f65e748e-1b02-4c73-b66b-ab3bd80e7fcf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Nuorašas Byla Nr. 1-1172-486/2020 Proceso Nr.1-01-1-54703-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.6.; 1.1.6.6.; 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, kaltinamajam M. B., kaltinamojo gynėjai advokatei Dovilei Murauskienei, vertėjai Katerinai Chvatovai, laiduotojui R.

T., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje, M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) duomenimis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 1 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : M. B. 2019 m. gruodžio 25 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2.37 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Å iais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. savo kaltę, įvykdęs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažino visiÅ¡kai, dėl įvykdyto nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Parodė, kad apytiksliai prieÅ¡ dvi dienas prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu skambino žmonai, skambino jau 2 dienas, o ji neatsiliepdavo. Tuo metu sirgo sÅ«nus ir jam buvo neramu, todėl nors ir buvo iÅ¡gėręs, bet sėdo už vairo ir nuvažiavo namo, nes norėjo aplankyti ir pamatyti Å¡eimÄ .

SusidÅ«rė su kitu automobiliu. Kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ir greitai atvažiavo policijos pareigÅ«nai bei nustatė jam girtumÄ . Dėl tokio savo elgesio laibai gailisi. PraÅ¡o nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir jį atleisti pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojui R. T.. R. T. yra jo virÅ¡ininkas, bet kartu ir kaip draugas, brolis, sutaria su juo labai gerai. Kaltinamasis M. B., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėja, baudžiamoji byla nagrinėtina iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas R. T. paaiÅ¡kino, kad jis pažįsta kaltinamÄ jį apie (duomenys neskelbtini) metų, vykdo veiklÄ , teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas. Nesenai pradėjo teikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugas.

Kaltinamasis yra jo pavaldinys, sutaria gerai, galės jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Pats kaltinamasis yra darbÅ¡tus, draugiÅ¡kas, jis patinka žmonėms. PraÅ¡ytų atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Kaltinamojo M. B. kaltė, be jo visiÅ¡ko prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. Policijos vyresniosios tyrėjos I. K. 2019-12-25 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54703-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 1 straipsnio 1 dalį (b. l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jis, 2019-12-25, apie 18.40 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), kilo į (duomenys neskelbtini) kalnÄ , važiavo antra eismo juosta. Priekyje jo važiavo baltos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinį numerį liudytojas nurodė vėliau skambindamas į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , kuris važiavo pirma eismo juosta, su įjungtu kairio posÅ«kio žibintu, labai arti kairiojo bortelio. Privažiavus pėsčiųjų tiltÄ (duomenys neskelbtini) pristabdė, nors jam nebuvo jokios kliÅ«ties, kelias buvo tuščias, jam niekas netrukdė.

Tuo metu liudytojas su juo prasilenkė. Pravažiavus apie 100 metrų (duomenys neskelbtini) pralenkė liudytojÄ . Liudytojas pamatė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) vairuoja vyras su barzda, virÅ¡ (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kad automobilyje buvo tik vienas žmogus. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo pirma eismo juosta. Jam reikėjo važiuoti tiesiai, prieÅ¡ jį jo juostoje važiavo keletas automobilių, o kairėje pusėje esančios juostos buvo tuščios. Pravažiavęs sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini), liudytojas pamatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kuris važiavo su įjungtu posÅ«kiu į kairę, jau važiuoja už sankryžos link (duomenys neskelbtini), t. y. jo važiavimo kryptimi priekyje liudytojo.

Kokiu bÅ«du automobilis (duomenys neskelbtini) persirikiavo, liudytojas nematė. Liudytojas pamatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) važiuoja pirma, kaire eismo juosta, vėl pristabdė, nes už jo susidarė kamÅ¡tis. Važiuodamas antra juosta liudytojas su (duomenys neskelbtini) prasilenkė. Liudytojas teigia tada galutinai įsitikinęs, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus, todėl paskambino BPC 112, pranešė apie galimai neblaivų vairuotojÄ . Pravažiavus policijos komisariatÄ , prie nuvažiavimo link (duomenys neskelbtini) aplinkkelio, liudytojÄ pasivijo automobilis (duomenys neskelbtini) ir vėl aplenkė.

Prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės automobilis (duomenys neskelbtini) pristabdė, po to vėl pagreitino ir nusuko link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo metu liudytojÄ jau sujungė su policijos pareigÅ«nais, kuriems jis nurodė, kur randasi (duomenys neskelbtini). Ä®važiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę liudytojas baigė pokalbį su pareigÅ«nais. Automobilis (duomenys neskelbtini) pirmoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve pasuko į deÅ¡inę ir iÅ¡kart prisiparkavo. Liudytojas, važiuodamas iÅ¡ paskos, sustojo Å¡alia.

Liudytojas matė automobilį (duomenys neskelbtini) deÅ¡imties metrų atstumu. Pastovėjo keletÄ minučių, tuo metu iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini) niekas nebuvo iÅ¡lipęs, po keleto minučių automobilis (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve ir sustojo ties (duomenys neskelbtini). Su liudytoju susisiekė policijos pareigÅ«nai, kurie paklausė, kur yra automobilis (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė vietÄ . Pokalbis baigėsi ir liudytojas nuvažiavo namo. TÄ dienÄ su pareigÅ«nais daugiau nebendravo (b. l. 44).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. P. K. parodė, kad jis, 2019-12-25, apie 18.40 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Važiavo vienas. Važiuojant (duomenys neskelbtini) žiedu pamatė, kaip baltos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio neprisimena, mėtėsi iÅ¡ vienos juostos į kitÄ , sukeldamas avarines situacijas. Liudytojas pagalvojo, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai ne ten pasuko ir bando persirikiuoti.

Tada (duomenys neskelbtini) pasuko link (duomenys neskelbtini) kalno. Liudytojas važiavo jam iÅ¡ paskos. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas nuolat pažeidinėjo Kelių eismo taisykles; prie Prekybos Centro „(duomenys neskelbtini)“ kirto iÅ¡tisinę linijÄ , į sankryÅ¾Ä iÅ¡važiavo ne iÅ¡ savo juostos; prie (duomenys neskelbtini) sankryžos iÅ¡ penktos juostos staigiai pasuko į pirmÄ , taip sudarydamas avarinę situacijÄ , keletas automobilių buvo priversti stabdyti, nes užkirto jiems keliÄ .

Važiuojant antra eismo juosta (duomenys neskelbtini) vos neužkirto kelio, gerai, kad liudytojas spėjo greičiau pravažiuoti, kitaip bÅ«tų kliudęs jo automobilio kairę pusę. Jis liko už jo. Tada kiti automobiliai pradėjo signalizuoti garso signalu ir (duomenys neskelbtini) sustojo viduryje kelio už sankryžos link (duomenys neskelbtini). Privažiavus kitÄ Å¡viesoforÄ (duomenys neskelbtini) pasivijo liudytojÄ . Jis važiavo pirma eismo juosta, o jis antra. Sustojus prie Å¡viesoforo liudytojas gerai matė, kad baltos spalvos a/m (duomenys neskelbtini) vairuoja vyras tamsiais trumpai kirptais plaukais, (duomenys neskelbtini), su barzda, apie (duomenys neskelbtini) metų, apsirengęs tamsios spalvos paltu. (duomenys neskelbtini) salone daugiau žmonių liudytojas nematė.

Už Å¡viesoforo liudytojas stengėsi važiuoti (duomenys neskelbtini) iÅ¡ paskos. Prie sekančio Å¡viesoforo jiedu vėl susilygino. Jis tada buvo antroje juostoje, o jis pirmoje. Liudytojas matė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra visiÅ¡kai be orientacijos, liudytojas jam papypseno, Å¡is visiÅ¡kai į tai nereagavo. Užsidegus leidžiamam Å¡viesoforo signalui, jiedu kartu pajudėjo, a/m (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradėjo sukti į liudytojo eismo juostÄ užkirsdamas liudytojui keliÄ , liudytojas vėl papypseno garso signalu.

Jis persirikiavo į antrÄ juostÄ , prie sekančio Å¡viesoforo užsidegė žalia rodyklė į deÅ¡inę ir jis iÅ¡ antros juostos nusuko į deÅ¡inę, ir vėl į deÅ¡inę į stovėjimo vietÄ , esančiÄ kelio deÅ¡inėje pusėje. Liudytojas priėjo prie sustojusio a/m (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir pamatė, kad vairuotojas yra atsidaręs automobilio vairuotojo dureles ir bando iÅ¡sitraukti užvedimo raktelį, tačiau nesugebėjo jo iÅ¡traukti. Liudytojas buvo priėjęs arti, kalbino (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ , paklausė jo, ar jis pasiklydo, ar vairuoti nemoka.

Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas liudytojui atsakė (duomenys neskelbtini) kalba sėdėdamas automobilyje, kad nesupranta, kad jis kalba tik (duomenys neskelbtini). Jo kalba buvo neriÅ¡li, liudytojas suprato, kad vyras yra neblaivus, jo akys buvo raudonos. Stovėdamas prie (duomenys neskelbtini) liudytojas paskambino BPC 112, iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Liudytojui kalbant atvažiavo policijos ekipažas, bet pravažiavo pro Å¡alį. Liudytojas vėl skambino ir policija sugrįžo. Kol liudytojas kalbėjo su BPC operatoriumi, (duomenys neskelbtini) vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, perėjo per gatvę, nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo, numerio nežino, laiptinės, apsisuko ir grįžo prie automobilio, atsisėdo į vairuotojo vietÄ , vėl užsivedė (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant Å¡aligatvio, tada nuvažiavo atgal, ir vėl užgesino automobilį, raktelių iÅ¡ spynelės nesugebėjo iÅ¡traukti, vyras iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir vėl pereidinėjo gatvę, ėjo link laiptinės. Tuo metu privažiavo policijos pareigÅ«nai, kuriems liudytojas nurodė automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ .

VisÄ laikÄ , kol atvyko policija, automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo liudytojo akivaizdoje, jokio alkoholio ar kokių kitų skysčių nevartojo. Automobiliui (duomenys neskelbtini) sustojus, liudytojas iÅ¡kart prie jo priėjo, matė, kad automobilio salone kitų žmonių nebuvo, tik vairuotojas, t. y. tas pats vyras, kuris vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) visÄ keliÄ , kurį liudytojas matydavo, kai sustodavo prie Å¡viesoforų. Liudytojas galėtų atpažinti baltos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini) vairavusi vyrÄ (b. l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigÅ«nas, vyriausiasis patrulis V. P. paliudijo, kad jis, 2019-12-25 dirbo pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ . Apie 18.51 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų a/m (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ , kuris sudarinėja avarines situacijas, pavojingai manevruoja. Bendraujant su pranešėju paaiÅ¡kėjo, kad tas automobilis sustojo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Atvykus nurodytu adresu į pareigÅ«nus kreipėsi pranešėjas P. P. K., kuris nurodė į vairuotojÄ , kuris įtariamas vairavęs neblaivus transporto priemonę. PaaiÅ¡kėjo, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis M. B.. Bendraujant su juo Å¡is buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. Su M. B. buvo bendraujama(duomenys neskelbtini) kalba. Ä® klausimÄ ar jis Å¡iandien vartojo alkoholį, M. B. atsakė, kad truputi vartojo. PasiÅ«lius vairuotojui M.

B. pasitikrinti blaivumÄ ir Å¡iam sutikus, alkotesterio pagalba pirmo pÅ«timo metu 19.16 val., buvo nustatytas 2.40 promilės girtumas, o antro pÅ«timo metu 19.37 val., 2.34 promilės. A/m (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai iÅ¡vežtas į saugomÄ aikÅ¡telę Minsko pl. 21, Vilniuje. Vairuotojas M. B. buvo sulaikytas, pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų dalį. Faktinis jo sulaikymo laikas yra 19.17 val. Pranešėjas dėl įvykio parašė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo patvirtino vairavimo faktÄ .

Policijos pareigÅ«nai vairavimo fakto nematė (b. l. 36). ?? Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. T. parodė, kad jam priklauso a/m (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Automobilio raktelius jis buvo palikęs ant (duomenys neskelbtini) ir priminė M. B., kad Å¡is gali pasinaudoti automobiliu, jeigu reikės. Liudytojas matė, kad M. B. gėrė kokteilį su kažkokiu alkoholiu. Liudytojas išėjo namo, o M. B. pasiliko (duomenys neskelbtini) su draugais. KitÄ rytÄ atėjęs liudytojas nerado savo automobilio, tada skambino M.

B., bet šio telefonas buvo atjungtas. 2019-12-26, apie 15.00 val., M. B. paskambino liudytojui ir pasakė, kad jis pats vairavo liudytojui priklausantį automobilį, važiavo namo į (duomenys neskelbtini) gatvę, sakė, kad kažkoks žmogus norėjo jį sulaikyti ir, jam sustojus, iškvietė pareigūnus. M. B. liudytojui sakė, kad pareigūnai jį uždarė į areštinę. M. B. liudytojui sakė, kad 2019-12-25 jis pats vairavo liudytojui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Liudytojas teigia nežinojęs, kad M.

B. 2019-12-25 būdamas neblaivus vairuos liudytojo automobilį. Liudytojas anksčiau niekada nebuvo M. B. davęs naudotis savo automobiliu. Liudytojas prašė leisti paimti jam priklausantį automobilį iš mokamos automobilių saugojimo aikštelės (b. l. 40). ?? Kitų objektų apžiūros 2020-01-28 protokolu užfiksuotas 2019-12-25 garso įrašas, kurį policijai pateikė Bendrosios pagalbos centro atstovas (b. l. 49-50). ?? Alkotesterio rodmenų duomenimis 2019-12-25, 19.16 val., alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0232, patikros Nr. 1141457, M.

B. nustatytas 2,40 promilių girtumas (b. l. 78, 79, 80). ? Alkotesterio rodmenų duomenimis 2019-12-25, 19.37 val., alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0232, patikros Nr. 1141457, M. B. nustatytas 2,37 promilių girtumas ( b. l. 81). IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis M. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo M. B. kaltė visiÅ¡kai įrodyta jo paties visiÅ¡ku prisipažinimu, taip pat liudytojų parodymais, policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, alkotesterio rodmenimis, kita bylos medžiaga. IÅ¡ esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. M. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 1 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl įvykdyto nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teisme buvo gautas kaltinamojo M. B. praÅ¡ymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį R. T. pagal laidavimÄ (b. l. 142). Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos. Kaltinamasis M. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 82-84), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nusižengia taip griežtai pirmÄ kartÄ , todėl yra pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamos veikos. Jis pats prisipažino, kad buvo labai pasiilgęs Å¡eimos, pergyveno dėl sergančio vaiko, tas paskatino neteisėtam ir neapgalvotam poelgiui. Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nepakanka.

Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimÄ dėl laidavimo taikymo laiduotojÄ vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , neÅ¡aliÅ¡kai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimÄ pagrįstu. Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.).

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). IÅ¡ gautų duomenų matyti, kad laiduotojas R. T. yra kaltinamojo bendradarbis, virÅ¡ininkas. R. T. praetyje nėra teistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, charakterizuojamas teigiamai.

Dėl aukščiau iÅ¡dėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad R. T. gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo kolegai. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ . Jokių duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir M.

B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nustatant 1 metų laidavimo terminÄ , be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad yra visos sÄ lygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Esant įstatyme numatytoms sÄ lygoms, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali bÅ«ti skiriami kartu su bausme. Å iuo atveju M. B. vairavo transporto priemonę kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo nustatytas 2.37 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamÄ elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę.

Analizuojamu atveju M. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo vidutinį girtumÄ , tai, kad vairavo tamsiu paros metu, pakankamai judrioje gatvėje sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 2,6 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ .

Teismas atsižvelgia į kaltinamojo bei jo gynėjos praÅ¡ymÄ skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminÄ , kadangi jis yra mažamečių vaikų tėvas, tenka juos visur vežti automobiliu, tačiau teismas nemano, kad dar trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bausmės vykdymo metu bei visuomenės saugumas. Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens interesai iÅ¡vengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatÅ«s padarytai nusikalstamai veikai.

Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminÄ dar labiau. Dėl automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui.

Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Teismas vertina, kad M. B. elgesys, kai tamsiu paros metu vairavo būdamas vidutinės neblaivumo būsenos (mažiausiais 2.37 promilių) galėjo sukelti itin skaudžius padarinius kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui bei sau pačiam, tad transporto priemonės ar jo vertę atitinkančios sumos konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemone siekiant užtikrinti LR BK 41 straipsnio paskirtį. Pažymėtina, kad šiuo atveju automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) priklauso R.

T. (b. l. 19). Teismo vertinimu, teisinis reguliavimas, kai pasinaudojus svetima transporto priemone visiÅ¡kai nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, bÅ«tų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sÄ moningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtÄ , žinant, kad jis ar jo vertė nebus konfiskuojami. Teismas atsižvelgia į tai, kad teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo advokatė iÅ¡reiÅ¡kė nuogastavimus dėl labai didelės konfiskuotino turto vertės priteisimo, akcentuojant, kad tokios sumos iÅ¡mokėjimas bus pernelyg didelė finansinė naÅ¡ta.

Kaip nustatyta byloje surinktais duomenimis, minėto automobilio vidutinė kaina yra apie 13600 eurų su PVM (b. l. 20). Tačiau pagal teismų praktikÄ vien didelė automobilio vertė negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtine aplinkybe, eliminuojančia galimybę taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, nes transporto priemonės vertė neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos pavojingumui. Siekiant užkirsti keliÄ analogiÅ¡koms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iÅ¡keliami aukščiau už kaltininko interesus.

Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019). Kita vertus, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie konfiskavimo proporcingumÄ nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų bÅ«ti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad Å¡i sÄ Å¾ininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualiÄ ir pernelyg didelę naÅ¡tÄ (2018 m. virželio 28 d.

Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieÅ¡ ItalijÄ , peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieÅ¡ VokietijÄ , peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieÅ¡ ItalijÄ , peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Vėlgi, taikant visÄ transporto priemonės vertės konfiskavimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens individualiÄ situacijÄ ir realias galimybes sumokėti nustatytÄ sumÄ .

Sprendžiant iÅ¡ byloje esančių duomenų apie kaltinamojo M. B. turtinę padėtį ir pajamas, teismo vertinimu, tokio dydžio turto vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamÄ poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant ji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Svarstydamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , teismas turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis.

Akcentuotina, kad kaltinamasis M. B. yra dirbantis asmuo, tačiau turi Å¡eimÄ augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, kurių iÅ¡laikymui taip pat reikia piniginių lėšų. Teismo manymu, priteisus visÄ konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ bÅ«tų pažeisti proporcingumo bei teisingumo principai, todėl priteistina tik konfiskuotino automobilio vertės dalis, minėta suma mažinant iki 3000 eurų. Akcentuotina ir ta aplinkybė, kad su tokios sumos priteisimu sutiko ir valstybės kaltintojas.

Galiausiai teismas pažymi, kad dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«do, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimÄ nustatytÄ terminÄ teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per deÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kuriÄ pasibaigė terminas įvykdyti sprendimÄ , pradeda jį vykdyti priverstinai.

Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomÄ jį dokumentÄ vykdantis antstolis Å¡io kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių praÅ¡ymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomÄ jÄ bylÄ sustabdyti ar vykdomÄ jį dokumentÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu bÅ«du, neturėdamas galimybės iÅ¡ karto sumokėti visos iÅ¡ jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, kaltinamasis turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje.

Dėl kardomųjų priemonių. Kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 69). Kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 71). Kardomoji priemonė - dokumento paėmimas (paso) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, dokumentÄ grÄ Å¾inant kaltinamajam M. B. (b. l. 73). Lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ytinai perduotas savininkui R.

T. ( b. l. 23). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : M. B., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį R.

T. atsakomybėn pagal laidavimÄ , 1 ( vieneriems) metams be užstato. BaudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1172-486/ 2020 M. B. atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio2 dalimi, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019-12-25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi priteisti iÅ¡ kaltinamojo M.

B. 3000 (tris tÅ«kstančius) eurų, konfiskuotino turto - automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) vertės dalį valstybės naudai. Konfiskuotino turto vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ asmuo turi sumokėti į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 6610. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti M.

B. palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti. KardomÄ jÄ priemonę - specialiosios teisės sustabdymÄ M. B. palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti. KardomÄ jÄ priemonę - dokumentų (paso) paėmimÄ M. B. palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, dokumentÄ grÄ Å¾inant jo savininkui M. B.. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam M. B., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai R. T. kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras: Teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski