (12000+ 700 + 500), ieÅ¡kovė atsakovui turėtų iÅ¡mokėti kompensacijÄ pinigais,

atitinkančiÄ jam tenkančio natÅ«ra ir priklausančio turto verčių skirtumÄ , t.y. 2085,90 Lt. Tokiu bÅ«du, iÅ¡ viso ieÅ¡kovė atsakovui turėtų iÅ¡mokėti 45419,23 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ (43333,33 Lt +2085,90 Lt).

Tačiau pažymėtina, kad Remiantis Civilinio kodekso 3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas. IÅ¡ bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi bÅ«ti sumokamos iÅ¡ Å¡io turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iÅ¡ bendro turto mokėtinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama Å¡ių prievolių (skolų) suma (to paties straipsnio 2 d.). Aptariamo straipsnio 4 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu sudarius turto balansÄ , paaiÅ¡kėja, kad bendro turto liko, Å¡is turtas padalijamas sutuoktiniams. Tai reiÅ¡kia, jog dalinant turtÄ , turi bÅ«ti sudaromas ne tik turto, bet ir skolų balansas, nustatomos prievolės, kurios turi bÅ«ti vykdomos iÅ¡ bendro turto bei iÅ¡sprendžiama dėl jų pobÅ«džio po santuokos nutraukimo.

Dėl turtinių prievolių padalinimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turto padalinimas santuokos nutraukimo atveju neturi įtakos solidariosios prievolės pobūdžiui ir nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė tiek į jo minimose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007, 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007), tiek į kitose nutartyse pateiktus išaiškinimus, jog tokia situacija išlieka, jeigu nėra kreditoriaus sutikimo, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugpjūčio

6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010).

           Pažymėtina, kad su prievolės modifikavimu, t.y. skolos AB DnB NORD bankui pagal 2002-10-24 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (skolos likutis ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu buvo 30 374,80 Lt) bei tam pačiam bankui pagal 2004-05-10 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). (skolos likutis ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai buvo 41 225,32 Lt) sutiko tiek ieÅ¡kovas ir atsakovė, t.y. ginčo Å¡alys, tiek ir kreditorius (AB DnB NORD banko 2009-10-29 raÅ¡tas Nr. 3.2/3120- 2 t., b.l. 125, banko atstovės paaiÅ¡kinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu- 2 t., b.l. 146), todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo palikti solidariÄ jÄ prievolę, įvertinant ir ieÅ¡kovės nurodytas bei atsakovo neginčijamas faktines aplinkybes, jog realiai kredito įmokas moka tik ieÅ¡kovė. Teisėjų kolegija pažymi, jog AB DnB NORD banko 2009-10-29 raÅ¡te Nr. 3.2/3120 iÅ¡dėstytas sutikimas, kad butas bÅ«tų įregistruotas J. R. vardu bei po skyrybų atsisakyti A. R. laidavimo, nėra atÅ¡auktas iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, tretysis asmuo nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , todėl laikytina, jog Å¡is sutikimas yra galiojantis, o banko atstovo kalboje apeliacinės instancijos teisme iÅ¡dėstyti argumentai, jog nuo sutikimo davimo yra praėję daug laiko, todėl bankas iÅ¡ naujo turėtų įvertinti ieÅ¡kovės turtinę padėtį, nelaikytini minėto sutikimo atÅ¡aukimu ar kreditoriaus prieÅ¡taravimu pakeisti prievolės pobÅ«dį.

Tokiu būdu, prievolės AB DnB NORD bankui pagal 2002-10-24 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (skolos likutis ieškinio pareiškimo metu buvo 30 374,80 Lt)

bei tam pačiam bankui pagal 2004-05-10 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (skolos likutis ieškinio

pareiškimo dienai buvo 41 225,32 Lt) po santuokos nutraukimo pripažintinos ieškovės J. R. asmeninėmis prievolėmis.

Taigi, byloje nustačius, kad prievolės pagal bÅ«sto kredito sutartis priteisiamos vykdyti ieÅ¡kovei, atsakovui priteistina 1/3 kompensacijos už butÄ mažintina 1/3 dalimi skolos pagal Civilinio kodekso 3.118 str. 2 d. nustatytas taisykles, ir, konstatavus, jog atsakovas turėtų pareigÄ už jam tenkančiÄ buto dalį padengti 1/3 dalį negrÄ Å¾into kredito, kas sudarytų

23 866,71 Lt, (71600,12:3), Å¡ia suma mažinama atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina kompensacija už 1/3 buto dalį, kuri natÅ«ra priteisiama ieÅ¡kovei. Tokiu bÅ«du, bendra iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisiama kompensacijų suma sudaro 21552,52 Lt (45419,23- 23866,71). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės praÅ¡ymas turtÄ dalinti nelygiomis dalimis, o kompensacijÄ už jos vienos prisiimamus kreditorinius įsipareigojimus iÅ¡ atsakovo jai priteisti ½ dalies skolos dydžio, negali bÅ«ti pripažįstamas pagrįstu, nes pagal bylos duomenis, abu kreditai yra bÅ«sto kreditai, tai reiÅ¡kia, kad paskolos buvo imamos bÅ«stui įsigyti, jo bÅ«klei gerinti, todėl bÅ«tent tokiomis proporcijomis, kokios nustatomos į buto dalis, nustatytinos ir skolų proporcijos bei atitinkamai kompensuotina ieÅ¡kovei suma už jos prisiimamas prievoles.

Dėl kitų prievolių pobÅ«džio (prievolės pagal lizingo sutartį pripažinimo asmenine ieÅ¡kovės prievole ir prievolės pagal paskolos sutartį su I. J. pripažinimo atsakovo asmenine prievole) apeliacinis skundas nėra paduotas, todėl dėl Å¡ių prievolių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Â

Dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) nevykdo Å¡ios pareigos, teismas priteisia iÅ¡laikymÄ pagal vieno iÅ¡ tėvų ar vaiko globėjo (rÅ«pintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieÅ¡kinį (LR CK 3.194 str.1 d.).

Sprendžiant dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio

2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio

1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų iÅ¡laikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab

- iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui kas mėnesį skiria 2080 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistinų periodinių išmokų dydį, rėmėsi jau minėtu teismų praktikoje naudojamu orientaciniu kriterijumi vaiko minimalių poreikių užtikrinimui (MMA dydžio arba 800 Lt). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog 2080 Lt išlaikymo vaikui suma yra nepagrįstai didelė. Pagrindas nukrypti nuo minėto orientacinio kriterijaus galėtų būti specialūs konkretaus vaiko poreikiai, pagrįstai didinantys išlaidas vaikui išlaikyti.

Šioje byloje galima pripažinti pagrįstais papildomais vaiko poreikiais R. R. lankomas šokių būrelio

pamokas, su tuo susijusias papildomas išlaidas. Jokie kiti R. specialieji poreikiai nėra įrodyti, todėl pripažįstama, jog pagrįstos išlaidos vaiko išlaikymui būtų maždaug 1500 Lt. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo nustatyti atsakovo dalį dukters išlaikymo prievolėje 700 Lt. Tačiau pripažįstant, jog 2080 Lt vaiko poreikių dydis nėra pagrįstas bei įrodytas, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra didesnis negu atsakovo, teismas nustato, jog atsakovo dalis išlaikymo prievolėje sudaro 500 Lt per mėnesį.

IÅ¡ teismui pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas periodinėmis iÅ¡mokomis priteisto iÅ¡laikymo neteikia (iÅ¡ jo buvo priteistas laikinas iÅ¡laikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis 2009-01-26 nutartimi), tuo tarpu antstolio V. M. 2010-11-29 pažyma patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2009-03-26 iki 2010-11-29 tebuvo iÅ¡ieÅ¡kota 549,97 Lt suma, iÅ¡laikymo įsiskolinimas sudaro 8070,97 Lt. Todėl pripažįstamas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, jog iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis Å¡iuo atveju vaiko interesų neužtikrina ir tai sudaro pagrindÄ iÅ¡laikymÄ priteisti vienkartine iÅ¡moka, kas konkrečiu atveju labiau atitiktų vaiko interesus.

R. R. yra gimusi (duomenys neskelbtini), taigi, ji pilnamete taps 2014 m. gruodžio 10 d.. IÅ¡laikymas priteistinas nuo 2009-01-21 d. (ieÅ¡kinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės (t.y.2014 m. gruodžio 10), kas sudaro 70 mėnesių ir 21 dienÄ . Skaičiuojant po 500 Lt iÅ¡laikymo sumos kas mėnesį, gaunama 35 350 Lt suma (70x500= 35000; 500: 30= 16,66

Lt (vienos dienos išlaikymo suma)x 21 d. =350). Ši suma mažintina išieškota išlaikymo suma- 549,97 Lt ir priteistina

vaiko išlaikymui galutinė suma už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki R. R. pilnametystės sudaro

34800 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

           Apeliantė praÅ¡o grÄ Å¾inti jai 1977 Lt žyminio mokesčio permokÄ , nesutikdama su teismo sprendimo iÅ¡vada, jog pagrindo pripažinti permokÄ nėra. Remiantis Civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p., sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grÄ Å¾inama kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Pagal Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas atitinkama procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo ieÅ¡kinio sumos. BÅ«tent tokio dydžio žyminis mokestis (trys procentai nuo ieÅ¡kinio sumos, tame tarpe nuo nustatytos buto kainos) ieÅ¡kovės ir buvo sumokėtas, paduodant ieÅ¡kinį. Mažesnės turto vertės nustatymas bylos nagrinėjimo eigoje nereiÅ¡kia, kad buvo sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu turėjo bÅ«ti sumokėta pagal įstatymÄ , todėl nėra Civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo sumokėto žyminio mokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl turto vertės sumažėjimo, laikyti žyminio mokesčio permoka ir jį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. Taip pat, ieÅ¡kinio sumos mažėjimas dėl dalinamo turto vertės sumažėjimo nevertintinas ir kaip atsisakymas nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl nėra pagrindo vadovautis ir CPK 87 str. 2 d. bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei turėtų 75 procentus nuo sumažėjusios turto vertės.

           Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistinas už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 93 str.). IeÅ¡kovė paduodama apeliacinį skundÄ , sumokėjo 2716 Lt žyminio mokesčio (3 t., b.l. 13). Apeliaciniu skundu buvo ginčijama 90520,96 Lt suma (3 t., b.l. 1). Apeliacinės instancijos teismas patenkino skundo reikalavimÄ dėl 1/3 dalies buto priteisimo atsakovui (ginčijama suma 43333,33 Lt), iÅ¡ dalies patenkino reikalavimÄ dėl lizingo įmokos dydžio ir vietoje 9174,87 Lt kompensacijos sumos nustatė 4635,90 Lt kompensacijos sumÄ , t.y. patenkinta apeliacinio skundo reikalavimų dalis dėl 4538,97 Lt sumos, taip pat, iÅ¡ dalies patenkintas reikalavimas dėl prievolių bankui pobÅ«džio bei kompensacijos už Å¡ias prievoles dydžio nustatymo, bÅ«tent, ieÅ¡kovė prašė priteisti jai ½ dalies skolų dydžio kompensacijÄ , kas sudarytų 35800 Lt, teismas kompensacijos sumÄ nustatė 23 866,71 Lt, kas sudaro patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį. Nuo Å¡ių patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų ieÅ¡kovei priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 2152,16 Lt.

           Taip pat, kadangi apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, apeliacinės instancijos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). Jos sudarė 20,85 Lt (3 t., b.l. 17).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

                                                    n

u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimÄ dalyse dėl iÅ¡laikymo nepilnametei R. R. dydžio ir formos priteisimo bei dėl santuokoje įgyto turto bei prievolių padalinimo, pakeisti.

Šias teismo sprendimo dalis išdėstyti taip:

Priteisti iÅ¡ A. R. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai R. R. , gimusiai (duomenys neskelbtini), vienkartine iÅ¡moka 34 800 Lt

(trisdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio, už laikotarpį nuo

ieškinio pareiškimo (2009-01-21) iki R.

R. pilnametystės. Paskirti  J. R. dukrai priteisiamų išlaikymo sumų tvarkytoja uzufrukto teise.

Padalinti tarp J. R. ir A. R. santuokoje įgytÄ turtÄ bei kreditorinius įsipareigojimus tokiu bÅ«du:

Priteisti J. R. butÄ (duomenys neskelbtini)130 000 Lt vertės, 1000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9-5; 400,00 Lt. vertės prieÅ¡kambario spintÄ ; 1200,00 Lt. vertės televizorių Samsung; 600,00 Lt. vertės namų kino sistemÄ PANASONIC; 400,00 Lt. vertės sekcijÄ ; 1000,00 Lt. vertės minkÅ¡tųjų baldų komplektÄ ; 100,00 Lt. vertės žurnalinį staliukÄ ; 800,00 Lt. virtuvės baldų komplektÄ ; 100,00 Lt. mikrobangų krosnelę Samsung; 200,00 Lt. vertės Å¡aldytuvÄ Snaigė; 100,00 Lt. vonios spintelę; 100,00 Lt. vertės dulkių siurblį LG; 300,00 Lt. vertės DVD grotuvÄ PANASONIC; 100,00 Lt. vertės drabužių lentynas; 600,00 Lt. vertės miegamojo baldų komplektÄ ; 200,00 Lt. vertės televizorių Philips, 900,00 Lt. vertės vaizdo kamerÄ PANASONIC, iÅ¡ viso 138100 Lt vertės turtÄ .

Pripažinti J. R. asmeninėmis prievolėmis prievoles pagal su AB

DnB NORD bankas 2002 m. spalio 24 d. sudarytÄ Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal su AB DnB NORD bankas

2004 m. gegužės 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei prievolę pagal su UAB „SEB lizingas“ 2008 m. sausio 9 d. sudarytÄ Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Â

Priteisti A. R. 12000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9000; 700,00 Lt. vertės kompiuterį Asus A3500, 500,00 Lt. vertės automobilį Fiat Tipo, iÅ¡ viso 13200 Lt vertės turtÄ .

Pripažinti A. R. asmenine prievole prievolę pagal atsakovo A. R. ir I. J. 2009 m. vasario 3 d. sudarytÄ paskolos

sutartį. Â

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. R. atsakovui A. R. kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį bei prisiimamų bendrų prievolių dalį 21552,52 Lt (dvideÅ¡imt vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt dviejų litų ir 52 centų) dydžio.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Â

Priteisti ieÅ¡kovei J. R. iÅ¡ atsakovo A. R. 2152,16 Lt (du tÅ«kstančius Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt du litus ir 16 centų) už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. R. į valstybės biudžetÄ 20,85 Lt (dvideÅ¡imt litų ir 85 centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                        Rasa Gudžiūnienė

Kolegijos

teisėjai                                                                               Â

Romualda Janovičienė

                                                                                         Â

                                                                                                                          Â

Henrichas Jaglinskis