f6652b1d-2a77-479a-b970-836aec009874 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-718-789/2016Proceso Nr. 3-61-3-04548-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.18; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. P., S. M. ir S. S. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjai V.

P., S. M. ir S. S. 2013 m. spalio mėn. pateikė teismui skundus dėl sprendimų panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Teismas 2014-09-11 nutartimi administracines bylas pagal minėtų pareiÅ¡kėjų skundus sujungė į vienÄ administracinę bylÄ ir nutarė atsakovėmis laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (toliau – ir Generalinė prokuratÅ«ra), ir Generalinę prokuratÅ«rÄ (b. l. 42–43). PareiÅ¡kėja V.

P. teismo praÅ¡o panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros 2013-09-13 sprendimÄ Nr. 17.2-16595 ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratÅ«ros, laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 6 014,41 Lt (b. l. 31–34). PareiÅ¡kėja S. M. teismo praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡tam reikalavimui (jeigu jis yra praleistas), priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratÅ«ros, laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-10-31 (388,47 Lt) ir nuo 2012-08-01 iki 2013-09-30 (352,40 Lt) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (iÅ¡ viso – 740,87 Lt) ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b. l. 79–82).

PareiÅ¡kėjas S. S. teismo praÅ¡o panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros 2013-09-18 sprendimÄ Â Nr. 17.2-17054 ir priteisti iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 5 436,56 Lt (b. l. 113–116).PaaiÅ¡kino, kad ginčijamu laikotarpiu dirbo prokuratÅ«roje. Jų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ buvo pažeista, todėl Generalinė prokuratÅ«ra privalo iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę klasę nuo 2009-08-01.

Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas).Atsakovė Generalinė prokuratūra, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, 2013-10-22 (b. l. 13–15), 2013-10-25 (b. l. 53–55), 2013-10-28 (b. l. 99–101), 2014-01-02 (b. l. 122) 2014-02-03 (b. l.

87) ir 2014-02-12 (b. l.

39) atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Generalinė prokuratÅ«ra, apskaičiuodama ir mokėdama valstybės tarnautojams darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais įstatymais, t. y. Valstybės tarnybos įstatymu, dėl kurio pakeitimų ginčijamu laikotarpiu susidarė pareiÅ¡kėjų praÅ¡oma priteisti nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis. Nurodė, kad, jeigu pareiÅ¡kėjų skundas bÅ«tų tenkinamas, turėtų bÅ«ti taikoma Darbo kodekso 301 str. nuostata, jog su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Be to, prašė mokėjimus iÅ¡dėstyti proporcingomis dalimis per vienus metus. Dalis bylos nutrauktina. Skundas atmestinas. Dėl S. M. skundo atsisakymo.2016-01-22 teisme gautas pareiÅ¡kėjos S. M. 2016-01-21 pareiÅ¡kimas dėl skundo atsisakymo (b. l. 169), kuriame pareiÅ¡kėja nurodė, kad ji atsisako savo skundo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, pareiÅ¡kėja turi teisę atsiimti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (praÅ¡ymo) pagrindÄ ar dalykÄ arba atsisakyti skundo (praÅ¡ymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui iÅ¡einant į pasitarimų kambarį (52 str.).

PareiÅ¡kėjai atsisakius skundo (praÅ¡ymo), teismas nutraukia bylÄ (101 str. 1 d. 3 p.). BylÄ nutraukus, pakartotinis ginčas tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas (102 str. 3 d.).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja pasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str. jai suteikta teise ir atsisakė skundo. Priežasčių, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 2 d. ir neleidžiančių teismui priimti šį atsisakymÄ , nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str., teismui pateiktas praÅ¡ymas patvirtinti skundo atsisakymÄ tenkintinas, o administracinės bylos dalis dėl pareiÅ¡kėjos S. M. skundo reikalavimų, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 3 p., nutrauktina. Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Byloje nėra ginčo, kad Generalinė prokuratÅ«ra, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėjai, manydami, kad jų teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista, kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o jiems priteisti visÄ darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento. Å ioje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai, prieÅ¡taravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingÄ dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymÄ visuomenės nariams.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 str. įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriame pažymėjo, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje A669-602/2016, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja, inter alia, Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime nustatė analogiÅ¡kÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01.

GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatos taikomas ir prokurorams (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ . PareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Generalinei prokuratÅ«rai – GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus.

Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A668-602/2016, A669-602/2016, kuriose LVAT nurodė, kad, įstatyme esant nustatytam patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui, pareiÅ¡kėjų reikalavimai priteisti neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu negali bÅ«ti tenkinami.

Netenkinus pareiÅ¡kėjų reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , atmetami kaip iÅ¡vestiniai ir reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2013-09-13 sprendimÄ Nr. 17.2-16595 ir 2013-09-18 sprendimÄ Nr. 17.2-17054, kuriais Generalinė prokuratÅ«ra atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 3 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

Administracinės bylos dalį pagal pareiÅ¡kėjos S. M. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, nutraukti.PareiÅ¡kėjų V. P. ir S. S. skundus atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                 Rasa Ragulskytė-Markovienė