f65eaf2e-f82e-4f21-bc44-2dd4e69ac78d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1388-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07424-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 42.10; 56; 121.14; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. sausio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G.

P. ir atsakovo M. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. P. ieÅ¡kinį atsakovui M. K. dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir nuosavybės teisės į dalį sklypo pripažinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl pavedimo sutarties pripažinimo įvykdyta ir atlyginimo priteisimo.IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti jai nuosavybės teises į 1/3 dalį M.

K. nuosavybės teise priklausančio 0,7300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakovu sudarė sutartį, kuria susitarė, kad ji padės atsakovui atkurti nuosavybės teises į jo senelio B. K. iki 1941 m. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emės sklypÄ ; įsipareigojo iÅ¡spręsti visus su Å¡iuo pavedimu susijusius teisinius bei finansinius klausimus, o už atliktÄ pavedimÄ M. K. įsipareigojo jai perleisti 1/3 dalį grÄ Å¾intos žemės. Be to, 2003-12-02 atsakovas įgaliojo ieÅ¡kovę atstovauti tvarkant nuosavybės teisių į 6 ha žemės sklypÄ atkÅ«rimo reikalus, tais tikslais jį atstovauti valstybės institucijose, kitose reikiamose įstaigose, organizacijose, tvarkyti dokumentus ir atlikti visus kitus reikalingus veiksmus, susijusius su pavedimu.

Susiklosčius pavedimo santykiams, ieÅ¡kovė surinko visus nuosavybės teisių į žemę M. K. vardu atkÅ«rimui reikalingus dokumentus bei juos pateikė kompetentingoms institucijoms. Kad pavedimÄ tinkamai įvykdė, įrodo 2011-04-07 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 49S-233, kuriuo atsakovui atkurta nuosavybės teisė į 0,7300 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pagal CK 2.151 str. 2 d. atstovui už darbÄ atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimÄ . Atsakovas jos vengia, su ja nebendrauja dar nuo 2006 m., t. y. nuo tada, kai ji atliko pavedimo sutartyje numatytÄ Ä¯pareigojimÄ ir tiesiog beliko laukti, kol bus priimtas sprendimas dėl atsakovo nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo.

Todėl atsakovas privalo sumokėti atlyginimÄ â€“ perleisti 1/3 grÄ Å¾intos žemės. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad ieÅ¡kovei duotas įgaliojimas pasibaigė 2005 m., susiraÅ¡inėjimÄ su institucijomis betarpiÅ¡kai vykdė pats atsakovas ar jo įgaliota dukra R. Å .. Buvo iÅ¡kilę klausimai dėl rėžinio kaimo buvimo, ginčas dėl kitų pretendentų nepripažinimo. Atsakovas nesutiko su atsakingų institucijų atsakymais, kad kaimas buvo rėžinis, visus praÅ¡ymus rašė pats.

IeÅ¡kovė jokiais veiksmais neprisidėjo prie žemės atkÅ«rimo, pasibaigus įgaliojimo laikui, jis nebuvo pratęstas, nes atsakovas suprato, kad ieÅ¡kovė negali tinkamai jo atstovauti. 2011-04-07 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, tai įvyko dėl jo paties ir jo dukros R. Å ., turinčios įgaliojimÄ , veiksmų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-02 sprendimu ieÅ¡kovės G. P. ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino; priteisė ieÅ¡kovei G.

P. iÅ¡ atsakovo M. K. 50 000 Lt atlyginimo už pavedimo vykdymÄ , 743,61 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; teismo sprendimui įsiteisėjus panaikino Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-05-09 nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę; priteisė valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės G. P. 11,67 Lt, o iÅ¡ atsakovo M. K. 26,93 Lt iÅ¡laidų procesiniams dokumentams įteikti.Teismas nustatė, kad atsakovas 1992 m. pateikė du praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelio B.

K. turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) ir buvusiame (duomenys neskelbtini). Atsakovui 2001 m. buvo atkurta nuosavybės teisė į senelio turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini), tačiau dėl turėtos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) sprendimų tuo metu nebuvo priimta. Nustatyta, kad 2002 m. atsakovas susipažino su ieÅ¡kove dėl rÅ«pimų nuosavybės teisės atkÅ«rimo į žemę klausimų. IeÅ¡kovė, nesant su atsakovu sudarytos raÅ¡ytinės sutarties ir įgaliojimo, atsakovo vardu ėmėsi tvarkyti nuosavybės teisės atkÅ«rimo į atsakovo senelio turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) reikalus, žemėtvarkos skyriaus darbuotojų domėjosi, kokių dokumentų trÅ«ksta, kartu su atsakovu vyko į archyvus, rinko archyvinius dokumentus.

IeÅ¡kovė atsakovo vardu žemėtvarkos skyriui 2003-07-02 pateikė praÅ¡ymÄ priimti papildomus dokumentus; organizavo atsakovo atstovavimÄ civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, parÅ«pino atsakovui advokatÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, kurie nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad ieÅ¡kovė mokėjo už advokato paslaugas, taip pat ji surado liudytojus, kurie paliudijo bylai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl senelio turėtos žemės. Å alys savo santykius įformino raÅ¡tu 2003-10-08 sudarytoje sutartyje, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo iÅ¡spręsti visas teisines ir finansines problemas, susijusias su atsakovo senelio žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inimu, o už tai atsakovas įsipareigojo atsilyginti 1/3 žemės. Dėl Å¡alių santykių teisinio kvalifikavimo. 2002 m.

Å¡alys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė pavedimo sutartį, kuriÄ Ä¯formino raÅ¡tu 2003-10-08. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostė atlygintiniai pavedimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas davė pavedimÄ ieÅ¡kovei atlikti jo vardu nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelio turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) veiksmus, o ieÅ¡kovė priėmė šį pavedimÄ . Å alių susitarimu buvo nustatyta, kad atlyginimas ieÅ¡kovei (1/3 žemės, į kuriÄ atkuriamos nuosavybės teisės) priklauso, jei ji savo sÄ skaita atlieka visus reikalingus tiek organizacinius, tiek teisinius veiksmus, ir nuosavybės teisė į senelio turėtÄ Å¾emę yra atkuriama.

Pavedimo įvykdymo terminas sutartyje nebuvo apibrėžtas.Dėl pavedimo sutarties vykdymo.IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovė sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai vykdė duotÄ pavedimÄ , pavedimo vykdymas atitiko įgaliotojo interesus. Iki ieÅ¡kovės įsitraukimo į nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ dėl senelio žemės (duomenys neskelbtini) atkÅ«rimo, į atkÅ«rimo bylÄ nebuvo pateikta tinkamų dokumentų, patvirtinančių atsakovo ir senelio giminystės ryšį, senelio turėtos žemės faktÄ .

IeÅ¡kovės atliktų veiksmų pasekoje 2005-05-16 žemėtvarkos skyrius iÅ¡davė pažymÄ , kuria patvirtino, kad atsakovas turi teisę į 0,9748 ha žemės Vilniaus m. priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01, ir 1,0252 ha žemės Vilniaus m. priskirtoje teritorijoje po 1995-06-01 atkÅ«rimÄ . Akivaizdu, kad atsakovas apie Å¡iuos veiksmus žinojo ir su jais sutiko, Å¡ie veiksmai atsakovui buvo naudingi, nes minėtos pažymos pagrindu vyko tolesni nuosavybės teisių atkÅ«rimo veiksmai. Atsakovas jokių pretenzijų dėl netinkamai vykdomo atstovavimo ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė.Dėl pavedimo sutarties pabaigos ir ieÅ¡kovės teisės į atlyginimÄ už pilnÄ pavedimo įvykdymÄ .

NežiÅ«rint į tai, kad pavedimo sutartyje pavedimo įvykdymo terminas nebuvo apibrėžtas, o ieÅ¡kovė tinkamai vykdė savo kaip įgaliotinės pareigas, atsakovas, pasibaigus iÅ¡duoto įgaliojimo terminui, naujo įgaliojimo ieÅ¡kovei neiÅ¡davė, ėmė nebendrauti su ja, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais nuo 2005 m. gruodžio mėn. nutraukė sudarytÄ pavedimo sutartį. Iki atsakovui nutraukiant pavedimo sutartį, nuosavybės teisė į atsakovo senelio turėtÄ Å¾emę nebuvo atkurta, taigi pilnai pavedimo sutartyje duotas pavedimas nebuvo įvykdytas, dėl to ieÅ¡kovei negali bÅ«ti iÅ¡mokėtas sutartimi sulygtas atlyginimas – 1/3 žemės. Pasibaigus pavedimo sutarčiai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese buvo atlikta daug teisinių veiksmų, kurių atlikime ieÅ¡kovė nedalyvavo.

Remdamasis faktinėmis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad tik pasibaigus pavedimo galiojimo laikotarpiui faktiÅ¡kai buvo pradėti ir įgyvendinti grÄ Å¾inamų žemės sklypų formavimo darbai, buvo iÅ¡spręsti su tuo susiję ginčai dėl turėtos žemėvaldos vietos, kt. Atsakovui nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ , atkurta tik 2011-04-07, praėjus daugiau kaip 5 metams po pavedimo sutarties pasibaigimo. Kadangi ieÅ¡kovė pavedimo sutarties galiojimo metu nebuvo iÅ¡sprendusi visų teisinių ir finansinių problemų, susijusių su B.

K. iki 1941 m. nuosavybės teisėmis valdyto 6 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkÅ«rimu, teismas konstatavo, kad pavedimo sutartyje numatyto atlyginimo už pilnÄ pavedimo įvykdymÄ ieÅ¡kovė neturi teisės gauti.Dėl ieÅ¡kovės teisės į atlyginimÄ už pavedimo dalies įvykdymÄ . Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė svarbių priežasčių sutarčiai nutraukti, pavedimas buvo vykdomas tinkamai, todėl pripažinta, kad ieÅ¡kovė turi teisę į atlyginimÄ už dalinio pavedimo įvykdymÄ , nes pilnai jo įvykdyti negalėjo dėl atsakovo sutarties nutraukimo.

Atsakovas, nutraukęs su ieÅ¡kove sutartinius santykius, neaptarė atsiskaitymo už faktiÅ¡kai atliktus pavedimo veiksmus atlyginimo klausimų, o tiesiog ėmė nebendrauti su ieÅ¡kove, tuo pažeidė ieÅ¡kovės teises. Å alių sutartyje nenumatyta atlyginimo už dalinį pavedimo sutarties įvykdymÄ dydžio skaičiavimo tvarka, todėl Å¡is klausimas spręstas pagal kriterijus, numatytus CK 6.758 str. IeÅ¡kovės veikla atstovaujant atsakovÄ nėra jos verslo ar profesinė veikla, atsakovas sutartį su ieÅ¡kove sudarė ne kaip su verslininke ar profesionale.

IeÅ¡kovė pavedimÄ vykdė pakankamai ilgÄ laikÄ nuo 2002 iki 2005 m.; savo sÄ skaita atliko nemažai pavedimo vykdymo veiksmų, kurių pasekoje buvo įrodytas atsakovo giminystės su buvusiu žemės savininku faktas ir savininko iki nacionalizacijos valdytos žemėvaldos bei jos dydžio faktai. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai atliktus veiksmus, padarė iÅ¡vadÄ , kad jie buvo pagrindu galutinio rezultato pasiekimui, taigi ieÅ¡kovės veiksmai reikÅ¡minga dalimi prisidėjo prie galutinio rezultato.

Teismas vertino, kad nors Å¡alių susitarimu už pilnÄ pavedimo įvykdymÄ buvo numatytas atlyginimas natÅ«ra – žeme, tačiau už dalinį pavedimo įvykdymÄ atlyginimas priteistinas ne natÅ«ra, bet pinigais, nes, Å¡alims nesusitarus, kaip apskaičiuojamas atlyginimas už dalinį pavedimo įvykdymÄ , atlyginimo priteisimas pinigais atitiktų įprastÄ praktikÄ , teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, leistų objektyviau įvertinti atlyginimo dydį, o žemės sklypas, nesant bendraturčių, galėtų bÅ«ti racionaliau ir efektyviau naudojamas, nekiltų ginčų dėl žemės sklypo valdymo, naudojimo, disponavimo.

Teismo vertinimu, priteisiant atlyginimÄ už pavedimo vykdymÄ pinigais, iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio ribos nebus peržengtos, civilinio proceso dispozityvumo principas nebus pažeistas, nes Å¡alių ginčas yra bÅ«tent dėl atlyginimo už pavedimo įvykdymÄ priteisimo. Å iuo atveju, nors ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti atlyginimÄ natÅ«ra, pripažįstant nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, toks reikalavimas iÅ¡ esmės apima ir reikalavimÄ priteisti atlyginimÄ kita forma (t. y., teismas nustato ekvivalentÄ už pavedimo vykdymÄ kitu turtu).

Be to, teismui priteisiant atlyginimÄ , Å¡alių ginčas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės ir galutinai, o tai atitinka tiek Å¡alių interesus, tiek civilinio proceso operatyvumo bei ekonomiÅ¡kumo principus, tiek civilinio proceso tikslÄ â€“ kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 str.). Ginčo sklypo vertė, kuria ieÅ¡kinyje rėmėsi ieÅ¡kovė pagal nekilnojamojo turto registre fiksuotÄ vidutinę rinkos vertę, 2011-02-28 duomenimis buvo 215 000 Lt. AritmetiÅ¡kai, 1/3 dalies žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal Å¡iuos duomenis galėtų sudaryti 71 666 Lt.

Å i suma sudaro ieÅ¡kinio kainÄ . Teismas, įvertinęs minėtus duomenis apie ginčo žemės sklypo vertę, pavedimo veiksmais pasiektus rezultatus, jų atlikimo trukmę, intensyvumÄ , į bylÄ pateiktus įrodymus apie ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas, vykdant pavedimÄ , vertino, kad už faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės atliktus pavedimo vykdymo veiksmus ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti iÅ¡mokėtas 50 000 Lt dydžio atlyginimas. Teismas pažymėjo, kad kadangi pavedimo sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo iÅ¡spręsti visas finansines problemas, o tai reiÅ¡kia, kad įsipareigojo pavedimÄ vykdyti savo sÄ skaita, priteisiamas atlyginimas apima ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai patirtas vykdant pavedimÄ iÅ¡laidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-02 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ 2011-05-04 ieÅ¡kinį tenkinti; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas dalyje dėl priteisto atlyginimo už pavedimo vykdymÄ dydžio ir formos yra neteisėtas ir nepagrįstas – priimtas netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus dėl tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių turinio bei peržengus ieÅ¡kinio reikalavimų ribas, priteisiant teismo iniciatyva pakeistos formos ir nepagrįsto dydžio kompensacijÄ už sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , todėl naikintinas.

Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad sutartyje duotas pavedimas nebuvo pilnai įvykdytas, nes iki atsakovui nutraukiant sutartį, nuosavybės teisė į atsakovo senelio žemę buvo atkurta. Byloje nustatyta, kad pasibaigus pavedimo sutarčiai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese buvo atlikti teisiniai veiksmai, kuriuose ieÅ¡kovė nedalyvavo, tačiau atsakovas ir jo dukra iÅ¡ esmės stengėsi atlikti veiksmus, kuriems nebuvo įstatyminio pagrindo; tokių praÅ¡ymų ir skundų raÅ¡ymas neigiamai įtakojo žemės grÄ Å¾inimo procesÄ , jį tik atitolino, tačiau esminės reikÅ¡mės neturėjo.

Esminę reikÅ¡mę turėjo pirminiai veiksmai, kuriuos atliko ieÅ¡kovė. Pažymi, kad nuosavybės teisės į B. K. turėtÄ Å¾emės plotÄ buvo patvirtintos M. K. vadovaujantis 2005-05-16 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus iÅ¡duota pažyma Nr. 199, vėliau buvo tik tikslinamas plotas ir ribos bei formuojamas sklypas. Vadinasi, nuosavybės teisės buvo atkurtos įgaliojimo galiojimo laikotarpiu, todėl teigtina, kad pavedimÄ apeliantė pilnai įvykdžiusi ir jai priklauso visas pavedimo sutartyje sulygtas atlyginimas.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pavedimo įvykdymÄ vertino kaip dalinį ir už atliktus veiksmus priteisė sumažintÄ atlyginimÄ â€“ 50 000 Lt kompensacijÄ , vietoj ieÅ¡kinyje pateikto reikalavimo atlyginti natÅ«ra – žemės sklypo dalimi, kaip buvo susitarta su atsakovu. Apeliantės teigimu, teismas iÅ¡tyręs byloje pateiktus įrodymus ir priimdamas sprendimÄ , neteisingai vertino apeliantės atliktus veiksmus kaip dalinį pavedimo įvykdymÄ ir pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

Atkreipia dėmesį, kad 2003-10-08 pavedimo sutartis sudaryta laisva forma, Å¡alys teisinio iÅ¡silavinimo neturi, sÄ lygos iÅ¡dėstytos taip, kaip Å¡alims atrodė suprantama ir logiÅ¡ka. Teismas netinkamai lingvistine prasme aiÅ¡kino sutarties turinį, nes pavedimas iÅ¡spręsti visas teisines ir finansines problemas, susijusias su žemės grÄ Å¾inimu, nėra tapatus pavedimui suformuoti grÄ Å¾intinÄ konkretaus ploto žemės sklypÄ , konkrečioje vietoje. Atsakovas, po nuosavybės teisių į žemę pripažinimo, savo iniciatyva atsisakė apeliantės teikiamos pagalbos, ir dėl to, kad esminis darbas – nuosavybės teisių pripažinimas – buvo padarytas, pat asmeniÅ¡kai su dukra ėmė tvarkytis jau jam priklausančios nuosavybės formavimo klausimus.

Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, kad atsakovas nepagrįstai ir nepranešęs nutraukė bendradarbiavimÄ â€“ nepratęsė įgaliojimo ir taip nutraukė pavedimo sutartį neatsiskaitęs už pavedimo įvykdymÄ . Pavedimo sutarties nutraukimas negali bÅ«ti pagrindas atlyginimui mažinti, kadangi tokia galimybė nenumatyta įstatyme. Teismas, pažymėjęs, kad pavedimas pilnai neįvykdytas, nenurodė, kokios konkrečiai problemos liko neiÅ¡spręstos. Teismo iÅ¡vados dėl atlyginimo už pavedimo vykdymÄ formos pakeitimo ir mažinimo, yra nepagrįstos.

Nurodo, jog teismas, peržengė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas, nepagrįsta ir neteisinga iÅ¡vada, kad nors pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti atlyginimÄ natÅ«ra, jis iÅ¡ esmės apima ir reikalavimÄ priteisti atlyginimÄ kita forma – pinigais. Tokio reikalavimo ar sutikimo su atlyginimo formos pakeitimu ieÅ¡kovė nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi. Teismas savo iniciatyva pakeitė sutarties sÄ lygas, kas vertintina kaip neteisėtas ir sandorio Å¡alių interesus pažeidžiantis sprendimas; CPK 13 str. įtvirtinto dispozityvumo principo pažeidimas.

Taip pat nepagrįstas teismo priteistos kompensacijos dydis; abiejų Å¡alių teisėtai interesų apsaugai bÅ«tinas tikslesnis ir dabartines rinkos kainas atitinkantis turto įvertinimas. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-02 sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį visa apimtimi atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas pritaria teismo pozicijai, kad ieÅ¡kovė neturi teisės įgyti nuosavybės teisės į trečdalį žemės sklypo, tačiau nesutinka su dalimi, kuria konstatuota, kad dalį pavedimo ieÅ¡kovė įvykdė ir jai priklausi atlyginimas pinigais.

Teismas pažeidė dispozityvumo, lygiateisiÅ¡kumo, rungtyniÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo ir kt. esminius civilinio proceso principus, nes nepagrįstai nepaisė ieÅ¡kinio reikalavimų ir konstatavęs, kad ieÅ¡kovės keliami reikalavimai yra nepagrįsti, ieÅ¡kinį vis dėlto iÅ¡ dalies patenkino ir priteisė ieÅ¡kovei tai, ko Å¡i apskritai nereikalavo. IeÅ¡kovės pozicija byloje buvo aiÅ¡ki, ji reikalavo pripažinti už įvykdytÄ pavedimÄ nuosavybės teisę į trečdalį žemės sklypo. Teismas sprendime konstatavo, kad toks ieÅ¡kovės reikalavimas nepagrįstas ir atsisakė šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti, tačiau ieÅ¡kinį ne visa apimtimi atmetė, o iÅ¡ dalies patenkino, priteisdamas tai, ko ieÅ¡kovė apskritai neprašė.Taip pat pažeistos materialinės teisės normos – teismas netinkamai taikė pavedimo santykius reglamentuojančias CK normas, sutarčių aiÅ¡kinimo principus ir nepagrįstai pripažinęs, kad ieÅ¡kovė turi teisę į atlyginimÄ už dalinį pavedimo įvykdymÄ , priteisė jai netgi 50 000 Lt atlyginimÄ , dėl kurio Å¡alys apskritai nebuvo susitarę.

Apelianto įsitikinimu, CK 6.764 str. 1 d. byloje netaikytina, nes nėra tenkinama jo taikymo sÄ lyga – įgaliotojas (atsakovas) pavedimo sutarties nenutraukė; pavedimo sutartis pasibaigė 2005-12-04, t. y. pasibaigus įgaliojimo terminui. Atsakovas negali bÅ«ti laikomas kaltu dėl tariamo pavedimo sutarties nutraukimo, nei atlikusiu kokius nors neteisėtus ar nesÄ Å¾iningus veiksmus, ar kokiu kitu bÅ«du neva pažeidusiu ieÅ¡kovės teises. Nors Å¡alys pavedimo sutarties tekste tiesiogiai nenurodė, per kiek laiko pavedimas turi bÅ«ti įvykdytas ir kiek laiko pavedimo sutartis galios, kita vertus, kadangi įgaliojimas iÅ¡duotas dvejiems metams, o ieÅ¡kovė su tuo sutiko, laikytina, kad abiems Å¡alims buvo aiÅ¡kus pavedimo sutarties galiojimo terminas.

Teismo argumentacija, kad atsakovas turėjo iÅ¡duoti įgaliojimÄ pakartotinai ir tai daryti tol, kol ieÅ¡kovė galų gale sugebės įvykdyti pavedimÄ , neatitinka nei Å¡alių susitarimo sÄ lygų, nei tikrųjų Å¡alių ketinimų. Pažymi, kad teisės reikalauti atlyginimo už dalinį pavedimo įvykdymÄ nenumato ir Å¡alių sudarytas susitarimas. Vis dėlto teismas nepagrįstai konstatavo, neva Å¡alių susitarimas apima ne tik atlyginimÄ Å¾eme už rezultato pasiekimÄ bet ir taip pat atlyginimÄ pinigais už veiksmų, siekiant rezultato, atlikimÄ ; tokiu bÅ«du pažeisti pagrindiniai sutarčių aiÅ¡kinimo principai, ignoruota tikroji Å¡alių valia bei byloje esantys įrodymai.

Apelianto teigimu, dėl kokių nors priežasčių pripažinus, kad ieÅ¡kovė turi teisę į tam tikrÄ atlyginimÄ už dalies pavedimo įvykdymÄ , teismo priteisto atlyginimo suma – 50 000 Lt – yra pernelyg didelė, nes teismas priteisdamas tokį atlyginimÄ , patvirtino, kad ji yra įvykdžiusi 70 proc. pavedimo, tačiau iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovė tiek veiksmų nėra atlikusi, jos atlyginimas turi bÅ«ti ženkliai mažesnis. Teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė visų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės atliktų veiksmų reikÅ¡mingumo bei mÄ sto.

Priteisdamas 50 000 Lt atlyginimÄ teismas į jį įskaičiavo ir iÅ¡laidas, kurias ieÅ¡kovė patyrė vykdydama pavedimÄ , tačiau ieÅ¡kovė nenurodė ir nepagrindė bÅ«tinųjų iÅ¡laidų, be to, ieÅ¡kiniu nereikalavo jų atlyginimo.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o M. K. apeliacinį skundÄ atmesti; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog sutinka su skundo argumentais tik dėl ieÅ¡kinio reikalavimų peržengimo; su kitais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovė neįvykdė pavedimo. Skunde klaidingai teigiama apie sprendimo motyvus – motyvo, kad atsakovas, pasibaigus įgaliojimo terminui, turėjo iÅ¡duoti naujÄ Ä¯galiojimÄ â€“ nėra; be to, nėra kalbama jog Å¡alys sudarė terminuotÄ pavedimo sutartį. Apeliantas nepagrįstai siekia iÅ¡plėsti pavedimo santykių ribas teigdamas, kad atlyginimas už pavedimÄ sietinas su konkrečiu rezultatu. IeÅ¡kovė nurodo, kad pavedimÄ Ä¯vykdė tinkamai; apeliantas neginčijo fakto, kad nuosavybės teisės į senelio žemę (duomenys neskelbtini) jam atkurtos.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės atliktų veiksmų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese esminė reikÅ¡mė akivaizdi ir be jos pagalbos atsakovo atlikti vėlesni veiksmai buvo susiję tik su konkrečių žemės sklypų formavimu, apeliacinio skundo argumentai Å¡ios teismo iÅ¡vados nepaneigė. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ; atsakovo M. K. apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsakovas sutinka tik su apeliantės pozicija dėl dispozityvumo principo pažeidimo ir ieÅ¡kinio ribų peržengimo.

Atsakovo nuomone, teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovė neturi teisės pretenduoti į sklypo dalį, ieÅ¡kinys visa apimtimi turėjo bÅ«ti atmestas. IeÅ¡kovės suformuluotas reikalavimas teisiÅ¡kai ydingas ir negali bÅ«ti tenkinamas. Nepagrįsti argumentai, neva ji įvykdė pavedimÄ . Nesutinka su teismo argumentais, kad Å¡alys buvo susitarę dėl atlyginimo ne tik už viso, bet ir už dalies pavedimo įvykdymÄ . Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pavedimo esmė buvo atlikti bent dalį veiksmų, susijusių su nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atkÅ«rimu.

Akivaizdžiai neteisinga apeliantės pozicija, kad gavus pažymÄ tereikėjo sulaukti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, po pažymos gavimo atsakovas neva atliko tik formalius veiksmus, susijusius su sklypo formavimu ir jo ribų bei ploto tikslinimu. Neįvykdžiusi pavedimo, apeliantė neturi teisės įgyti sutartyje numatyto atlyginimo. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl atlyginimo dydžio, atsakovo teigimu, atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti tik simboliÅ¡kas. Nurodo, jog pati apeliantė ėmė vengti atsakovo, apeliantė neįrodė buvus prieÅ¡ingai; be to aplinkybė dėl sutarties nutraukimo neturi teisinės reikÅ¡mės byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai IeÅ¡kovė praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, savo praÅ¡ymo nemotyvuoja. Atsakovas praÅ¡o nagrinėti bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad visos bylos aplinkybės yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais. Atsakovas pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo gautus Lietuvos Centrinio Valstybės archyvo, Vilniaus Å v. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) parapijos bažnyčios, Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentus, paneigiančius ieÅ¡kovės teiginius, jog ji buvo iÅ¡siaiÅ¡kinusi bei savo sÄ skaita gavusi trÅ«kstamus dokumentus dėl atsakovo nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelių grÄ Å¾intÄ Å¾emę (t.3, b.l. 75-90).IeÅ¡kovės praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka atmetamas.

Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas iÅ¡klauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); apeliantė atskleidė savo pozicijÄ ieÅ¡kinyje, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde pasirėmė tomis pačiomis aplinkybėmis. Naujų argumentų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra draudžiamas (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės (ieÅ¡kovės) praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir jo netenkina (CPK 322 str.).Atsakovo praÅ¡ymas dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos taip pat atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.). Visi apelianto (atsakovo) po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme; byloje nėra duomenų, kad jie buvo teikiami ir bylÄ nagrinėjęs teismas buvo atsisakęs juos priimti; duomenų, kad bÅ«tinumas pateikti Å¡iuos įrodymus iÅ¡kilo tik po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, nėra, kaip ir duomenų, jog apeliantas negalėjo Å¡ių įrodymų pateikti anksčiau dėl objektyvių kliūčių.Pagal CPK 320 str. apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi pareigÄ Ä¯vertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) bei patikrina absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.Teismas tinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius, susiformavusius 2003-10-08 sutarties, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo padėti atgauti atsakovo senelio žemę, spęsti visas teisines ir finansines problemas, susijusias su žemės grÄ Å¾inimu (t.1, b.l. 4), pagrindu bei pagal 2003-12-02 įgaliojimÄ , duotÄ atsakovo M.

K. ieÅ¡kovei jį atstovauti, tvarkant nuosavybės teisės į 6 ha sklypÄ , esantį, (duomenys neskelbtini) atkÅ«rimo reikalus (t.1, b.l. 13), kaip atlygintinius pavedimo teisinius santykius, pagal kuriuos atsakovas davė pavedimÄ ieÅ¡kovei atlikti jo vardu nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelio turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) veiksmus, o ieÅ¡kovė priėmė šį pavedimÄ ; Å¡alių taip pat buvo sutarta, kad ieÅ¡kovei priklauso atlyginimas (1/3 žemės, į kuriÄ atkuriamos nuosavybės teisės), jeigu ji savo sÄ skaita atliks visus reikalingus organizacinius ir teisinius veiksmus; pavedimo terminas nebuvo apibrėžtas.Apeliantai atlygintinių pavedimo santykių buvimo neginčija;

Å¡alių ginčas dėl sutarties įvykdymo fakto ir ieÅ¡kovės teisės gauti atlyginimÄ pagal sutartį vienokia ar kitokia forma.IeÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas.IeÅ¡kovė nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad ji sÄ Å¾iningai atliko dalį veiksmų pagal pavedimo sutartį ir įgijo teisę gauti dalį aptarto sutartyje atlyginimo. IeÅ¡kovė pripažįsta faktÄ , kad ji vykdė veiksmus atsakovo naudai, kol galiojo jai iÅ¡duotas įgaliojimas (iki 2005-12-04 ), tačiau teigia, kad Å¡alių sutarties tikslas – nuosavybės teisių atkÅ«rimas (sutartyje – padėti atkurti nuosavybės teises) buvo pasiektas jos pastangų ir veiksmų, atliktų iki 2005-12-04, dėka.

IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovo ir jo kitos atstovės R. Å . veiksmai, kuriais jie stengėsi iÅ¡eliminuoti iÅ¡ žemės grÄ Å¾inimo kitus pretendentus bei susigrÄ Å¾inti žemę po savavaliÅ¡kais pastatais, esminės reikÅ¡mės nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimo procese neturėjo, kaip ir kiti veiksmai – žemės sklypo ploto tikslinimas, formavimas ir pan. IeÅ¡kovė aiÅ¡kina Å¡alių pavedimo santykius kaip pavedimÄ padėti atgauti senelio žemę ir nurodo, kad esminį darbÄ pagal pavedimÄ dėl atsakovo nuosavybės teisių pripažinimo ji įvykdė; atsakovas neteisėtai nepratęsė įgaliojimo ir taip nutraukė pavedimo sutartį, nors pavedimo sutarties nutraukimas negali bÅ«ti pagrindu mažinti atlyginimÄ už pavedimo įvykdymÄ .Å alių pavedimo sutartyje ir įgaliojime veiksmai, kuriuos ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti atsakovo naudai, nebuvo apibrėžti; teismas, aiÅ¡kindamas pavedimo sutartinius santykius, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi spęsti visas teisines ir finansines problemas, susijusias su žemės grÄ Å¾inimu.

Teismas, pažymėjęs, kad sutarties tikslas – nuosavybės teisės atsakovui atkÅ«rimas, buvo pasiektas tik 2011-04-07, praėjus daugiau nei 5 metams po pavedimo sutarties pasibaigimo, bei nustatęs, kad Å¡alių sutartiniams santykiams pasibaigus 2005 m., nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese buvo atlikta daug veiksmų, kurių atlikime ieÅ¡kovė nedalyvavo, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė pavedimÄ Ä¯vykdė nepilnai, todėl ieÅ¡kovei negali bÅ«ti iÅ¡mokėtas visas sutartimi sulygtas atlyginimas – 1/3 žemės. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvai, kad po pavedimo santykių nutraukimo paties atsakovo ir jo atstovės R.

Å . atlikti veiksmai nebuvo reikalingi nuosavybės teisių atkÅ«rimui, prieÅ¡ingai, dėl atsakovo ir jo atstovės veiksmų žemės grÄ Å¾inimo procesas užsitęsė, atmetami. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei buvo duotas įgaliojimas atstovauti atsakovui tvarkant nuosavybės teisės į 6 ha sklypÄ buvusiame (duomenys neskelbtini) atkÅ«rimo reikalus; atsakovas ir jo atstovė po pavedimo santykių su ieÅ¡kove nutraukimo mėgino teisinėmis priemonėmis įrodyti, kad atsakovas turi teisę į didesnį žemės sklypÄ , nei buvo pripažinta 2005-05-16 žemėtvarkos skyriaus pažymoje (0,9748 ha žemės sklypÄ Vilniaus miesto priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01 ir 1,0252 ha žemės sklypÄ Vilniaus miesto priskirtoje teritorijoje po 1995-06-01 (t.1, b.l. 15)).

Taigi atsakovo ir jo kitos atstovės veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip beprasmiÅ¡ki ir neturintys ryÅ¡io su atsakovo pavedimo sutartyje įtvirtinta valia atkurti nuosavybės teises į senelio žemės sklypÄ , nors atsakovo pageidaujamas teisinis rezultatas ir nebuvo pasiektas. IeÅ¡kovė Å¡alių pavedimo santykius aiÅ¡kina siaurai, kaip įsipareigojimÄ padėti atgauti senelio žemės sklypÄ , tačiau atsakovo veiksmai po pavedimo sutarties nutraukimo parodo, kad atsakovas nuosavybės atkÅ«rimo procese siekė maksimalaus rezultato ir tikėjosi, kad atstovė spęs visas su nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimu susijusias finansines ir teisines problemas iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso pabaigos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡dėstyti motyvai neprieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo nesutikimui su atsakovo teiginiais, jog jis buvo įsipareigojęs sumokėti ieÅ¡kovei atlyginimÄ tik su sÄ lyga, kad nuosavybės teisė į 6 ha žemės sklypÄ bus jam atkurta per 2 metus. Teisėjų kolegija sutinka su teismo motyvais, kad nuosavybės teisių grÄ Å¾inimo procese dalyvaujant dar dviem pretendentams, atsakovas neturėjo pagrindo duoti ieÅ¡kovei pavedimo atkurti jam vienam nuosavybės teisę į visÄ 6 ha žemės sklypÄ ; pavedimo įvykdymo terminas taip pat nebuvo ir negalėjo bÅ«ti apibrėžtas 2 m. dėl visiems žinomų aplinkybių – nuosavybės teisių į žemę Vilniaus mieste atkÅ«rimo procesų sudėtingumo ir ilgesnių terminų.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad pavedimo įvykdymo terminas ir žemės sklypo plotas Å¡alių santykiuose apibrėžti nebuvo.IeÅ¡kovės skundo argumentas, kad teismas be pagrindo nepasisakė dėl atsakovo kaltės, nutraukiant pavedimo sutartį, atmetamas. IeÅ¡kinyje nebuvo keliamas žalos atlyginimo klausimas, sutarties nutraukimas nebuvo ginčijamas, taigi atsakovo veiksmų nutraukiant sutartį teisinis vertinimas iÅ¡eitų už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, jog teismas priimdamas teismo sprendimÄ priteisti ieÅ¡kovei atlyginimo dalį pinigais vietoje Å¡alių sutartyje sutarto atlyginimo – 1/3 žemės sklypo, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės, be pagrindo peržengė ieÅ¡kinio ribas, pažeidė CPK 42 str., 141 str. nuostatas, nes teisė keisti ieÅ¡kinio dalykÄ priklauso ieÅ¡kovui.

Dispozityvumo principas civiliniame procese reiÅ¡kia ir tai, kad bylos nagrinėjimo dalykÄ nustato Å¡alys, teismas negali keisti pagrindo ir dalyko, negali priteisti ieÅ¡kovui to, ko Å¡is neparašė. Tačiau ieÅ¡kovės reikalavimo esmė – atlyginimo pagal pavedimo sutartį priteisimas, taigi atlyginimo – universalaus piniginio ekvivalento, priteisimas vietoje atlyginimo turtu natÅ«ra, nepažeidžia ieÅ¡kovo dispozityvumo, nes ieÅ¡kinio dalykas liko nepakeistas – ieÅ¡kovei priteisiamas atlyginimas.

Teismo argumentas, kad esant Å¡alių nesutarimams, atlyginimo už pavedimÄ priteisimas natÅ«ra – idealiÄ ja sklypo dalimi, apsunkins žemės sklypo valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ , ypač atsižvelgiant, kad sklype yra kelio, vandentiekio ir elektros linijų apsaugos zonos, protingas ir pagrįstas; ieÅ¡kovės samprotavimai, kad sklypas gali bÅ«ti valdomas CK 4.75 str. numatyta tvarka, teismo motyvų nepaneigia. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo teisės nuspręsti dėl galimo žemės sklypo savininkų skaičiaus mažinimo nagrinėjamoje byloje, nes ginčas Å¡ioje byloje nėra susijęs su apeliantės teisių į žemės sklypo dalį pripažinimu;

Å¡alis sieja prievoliniai santykiai, teismo motyvai dėl atlyginimo formos pakeitimo atitinka CK 1.5 str.Teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė įvykdė tik dalį pavedimo ir įgijo teisę į dalį sutarto atlyginimo, Å¡alims sutartyje nenustačius atlyginimo atskaičiavimo tvarkos, pagrįstai sprendė priteistino atlyginimo dydžio klausimÄ pagal CK 6.758 str. bei 1.5 str. numatytus kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, kad sklypo, į kurio dalį pretenduoja ieÅ¡kovė, nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė rinkos vertė 2011-02-28 duomenimis buvo 215 000 Lt (1/3- 71 666 Lt), teismas įvertino ieÅ¡kovės indėlį į nuosavybės teisės grÄ Å¾inimÄ kaip reikÅ¡mingÄ ir pagrįstai priteisė 50 000 Lt atlyginimÄ .

IeÅ¡kovės skundo atgrumentai, kad atsakovas ketina parduoti žemę už 1 000 000 Lt, o nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka realios sklypo rinkos kainos, atmetami, nes bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė Å¡iomis aplinkybėmis nesirėmė, be to atsakovo ketinimai brangiai parduoti žemės sklypÄ neįrodo, kad objektyvi sklypo rinkos kaina bÅ«tent tokia ir yra. IeÅ¡kovė pažymi, kad abiejų Å¡alių interesų apsaugai bÅ«tinas tikslesnis ir dabartines rinkos kainas atitinkantis turto įvertinimas, tačiau įrodymų apie tai neteikė.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė ginÄÄ pagal byloje surinktus įrodymus.Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.Atsakovas be pagrindo teigia, kad teismas Å¡iurkščiai pažeidė esminius civilinio proceso principus – dispozityvumo, lygiateisiÅ¡kumo, rungtyniÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo ir kt., nes nepagrįstai nepaisė ieÅ¡kinio reikalavimo ir konstatavęs, ieÅ¡kovės keliami reklamavimai yra nepagrįsti, vis dėl to iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį. Atsakovas, kaip ir ieÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieÅ¡kovei dalį atlyginimo piniginiu ekvivalentu vietoje praÅ¡omos žemės sklypo dalies.

Teisėjų kolegija atmeta šį atsakovo argumentÄ dėl jau iÅ¡dėstytų motyvų; atsakovo skundo argumentas, kad ieÅ¡kovės reikalavimo esmė – nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo pripažinimas yra nepagrįstas, nes, kaip buvo paminėta, Å¡alių teisinių santykių prigimtis yra prievolinė. Teismas taip pat pažymi, kad dispozityvumo principo pažeidimas savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeisti kiti atsakovo iÅ¡vardinti civilinio proceso principai; argumentų dėl rungtyniÅ¡kumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir kitų principų pažeidimo apeliantas nepateikia.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo CK 6.764 str. 1 d. taikymo nagrinėjamoje byloje.

Apeliantas teigia, jog CK 6.764 str. nuostatos netaikytinos ir ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti atlyginimo už dalinį pavedimo įvykdymÄ , nes įgaliotojas (atsakovas) pavedimo sutarties nenutraukė; sutartis pasibaigė, pasibaigus įgaliojimo terminui. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡alių pavedimo santykiai buvo įforminti 2003-10-08 sutartimi, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo padėti atgauti atsakovo senelio žemę, spęsti visas teisines ir finansines problemas, susisijusias su žemės grÄ Å¾inimu (t.1, b.l. 4), o 2003-12-02 įgaliojimÄ Ä¯vertino kaip pagalbinę priemonę skirtÄ iÅ¡oriniams atstovavimo santykiams, apibrėžiantį įgaliotinio teises santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

Taigi įgaliojimo termino pasibaigimas nereiÅ¡kė pavedimo santykių pasibaigimo, tačiau, kadangi ieÅ¡kovė be įgaliojimo negalėjo atlikti jokių veiksmų atsakovo naudai, teismas pagrįstai įvertino įgaliojimo termino nepratęsimÄ kaip pavedimo sutartinių santykių nutraukimÄ konkliudentinais veiksmais. Dėl iÅ¡dėstyto teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nutraukė pavedimo santykius su ieÅ¡kove ir jam kilo pareiga atsiskaityti už realiai atliktus pavedimo veiksmus (CK 6.764 str. 1 d.).

Negalima sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl sutarties turinio aiÅ¡kinimo. Atsakovas teigia, kad Å¡alys pavedimo sutartimi buvo susitarę dėl konkretaus atlyginimo – trečdalio žemės sklypo, už viso pavedimo vykdymÄ â€“ nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atkÅ«rimÄ rezultatÄ , ir nesutinka su teismo aiÅ¡kinimu, kad Å¡alių susitarimas reiÅ¡kia ir atlyginimÄ pinigais už veiksmų, atliktų siekiant rezultato, atlikimÄ . Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apelianto argumentus dėl jau iÅ¡dėstytų motyvų: teismas pagrįstai pagal bylos medžiagÄ nustatė, kad ieÅ¡kovė kai kuriuos veiksmus atsakovo naudai atliko dar iki sutarties pasiraÅ¡ymo ir įgaliojimo davimo, tuo metu, kai dar nebuvo žinomas žemės sklypo, į kurį gali pretenduoti atsakovas, plotas; pavedimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu Å¡alys negalėjo pagrįstai tikėtis, kad pavyks grÄ Å¾inti nuosavybės teisę natÅ«ra į visÄ 6 ha žemės sklypÄ , negalėjo realiai numatyti, kiek laiko pareikalaus pavedimo įvykdymas; teisėjų kolegija sutinka su teismo Å¡alių pavedimo santykių turinio aiÅ¡kinimu ir atsakovo argumentus atmeta.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog net ir pripažinus, kad ieÅ¡kovė turi teisę į tam tikrÄ atlyginimÄ už dalies pavedimo įvykdymÄ , teismo priteisto atlyginimo suma – 50 000 Lt, yra pernelyg didelė, nes teismas priteisdamas tokį atlyginimÄ , patvirtino, kad ji yra įvykdžiusi 70 proc. pavedimo, tačiau iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovė tiek veiksmų nėra atlikusi, jos atlyginimas turi bÅ«ti ženkliai mažesnis.

Apeliantas pažymi, kad ieÅ¡kovė atstovavo atsakovÄ tik vienoje institucijoje – žemėtvarkos skyriuje, pateikė tik du praÅ¡ymus, neįrodė, kad rinko dokumentus Centriniame valstybės archyve, ne samdė advokatÄ , o tik jį surado ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ tikrųjų teismas nevertino ieÅ¡kovės atliktų veiksmų kiekio procentinė iÅ¡raiÅ¡ka; atsižvelgiant į Å¡alių sutarties turinio nepakankamÄ apibrėžtumÄ , tai tiesiog neįmanoma. Teismas įvertino ieÅ¡kovės indėlį į atsakovo nuosavybės teisės atkÅ«rimo procesÄ kaip reikÅ¡mingÄ ir apskaičiavo jai priklausantį atlyginimÄ ne aritmetiÅ¡kai, bet vadovaudamasis CK 1.5 str. kriterijais.

Atsakovas iÅ¡ dalies pripažino, kad ieÅ¡kovė atliko dalį veiksmų jo naudai pagal pavedimo sutartį, atsakovo argumentai nepaneigia teismo nustatytų faktų, jog ieÅ¡kovė savo sÄ skaita žemėtvarkos skyriuje sužinojo, kokių dokumentų trÅ«ksta, juos pateikė, organizavo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymÄ teisme (parÅ«pino atsakovui advokatÄ , surado liudytojus); Å¡ių veiksmų pasekoje atsakovui buvo iÅ¡duota 2005-05-16 žemėtvarkos skyriaus pažyma, kuri patvirtina, kad atsakovas turi teisę į 0,9748 ha žemės sklypÄ Vilniaus miesto priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01 ir 1,0252 ha žemės sklypÄ Vilniaus miesto priskirtoje teritorijoje po 1995-06-01, atkÅ«rimÄ .

Teismo priteistas atlyginimas (50 000 Lt) yra adekvatus teismo nustatytoms aplinkybėms, atsakovo argumentai nesudaro pagrindo jį mažinti.Atmetami apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad į 50 000 Lt atlyginimÄ yra įskaičiuotos iÅ¡laidos, kurias ieÅ¡kovė patyrė vykdydama pavedimÄ , nes ieÅ¡kovė tokių iÅ¡laidų buvimo nenurodė ir neįrodinėjo, apsiribojo paties pavedimo įvykdymo faktu. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės iÅ¡laidos nevirÅ¡ijo kelių Å¡imtų litų, kai kurios iÅ¡laidos buvo patirtos ne pačios ieÅ¡kovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neprašė priteisti pavedimo iÅ¡laidų, ieÅ¡kovės neva patirtos iÅ¡laidos neatlyginamos.

Pagal Å¡alių pavedimo 2003-10-08 sutarties sÄ lygas atsakovas nebuvo įsipareigojęs sumokėti įgaliotinei tam tikro dydžio atlyginimÄ atskirai nuo jos turėtų vykdant pavedimÄ iÅ¡laidų, ieÅ¡kinio dalykÄ sudarė atlyginimas pagal pavedimo sutartį, todėl teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei atlyginimÄ , pagrįstai neiÅ¡skyrė pavedimo vykdymo iÅ¡laidų. Esant tokioms bylos aplinkybėms, apelianto argumentai neturi reikÅ¡mės bylos teisiniam rezultatui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-05 nutartimi ieÅ¡kovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundÄ (350 Lt) mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (t.1, b.l. 30-31).

Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 96 str. 3 d.).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje nevirÅ¡ija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. P. valstybės naudai 350 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ . Teisėjai                                                    Tatjana Žukauskienė                                                                  Jelena Å iÅ¡kina                                                                  Vytautas Zelianka