2017-11-28 Nr. AB-22076-3-64-3-01761-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1018-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01761-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Viešoji įstaiga Šiaulių darbo rinkos mokymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Mažeikių skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. raštą Nr. 35SD-3186-(14.35.104) „Dėl 2014-04-16 Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 35SUN-34“ (toliau – Raštas).

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Raštu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 27 d. nutraukiama 2014 m. balandžio 16 d. valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 35SUN-34 (toliau – ir Sutartis). Pareiškėjas nurodė, kad Sutartimi jam suteiktas 1,3 ha žemės sklypas (kadastro Nr. 6130/0024:27) (toliau – Sklypas) komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, tačiau nei veiklos apimtys, nei jos vykdymo pradžios terminai Sutartimi nebuvo nustatyti.

Pareiškėjas nurodė, kad Sklype iki šiol nėra pradėta planuojama vykdyti veikla, nes laukiama tinkamo projekto, kurio galimybė išlieka iki 2020 metų. Sutarties nutraukimas pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius ir suvaržo teisę ateityje Sklype vykdyti veiklą. Pareiškėjo manymu, NŽT pirmiausiai turėjo pranešti apie nustatytus pažeidimus ir suteikti terminą juos pašalinti, o ne nedelsiant informuoti apie Sutarties nutraukimą.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Teismas konstatavo, kad Raštu pareiškėjas buvo tik informuotas apie tai, kad Sutartis bus nutraukta nuo 2017 m. gruodžio 27 d. Atsižvelgęs į ginčijamo Rašto turinį, teismas darė išvadą, kad šis Raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismas nurodė, kad tada, kai Sutartis bus nutraukta, pareiškėjas galės ginti savo teises, ginčydamas NŽT nustatytas aplinkybes ir teikdamas savo įrodymus.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinė žemės nuoma yra civilinis sandoris, o NŽT veikla, dalyvaujant civiliuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas Mažeikių rajono apylinkės teisme.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad ginčijame Rašte nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad byla yra teisminga Šiaulių apygardos administraciniam teismui, todėl teismas pareiškėjo skundą turėjo priimti.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

NŽT paaiškina, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl apskundimo tvarka jame neturėjo būti nurodyta. NŽT nurodo, kad Raštu Sutartis dar nenutraukiama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti NŽT Raštą negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Bylos nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai yra nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Pareiškėjas siekia inicijuoti administracinę bylą dėl galimai neteisėto ir nepagrįsto NŽT Rašto, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 27 d. bus nutraukta valstybinės žemės panaudos sutartis. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad pati viešojo administravimo institucija (NŽT) Rašte nurodė, jog skundas dėl šio Rašto gali būti paduodamas administraciniam teismui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai tokie, kaip dokumento pavadinimas ar nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai, ar dėl akto galima paduoti skundą, lemia akto turinys (LVAT 2015 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-797-146/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka, kad NŽT nutrauktų su pareiškėju sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad panaudos teisinius santykius bei sutarčių nutraukimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, todėl tai yra civilinės teisės institutai. Civilinio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. T-84, 2014 m. balandžio 29 d. nutartis byloje Nr. T-60, 2014 m. liepos 21 d. nutartis byloje Nr. T-93, 2016 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. T-3). Atitinkama išvada darytina ir dėl pareiškėjo inicijuojamo ginčo pobūdžio, t. y. valstybinės žemės panaudos teisiniai santykiai, be kita ko, panaudos sutarčių nutraukimas yra reguliuojami privatinės teisės, o ne viešosios teisės normų, todėl tokio pobūdžio ginčai sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose ir prašomoje panaikinti nutartyje pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą priimti atsisakė ir pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Šią teismo nutartį naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė