2019-10-23 Nr. AB-20288-3-61-3-00408-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2143-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00408-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo M. R., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Turto valdymas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2018 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (8.20)D2-92; 2) įpareigoti Tarnybą Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos (toliau – ir ĮRBIS) duomenų bazėje priskirti bankroto administratorių M. R., prie asmenų, įgaliotų vesti pareiškėjo bankroto procedūras ir apie tai paskelbti Tarnybos interneto tinklapyje www.avnt.lt; 3) įpareigoti atsakovą paskirti M. R. įgaliotu asmeniu pareiškėjo vedamose bankroto procedūrose pagal pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnyba 2018 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (8.20)D2-92 (toliau – ir Sprendimas), atsisakė paskirti pareiškėjo įgaliotą asmenį – bankroto administratorių ir advokato padėjėją M. R. (toliau – ir Administratorius) – įgaliotu asmeniu pareiškėjo vedamose bankroto bylose bei įgalioto asmens duomenis paskelbti ĮRBIS duomenų bazėje. Tarnyba sprendime nepagrįstai nurodė, jog asmuo ĮRBIS duomenų bazėje paskiriamas bankrutuojančios įmonės įgaliotu asmeniu tik tuo atveju, jeigu jis priskirtas prie juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų, o prie juridinio asmens darbuotojų asmuo priskiriamas tik tuo atveju, jei su juo yra sudaryta darbo sutartis ir apie darbo sutarties sudarymą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai.

Tarnyba tokią poziciją grindžia Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V4-44 (toliau – ir Taisyklės), 12.1.3 papunkčiu. Pareiškėjo nuomone, atsakovo direktoriaus įsakymu patvirtintas teisės aktas nenustato ir negali nustatyti jokių reikalavimų asmenims, galintiems būti juridinio bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu vesti pastarojo administruojamas bankroto procedūras, nes šis aktas yra skirtas ir nustato tik atitinkamų duomenų Tarnybai teikimo ir duomenų apie įmonės bankroto procesą skelbimo Tarnybos interneto svetainėje tvarkas.

Pareiškėjas neabejoja, kad atsisakydamas paskirti Administratorių įgaliotu asmeniu vesti pareiškėjos administruojamas bankroto procedūras, atsakovas rėmėsi savo 2017 m. spalio 12 d. išaiškinimu (toliau – ir Išaiškinimas), paskelbtu interneto svetainėje http://avnt.lt/. Šiame išaiškinime, nepasirašytame jokio asmens, be kita ko nurodoma, kad Tarnyba nuo 2017 m. lapkričio 2 d. keičia duomenų registravimo tvarką, t. y. juridinio bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo vesti pastarojo administruojamas bankroto procedūras prie juridinio asmens darbuotojų priskiriamas tik tuo atveju, jei apie darbo sutarties sudarymą buvo pranešta VSDFV teritorinei įstaigai.

Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad atsakovas, paskelbdamas tokį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatų išaiškinimą bei savo aktyviais veiksmais imdamasis taikyti naujus, ĮBĮ nenustatytus ribojimus tam tikriems bankroto administravimo subjektams, peržengia savo kompetencijos ribas ir elgiasi neteisėtai. Toks reikalavimas yra laikytinas viena iš esminių teisės užsiimti įmonių bankroto administravimo veikla įgijimo sąlygų ir kartu pripažintinas ūkinės veiklos laisvės ir laisvės pasirinkti darbą ribojimu.

Taigi toks reikalavimas gali būti nustatomas tik įstatymu, tačiau ĮBĮ asmeniui, skiriamam juridinio bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu vesti jo bankroto procedūras, reikalavimo su juridiniu bankroto administratoriumi sudaryti darbo sutartį nenumato.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas visiškai nepagrįstai į privilegijuotą padėtį pastato tuos juridinius bankroto administratorius, kurie yra pasirinkę mažosios bendrijos teisinę formą. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, jog su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Tai reiškia, jog advokatas / advokato padėjėjas, sudaręs su mažąja bendrija civilinę (paslaugų) sutartį ir tapęs mažosios bendrijos vadovu, Tarnybos nuomone, turi teisę būti juridinio bankroto administratoriaus, veikiančio pagal mažosios bendrijos teisinę formą, įgaliotu asmeniu, ir vesti tokio juridinio asmens bankroto procedūras, kaupti patirties taškus, tačiau tuo pačiu advokatas / advokato padėjėjas, sudaręs bankroto administravimo paslaugų sutartį su uždarąja akcine bendrove, viešąja įstaiga ar individualia įmone, šių teisinių formų juridinių bankroto administratorių įgaliotu asmeniu būti negali. Pareiškėjo vertinimu, Tarnybos taikoma praktika, kuomet vienos teisinės formos juridiniams bankroto administratoriams (mažosioms bendrijoms) yra suteikiama išskirtinė teisė (kitų formų juridinių bankroto administratorių – uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų, individualių įmonių ir kt. atžvilgiu) naudotis teisės profesionalų – advokatų / advokatų padėjėjų – paslaugomis vykdant bankrutuojančių juridinių asmenų administravimą, skiriant juos įgaliotais asmenimis bankroto bylose, yra laikytina ydinga ir neabejotinai pažeidžiančia Konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. ĮBĮ nenumato ir negalėtų numatyti skirtingo teisinio reguliavimo skirtingų teisinių formų juridiniams bankroto administratoriams, todėl tokie atsakovo veiksmai be abejonės yra laikytini neteisėtais bei išeinančiais už ĮBĮ atsakovui suteiktos kompetencijos ribų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas, atsisakydamas paskirti pareiškėjo pasirinktą Administratorių įgaliotu asmeniu pareiškėjo vedamose bankroto bylose, tuo pačiu nedraudžia bankroto administratoriui ir į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytam advokatui V. K. būti įgaliotu asmeniu juridinio bankroto administratoriaus UAB „Admonitus“ vykdomose bankroto procedūrose. Advokatas V. K. įgaliotu asmeniu yra paskirtas trijose iš keturių juridinio bankroto administratoriaus UAB „Admonitus“ vykdomose bankroto bylose. Skirtingai nei pareiškėjo ir Administratoriaus atveju, šiame skunde minimiems advokatams V. K. ir J. V. atsakovas taip pat netaiko draudimo būti priskirtiems prie juridinių bankroto administratorių, kurie veikia uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos pagrindu, įgaliotų asmenų („darbuotojų“) sąrašo, nors nei J. V., nei V. K. su toliau nurodomais juridiniais bankroto administratoriais darbo sutarčių sudarę nėra ir negali būti. Advokatas J. V. yra priskirtas prie bankroto administratoriaus UAB „Miesto erdvės“, o advokatas V. K. – prie bankroto administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ įgaliotų asmenų sąrašo, ką Tarnyba atsisakė padaryti pareiškėjo ir Administratoriaus atžvilgiu. Pareiškėjui bei jo pasirinktam bankroto administratoriui M. R. dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių yra taikomi visiškai skirtingi teisiniai standartai ir nepagrįsti bankroto administravimo veiklos draudimai, taip ypatingai apsunkinant pareiškėjo veiklą kitų rinkos dalyvių atžvilgiu.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymas „Dėl administruojamų įmonių administratoriaus pakeitimo“ pats savaime yra nekorektiškas, nes vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio nuostatomis, bankroto administratorius yra teismo ar kreditorių susirinkimo, jei bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pavesta atlikti įmonės bankroto procedūras. Nei Tarnyba, nei tuo labiau pareiškėjas savo suteikiamais įgaliojimais neturi teisės pakeisti bankroto administratoriaus pareiškėjo rašte nurodytose įmonėse.

7. Nurodė, kad darbuotojo sąvoka yra vienareikšmiškai apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje „darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. ĮBĮ yra skirtas reglamentuoti įmonių bankroto procesą (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis), o ne juridinių asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, darbo organizavimo ypatumams aprašyti. Administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją, turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti ir tokia Tarnybos išvada nelaikytina siaurinančiu ĮBĮ vartojamos sąvokos „darbuotojas“ aiškinimu.

8. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytus „ribojimus“ advokatui ar advokato padėjėjui teikti bankroto administravimo paslaugas nustato Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalis ir šie ribojimai su skundžiamu Tarnybos sprendimu nėra niekaip susiję. Pareiškėjo argumentas, kad Tarnyba savo veiksmais ir Sprendimu pažeidžia lygybės prieš įstatymą principą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, „su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis <...>“ t. y. ne darbo sutartis, atitinkamai pareiškėjo nurodomas advokatas iš tiesų turi galimybę būti mažosios bendrijos vadovu nepažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros 43 straipsnio 1 dalyje numatytų ribojimų. Vadovaujantis ĮBĮ 112 straipsnio 4 dalimi, juridinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti bent vieną darbuotoją, įgijus teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, ir (ar) darbuotoją, kuriam, pripažinus jo profesinę kvalifikaciją, teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikta laikinai arba įsisteigus Lietuvos Respublikoje, taigi mažoji bendrija privalo turėti ne tik vadovą, turintį teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (ko iš esmės užtektų pareiškėjui kaip uždarajai akcinei bendrovei) bet ir asmenį, dirbantį pagal darbo sutartį ir turintį teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Tarnybos duomenimis, pareiškėjo nurodoma MB „Administratorė“, be vadovo turi dar du darbuotojus, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, taigi samprotauti apie išskirtines teises nėra jokio pagrindo.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepime palaikė pareiškėjo skundą.

11. Atsiliepimą grindė argumentais, nurodytais pareiškėjo skunde. Papildomai paaiškino, kad bankroto administratorius ir į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytas advokatas K. A., kuris yra įrašytas į juridinio bankroto administratoriaus UAB „Insolvita“, „darbuotojų“ sąrašą; bankroto administratorė ir į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašyta advokatė I. K.-K., kuri yra įrašyta į juridinio bankroto administratoriaus UAB „Proventuslaw LT“ „darbuotojų“ sąrašą; bankroto administratorius ir į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytas advokatas O. M., kuris yra įrašytas į juridinio bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ „darbuotojų“ sąrašą. Nurodė, kad teismui pripažinus sprendimą neteisėtu, jis bus priverstas kreiptis į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo dėl neteisėto sprendimo jam padarytą žalą, o konkrečiai – trečiojo asmens negautas pajamas už bankroto administravimo paslaugas, dėl kurių trečiasis asmuo buvo iš anksto susitaręs su pareiškėju, už visą laikotarpį, kurį galiojo neteisėtas sprendimas, iš esmės užkirtęs kelią pareiškėjui tokias pajamas gauti. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjas savo ruožtu taip pat įgytų teisę į žalos atlyginimą, nes visą neteisėto sprendimo galiojimo laiką pareiškėjo pozicija vykdant bankroto administratorių atranką per Bankroto administratorių atrankos kompiuterinę programą buvo blogesnė nei kitų juridinių bankroto administratorių, kuriems Tarnyba neuždraudė savo „darbuotojų“ (t. y. įgaliotų asmenų) sąraše turėti advokatus / advokatų padėjėjus, veikiančius paslaugų sutarčių pagrindu.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad teismų informacinės sistemos LITEKO ir viešais duomenimis, skelbiamais Tarnybos internetinėje svetainėje, nustatyta, kad pareiškėjas vykdo bankroto procedūras devyniose įmonėse, o septyniasdešimt septyniose įmonėse bankroto procedūros yra baigtos. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą Tarnybai, kuriame prašė pakeisti ĮRBIS pareiškėjo įgaliotą asmenį ir paskirti M. R. administruoti šešiolika prašyme nurodytų bankrutuojančių įmonių, pagal pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. pasirašytą įgaliojimą. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2018 m. sausio 9 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, argumentuodama, kad bankroto administratorius M. R. šiuo metu nėra bendrovės „Turto valdymas“ darbuotojas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Įmonių bankroto įstatymas neapibrėžia juridinio bankroto administratoriaus darbuotojo sąvokos, todėl Tarnyba savo veiksmais ir Sprendimu pažeidžia lygybės prieš įstatymą principą, neleisdama pagal suteiktą įgaliojimą M. R. vykdyti bankroto administratoriaus funkcijų, ir pritarė atsakovo pozicijai, kad nei Tarnyba, nei pareiškėjas neturi teisės pakeisti bankroto administratoriaus pareiškėjo rašte nurodytose įmonėse, nes administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – programa), sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis. Administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės santykiai sukuriami teismo nutartimi, kuria skiriamas bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimas įgalioja įmonės kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti pavedimo sutartį su teismo paskirtuoju administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis). Faktas, kad bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas, o ne abiejų šalių laisva valia ir bendru sutarimu yra sudaroma pavedimo sutartis, be kitų priežasčių, sąlygoja, kad teisiniai santykiai tarp bankrutuojančios įmonės ir bankroto administratoriaus negali būti vertinami, kaip tipiški šios rūšies sutartiniai santykiai, o vertinti kaip specifiniai pavedimo teisiniai santykiai, susidarantys bankroto procese. Tokiu būdu tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto specifiniai pavedimo teisiniai santykiai, kuriuose vienas iš dalyvių laikytinas įgaliotoju (įmonė), o kitas – įgaliotiniu (administratorius) (CK 6.756–6.765 straipsniai). Tarnyba vykdo tik bankroto administratoriaus veiklos priežiūrą ir duomenis apie įmonės bankroto procesą skelbia savo interneto svetainėje (ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalis). Taigi Tarnybai nėra suteikta teisė skirti, pakeisti ar atšaukti teismo nutartimi paskirtą bankroto administratorių, jai teisės aktais suteikta teisė vykdyti bankroto administratorių veiklos priežiūrą pagal Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisykles (toliau – ir Priežiūros taisyklės), vadovaujantis ĮBĮ, VAĮ ir kitais teisės aktais.

15. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriaus, kurio teisinis statusas nustatytas ĮBĮ 11 straipsnyje, veikla yra susijusi su bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimu. Taigi nuo administratoriaus veiksmų tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgaliojimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas.

Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės santykiai sukuriami teismo nutartimi, kuria skiriamas bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimas įgalioja įmonės kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti pavedimo sutartį su teismo paskirtuoju administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis).

Tokiu būdu tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kuriuose vienas iš dalyvių laikytinas įgaliotoju (įmonė), o kitas – įgaliotiniu (administratorius) (CK 6.756 – 6.765 straipsniai). Vadovaujantis pavedimo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, įgaliotinis turi teisę bet kada atsisakyti įgaliojimo ir tuo pavedimo sutartis baigiasi (CK 2. 146 straipsnio 1 dalis, 6.763 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui (nagrinėjamu atveju – bankrutuojančiai įmonei) ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui (CK 6.764 straipsnio 4 dalis).

Tuo pačiu įgaliotinis atsako už žalą, kurią patiria įgaliotojas dėl to, kad įgaliotinis atsisakė įgaliojimo be svarbių priežasčių ar netinkamu laiku (CK 6.764 straipsnio 2 dalis). Faktas, kad bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas, o ne abiejų šalių laisva valia ir bendru sutarimu yra sudaroma pavedimo sutartis, be kitų priežasčių, sąlygoja, kad teisiniai santykiai tarp bankrutuojančios įmonės ir bankroto administratoriaus negali būti vertinami, kaip tipiški šios rūšies sutartiniai santykiai, o vertinti kaip specifiniai pavedimo teisiniai santykiai, susidarantys bankroto procese.

Sistemiškai aiškindamas CK ir ĮBĮ nuostatas, teismas sprendė, kad bankroto administratoriui pateikus prašymą dėl jo atstatydinimo ar pakeitimo kitu bankroto administratoriumi, teismas turi teisę, bet ne pareigą jį atstatydinti ar pakeisti. Sprendimas dėl bankroto administratoriaus, pateikusio teismui prašymą jį atstatydinti ar pakeisti kitu, priimamas įvertinus prašyme nurodytas priežastis dėl jo atsistatydinimo ar pakeitimo. Tokio pobūdžio teismui teikiamas bankroto administratoriaus prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas.

Konstatuoti prašymui keliami reikalavimai (motyvuotumas ir pagrįstumas) yra svarbūs tam, kad administratoriaus prisiimtų įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei nebūtų galima atsisakyti be svarbių priežasčių ir/ar netinkamu laiku. Taigi vien ta aplinkybė, kad administratorius išreiškė valią ir prašo būti atstatydintas ar pakeistas kitu, jokiu būdu nelemia teismo pareigos tokį administratoriaus prašymą besąlygiškai tenkinti.

16. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – programa), sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (toliau – ir Atrankos taisyklės). Nurodytu būdu sistemoje parinkus konkretų bankroto administratorių, teisme negali būti keliamas klausimas dėl jo parinkimo neteisėtumo.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad ĮBĮ nėra apibrėžta juridinio bankroto administratoriaus darbuotojo sąvoka, pažymėjo, jog darbuotojo sąvoka yra numatyta Darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje, t. y. darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 14 dalies nuostatas, administratorius (juridinis asmuo) privalo užtikrinti savo darbuotojų ir vadovo, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą, jam taikomi šio straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai, o šio straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą.

Todėl įvertinus šias teisės normas, akivaizdu, kad bankroto administratorius (juridinis asmuo) administruoja įmonę paskyręs darbuotoją, turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti, dėl to pareiškėjo teiginys, kad yra siaurinama darbuotojo sąvoka, nėra teisingas. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nėra susijęs su pareiškėju darbo teisiniais santykiais, dirba advokato padėjėju, turi licenciją teikti bankroto administratoriaus paslaugas.

Todėl M. R. (advokato padėjėjas), turintis bankroto administratoriaus pažymėjimą, teismo nutartimi, gali būti paskirtas bankroto administratoriumi, jeigu jo veikla nėra ribojama Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, o teikti bankroto administratoriaus paslaugas pagal pareiškėjos (juridinio asmens) įgaliojimą neturi teisinio pagrindo, nes teisiniai santykiai tarp bankrutuojančios įmonės ir bankroto administratoriaus negali būti vertinami, kaip tipiški šios rūšies sutartiniai santykiai, jie teismo vertinimu, yra specifiniai pavedimo teisiniai santykiai, susidarantys bankroto procese.

Todėl Tarnyba pagrįstai atsisakė paskirti pareiškėjos įgaliotą asmenį bankroto administratorių ir advokato padėjėją M. R. įgaliotu asmeniu pareiškėjos vedamose bankroto bylose bei šiuos duomenis paskelbti ĮRBIS duomenų bazėje.

18. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jo vedamose bankroto bylose tuo pačiu nedraudžia bankroto administratoriui ir į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytam advokatui V. K. būti įgaliotu asmeniu juridinio bankroto administratoriaus UAB „Admonitus“, vykdomose bankroto procedūrose, o advokatams V. K. ir J. V. atsakovas netaiko draudimo būti priskirtiems prie juridinių bankroto administratorių, kurie veikia uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos pagrindu, įgaliotų asmenų „darbuotojų“ sąrašo, nors nei J. V., nei V. K. su toliau nurodomais juridiniais bankroto administratoriais darbo sutarčių sudarę nėra ir negali būti, taip pat advokatas J. V. yra priskirtas prie bankroto administratoriaus UAB „Miesto erdvės“, o advokatas V. K. – prie bankroto administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, įgaliotų asmenų sąrašo, ką Tarnyba atsisakė padaryti pareiškėjo ir Administratoriaus atžvilgiu, nurodė, jog pareiškėjas kelia klausimą dėl advokatų V. K., J. V., bendrovių „Admonitus“, „Miesto erdvės“, „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ vykdomos bankroto administratoriaus veiklos teisėtumo. Tačiau paminėtų advokatų ir bendrovių vykdomos veiklos teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šių pareiškėjos argumentų nepasisakė.

19. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas sprendė, kad Tarnyba iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Tarnybos Sprendimą paliko nepakeistą. Pripažinęs, kad Tarnybos ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino reikalavimo įpareigoti Tarnybą ĮRBIS duomenų bazėje priskirti bankroto administratorių M. R. prie asmenų, įgaliotų vesti pareiškėjo bankroto procedūras ir apie tai paskelbti Tarnybos interneto tinklapyje www.avnt.lt, o taip pat įpareigoti atsakovą paskirti M. R. įgaliotu asmeniu pareiškėjo vedamose bankroto procedūrose pagal pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Turto valdymas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, Tarnybos sprendimo teisėtumą vertino labai siauroje apimtyje, nepagrįstai neįsigilino į pareiškėjo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nevertino Tarnybos sprendimo teisėtumo Konstitucinio Teismo praktikos kontekste, todėl sprendimas yra naikintinas.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas privalėjo išaiškinti, ar ĮBĮ įtvirtina draudimą juridiniam bankroto administratoriui savo įgaliotu asmeniu vesti bankroto procedūras paskirti bankroto administratoriaus kvalifikaciją turintį asmenį, su kuriuo nėra sudaryta darbo sutartis; kokios ir kada įsigaliojusios ĮBĮ nuostatos įtvirtina tokį draudimą (atsakovas šį reikalavimą pradėjo taikyti tik nuo 2017 m. lapkričio 2 d.); Tarnybos kompetencijos ribos apima teisę atsisakyti paskelbti informaciją apie juridinio bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį interneto tinklapyje http://www.avnt.lt/ ir ĮRBIS duomenų bazėje. Sprendime nėra jokios sąsajos tarp teismo išsamiai nagrinėtos bankroto administratoriaus skyrimo tvarkos (nors ginčas kilo ne dėl bankroto administratoriaus, o dėl bankroto administratoriaus įgalioto asmens skyrimo) ir juridinio asmens teisės laisvai pasirinkti įgaliotinį, bei Tarnybos savavališkai pradėto taikyti naujo reikalavimo juridinio bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, todėl sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas taip pat netinkamai aiškino materialiosios teisės normas ir ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio bankroto administratoriaus pareigas savo darbuotojų atžvilgiu, nepagrįstai įvertino kaip sukuriančias atitinkamus reikalavimus juridinio bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl Tarnybos taikomos bankroto administratorių priežiūros praktikos, kuomet vienodoje teisinėje padėtyje esantiems bankroto administratoriams yra taikomi skirtingi teisiniai reikalavimai.

23. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kokią įtaką pavedimo teisinius santykius reglamentuojančių civilinės teisės normų taikymui (ar netaikymui) turi tokių santykių tariamas specifiškumas bankroto procese. Sprendime nėra atskleista, kokiu pagrindu teismas pateisina ribojimą ūkio subjektui (bankroto administratoriui) pasirinkti specifinius reikalavimus atitinkantį įgaliotą asmenį tam tikriems veiksmams atlikti. Pareiškėjas teigia, kad teismas painioja du visiškai skirtingus subjektus bankroto procese – tai juridinį bankroto administratorių, ir juridinio bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį. Įgalioto asmens pakeitimas bankroto procese yra įprasta procedūra, kuri neturi ir negali būti prilyginama bankroto administratoriaus keitimui, kadangi bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį, tuo tarpu, savo nuožiūra pasirenka paskirtasis juridinis bankroto administratorius. Fizinio asmens bankroto administratoriaus paskyrimas juridinio bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu jokiu būdu nereiškia bankroto administratoriaus pakeitimo (iš juridinio į fizinį), kadangi įgaliotas asmuo veikia juridinio bankroto administratoriaus vardu.

24. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į ĮBĮ nustatomus specifinius reikalavimus (tiek fiziniam, tiek juridiniam) bankroto administratoriui, darytina pagrįsta išvada, jog paskirtas juridinis bankroto administratorius veikia per savo įgaliotą asmenį, kuris privalo atitikti fiziniam bankroto administratoriui keliamus reikalavimus. Galiojantis įstatyminis reglamentavimas numato, jog juridinis bankroto administratorius įgaliotą asmenį skiria savo nuožiūra, informuodamas apie paskyrimą Tarnybą, tačiau įgalioto asmens kandidatūros su ja derinti neprivalo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas bankroto administratorių priežiūros funkcijas, gali nepriskirti juridinio bankroto administratoriaus pasirinkto įgalioto asmens vesti to juridinio bankroto administratoriaus bankroto procedūrų tik tuo atveju, jei jis neatitinka ĮBĮ fiziniam bankroto administratoriui keliamų reikalavimų, tarp kurių nėra pareigos dirbti pagal darbo sutartį. Juridinio bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo bankroto proceso metu gali būti keičiamas – tokios juridinio bankroto administratoriaus teisės neriboja nei galiojantys teisės aktai, nei Tarnyba, nei bankroto bylas nagrinėjantys teismai. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pavedimo teisiniuose santykiuose įgaliotojas yra juridinis asmuo (juridinis bankroto administratorius), jis visas savo teises ir pareigas atitinkamai įgyvendina per savo įgaliotus asmenis, kurie, remiantis CK ir ĮBĮ normų analize, privalo atitikti fiziniam bankroto administratoriui keliamus reikalavimus (nepriekaištinga reputacija, išlaikytas kvalifikacijos egzaminas, įrašymas į bankroto administratorių sąrašą ir kt.). Taigi šis teismo išaiškinimas papildo pareiškėjo poziciją, tačiau niekaip nepagrindžia Tarnybos pradėto taikyti draudimo juridiniam bankroto administratoriui savo nuožiūra pasirinkti visus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančio įgalioto asmens juridinio bankroto administratoriaus administruojamoms bankroto procedūroms vesti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad poįstatyminiais teisės aktais taip pat negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme. Sprendime juridinio bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, siekiančiam vesti juridinio bankroto administratoriaus bankroto procedūras, nurodomas reikalavimas, būti sudarius su juridiniu bankroto administratoriumi darbo sutartį, yra neteisėtas. Toks reikalavimas laikytinas viena iš esminių teisės verstis įmonių bankroto administravimo veikla įgijimo sąlygų ir kartu pripažintinas ūkinės veiklos laisvės ir laisvės pasirinkti darbą ribojimu. Taigi, toks reikalavimas gali būti nustatomas tik aiškiai bei nedviprasmiškai ir tik įstatymu, tačiau ĮBĮ asmeniui, skiriamam juridinio bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu vesti jo bankroto procedūras, reikalavimo su juridiniu bankroto administratoriumi sudaryti darbo sutartį nenumato.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-444-6/2009, kadangi nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi identiška situacija.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad darbo sutarties sudarymo reikalavimą įtvirtina ĮBĮ 11 straipsnio 14 dalis, 13 straipsnio 1 ir 2 punktai bei 16 straipsnis. Remiantis ĮBĮ 15–22 straipsniais, nepaisant to, kokie teisiniai santykiai (darbo ar civiliniai) sieja juridinį bankroto administratorių ir jo įgaliotą asmenį, visiems bankroto proceso dalyviams (t. y. tiek bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, tiek jo kreditoriams) yra užtikrinama ĮBĮ numatyta apsauga dėl bankroto administratoriaus ar jo įgalioto asmens padarytos žalos atlyginimo, o juridinio bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo turi pareigą laikytis visų ĮBĮ, Bankroto administratorių etikos kodekso, ir kitų poįstatyminių teisės aktų bankroto administratoriui keliamų reikalavimų. Dėl išvardintų priežasčių Tarnybos sukurtas darbo santykių reikalavimas tarp juridinio bankroto administratoriaus ir pastarojo įgalioto asmens yra nelogiškas, neproporcingas bei prieštaraujantis ĮBĮ bei pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose minimiems Konstituciniams principams.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad kiekvienas atitinkamos profesijos asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintas draudimas ir / ar veiklos apribojimas turėtų būti siejamas su konkrečiu teisiniu gėriu bei būtinybe tą teisinį gėrį apsaugoti. Pažymėtina, kad (i) nei ĮBĮ, nei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, nei joks poįstatyminis teisės aktas eksplicitiškai neįtvirtina draudimo fiziniam bankroto administratoriui (su juridiniu bankroto administratoriumi susietam paslaugų sutartimi) būti juridinio bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu pastarojo vedamose bankroto procedūrose. Pareiškėjo nuomone, tokį draudimą nuo 2017 m. lapkričio 2 d. Tarnyba pradėjo taikyti savavališkai. Atsakovas, siekdamas pagrįsti savo pozicijos ir sprendimo teisėtumą, be kita ko privalo įvardinti konkretų teisinį gėrį, kurio apsaugą privaloma užtikrinti; įrodyti realių neigiamų pasekmių kilimo grėsmę, jei atsakovas nesiimtų veiksmų konkrečiam teisiniam gėriui apsaugoti; įrodyti, kad priemonės, kurių Tarnyba ėmėsi to teisinio gėrio apsaugai (reikalavimas juridinio bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui turėti galiojančią darbo sutartį), yra atsakovo kompetencijos ribose.

29. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nepasisakė apie Tarnybos taikomą nepagrįstą mažosios bendrijos teisinės formos juridinių bankroto administratorių protegavimą ir skirtingų teisinių reikalavimų pastarosioms taikymą.

30. Pažymi, kad nuo pat ĮBĮ įsigaliojimo momento iki 2017 m. lapkričio mėnesio Tarnyba (o anksčiau – Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos) jokių apribojimų juridinių bankroto administratorių įgaliotiems asmenims netaikė (išskyrus reikalavimą, jog pastarieji atitiktų fiziniam bankroto administratoriui keliamus reikalavimus). Reikalavimas juridiniam bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui su tokiu bankroto administratoriumi būti susijus darbo teisiniais santykiais buvo pradėtas taikyti tik nuo 2017 m. lapkričio 2 d., Tarnybai paskelbus savo 2017 m. spalio 12 d. išaiškinimą, kuriame nurodoma, jog Tarnyba nuo 2017 m. lapkričio 2 d. keičia duomenų registravimo tvarką, t. y. juridinio bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo vesti pastarojo administruojamas bankroto procedūras prie juridinio asmens darbuotojų priskiriamas tik tuo atveju, jei apie darbo sutarties sudarymą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai.

31. Atsižvelgiant į tai, jog ginčas kilo dėl įstatymo normų, įtvirtinančių tam tikrus reikalavimus juridinio bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, pirmosios instancijos teismas privalėjo konkrečiai nurodyti, kokia ir kada įsigaliojusi ĮBĮ nuostata tokį reikalavimą nustato. Toks išaiškinimas turės didžiulę reikšmę Lietuvos bankroto administratorių bendruomenei, kadangi tuo atveju, jei teismas nustatytų, jog įstatyminis pagrindas reikalavimui juridinio bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui dirbti pagal darbo sutartį atsirado anksčiau nei jį pradėjo taikyti Tarnyba (2017 m. lapkričio 2 d.), atsakovas privalėtų retrospektyviai peržiūrėti visus advokatus / advokato padėjėjus, buvusius juridinių bankroto administratorių įgaliotais asmenimis per atitinkamą laikotarpį (nuo įstatyminės pareigos su juridiniu bankroto administratoriumi būti sudarius darbo sutartį atsiradimo momento iki 2017 m. lapkričio 2 d.), ir tokiems asmenims anuliuoti jų neteisėtai sukauptus patirties taškus, idant nebūtų iškraipomas bankroto administratorių kompiuterinės atrankos programos veikimas, ko šiuo reikalavimu / draudimu ir yra siekiama. Priešingu atveju, teismui nusprendus, jog Tarnybos taikomas ir pareiškėjo ginčijamas reikalavimas yra perteklinis ir ĮBĮ nereglamentuotas, Tarnyba privalėtų trečiajam asmeniui atlyginti pastarojo negautas pajamas dėl nepagrįsto draudimo verstis bankroto administravimo ūkine komercine veikla.

32. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl praktikuojančio advokato V. K. paskyrimo įgaliotu asmeniu bankroto administratoriaus UAB „Admonitus“ vestoje AD TRADERS, UAB bankroto procedūroje. Advokatas (neturintis ir negalintis turėti darbo teisinių santykių) V. K. bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu AD TRADERS, UAB bankroto byloje buvo paskirtas bei informacija apie jį ĮRBIS duomenų bazėje bei Tarnybos interneto tinklapyje buvo paskelbta 2018 m. sausio 9 d. t. y. tą pačią dieną, kuomet atsakovas priėmė skundžiamą, kuriuo atsisakė pareiškėjo vedamose bankroto bylose įgaliotu asmeniu paskirti M. R.. Tarnyba identiškose situacijose priėmė kardinaliai skirtingus sprendimus. Vien ši aplinkybė suteikia pagrindą abejoti skundžiamo Tarnybos sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

33. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

34. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog sprendimu nėra atskleista, kokiu pagrindu teismas pateisina ribojimą ūkio subjektui (bankroto administratoriui) pasirinkti specifinius reikalavimus atitinkantį įgaliotą asmenį tam tikriems veiksmams atlikti, yra teisiškai nereikšmingas. Tarnybos vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie Tarnybos atliekamą „ribojimą“ ar teismo vykdomą „pateisinimą“ yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Teismas skundžiamame sprendime iš esmės nurodė, jog faktas, kad bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas, o ne abiejų šalių laisva valia ir bendru sutarimu yra sudaroma pavedimo sutartis, be kitų priežasčių, sąlygoja, kad teisiniai santykiai tarp bankrutuojančios įmonės ir bankroto administratoriaus negali būti vertinami kaip tipiški šios rūšies sutartiniai santykiai, o vertintini kaip specifiniai pavedimo teisiniai santykiai, susidarantys bankroto procese.

35. Pažymi, kad pareiškėjo prielaida, jog teismas „painioja“ du visiškai skirtingus subjektus bankroto procese - juridinį bankroto administratorių ir juridinio asmens įgaliotą asmenį, yra visiškai nepagrįsta, kadangi pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymas Tarnybai „Dėl administruojamų įmonių administratoriaus pakeitimo“, kuriame pažodžiui buvo nurodyta, kad UAB „Turto valdymas“ teikia prašymą dėl administruojamų įmonių administratoriaus pakeitimo“ pats savaime yra nekorektiškas, kadangi vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio nuostatomis, bankroto administratorius yra teismo ar kreditorių susirinkimo, jei bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pavesta atlikti įmonės bankroto procedūras. Akivaizdu, kad nei Tarnyba, nei tuo labiau pareiškėjas savo suteikiamais įgaliojimais, neturi teisės pakeisti bankroto administratoriaus pareiškėjo rašte nurodytose įmonėse, taigi ir šią administracinę bylą nagrinėjęs teismas privalėjo įvertinti šį nesusipratimą.

36. Atsakovas nepagrįstu laiko ir pareiškėjo argumentą, kad ĮBĮ nėra apibrėžta juridinio bankroto administratoriaus darbuotojo sąvoka, o įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ir/ ar aiškinamas tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu, bei nagrinėjamu atveju Tarnyba ĮBĮ vartojamą, tačiau įstatymo neapibrėžtą sąvoką aiškina net ne poįstatyminiu teisės aktu, o neaišku kieno priimtu, nepasirašytu, ir atsakovo interneto puslapyje paskelbtu tariamu Taisyklių aiškinimu, kadangi darbuotojo sąvoka yra vienareikšmiškai apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje. Tarnyba pažymi, kad ĮBĮ yra skirtas reglamentuoti įmonių bankroto procesą (ĮBĮ 1 str. 1 d.), o ne juridinių asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, darbo organizavimo ypatumams aprašyti. Būtent tai ir pažymėjo teismas skundžiamame sprendime.

37. Pareiškėjas skunde bando išsamiai atskleisti savo asmeninį požiūrį į ĮBĮ įtvirtintus būtinuosius reikalavimus bankroto administratoriui, jo įgaliotam asmeniui, bei juridinio bankroto administratoriaus veiklos principus, tačiau pats faktas, kad Tarnyba, veikdama jai suteiktos kompetencijos ribose, turi kitokį požiūrį į pareiškėjo minimus procesus, savaime nereiškia, jog Tarnybos požiūris yra neteisingas. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo nurodytus „ribojimus“ advokatui ar advokato padėjėjui teikti bankroto administravimo paslaugas teismo paskirto juridinio asmens administratoriaus vardu nustato Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalis ir šie ribojimai su skundžiamu Tarnybos sprendimu nėra niekaip susiję, tuo labiau, kad toks Tarnybos ĮBĮ nuostatų vertinimas nenustato jokių draudimų trečiajam suinteresuotam asmeniui (šiuo atveju advokato padėjėjui) savarankiškai teikti bankroto bylas nagrinėjantiems teismams ilgalaikius ar trumpalaikius sutikimus ir būti atrinktam bankroto bylos administratoriumi. Tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo to daryti tiesiog nenori.

38. Atsakovas pažymi, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, kad nei iki išaiškinimo paskelbimo, nei po jo nebuvo padaryti jokie ĮBĮ nuostatų pakeitimai, Tarnybos išaiškinimas yra tiesiogiai susijęs su ĮBĮ pakeitimu Nr. XII-1229, kadangi nuo 2015 m. sausio 1 d. administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Pareiškėjo manymas, kad teismo paskirtas bankroto administratorius savo nuožiūra gali paskirti įgaliotu asmeniu administruojamojoje bankroto byloje bet kokį asmenį, net ir niekaip nesusijusį su juridiniu bankroto administratoriumi (svarbu tik teisės teikti bankroto administravimo paslaugas turėjimas) ir Tarnyba turi pareigą tokią informaciją skelbti informacinėje sistemoje, iš esmės kvestionuoja pačią teismo vykdomą atranką naudojantis Programa ir prieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

39. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentas, kad Tarnyba savo veiksmais ir Sprendimu pažeidžia lygybės prieš įstatymą principą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, o teiginys, kad Tarnybos taikoma praktika vienos teisinės formos juridiniams bankroto administratoriams (mažosioms bendrijoms) suteikia išskirtines teises kitų teisinių formų juridinių bankroto administratorių atžvilgiu, yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis <...>, t. y. ne darbo sutartis, atitinkamai pareiškėjo nurodomas advokatas iš tiesų turi galimybę būti mažosios bendrijos vadovu nepažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytų ribojimų.

40. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime itin aiškiai apibrėžė nagrinėjamos administracinės bylos dalyką, todėl Pareiškėjo samprotavimai apie Tarnybos „nesugebėjimą“ paaiškinti, kaip gali būti iškraipoma Bankroto administratorių atrankos programa, nuorodos į advokatų J. V. bei V. K. atvejus, Tarnybos nuomone, argumentais nelaikytini, todėl papildomai dėl jų nepasisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Ginčas nagrinėjamoje byloja kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (8.20)D2-92, teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu buvo atsisakyta priskirti bankroto administratorių M. R. prie įgaliotų asmenų pareiškėjo vedamose bankroto procedūrose ir apie tai paskelbti Tarnybos interneto tinklapyje.

42. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2018 m. sausio 9 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, argumentuodama, kad bankroto administratorius M. R. šiuo metu nėra bendrovės „Turto valdymas“ darbuotojas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje.

43. Pareiškėjo teigimu, įstatymas nenumato reikalavimo juridiniam asmeniui, jo skiriamam įgaliotam asmeniui vesti jo bankroto procedūras, sudaryti darbo sutartį su juo. Teigia, kad tokiu reikalavimu, nurodytu ginčijamame sprendime, yra nepagrįstai ribojama įgalioto asmens laisvė pasirinkti darbą ir kartu ūkinės veiklos laisvė, nes pareiškėjo įgaliotas asmuo dirba advokato padėjėju, turi licenciją teikti bankroto administratoriaus paslaugas kaip fizinis asmuo, tačiau dėl to, kad nėra sudaręs darbo sutarties su pareiškėju, jam atsakovas draudžia teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

44. ĮBĮ 116 straipsnio (Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo sudarymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaro asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą. Pažymėtina, kad formuluotė „asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą“ aiškintina viso trečiojo skirsnio (Bankroto bylų nagrinėjimas teisme) bei trečiojo1 skirsnio reguliavimo kontekste (Teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir teisė dirbti administratoriaus padėjėju).

45. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, pretenduojantys įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas detaliai apibrėžti ĮBĮ 112 (Reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, ir asmenims, siekiantiems įgyti teisę dirbti administratoriaus padėjėju). Administratoriaus padėjėjas – fizinis asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę dirbti administratoriaus padėjėju ir sudaręs darbo sutartį su administratoriumi dėl darbo administratoriaus padėjėju (111 straipsnis. Administratoriaus padėjėjas ) (1 dalis ).

46. Įmonės administratoriaus funkcijos detaliai yra įvardintos ĮBĮ 11 straipsnio (Įmonės administratorius) 5 dalies dvidešimt šešiuose punktuose, Įstatymo 13 straipsnio (Bankroto procesas ne teismo tvarka) 4 dalyje, o Administratoriaus padėjėjas pagal Įstatymo 111 straipsnio 2 dalį administratoriaus rašytiniu pavedimu ir ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos darbo sutarties sudarymo dienos turi teisę atlikti šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1, 2, 15 ir 18 punktuose nurodytas administratoriaus funkcijas, taip pat administratoriaus pavedimu organizuoti ir atlikti kitus būtinus bankroto proceso darbus.

47. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 15 dalį, Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu. Įstatymas nustato pareigą administratoriui, kai juo yra juridinis asmuo rūpintis savo darbuotojų ir vadovo, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu ( 11 straipsnio 14 dalis).

48. Apibendrinant aptartas Įstatymo trečiajame, trečiajame1 skirsnių nuostatas, susijusias su Administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo veikla, akcentuotina, kad aiškiai yra nurodyti reikalavimai asmenims, norintiems įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, detaliai išvardintos jų vykdomos funkcijos, jų atsakomybė, įpareigojimas administratoriui, kai juo yra juridinis asmuo rūpintis savo darbuotojų ir vadovo, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu. Šios imperatyvios nuostatos yra priskirtinos viešajai teisei, nors ir susijusios su privačiųjų juridinių asmenų veiklos reguliavimu. Tinkamas bankroto procesas yra ne tik privatusis interesas, bet ir viešasis interesas.

49. Tačiau nei aptartame Įstatymo trečiajame, nei trečiajame1 skirsniuose, nei kituose įstatymo dalyse nėra įvardinta, jog į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą įrašomi juridinio asmens, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, įgalioti asmenys, atitinkamai tokiems asmenims nėra nurodyti jokie reikalavimai ar jų galimos vykdyti funkcijos, atsakomybė ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad aptarti santykiai priskirtini viešajai teisei, o joje galima/leistina tik tai, kas teisės aktais nustatyta, darytina išvada, kad ĮBĮ nenustačius, kad į sąrašą asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, įrašomi juridinio asmens, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, įgalioti asmenys, tokie asmenys negali būti įtraukti į šį sąrašą.

50. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. nėra susijęs su pareiškėju darbo teisiniais santykiais, dirba advokato padėjėju, todėl jis pagrįstai kaip juridinio asmens įgaliotas asmuo nebuvo įrašytas į sąrašą asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas. Jis negalėjo būti įrašytas į minėtąjį sąrašą ir kaip Administratoriaus padėjėjas, nes neatitiko vieno iš reikalavimų, nustatyto ĮBĮ 111 straipsnio 1 dalyje – nebuvo sudaręs darbo sutarties su administratoriumi dėl darbo administratoriaus padėjėju.

51. Aplinkybė, kad, pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, nei joks poįstatyminis teisės aktas eksplicitiškai neįtvirtina draudimo fiziniam bankroto administratoriui (su juridiniu bankroto administratoriumi susietam paslaugų sutartimi) būti juridinio bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu pastarojo vedamose bankroto procedūrose, nėra pagrindas įrašyti tokį asmenį į sąrašą asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, nes šie santykiai reguliuotini ĮBĮ, kuris, kaip minėta, tokios teisės nenustato. Taip pat kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo argumentai, kad darbo santykių reikalavimas tarp juridinio bankroto administratoriaus ir pastarojo įgalioto asmens yra nelogiškas, neproporcingas bei prieštaraujantis ĮBĮ bei konstituciniams principams.

52. Vertinant pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pateisino ribojimą ūkio subjektui (bankroto administratoriui) pasirinkti specifinius reikalavimus atitinkantį įgaliotą asmenį tam tikriems veiksmams atlikti, atskirai pažymėtina, kad ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ĮBĮ nenustatyta galimybė į sąrašą asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, įrašyti juridinio asmens, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, įgaliotus asmenis, todėl konstatuotina, kad atsakovas tokį pareiškėjo prašymą pagrįstai atmetė.

53. Konstatavus, kad ĮBĮ nenumato teisės Tarnybai įrašyti į sąrašą asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, įgaliotų asmenų, atmetami kaip nepagrįsti kiti pareiškėjo argumentai, kurie buvo grindžiami tuo, jog neva Tarnyba nevykdė kitų teisės aktų bei ĮBĮ, kurie, pareiškėjo teigimu, nedraudė įgaliotus asmenis įrašyti į sąrašą asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas.

54. Pažymėtina, kad tinkamas bankroto proceso vykdymas yra ne tik privatusis, bet ir viešasis interesas. Todėl nagrinėjamu atveju valstybė turi ne tik teisę, bet ir pareigą reguliuoti ūkinę veiklą (bankroto santykius) taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Kitaip tariant, įstatymo leidėjas turi diskreciją numatyti kokias asmenų kategorijas įtraukti į sąrašą asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, nustatyti jiems konkrečius reikalavimus, apibrėžti jų funkcijas, atsakomybę, pareigas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ĮBĮ įtvirtintas toks reguliavimas, kuriame nenustatyta galimybė įrašyti į sąrašą asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, įgaliotus asmenis, prieštarautų Konstitucijos 46 straipsniui.

55. Pareiškėjo argumentas, kad turi būti taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. praktika yra nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju teisinis reguliavimas yra pakitęs, todėl negali būti taikoma praktika, kuri suformuota pagal ankstesnį teisinį reguliavimą. Nagrinėjamu atveju taikoma ĮBĮ redakcija, galiojusi ginčo metu.

56. Kitų pareiškėjo nurodytų juridinių asmenų ar advokatų įrašymu į sąrašą asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, teisėtumo patikra nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su kitų pareiškėjo nurodytų juridinių asmenų ar advokatų įrašymu į minėtą sąrašą, atskirai nevertintini.

57. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė