2K-387/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-387/2012

Teisminio proceso Nr. 1-65-2-00001-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.6.6. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 3900 Lt bauda, ją sumokant per šešis mėnesius.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir M. J., M. L., J. K., A. P., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nuosprendis, kuriuo pakeista Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalis. Įskaitytas P. K. į paskirtąją bausmę laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. vasario 10 d., 15.40 val., iki 2011 m. vasario 11 d., 17.25 val., vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai. P. K. paskirta 26 MGL – 3380 Lt bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą,

n u s t a t ė :

P. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. 2011 m. vasario 10 d., apie 15.20 val., Kauno r., Akademijos mstl., prie namo (duomenys neskelbtini), iš M. J. neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių (kurių masė 9,1320 g, ∆-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 4,7 proc.), kurias neteisėtai laikė prie savęs, kol 2011 m. vasario 10 d., apie 15.30 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno r. policijos komisariato pareigūnai šias narkotines medžiagas pas jį, adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė.

Nuteistasis P. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų nuosprendžius ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Kasatorius nurodo, kad teismų nuosprendžiai nepagrįsti ir priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Teismai nepagrįstai netaikė nuteistajam BK 40 straipsnio, nors formaliai yra visos sąlygos atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasatorius pažymi, kad teisiamas pirmą kartą, dėl nusikalstamos veikos, padarytos neapdairiai, prisipažino ir tikrai labai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme davė nuoseklius ir nuoširdžius parodymus apie veikos padarymą bei kitas aplinkybės, yra jaunas ir jau pasimokė, todėl daugiau nebenusikals, nebevartos jokių narkotinių medžiagų, ketina tęsti mokslus. Be to, jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), teigia esantis geras darbuotojas ir baiminasi dėl priimtų jam teismų nuosprendžių būti atleistas iš darbo. Teismai neįsigilino į visas aplinkybes, P. K. asmenybę, neatsižvelgė į laiduotojos – nuteistojo motinos D. D. asmenines savybes. Nuteistojo manymu, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtų įgyvendintas teisingumo principas.

Atsiliepimu į nuteistojo P. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad nors formaliai yra BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, tačiau vertinant padarytos veikos pavojingumą ir tyčios kryptingumą darytina išvada, kad teismai pagrįstai netaikė P. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. Apeliacines instancijos teismas detaliai ir aiškiai atsakė į visus kasatoriaus skundo argumentus, pasisakė dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priimdami sprendimus išsakė savo pozicijas, kurios iš esmės nesiskyrė. Nėra pagrindo nesutikti su teismų argumentais ir priimtais sprendimais.

Nuteistojo P. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Aiškindamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, nuteistasis P. K. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti jam BK 40 straipsnio nuostatų ir prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio daliai, kuria taip pat buvo atsisakyta taikyti šiame straipsnyje nustatytą institutą. Skunde nurodomos aplinkybės, į kurias atsižvelgęs teismas, kasatoriaus manymu, turėjo atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti laidavimą: nuoširdžią atgailą bei tvirtinimą jau pasimokius iš savo klaidų, padarytos nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį, baiminimąsi dėl galimybės būti atleistam iš darbo dėl teistumo, laiduotojos teigiamą įtaką kaltininkui. Atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus, kurie susiję su teismų nuosprendžių motyvų vertinimu, kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, kurio turinys iš esmės atkartotas kasaciniame skunde, atsakė į visus esminius kasatoriaus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti P. K. BK 40 straipsnio ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kolegija pažymi ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti kaltininkui BK 40 straipsnio nuostatas. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Sprendimo motyvai privalo būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti P. K. baudžiamąją atsakomybę, atsižvelgė į bausmės tikslus, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (kėsinimosi dalykų – visuomenės, žmogaus sveikatos – vertingumą, konkrečias veikų padarymo aplinkybes), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi), nuteistojo asmenybę. Pažymėtina, kad būtent atsižvelgdamas į tai, jog P. K. praeityje neteistas ir dirba, teismas paskyrė jam baudą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad P. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė nuteistojo elgesio pasekmė (P. K. pripažino, kad kanapes rūkė ne pirmą kartą). Įvertinus šiuos dalykus, iš BK numatytų teisinės atsakomybės formų bausmės – baudos skyrimas, net ir esant visoms įstatyme nustatytoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms, yra teisingas, nes atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, neprieštarauja teisingumo principui bei užtikrina bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai motyvavo savo sprendimą netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų nuteistajam P. K.. Taigi kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad bylą išnagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Nuteistojo P. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Greičius

Vytautas Piesliakas

Vytautas Masiokas