f66451de-e6f8-496f-9442-b301a3f4f0e4 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-768/2020 Proceso Nr. 1-01-1-00938-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Rasčiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorei Sigitai Kairienei, nuteistajam A.

P., jo gynėjui advokatui Algirdui Biguzui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio, t. y., 3766 Eur dydžio bauda. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. A. P., nuo 1996 m. rugsėjo 25 d., bÅ«damas vienu iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, o nuo 2015 m. rugsėjo 28 d., bÅ«damas vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, taipogi nuo 1996 m. gruodžio 23 d., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, Å¡ių pareigų pagrindu, kaip Å«kio subjekto vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ , pagal 14 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija (nuo 2013 m. sausio 1 d.)), bÅ«damas atsakingas už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius bei Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiÄ jÄ finansininkę J.

M., atsakingÄ už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nežinančiÄ apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepateikdamas jai visų apskaitos dokumentų, (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 23 d., apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , t. y., nevykdė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: - 4 straipsnio reikalavimų – „ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“; - 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d.

įstatymo Nr. XI-1988 redakcija (nuo 2013 m. sausio 1 d.)) reikalavimų – „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; - 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pagal kuriuos „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; - 16 straipsnio 1-4 dalių reikalavimų (2012 m. balandžio 24 d.

įstatymo Nr. XI-1988 redakcija (nuo 2013 m. sausio 1 d.)), pagal kuriuos: „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

2. Apskaitos registrų formÄ , turinį ir skaičių nusistato Å«kio subjektas pagal savo poreikius.

3. Apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrÄ pasiraÅ¡o jį sudaręs asmuo asmeniÅ¡kai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u.

4. Apskaitos registrai gali bÅ«ti sudaromi rankiniu bÅ«du arba techninėmis priemonėmis“, nes 2011 m. liepos 18 d., atstovaudamas Å«kio subjektų grupę, sudarytÄ iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), A. P. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), veikiančiÄ pagal 2011 m. vasario 3 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. JVP-11-02-11-01, su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudaręs Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (paslaugų teikimÄ pratęsiant 2014 m. rugpjūčio 27 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 11 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)), ir atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 1 d. su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudaręs Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. teikus transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas, paėmęs pinigus iÅ¡ asmenų už suteiktas transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas, neįmuÅ¡ant jų į kasos aparatÄ , nes: 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 7 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. vasario 22 d., į kasos aparatÄ Ä¯neÅ¡ta mažiau pinigų, arba visai neįneÅ¡ta, nei nurodė asmenys:

R. P., L. Å ., V. U., G. M., V. K. tomis datomis pagal vekselius mokėję pinigus UAB (duomenys neskelbtini) už suteiktas transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas, tokiu bÅ«du nepateikęs UAB (duomenys neskelbtini) apskaitÄ tvarkiusiai buhalterei J. M. pinigų gavimÄ patvirtinančių dokumentų, kad Å¡ie bÅ«tų įtraukti į apskaitÄ , neapskaitė už suteiktas transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas gautų pajamų. Be to, laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 22 d., nefiksavo apskaitos dokumentuose ir registruose 4918,60 Eur pajamų, gautų už UAB (duomenys neskelbtini) automobilių ardymo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotas detales, tai yra:

Data Kratos metu iÅ¡imtuose lapuose Apskaityta bendrovės kasoje Skirtumas 2017-02-01 695,00 110,00 585,00 2017-02-02 465,00 105,00 360,00 2017-02-03 70,00 -70,00 2017-02-04 45,00 45,00 2017-02-06 558,00 90,00 468,00 2017-02-07 385,00 112,00 273,00 2017-02-08 62,00 98,00 -36,00 2017-02-09 372,00 127,00 245,00 2017-02-10 185,00 94,00 91,00 2017-02-11 209,00 209,00 2017-02-12 537,60 537,60 2017-02-13 779,00 100,00 679,00 2017-02-14 110,00 -110,00 2017-02-15 582,00 126,00 456,00 2017-02-17 155,00 85,00 70,00 2017-02-18 172,00 172,00 2017-02-20 185,00 98,00 87,00 2017-02-21 202,00 100,00 102,00 2017-02-22 860,00 105,00 755,00 IÅ¡ viso: 6448,60 1530,00 4918,60 neįmušė jų į kasos aparatÄ , neiÅ¡rašė kasos pajamų orderių už naudotų detalių pardavimÄ gautiems 4918,60 Eur, tokiu bÅ«du nepateikęs UAB (duomenys neskelbtini) apskaitÄ tvarkiusiai buhalterei J.

M. pinigų gavimÄ patvirtinančių dokumentų, kad Å¡ie bÅ«tų įtraukti į apskaitÄ , nefiksavo jų kasos knygoje bei pardavimo pajamose neapskaitė už parduotas naudotas detales gautų pajamų. Dėl nustatytų pažeidimų UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje buvo iÅ¡kraipytos 2017 m. pajamos, turtas, įsipareigojimų dydis ir struktÅ«ra, dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti 2017 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. II. Apeliacinio skundo argumentai 2.

Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – A. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalį, 44, 45, 219 straipsnio 3 punktÄ , 256, 301, 305 straipsnio l dalies l punkto nuostatas, liečiančias įrodymų pripažinimÄ ir vertinimÄ , nuteistojo teises į gynybÄ , kaltinamojo akto turinį, kaltinimo pakeitimo ir nagrinėjimo teisme tvarkÄ .

Neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės (BK 222 straipsnio l dalies) bei Buhalterinės apkaltos įstatyme esančias normas, neatsižvelgė į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, todėl nuosprendis negali bÅ«ti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu. 2.2. IÅ¡ kaltinimo ir jį kartojančio nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nesuprantama, kokie inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties elementai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2011-07-18 iki 2016-12-01, neaiÅ¡ku, ar nuteistojo veika Å¡iuo laikotarpiu buvo nusikalstama, o, jeigu, ne - kodėl minėtas laikotarpis įtrauktas ir į kaltinimÄ ir į nuosprendį todėl, apelianto manymu, kaltinimas ir nuosprendis neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto, 305 straipsnio l dalies l punkto reikalavimų. 2.3.

Apeliantas cituodamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į inkriminuotÄ nusikalstamos veikos laikotarpį (2017-01-24 ir 2017-02-22) ir tai, jog Å¡iuo laikotarpiu vyr. buhalterės pareigas užėmė J. M., daro iÅ¡vadÄ , jog teismai nepagrįstai apeliantui perkėlė vyriausiojo buhalterio pareigas vykdyti buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus, o kartu ir atsakomybę už jų tariamÄ nevykdymÄ . Byloje esantys dokumentai, įrodymai nepagrindžia iÅ¡vados, kad nuteistasis tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad klientus aptarnavo, pinigus gavo ir Å«kines finansines operacijas įforminti turėjo atitinkamai kasininkė - apskaitininkė, automobilių aukÅ¡telės (duomenys neskelbtini) meistras A. G., vyriausioji finansininkė (buhalterė) ar juos vaduojantys asmenys. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojai, tame tarpe ir R. P., L. S., V. U., G. M., V. K.. 2.4. Nuosprendyje nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo iÅ¡skirta buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo bei atsakomybė už Å¡ių pareigų netinkamÄ vykdymÄ klausimai. 2.5.

Ikiteisminio tyrimo metu procesiÅ¡kai nebuvo sprendžiamas vyriausios buhalterės pareigų vykdymo - nevykdymo aplinkybės ir jos atsakomybė dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo, taip pat dėl kitų jos neteisėtų veiksmų, nes ji darbo UAB (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo savo padėtimi ir pareigomis, nesilaikė darbo drausmės, neteisėtai iÅ¡mokėjo iÅ¡ bendrovės (duomenys neskelbtini) R. P. didelę pinigų sumÄ , todėl teismas nepagrįstai dėl to nepasisakė skundžiamame nuosprendyje. 2.6.

Teismas nepagrįstai nesivadovavo nuteistojo paaiÅ¡kinimais, kad visus buhalterinės apskaitos klausimus sprendė vyriausioji buhalterė ir jai buvo žinomos visos bendrovės gaunamos piniginės sumos ir pagrindai. Visi bendrovės darbuotojai, įskaitant nuteistÄ jį, pagal įstatymÄ ir jos pareigybinius nuostatus apskaitos klausimais buvo pavaldÅ«s vyriausiajai buhalterei. 2.7. Nuosprendyje pažeistos įrodymų pripažinimo ir vertinimo taisyklės, nes nuteistojo paaiÅ¡kinimai buvo nepagrįstai atmesti, nemotyvuojant jų nenuoseklumo, be to, teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltumo darytos ne įrodymų visumos pagrindu.

Nuteistasis teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų E. G., R. V. parodymais, nes jos atliko materialiai atsakingų asmenų pareigas, buvo tiesiogiai pavaldžios vyriausiajai buhalterei, dėl to jų paaiškinimai kaip suinteresuotų asmenų vertintini kritiškai. Taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojų G. M., R. P. parodymais, nors su minėtais asmenimis ikiteisminio tyrimo metu nebendravo, kita vertus, teismas nesirėmė liudytojos V. D. P. parodymais, o liudytojos J. M. parodymų nevertino kritiškai kaip asmens, siekiančio išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas pabrėžia, kad nustatyti nusikalstamos veikos požymius galima tik tiesioginiais įrodymais, kurių šioje byloje nėra. 2.8.

Nuosprendžio iÅ¡vados, kad nuteistasis buvo paėmęs pinigus iÅ¡ asmenų už suteiktas transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas, neįmuÅ¡ant jų į kasos aparatÄ , neįmušė jų į kasos aparatÄ , neiÅ¡rašė kasos pajamų orderių už naudotų detalių pardavimÄ gautiems 4918,60 Eur laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-02-22, nefiksavo apskaitos dokumentuose ir registruose Å¡ių pajamų, neatitinka tikrovės, nes jis tiesiogiai klientų neaptarnavo ir Å¡ių pinigų negavo.

Minėtas epizodas buvo įtrauktas patikslintame kaltinime ir negalėjo būti nagrinėjamas teisme, taip pat neaišku kada iš kurio asmens ir kokia suma buvo paimta, neįmušta, nenustatyta kas paėmė pinigus, todėl šios išvados akivaizdžiai prieštarauja byloje esančioms aplinkybėms. 2.9. Patikslintame kaltinime ne tiktai nurodomos naujos faktinės aplinkybės, bet svarbu tai, kad minėtos faktinės aplinkybės dėl kiekvieno individualaus asmens nebuvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo išsiaiškinta kiekvieno asmens konkrečiai vekselio ir jų apmokėjimo aplinkybės, pinigų paėmimo, įnešimo ir apskaitymo kasoje aplinkybės. Kaltinimas šioje dalyje akivaizdžiai prieštarauja bylos aplinkybėms.

Bylos eigoje iÅ¡ dokumentų ir liudytojų matyti, kad pagal vekselius atsiskaitinėję asmenys bendravo ne su nuteistuoju, juos aptarnavo kitas darbuotojas, ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenustatytas. Nuteistasis neimdavo ir negaudavo vekselius iÅ¡raÅ¡iusių asmenų pinigų, kas neteisingai nurodoma kaltinime. Dėl naujame kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos epizodo, manytina, nuteistasis nebuvo perduotas ir į teismÄ . Toks kaltinimo formulavimas neatitinka BPK 256 straipsnio reikalavimų bei formuojamos teismų praktikos, kartu jis pažeidžia nuteistojo teises į gynybÄ , nes jis nežinantis, nuo ko turi gintis. 2.10.

Nuteistasis cituoja 2019 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui ir daro iÅ¡vadÄ , kad specialisto iÅ¡vada yra Å¡aliÅ¡ka, neobjektyvi, nepilna: joje nurodytos aplinkybės dėl gautų sumų neįneÅ¡imo ir neapskaitymo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Specialistė, teigdama minėtÄ iÅ¡vadÄ ir nustatydama mokėjimų ir apskaitymų skirtumus, atliko aukščiau minėtų liudytojų parodymų vertinimÄ , tuo buvo iÅ¡eita iÅ¡ kompetencijos ribų ir tokia iÅ¡vada remtis negalima. 2.11.

Nuteistasis nesutinka su teismo išvadomis, teigdamas, kad nei kratos metu išimti pinigai, rankraštiniai lapai, liudytojų A. G., L. M., J. P. parodymai ir specialistės išvada neatspindi tikrosios padėties ir neįrodo apgaulingo apskaitos vedimo. Nepagrįstai patikėta tiesiogiai suinteresuoto kaip ūkines operacijas atlikusio asmens ir atsakingo už tai - A. G. paaiškinimais, nes pinigai rasti pas A. G., pinigų suma neatitinka tos sumos, kuri turėjo būti rasta pagal rankraštinius įrašus ir pagal A.

G. parodymus bei specialistės iÅ¡vadÄ grynais neapskaityta: nuo tariamo paskutinio nuteistojo pinigų paėmimo 2017 02 15 d. pas A. G. turėjo bÅ«ti susikaupę 1574 Eur ir likutis 673 Eur, bendra suma 2247 Eur. Kasoje tikrinimo metu 2017 02 23 d. įmuÅ¡imų nebuvo, o prie kasos rasta ir neįmuÅ¡ta 108 Eur, seife 600 Eur, tame tarpe nuo 2017 02 15 iki 2017 02 22 d, kasoje apskaityta, įmuÅ¡ta 388 Eur. skirtumas tarp įrašų ir realiai rastų pinigų yra ( 2247 - 600 ) 1647 Eur. Paneigtinas A. G. aiÅ¡kinimas, kad dalį pinigų - 1000 Eur, jis iÅ¡leidęs nuteistojo nurodymu automobilių pirkimui užsienyje.

Byloje nustatyta, kad už pirktus automobilius užsienyje buvo atsiskaitoma ne grynais pinigais, o tik pavedimais. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 3. Apeliacinis skundas atmetamas. 3.1. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde pirmiausia teigia, kad jam nesuprantama, kokie inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties elementai buvo atlikti nuo 2011-07-18 iki 2016-12-01, nes pirmos instancijos teismo nustatyta, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė 2017-01-24 – 2017-02-22. Todėl mano, kad kaltinimas ir nuosprendis šioje dalyje neatitinka BPK 219 str. 3 p., 305 str. 1 d. 1 p., reikalavimų. 3.2.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo skundo argumentu nesutinka, nes A. P. pateiktas kaltinimas yra suprantamas bei atitinkantis BPK 219 str. 3 p. keliamus reikalavimus. 3.2.1. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2011-07-18 iki 2016-12-01 atliko priverstinio automobilių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas pagal 2011-07-18, 2014-08-27, 2016-02-11 ir 2016-09-01 sudarytas sutartis su Panevėžio AVPK. Paskutinė sutartis galiojo iki 2016-12-31 (t. 6, b.l. 32). Pasibaigus sutarties galiojimo laikui UAB (duomenys neskelbtini) vis dar gaudavo pajamų už paslaugas, kurias suteikė sutarties galiojimo laiku, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, pajamos, gautos 2017-01-24 – 2017-02-22 už suteiktas minėtas paslaugas, nebuvo apskaitytos ir įtrauktos į buhalterinę apskaitÄ .

Tai patvirtina byloje esantys vekselių duomenys ir apklausti liudytojai (t. 6, b.l. 67 – 71), kurie parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas jiems suteikė dar 2012 – 2016 metais, tačiau atsiskaitoma už jas buvo ne per vienÄ kartÄ . Tai, kad kaltinime yra nurodytas įmonės veiklos laikotarpis, kuomet buvo teikiamos paslaugos, savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡iuo laikotarpiu buvo vykdoma nusikalstama veikla. Kaltinamajame akte yra apraÅ¡ytas nusikalstamos veikos bÅ«das bei padariniai, t.y., nurodyta, kokiu pagrindu buvo gaunamos pajamos, bei laikas, kada pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, toks kaltinimo turinys yra iÅ¡samus ir suprantamas bei neprieÅ¡tarauja BPK 219 str. 3 p. nuostatoms. 3.3. Aplinkybė, kad ne A. P. tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , o tam tikslui pasamdyta buhalterė J. M., neÅ¡alina A. P. atsakomybės, nes bÅ«tent jis, veikdamas sÄ moningai, buhalterei nepateikė pinigų gavimÄ patvirtinančių dokumentų, kad Å¡ie bÅ«tų įtraukti į apskaitÄ . 3.3.1. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ tiesų atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ .

Tuo tarpu pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ Ä¯monės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o ne tvarkymÄ . 3.3.2. ApskaitÄ Ä¯monės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei Å«kio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitÄ , tai už apgaulingÄ ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ atsako tik Å«kio subjekto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai“).

Kitu atveju jis gali bÅ«ti tik Å¡io nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, įmonės vadovas vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu tampa nusikaltimo vykdytoju tik tuo atveju, jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltÄ asmenį, t. y. asmenį, atsakingÄ už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi arba, kaip Å¡iuo nagrinėjamu atveju – nežinantis apie įmonės gaunamas ir nuslėptas pajamas.

Taigi Å¡ioje byloje nustatyta, kad įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkė įmonės buhalterė, tačiau, kaip taip pat nustatyta byloje, ji nežinojo apie tai, kad jai nepateikiami apskaitos dokumentai ir gautos pajamos, todėl ji nebuvo ir negalėjo bÅ«ti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Aplinkybė, kad nuosprendyje liko neanalizuoti UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pareigybiniai nuostatai ir jų vykdymas, priimto nuosprendžio nedaro neteisėtu, nes ne buhalterės, vykdžiusios apskaitos procesÄ , o įmonės vadovo atlikti veiksmai yra pagrindinis Å¡ios bylos dalykas. 3.4.

Apeliantas A. P. pastebi, kad byloje objektyviai nenustatyta reikÅ¡minga aplinkybė – kas tiesiogiai gavo pinigus, bei kam, kiek pinigų ir kada perdavė. Todėl iÅ¡vada, kad bÅ«tent jis Å¡ių pajamų nefiksavo apskaitos dokumentuose, neatitinka tikrovės, nes jis tiesiogiai klientų neaptarnavo ir jam inkriminuojamų pinigų negavo. 3.4.1. Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija nesutinka vertindama visumÄ byloje esančių duomenų bei byloje apklaustų liudytojų parodymus, tiesiogiai vykdžiusių įmonės vadovo užduotis ir nurodymus. 3.4.2.

Vertindamas įrodymus pirmos instancijos teismas taip pat klaidos nepadarė. Teismas iÅ¡samiai įvertino įrodymus apklausdamas liudytojus, papildomai gaudamas ir įvertindamas specialistės paaiÅ¡kinimus, iÅ¡tirdamas raÅ¡ytinius bylos įrodymus. 3.4.3. Teisme apklaustų liudytojų parodymai sutapo tame, kad vekseliai buvo iÅ¡raÅ¡omi arba jie perraÅ¡omi prieÅ¡ tai buvusį sunaikinant arba sugadinant senÄ , tačiau parodymai buvo skirtingi dėl to, ar buvo iÅ¡duodamas kasos kvitas, ar jis iÅ¡duodamas nebuvo.

Dauguma liudytojų tvirtino, kad kasos kvitai mokant skolÄ buvo iÅ¡duodami ne kiekvienÄ kartÄ . Apie tai, kad kasos kvitai buvo iÅ¡duodami tvirtino tik liudytojai B. B. ir S. M., tačiau S. M. parodymai teisme Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės skyrėsi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Tai galima paaiÅ¡kinti, tuo, kad liudytojai G. M. ir R. P. patvirtino, kad susilaukė telefoninio skambučio iÅ¡ įmonės bei buvo praÅ¡omi apklausos policijoje metu patvirtinti, kad jiems buvo taikomos nuolaidos, nors realiai jos taikomos nebuvo.

Liudytoja E. G. taip pat patvirtino, kad iÅ¡ tiesų įmonės buhalterė apie vekselius nežinojo, o jeigu skolininkai mokėdavo dalimis, mokamos sumos į kasÄ nemuÅ¡davo. Pinigus – apskaitytus ir neapskaitytus, perduodavo direktoriui. Tokia tvarka buvo nustatyta bendrame susirinkime. Tačiau papildomai apklausta jau tvirtino, kad pinigus apskaitydavo pabaigus mokėti skolÄ . Liudytoja R. V. patvirtino, kad pinigus, mokamus pagal vekselius, perduodavo direktoriui, kad baigus mokėti skolÄ iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ klientui pareikalavus, o jeigu nereikalaudavo, pinigus perduodavo direktoriui.

Grynus pinigus retai kada įneÅ¡davo į kasÄ . Aplinkybė, kad liudytojos E. G. ir R. V. bendrovėje (duomenys neskelbtini) 2017-02-01 – 2017-02-22 nedirbo, nereiÅ¡kia, kad jos yra suinteresuotos bylos baigtimi, nes tokių duomenų byloje nėra, jos davė parodymus tik apie laikotarpį, kuomet dirbo. PrieÅ¡ingai nei liudytojos E. G. ir R. V. teisme tvirtino liudytoja V. D. P., kuri paaiÅ¡kino, kad pagal vekselius gautus pinigus muÅ¡davo į kasÄ , tačiau senuosius vekselius naikindavo. Ji tvirtino, kad buhalterė apie tai žinodavo, nes dienos pabaigoje jai atiduodavo kasos dokumentus, o pinigus direktoriui.

Šioje dalyje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja negalėjo paaiškinti, kaip būdavo parodoma galutinė suma išmokėjus vekselį vertinant aplinkybę, kad prieš tai duoti vekseliai būdavo sunaikinami. Be to, teisiamojo posėdžio metu (b.l. 172 - 174, t. 9, b.l. 9 – 10, t.

10) specialistės pagalba buvo tiriami vekseliai ir lyginami su kasos aparatų kasos žurnalu, tuo paneigiant kaltinamojo keliamÄ versijÄ , kad vekselių perraÅ¡ymo, mokėjimo ir pinigų įneÅ¡imo į kasÄ laikas gali nesutapti dėl to, kad kartais nebÅ«davo atsakingo darbuotojo, kai skolininkas atvykdavo po darbo valandų, savaitgaliais, kuomet kasa uždaryta, o pinigai buvo įneÅ¡ami į kasÄ juos apskaitant sekančiÄ dienÄ . Duomenų, kad darbuotojai neiÅ¡skirdavo ir nuolat painiodavo piniginių operacijų kodus nėra, todėl teigti, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės dėl gautų sumų neįneÅ¡imo ir neapskaitymo neatitinka faktinių aplinkybių, nėra jokio pagrindo.

Tai, kad specialistė pasinaudojo palyginimo metodu, tarpusavyje lyginant liudytojų parodymus ir dokumentus, savaime nereiÅ¡kia, kad specialistė pažeidė kompetencijos ribas ir atliko liudytojų parodymų vertinimÄ . Matyti, kad teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, jog pagal vekselius gautos sumos nesutapo su kasos duomenimis, t.y., arba įneÅ¡ta mažiau, arba visai neįneÅ¡ta, o tai visiÅ¡kai atitinka kaltinimo turinį, kad į apskaitÄ nebuvo įtrauktos visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, be to, apskaitos informacija buvo netinkama, neobjektyvi ir neiÅ¡sami, dėl ko pirmos instancijos teismo iÅ¡vados dėl A.

P. kaltės Å¡ioje dalyje, t.y., kad į kasÄ neįneÅ¡ti pinigai bÅ«davo atiduodami kaltinamajam yra visiÅ¡kai teisingos. 3.4.4. Papildomai pažymėtina, kad iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos negalima nustatyti automobilių tempimo kilometrų, nuo kurių skaičiuojama paslaugos kaina, automobilių saugojimo dienų ir pagal kokius įkainius susidaro apskaitoje nurodytos sumos. Teisme apklausta specialistė taipogi patvirtino, kad pagal įmonės dokumentus negalėjo nustatyti, kiek automobilių buvo transportuota, kokios buvo patirtos sÄ naudos, kurie žmonės atsiskaitė, be to, nebuvo galima nustatyti, už kokias paslaugas į kasÄ Ä¯neÅ¡ta suma, kas jÄ Ä¯nešė.

Dėl Å¡ių priežasčių apskaita taip pat negali bÅ«ti laikoma iÅ¡sami, objektyvi ir tinkama. 3.5. Nesutikdamas su kaltinimo dalimi dėl pajamų, gautų pagal vekselius 2017-01-24 – 02-22, apeliantas A. P. nurodo, kad Å¡is naujas ir ikiteisminio tyrimo metu neiÅ¡tirtas bendro pobÅ«džio kaltinimas buvo įtrauktas teisme tikslinant kaltinimÄ , todėl apskritai negalėjo bÅ«ti nagrinėjamas dėl jo nekonkretumo ir prieÅ¡taringumo, be to, dėl Å¡io kaltinimo apeliantas nebuvo perduotas teismui, todėl skundžiamas veiksmas neatitiko BPK 256 str. reikalavimų ir pažeidė jo teisę į gynybÄ .

Tuo pačiu apeliantas Å¡ioje dalyje ginčija įrodymų vertinimÄ , specialisto iÅ¡vadÄ ir teigia, kad pateiktos specialisto iÅ¡vados nepagrindžia byloje esantys įrodymai bei pateikia savo įrodymų vertinimÄ . 3.5.1. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams.

Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo praÅ¡ymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, Å¡io praÅ¡ymo nuoraÅ¡ai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje gali bÅ«ti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. 3.5.2. IÅ¡ tiesų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2019-03-27 teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ (t. 9, b. l. 116, 120, 133 - 135).

IÅ¡ pateikto praÅ¡ymo matyti, kad buvo reiÅ¡kiamas patikslintas kaltinimas dėl veikos padarymo laiko, bÅ«do, padarinių, t.y., naujajame kaltinime buvo patikslintas veikos padarymo laikas, nurodyti konkretÅ«s asmenys, iÅ¡ kurių buvo paimti pinigai ir už kokias paslaugas, tačiau pinigai neįneÅ¡ti į įmonės kasÄ , nurodytas konkretus pajamų - 4918, 60 Eur, gautų už parduotas detales, nustatymo turinys. Taip pat galima teigti, kad prokurorė atsižvelgė į kaltinamojo teiginius, kad jam pareikÅ¡tas kaltinimas yra nekonkretus, daugiau bendro pobÅ«džio, jam nesuprantamas, todėl pakeisdama kaltinimÄ suformulavo jį daug tikslesnį ir konkretesnį, iÅ¡ esmės neturinčio bendro pobÅ«džio formuluočių. 3.5.3.

Teisėjų kolegija, patikrinusi BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymÄ , konstatuoja, kad Å¡ios BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, nes 2019-03-27 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad kaltinamam A. P. ir jo gynėjui advokatui buvo pateiktas pakeistas kaltinimas bei buvo suteikta galimybė susipažinti su prokurorės praÅ¡ymu pakeisti kaltinimÄ , be to, paskelbta pertrauka pasiruoÅ¡ti gynybai. Taigi pirmosios instancijos teismas laikėsi visų įstatymo numatytų reikalavimų.

Be kita ko, kaltinimo turinys patvirtina, kad patikslintame kaltinime nebuvo suformuluotos visiÅ¡kai naujos faktinės aplinkybės, susijusios su byloje neiÅ¡tirtais faktais, nauji nusikalstamos veikos laikotarpiai taip pat nebuvo nustatyti. Tokiu bÅ«du kaltinamojo teisės į gynybÄ , į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir ikiteisminį tyrimÄ nebuvo suvaržytos. 3.6. Nors apeliantas A. P. neigia kaltę dėl pajamų – 4918, 60 Eur, gautų pardavus detales neapskaitymo teigdamas, kad nei kratos metu iÅ¡imti pinigai, rankraÅ¡tiniai lapai, liudytojų parodymai ir specialistės iÅ¡vada neatspindi tikrosios padėties ir neįrodo apgaulingo apskaitos vedimo, tačiau tiek liudytojas A.

G., tiek liudytoja J. M. patvirtino, kad jie vykdydavo A. P. nurodymus dėl dokumentų įtraukimo į registrus ir pinigų apskaitymo. BÅ«tent A. P. davė nurodymÄ , kad už parduotas detales į kasÄ turi bÅ«ti įneÅ¡ama ne daugiau 150 Eur per dienÄ , kiti pinigai buvo laikomi stalčiuje, o vėliau atiduodami A. P.. Tai, kad visus klausimus spręsdavo tik A. P., kad pinigai visada bÅ«davo atiduodami A. P., patvirtino ir liudytojai J. P., E. G., R. V.. Be to, kita bylos medžiaga, tai kratos metu rasti neapskaityti 600 Eur bei rankraÅ¡tiniai užraÅ¡ai patvirtina ne A.

P., o A. G. parodymų teisingumÄ . Specialistė R. P. padarė iÅ¡vadÄ , kad buvo neapskaityti 4918, 60 Eur, skirtumÄ iÅ¡vedant iÅ¡ kratos metu paimtų lapų ir realiai kasoje apskaitytų (4 priedas), t. 6, b.l. 1 - 17), o pateiktus lapus įvertino, kaip „juodoji buhalterija“. Be kita ko, Å¡ias aplinkybes iÅ¡samiai analizavo ir įvertino pirmos instancijos teismas (nuosprendžio 25 lapas), su kuo neturi pagrindo nesutikti ir skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija. 3.6.1. Apeliantas A. P. skunde nurodė, kad neatitinka įraÅ¡uose nurodytos ir A.

G. bei specialistės vertintos kaip gautos ir A. G. bei specialistės nurodytos kaip apelianto paimtos pinigų sumos konkrečiomis dienomis, kad nei A. G., nei specialistė minėtų reikÅ¡mingų skirtumų neanalizavo ir nepaaiÅ¡kino, jie liko neaptarti ir nuosprendyje. Tačiau teisėjų kolegija daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad vertinimui pakanka specialistės paaiÅ¡kinimo, pateikto teisme (t. 9, b.l. 106), o bÅ«tent, kad laikas nuo laiko A. P. arba J. P. paimdavo iÅ¡ A. G. dalį pinigų, todėl apskaičiuoti likučio, neturint duomenų apie neapskaitytų pinigų likutį vasario 1 d., nebuvo galimybės. IÅ¡ A.

G. parodymų matyti, kad tokia apskaitos sistema buvo vedama keli metai, kas esant apgaulingai apskaitai paneigia galimybę atlikti ir pateikti tikslius, apelianto reikalaujamus, skaičiavimus. 3.6.2. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti J. M. parodymais, kad su grynaisiais pinigais ji apskritai nedirbo, o duomenis į apskaitÄ suvesdavo iÅ¡ jai paliekamo čekio, kad apskaitÄ vykdė gautų pajamų metodu, pagal jai pateikiamus dokumentus. Liudytojo A. G. parodymų teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo vertinti kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, nes pagrindas A.

G. apkalbėti A. P. byloje nenustatytas. IÅ¡ esmės J. M. parodymus patvirtina A. G. parodymai ir atvirkščiai, kuomet gauti parodymai papildo vieni kitus. Be to, kolegija dar kartÄ pastebi, kad rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai ir jų turinys bei gauti turinį paaiÅ¡kinantys parodymai, visiÅ¡kai atitinka bylos medžiagÄ ir nesuteikia pagrindo abejoti gautais duomenimis ir padarytomis iÅ¡vadomis. Å iuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, rankraÅ¡tinius įraÅ¡us yra pagrindas vertinti kaip tiesioginius, A. P. kaltę patvirtinančius, įrodymus. 3.7.

Apeliantas A. P. plačiai analizuoja J. M. pareigų pobÅ«dį ir pareigybinę instrukcijÄ , pateikia LAT Senato nutarimo Nr. 55 iÅ¡aiÅ¡kinamÄ bei teigia, kad teismas jų neįvertino, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl A. P. atsakomybės, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir dar kartÄ atkreipia dėmesį į argumentus, kuriuos jau iÅ¡dėstė 3.3.2 dalyje. 3.8. Apeliantas A. P. nurodo, kad specialistės iÅ¡vada pilna apimtimi, jos nepatikrinus ekspertiniu bÅ«du, negali bÅ«ti pripažinta tinkamu įrodymu byloje ir vertintina kritiÅ¡kai, tačiau vien tai, kad specialistė analizavo ir lygino duomenis, gautus apklausus liudytojus A.

G. ir J. M. bei kitus liudytojus, nesudaro pagrindo pateiktÄ iÅ¡vadÄ vertinti kaip nepatikimÄ . 3.8.1. Pirmos instancijos teismas tiesiogiai apklausęs liudytojus ir iÅ¡klausęs specialistės iÅ¡vadÄ nenustatė aplinkybių, kurios leistų pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ vertinti kaip nepatikimÄ , tokių aplinkybių nenustatė ir skundÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėjų kolegija. Dar kartÄ teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad specialistė neatliko liudytojų parodymų vertinimo, o tik vertino duomenis, gautus apklausus liudytojus ir teikė atitinkamas iÅ¡vadas savo kompetencijos ribose, neiÅ¡einat už pateiktos užduoties ribų. 3.8.2.

Å iuo aspektu teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai, kaip yra Å¡iuo nagrinėjamu atveju, nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-7-29-942/2016). 3.8.3.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta Å«kinių operacijų fiksavimo tvarka ir momentas – pabrėžiama, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Å ios įstatymo nuostatos ir jų reikÅ¡mė aiÅ¡kinant BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius parodo, kad Å¡is nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrÄ veiklÄ ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga Å¡iuos įvykius ar esamÄ padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į jÄ tam tikrų faktų, kaip yra Å¡iuo nagrinėjamu atveju.

Be to, padariniai, su kuriais siejamas Å¡ių nusikaltimų baigtumas, yra negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. 3.8.4. Taigi galima teigti ir tai, kad dažniausiai momentÄ , nuo kurio asmens veikla laikytina neteisėta, nulemia ne tiek apskaitos tvarkymo trÅ«kumai (kurie savo ruožtu sudaro BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį), kiek tas mechanizmas, per kurį pasisavinamas turtas ar kitaip neteisėtai gaunamos lėšos ir kuris dangstomas apgaulingai tvarkant apskaitÄ , Å¡ioje konkrečioje baudžiamojoje byloje – bÅ«tent vedant tam tikrÄ â€ždvigubÄ â€œ buhalterinę apskaitÄ , kuomet neparodomos ir neįtraukiamos į apskaitÄ gautos pajamos arba vedant apskaitÄ , kuri nėra objektyvi ir teisinga.

4. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė