2022-11-03 Nr. AB-26405-3-62-3-01034-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-567-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01034-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti skundo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-180 dalyje dėl kiemo rūsio 2I1b, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimo į savivaldybės parduodamų pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą, padavimo terminą; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2022 m. gegužės 10 d. aktą Nr. 60-6-410, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 28 d. prašymą neleisti savivaldybės turto valdymo skyriui pardavinėti pašaliniams asmenims, nesantiems A. M. turto paveldėtojais, kiemo rūsio 2I1b, esančio (duomenys neskelbtini), o į kiemo rūsį atstatyti nuosavybės teises A. M. turto paveldėtojams, tame tarpe ir pareiškėjui, bei grąžinti kiemo rūsį natūra; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-180 dalį dėl kiemo rūsio 2I1b, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimo į savivaldybės parduodamų pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno skyrius) 2022 m. balandžio 19 d. sutikimą perleisti naujajam savininkui pagalbinio ūkio paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2I1B), esantį (duomenys neskelbtini).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjo D. Z. skundą atsisakė priimti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Teismingumo kolegijos nutartis aktualiu klausimu, nurodė, kad pareiškėjas, turėdamas tikslą, jog jam nuosavybės teise priklausytų kiemo rūsys, ginčija savivaldybės patvirtintą parduodamų ūkio paskirties pastatų sąrašą, taip pat raštą, kuriuo pateikta informacija apie ginčo objekto įsigijimą (jį išsiperkant) ir išaiškinta, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra dėl objektų, esančių (duomenys neskelbtini), baigta. Pareiškėjas taip pat ginčija NŽT Kauno skyriaus sprendimą, kuriuo leista savivaldybei parduoti nurodytą rūsį. Teismas vertino, kad nors pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjektų raštus, atsakymus, sutikimą, tačiau iš esmės ginčo teisinis santykis yra civilinio pobūdžio, nes susijęs su savivaldybės ir valstybės teise disponuoti jai priklausančiu turtu.

Teismas nurodė, kad ginčo objektas, t. y. kiemo rūsys, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta, kad už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai bei jų dalys: gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, teisėtai naudojami inžineriniai statiniai, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį (25 str. 2 d. 3 p.).

Teismas pažymėjo, kad visi nurodyti ir pareiškėjo ginčijami aktai yra priimti siekiant savivaldybei, kaip ginčo objekto savininkei, realizuoti savo nuosavybės teisę į ginčo objektą, t. y. jį parduoti. Tokie santykiai yra susiję su savivaldybei priklausančio negyvenamosios paskirties objekto civiliniais teisiniais santykiais ir nereiškia keliamo ginčo administracinio teisinio pobūdžio. Pirkimo-pardavimo civiliniai teisiniai santykiai, tiek sutartiniai, tiek ikisutartiniai, nepaisant to, kad viena šių santykių šalis – savivaldybė, reguliuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir kitais principais.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kaip matyti iš skundo turinio, keldamas šį ginčą iš esmės kvestionuoja savivaldybės teisę parduoti jai nuosavybės teise priklausantį objektą. Taigi ginčo esmę sudaro klausimai, susiję su savivaldybei priklausančio objekto pirkimu / pardavimu. Jokie klausimai, susiję su viešojo administravimo procedūrų vykdymu ir jų teisėtumu, nėra keliami. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio objekto pardavimo santykiai, nepaisant pardavimo subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra savivaldybės nekilnojamasis turtas, yra reguliuojami privatinės teisės normų.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde mini aplinkybes dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau iš pateiktų duomenų galima suprasti, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į A. M. nuosavybės teise turėtą turtą yra įvykdyta dar 2008 metais, todėl su nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumu susiję klausimai galėtų būti sprendžiami nebent ginčijant galiojančius užbaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros sprendimus, bet ne sprendžiant ginčą dėl savivaldybės teisės parduoti jai priklausantį pastatą.

Teismas sprendė, kad šis ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, susijusių su savivaldybės turto disponavimu, kuriuose atitinkamos valstybės institucijos veikia ne kaip viešojo administravimo subjektai, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyviai, todėl toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Kadangi pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl teismas skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį bendros kompetencijos teisme pagal objekto buvimo vietą, t. y. Kauno apylinkės teismui (CPK 31 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas D. Z. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Pareiškėjas teigia, kad Kauno miesto savivaldybė pastatą – kiemo rūsį valdo neteisėtai ir vilkina jo grąžinimą teisėtiems savininkams (A. M. turto paveldėtojams). Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nuosavybės teisių atkūrimas į A. M. nuosavybės teise turėtą turtą yra įvykdytas dar 2008 metais, todėl su nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumu susiję klausimai galėtų būti sprendžiami nebent ginčijant galiojančius užbaigtos nuosavybės teisių procedūros sprendimus, nepagrįsti. Iš viso išlikusio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2008 metų tebuvo atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o į kitą turtą nuosavybės teisės neatkurtos iki šiol, nors A. M. turto paveldėtojai prašymus atkurti nuosavybės teises į visą A. M. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), yra padavę dar 1992 metais.

Pareiškėjas nurodo, kad NŽT vilkina žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinimą, sklypo nėra suformavusi. NŽT neteisėtai išdavė sutikimą (leidimą) negrąžinti kiemo rūsio paveldėtojams, o jį parduoti.

Pareiškėjas pažymi, kad pati Kauno miesto savivaldybė skundžiamame 2022 m. gegužės 10 d. rašte Nr. 60-6-410 nurodė, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo (t. y. ABTĮ) nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl savivaldybės teisės parduoti jai nuosavybės teise priklausantį objektą, t. y. savivaldybei priklausančio objekto pirkimu / pardavimu, padarė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, susijusių su savivaldybės turto disponavimu ir dėl to negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, laikydamasis pozicijos, kad Kauno miesto savivaldybė pastatą – kiemo rūsį valdo neteisėtai ir vilkina jo grąžinimą teisėtiems savininkams (A. M. turto paveldėtojams), o nuosavybės teisės A. M. turto paveldėtojams atkurtos tik į dalį pastato – gyvenamojo namo, o į kitą turtą nuosavybės teisės neatkurtos iki šiol. Pareiškėjas pažymi, kad pati Kauno miesto savivaldybė skundžiamame 2022 m. gegužės 10 d. rašte Nr. 60-6-410 nurodė, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas laiko, jog jis 2021 m. lapkričio 8 d. tapo I. S. turėtos turtinės teisės į viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat ir į kiemo rūsio 2/1b, nuosavybės teisių atkūrimą bei rūsio grąžinimą natūra, paveldėtoju. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-180 dalį, kuria kiemo rūsys 2I1b, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į savivaldybės parduodamų pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą, bei panaikinti NŽT Kauno skyrius 2022 m. balandžio 19 d. aktą Nr. 8SD-1926-(14.8.125E.), kuriuo duotas sutikimas Kauno miesto savivaldybei perleistų naujajam savininkui pagalbinio ūkio paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas Kauno mieto savivaldybės administracijos direktoriui 2022 m. balandžio 28 d. teikė prašymą, nurodydamas, jog savivaldybė ruošiasi parduoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį pašaliniams asmenims, o ne pagrindinio pastato paveldėtojams. Nurodė, kad šis pagalbinis pastatas, atkuriant nuosavybes teises, turėjo būti grąžintas kartu su pagrindiniu pastatu. Prašė neleisti Turto valdymo skyriui parduoti pašaliniams asmenims, nesantiems A. M. turto paveldėtojais, kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o į kiemo rūsį atkurti nuosavybes teises A.

M. turto paveldėtojams, taip pat ir pareiškėjui, grąžinant rūsį natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2022 m. gegužės 10 d. raštu atsakė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuosavybės teisių atkūrimas į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), savininkams įvykdytas 2008 metais, todėl šis klausimas nesvarstomas. Rašte išaiškinta, kad savivaldybė disponuoja jai priklausančiu turtu ir valdymas, naudojimas bei disponavimas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai.

Pažymėjo, kad kiemo rūsys 2I1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdomas savivaldybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 3 punktu savivaldybė priėmė sprendimą parduoti jai nuosavybės teise priklausantį kiemo rūsį 2I1b, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo raštu pareiškėjas pakartotinai buvo informuotas apie teisę pirkti kiemo rūsį 2I1b iš savivaldybės.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas skunde mini aplinkybes dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau, netinkamai įvertino, jog iš pateiktų duomenų galima suprasti, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į A. M. nuosavybės teise turėtą turtą yra įvykdyta dar 2008 metais, kadangi šioje byloje skundo priėmimo stadijoje nebuvo renkami ir vertinami duomenys ir informacija patvirtinantys nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigimą.

Atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kreipdamasis į teismą pareiškėjas siekia apginti savo, kaip A. M. turto paveldėtojo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pažeistą teisę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškėjo keliamą ginčą sutapatino tik su savivaldybei priklausančio objekto pirkimu / pardavimu ir padarė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, kadangi iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, jog jis ginčija Kauno miesto savivaldybės ir NŽT priimtus aktus, siekdamas tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kurios, jo teigimu, nėra užbaigtos iki dabar.

Akcentuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad šie reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nes ginčo šalis sieja tik civiliniai teisiniai santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo, įvertinus teisinių santykių pobūdį ir viešojo administravimo kompetenciją, turi būti sprendžiama ne skundo priėmimo stadijoje, bet bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. Z. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė