Legislator Case Law & Legislation
f65ea0e1-a72d-48d6-b53b-0c4ffd4012e5 AI generated

f65ea0e1-a72d-48d6-b53b-0c4ffd4012e5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f65ea0e1-a72d-48d6-b53b-0c4ffd4012e5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

Legislator headnote

AI generated

f65ea0e1-a72d-48d6-b53b-0c4ffd4012e5 · Vilniaus apygardos teismas: Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. balandžio 16 d. Paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimis (1 t., b. l. 113-114) J. S. ir K. G. S. pardavė A. S. paveldėjimo teises, atsiradusias po tėvo V.A. S. mirties 2014 m. kovo 15 d. mirties. Pagal sutarčių nuostatas, pirkėjas kiekvienam iÅ¡ pardavėjų turėjo sumokėti po 30 000 Lt, o pastarieji įsipareigojo pateikti notarui pareiÅ¡kimus dėl palikimo atsisakymo, ko pasekoje turtÄ paveldės pirkėjas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-907-866/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20968-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.; 2.6.1.6.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka raÅ¡ytiniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovams K. G. S., J. S., A. S., dėl sandorių bei paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarė S. Å .. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (1 t., b. l. 98-101) actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančiais: - 2014 m. balandžio 16 d.

J. S. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo atsisakymo, kuriuo pastarasis atsisakė jam priklausančios palikimo dalies, atsiradusios po jo tėvo V.A. S. mirties; - 2014 m. birželio 6 d. K. G. S. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo atsisakymo, kuriuo pastarasis atsisakė jam priklausančios palikimo dalies, atsiradusios po jo tėvo V. A. S. mirties; - 2014 m. liepos 21 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ A. S. padovanojo savo paveldėjimo teises atsakovei E. S. į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); - 2014 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisių pagal įstatymÄ liudijimÄ , kurio pagrindu E. S. paveldėjo ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų K. G. S. ir J. S. dėl 57 924 Eur skolos, bei 7819,74 Eur skolos iÅ¡ atsakovo K. G. S.. Byloje, 2015 m. kovo 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto areÅ¡tas. Pateikęs Å¡iÄ nutartį vykdyti antstoliui, ieÅ¡kovas sužinojo, kad atsakovai areÅ¡tuotino turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma skola, neturi bei, kad savo paveldėjimo teises perleido kitiems paveldėtojams.

3. Iš notarės S. Š. pateiktos teismui paveldėjimo bylos matyti, kad atsakovai K. G. S. ir J. S., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. birželio 6 d. pateikė pareiškimus, kuriais atsisakė palikimo dalies, atsiradusios po tėvo V. A. S. mirties.

4. Nurodo, kad paveldėjimo byloje įpėdiniais pagal įstatymÄ buvo atsakovai K. G. S., J. S., A. S. ir atsakovų mama – E. S.. Atsakovams K. G. S. ir J. S. atsisakius palikimo, atitinkamai padidėjo kitų paveldėtojų paveldimo turto dalys.

5. Pažymi, kad atsakovai K. G. S. ir J. S., turėdami pareigÄ grÄ Å¾inti skolÄ ir neturėdami kito turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota skola, siekdami iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į paveldimÄ turtÄ , atsisakė neatlygintinai paveldėjimo teisių savo brolio naudai. Tokie veiksmai vertintini, nesÄ Å¾iningais. Atsakovai, atsisakydami paveldėjimo teisių brolio naudai, žinojo, kad jie yra skolingi ieÅ¡kovui, skolos nėra grÄ Å¾inę ir suprato, kad atsisakius paveldėjimo teisės bus pažeisti ieÅ¡kovo interesai. Atsakovas A. S., taip pat neatlygintinai sandorį sudarė su savo motina E. S., todėl ir pastarojo nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas ir papildomų įrodymų nereikalauja. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. valstybei 59,26 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

7. Teismas sprendė, kad nei atsakovas A. S., nei E. S. nebuvo ir nėra skolingi ieÅ¡kovui, t. y. ieÅ¡kovas nėra jų kreditorius. Kadangi ieÅ¡kovas neturi nebejotinos ir galiojančios reikalavimo teisė A. S. ir E. S. atžvilgiu, ieÅ¡kovo reikalavimai pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 21 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, bei E. S. 2014 m. liepos 25 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisių pagal įstatymÄ liudijimÄ , negali bÅ«ti tenkinami CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu.

8. Teismas nustatė, kad nei J. S. nei K. G. S. nebuvo pateikę notarui praÅ¡ymų dėl palikimo priėmimo arba paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Teismas sprendė, kad atsakovai turėjo teisę laisvai apsispręsti dėl palikimo priėmimo, jie nusprendė nepriimti palikimo, todėl negali bÅ«ti tenkinami ieÅ¡kovo reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. birželio 6 d. atsakovų pareiÅ¡kimus, dėl palikimo atsisakymo, kuriuo pastarieji atsisakė jiems priklausančios palikimo dalies, atsiradusios po jų tėvo V. A. S. mirties. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) A. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu bei kasacinės instancijos teismo praktikos nesilaikymu.

10. Apeliantas teigia, teismas netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius santykius, nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių susijusių su atsakovų (skolininkų) palikimo atsisakymu, iš to susiklosčiusių išvestinių teisinių santykių, ko pasekoje buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus teisės.

11. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai suteikė ypatingÄ reikÅ¡mę aplinkybei, kad nei A. S., nei E. S. nebuvo skolingi ieÅ¡kovui, tuo tarpu visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad atsakovai J. S. nei K. G. S. yra skolingi ieÅ¡kovui, daugiau kaip deÅ¡imt metų, be to, iki palikimo atsirado skolos nebuvo grÄ Å¾inę ir kito turto iÅ¡ kurio bÅ«tų galima vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi.

12. Pažymi, kad teismas sprendime visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl ginčijamų sandorių (ne)prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo reikalavimų.

13. Atsiliepimu atsakovai A. S., J. S. bei K. G. S., su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovų nuomone, teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas CK 6.66 straipsnio pagrindu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. balandžio 16 d. Paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimis (1 t., b. l. 113-114) J. S. ir K. G. S. pardavė A. S. paveldėjimo teises, atsiradusias po tėvo V.A. S. mirties 2014 m. kovo 15 d. mirties. Pagal sutarčių nuostatas, pirkėjas kiekvienam iÅ¡ pardavėjų turėjo sumokėti po 30 000 Lt, o pastarieji įsipareigojo pateikti notarui pareiÅ¡kimus dėl palikimo atsisakymo, ko pasekoje turtÄ paveldės pirkėjas.

16. Atsakovai J. S. ir K. G. S., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. birželio 6 d.  pareiÅ¡kimais notarui, palikimo atsisakė (paveldėjimo bylos 7-8 p.). Atsakovas A. S. 2014 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kimu notarui, palikimÄ priėmė, o 2014 m. liepos 21 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, paveldėjimo teises padovanojo motinai E. S. (paveldėjimo bylos 3-6 p.). 17. 2014 m. liepos 25 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu E. S. paveldėjo ½ buto ir ½ žemės sklypo, po V. A. S. mirties 2014 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 12-15), o į kitÄ Â½ turto dalį E. S. iÅ¡duotas Nuosavybės teisės liudijimas.

18. E. S. mirus 2017 m. gruodžio 13 d. (1 t., b. l. 188), palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė jos sÅ«nus A. S., jam 2018 m. balandžio 23 d. iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas (2 t., b. l. 24-26). Dėl Å¡ių aplinkybių, ieÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 39-46) praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu ir 2018 m. balandžio 23 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , tačiau teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. protokoline nutartimi, patikslintÄ ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

19. Vilniaus apygardos teisme 2015 m. kovo 15 d. iÅ¡kelta civilinė byla pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovams K. S., J. S., J. S. dėl skolos grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui 2015 m. kovo 23 d. nutartimi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų K. S. ir J. S. turto areÅ¡tas.

20. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimu, ieÅ¡kinys atsakovų K. G. S. ir J. S. atžvilgiu patenkintas, J. S. atžvilgiu atmestas. Teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovo A. M. naudai solidariai iÅ¡ atsakovų K. G. S. ir J. S. pagal 2002 m. vasario 20 d. ir 2004 m. lapkričio 17 d. susitarimÄ 57 924 Eur skolos, bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. IÅ¡ atsakovo K. G. S., ieÅ¡kovo A. M. naudai priteisė, pagal 2011 m. birželio 9 d., 2011 m. liepos 25 d., 2011 m. spalio 11 d. paskolos sutartis – 14 191,38 Eur skolos; pagal 2012 m. gegužės 9 d. sutartį – 7 819,74 Eur skolos; bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

21. Ieškinys grindžiamas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

23. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visų actio Pauliana sÄ lygų (ne)egzistavimo apskritai nenagrinėjo, o ieÅ¡kinį atmetė iÅ¡ esmės remdamasis tuo, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į A. S. ir E. S. (kurie nėra ieÅ¡kovo skolininkai) ir dėl to negali bÅ«ti nuginčijami pastarųjų sandoriai, bei tuo, kad ieÅ¡kovo skolininkai (atsakovai J. S. ir K. G. S.) turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo (ne)priėmimo, todėl pareiÅ¡kimai dėl palikimo atsisakymo taip pat negali bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka.

24. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį. Actio Pauliana gali bÅ«ti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs jÄ netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo bÅ«dÄ kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktÄ ) 25. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar Å¡io dydį, Å¡is ginčas turėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas iki priimant sprendimÄ dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Ä®statyme nedraudžiama vienoje byloje spręsti ir dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolÄ iÅ¡ skolininko, ir dėl jo reikalavimo panaikinti skolininko sudarytÄ sandorį actio Pauliana pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-167/2012).

26. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovo reikalavimo teisės turėjimas į atsakovus J. S. ir K. G. S., jos įgijimas bei dydis, nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimu. Kiti du atsakovai, A. S. ir E. S., atsakovais patraukti dėl to, kad buvo ginčijami ir pastarųjų sudaryti iÅ¡vestiniai sandoriai, skolininkams atsisakius palikimo. Taigi, tiek ieÅ¡kinio pagrindas, tiek dalykas, aiÅ¡kiai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimo teisių į A. S. ir E. S. turėjimas ir/ar galiojimas nepatenka į bylos nagrinėjimo dalykÄ .

27. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad palikimo priėmimas/atsisakymas yra vienaÅ¡alis sandoris ir dėl to negali bÅ«ti nuginčijamas actio Pauliana pagrindu, visų prima pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta, kad Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti ginčijami tik dviÅ¡aliai sandoriai. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiÅ¡kiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimÄ .

Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ir jos reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sÄ skaita, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ turtÄ , kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo bÅ«das, t. y. ar palikimÄ priimti atsisakyta pareiÅ¡kimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas turėjo vertinti kreditoriaus teisių pažeidimÄ , skolininkams atsisakius nuo palikimo.

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nenagrinėjo visų actio Pauliana (ne)taikymo sÄ lygų, nenustatė reikÅ¡mingų bylos nagrinėjimui faktinių bylos aplinkybių (kada reikalavimo teisė atsirado, ar skola buvo dengiama, ar skolininkai turi/turėjo kito turto iÅ¡ kurio gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir kt.), tokiu bÅ«du neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus byloje įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl, apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir bylÄ grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmestas ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. valstybei 59,26 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Vilija Mikuckienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė