2022-06-08 Nr. AB-15278-3-61-3-01043-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-365-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01043-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. SR-3397 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymo dalį. Taip pat tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog terminas skundui paduoti praleistas, prašė terminą atnaujinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjos su skundu pateikto Ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento 2022 m. sausio 19 d. rašto Nr. SR-172 nustatė, kad pareiškėjai skundžiamas raštas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas dar šio rašto priėmimo dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 16 d.

Teismas išaiškino, jog pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose. Terminai gali būti atnaujinami tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Teismas, pareiškėjai rašto išsiuntimą dar jo priėmimo dieną, vertino kaip esminę aplinkybę, patvirtinančią, kad pareiškėjai apie jos teisių pažeidimą tapo žinoma gavus raštą (elektroniniu paštu išsiųstą 2021 m. rugpjūčio 16 d.), o ne nuo 2022 m. vasario 5 d., kai pareiškėja raštą pakartotinai gavo paštu. Pareiškėja neneigė, kad jai elektroniniu paštu 2021 m. rugpjūčio 16 d. išsiųsto rašto ji nebuvo gavusi, o prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti jokių objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galbūt sutrukdė pareiškėjai laiku kreiptis į teismą dėl rašto panaikinimo, nenurodė.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nacionaline ir tarptautine teismų praktika, pažymėjo, kad tiek dėl teisės aktuose įtvirtintos pareigos laikytis nustatytų skundo padavimo terminų, kaip teisės kreiptis į teismą teisėto ribojimo, taikymo, tiek dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nesudarančių pagrindo manyti, jog pareiškėja elgėsi pagal rūpestingo ir atidaus asmens standartą, padarė išvadą, jog yra pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo bei priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.

III. Pareiškėja J. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad Ministerija žinojo, jog pareiškėja nepageidauja teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Cituodama Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 32 punktą, kuriame numatyta, kad į prašymus atsakoma valstybine kalba arba kita kalba, jei prašymą institucijos vadovo sprendimu buvo galima pateikti kita kalba, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme, nurodo, kad Ministerija, vykdydama 2021 m. liepos 13 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėjo pareiškėjai atsakymą pateikti ne elektroniniu, o paprastu paštu. Tačiau Ministerija raštą pareiškėjai atsiuntė paštu tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į Ministeriją raštu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą praleidus įstatyme nustatytą terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių, svarbių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių. Pareiškėja priežasčių terminui atnaujinti nenurodė, todėl teismas vertino, jog pareiškėja šiuo atveju nepaneigė aplinkybės, jog ji nebuvo gavusi ir susipažinusi su Sprendimu dar jo priėmimo dieną elektroniniu paštu. Pareiškėja atskirajame skunde su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu kreipėsi į Ministeriją su prašymu atsakyti į pareiškėjai rūpimus klausimus. Prašyme pareiškėja nenurodė būdo, kuriuo pageidautų gauti Ministerijos atsakymą. Pareiškėja, nesulaukusi Ministerijos atsakymo, 2021 m. gruodžio 31 d. pakartotinai kreipėsi į Ministeriją, prašydama atsakyti, ar jos 2020 m. rugsėjo 23 d. Ministerijai pateiktas prašymas buvo išnagrinėtas iš naujo. Jeigu prašymas išnagrinėtas, prašė atsiųsti atsakymą ir pašto siuntos numerį, kuriuo buvo išsiųstas atsakymas. Pareiškėja atsakymą prašė pateikti paštu. Ministerija 2022 m. sausio 19 d. raštu Nr. SR-172 „Dėl prašymo pateikti informaciją“ informavo pareiškėją, kad Ministerija išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir priėmė Raštą, kuris jo priėmimo dieną buvo išsiųstas tuo pačiu pareiškėjos elektroniniu paštu, kuriuo ji atsiuntė Ministerijai pirminį prašymą. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo raštu 2022 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.

Pažymėtina, jog Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 42 punkte nustatyta, kad į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. Jeigu asmens prašyme ar skunde buvo nurodytas būdas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, atsakoma nurodytu būdu. Jeigu asmuo, pateikdamas prašymą ar skundą vietoje (institucijoje), aiškiai žodžiu nurodo pageidaujamą atsakymo gavimo būdą, asmenį aptarnaujantis institucijos darbuotojas tą informaciją užfiksuoja ir asmeniui yra atsakoma jo pageidautu būdu.

Iš byloje esančio pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymo, teikto Ministerijai, turinio matyti, kad pareiškėja šiame prašyme nenurodė būdo, kuriuo pageidautų gauti Ministerijos atsakymą. Kadangi pareiškėja šį prašymą Ministerijai pateikė elektroniniu paštu, Ministerija atsakymą pateikė tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pareiškėjos prašymas, nepažeisdama Taisyklių 42 punkto reikalavimų. Priešingai, nei nurodo pareiškėja, prašymą gauti dokumentus registruotu paštu ji išreiškė tik po to, kai pati kreipėsi į Ministeriją, teiraudamasi dėl prašymo išnagrinėjimo ir kai jai pakartotinai buvo išsiųstas raštas jos prašomu būdu, t. y. pirminiame prašyme šio prašymo pareiškėja Ministerijai nereiškė, todėl vadovaujantis Taisyklių 42 punktu, pareiškėjai raštas ir neturėjo būti siunčiamas registruotu paštu.

Byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja skundžiamo rašto negavo arba su juo nesusipažino laiku, nėra, taip pat, reikšdama prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido šį terminą. Dar daugiau, iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad pati pareiškėja Ministerijai prašymus ir kitus dokumentus sistemingai siuntė (teikė) elektroniniu paštu (2020 m. rugsėjo 23 d., 2021 m. gruodžio 31 d., 2020 m. gegužės 28 d., 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymus), taigi šių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėja buvo pasiekiama šiuo elektroniniu paštu ir gaudavo jai siunčiamus laiškus. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja nepageidavo teismo sprendimo ir kitų procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, šiuo atveju neaktuali, kadangi pageidavimą procesinius dokumentus gauti kitu būdu pareiškėja išreiškė ne Ministerijai teiktuose prašymuose, o pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai apie jos galbūt pažeistas teises jai tapo žinoma gavus pirminį, o ne pakartotinį, kaip teigia pareiškėja, raštą, t. y. 2022 m. vasario 5 d.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nėra pagrindo jos naikinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais arba kitais motyvais. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Neringa Švedienė