f65cf700-3018-47f9-b3ca-1ef8d2f28c39 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-2469-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00604-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 15 d. sprendimÄ Nr. KS-12 „Dėl A. P.“ (toliau – ir Sprendimas). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog su Sprendimu nesutinka, nes jis priimtas, pažeidžiant pagrindines procedÅ«ras, turinčias užtikrinti objektyvų aplinkybių nustatymÄ ir iÅ¡tyrimÄ , ir Komisija nepagrįstai pripažino jį pažeidus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, t.y.

Sprendimas yra neteisėtas iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kėjas akcentuoja, jog Komisija SprendimÄ priėmė VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir RVUL) (duomenys neskelbtini) J. K. skundo pagrindu. Skundo priėmimo klausimÄ svarstė ir sprendimÄ pradėti tyrimÄ dėl A. P. elgesio atitikties Ä®statymo nuostatoms 2019 m. spalio 2 d. posėdyje priėmė tokios sudėties Komisija: (duomenys neskelbtini) E. S. ir (duomenys neskelbtini) V. K., S. K., D. P. ir A. Å .. O skundžiamÄ SprendimÄ priėmė tokios sudėties Komisija: (duomenys neskelbtini) E. S. ir (duomenys neskelbtini) V.

K., E. M., A. Š. ir M. Ž.. 2017 m. birželio 18 d. vykusio VTEK posėdžio metu, Komisija, susidedanti iš (duomenys neskelbtini) V. K. ir (duomenys neskelbtini) S. K. bei D. P., vienbalsiai pritarė pateiktai Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-437 sudarytos komisijos 2017 m. birželio 9 d. patikslintai tyrimo išvadai Nr. BR-1748 dėl RVUL (duomenys neskelbtini) A. P. elgesio, kurioje konstatuota, kad A. P. 2014 m. kovo 23 d. - 2017 m. kovo 23 d. laikotarpiu sprendė klausimus, susijusius su savo, kaip traumatologo ortopedo, darbo santykiais ir laikotarpiu, kai jo sutuoktinė Ž.

G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sprendė klausimus, susijusius su Å¡ia įmone ir tuo pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, t. y. Komisija, kuriÄ sudarė (duomenys neskelbtini) V. K. ir (duomenys neskelbtini) S. K. bei D. P., pripažino, kad pateiktoje patikslintoje iÅ¡vadoje A. P. veikos įvertinimas atitinka Ä®statymo nuostatas. Sveikatos apsaugos ministras 2017 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos 2017 m. birželio 18 d. patvirtintos patikslintos iÅ¡vados pagrindu priėmė įsakymÄ Nr. K-552 „Dėl A.

P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“, kurį pareiÅ¡kėjas apskundė teismui, kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , t. y. kad Komisijos iÅ¡vados dėl A. P. padarytų Ä®statymo nuostatų pažeidimų yra nepagrįstos ir neteisėtos. Teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, byla Å¡iuo metu yra rengiama nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) (administracinė byla Nr. eA-1983-1062/2020), t.y.

Å¡iuo metu vyksta teisminis ginčas pagal A. P. skundÄ dėl sprendimo, kurio priėmimo procedÅ«roje dalyvavo ir VTEK, o konkrečiai Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K., S. K. ir D. P.. Pagal teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , VTEK pritarimas iÅ¡vadai nėra savarankiÅ¡ko ginčo dalykas ir negali bÅ«ti skundžiamas teismui, jo teisėtumas patikrinamas byloje dėl sprendimo, kuris priimtas VTEK pritarimo pagrindu. IÅ¡ esmės teisinis ginčas dėl VTEK pritarimo, kurį davė tuometinis Komisijos (duomenys neskelbtini) V.

K. ir (duomenys neskelbtini) S. K. bei D. P., tęsiasi iki Å¡iol (administracinė byla Nr. eA-1983-1062/2020), todėl Komisijos narius V. K., S. K. ir D. P. ir A. P. iki Å¡iol sieja teisiniai santykiai ir Å¡iuose teisiniuose santykiuose jų interesai yra prieÅ¡ingi, todėl Å¡ie interesai gali turėti ir galimai turėjo įtakos ir kitiems Å¡ių Komisijos narių sprendimams. RVUL skundÄ dėl A. P. elgesio atitikties Ä®statymo nuostatoms padavė, atstovaujama (duomenys neskelbtini) J. K.. J. K. nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba (duomenys neskelbtini) universitete, kuriame dirba (-o) ir kiti Komisijos nariai: (duomenys neskelbtini) E. S. ((duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini) V.

K. ((duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini) S. K. (nuo (duomenys neskelbtini) m.). Taigi, J. K. ir E. S., V. K. bei S. K. yra buvę ir esami kolegos. Tai reiškia, kad juos visus sieja kolegiški bendradarbiavimo santykiai. Todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrindo manyti, kad šie Komisijos nariai gali priimti ne nešališkus, o savo kolegei J. K. palankius sprendimus. Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S. ir (duomenys neskelbtini) V. K., S. K., D. P. yra teisiniuose santykiuose su A.

P., kuriuose jų interesai yra prieÅ¡ingi, taip pat Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S., (duomenys neskelbtini) V. K. ir S. K. yra kolegiÅ¡kuose bendradarbiavimo santykiuose su skundÄ dėl A. P. padavusiu asmeniu. Tuo remdamasis A. P. yra įsitikinęs, kad Å¡ie Komisijos nariai yra Å¡aliÅ¡ki, todėl negalėjo ir negali priimti sprendimų jo atžvilgiu ir pagal J. K. skundÄ . 2019 m. spalio 18 d. raÅ¡tu A. P. apie tai pareiÅ¡kė Komisijai ir nurodė, kad tyrimo pagal RVUL (duomenys neskelbtini) J. K. skundÄ pradėjimo klausimas, kurį priėmė Å¡aliÅ¡ki Komisijos nariai, turėtų bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo Komisijoje, sudarytoje iÅ¡ neÅ¡aliÅ¡kų Komisijos narių, t. y.

A. P. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S. ir (duomenys neskelbtini) V. K., S. K., D. P.. Komisija 2020 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. S-26-(1.2) „PraneÅ¡imas apie komisijos posėdį“ pasiraÅ¡ytu Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S., informavo, kad Komisija 2020 m. sausio 15 d. posėdyje svarstys klausimÄ dėl A. P. elgesio atitikties Ä®statymo nuostatoms, ir taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti teiginiai dėl Komisijos galimo Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįsti bei nurodė savo argumentus.

Tuos pačius argumentus Komisija vėliau nurodė ir skundžiamame Sprendime, grįsdama Komisijos teisę priimti sprendimÄ A. P. atžvilgiu. PareiÅ¡kėjo manymu, ne tik Komisijos Å¡aliÅ¡kų narių priimtas sprendimas pradėti tyrimÄ dėl A. P. elgesio atitikties Ä®statymo nuostatoms, bet ir Å¡is Komisijos sprendimas dėl pareikÅ¡to Komisijos narių Å¡aliÅ¡kumo yra neteisėtas. A. P. 2019 m. spalio 18 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kė apie Komisijos narių Å¡aliÅ¡kumÄ . Pagal Darbo reglamento 74 punktÄ , nuÅ¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia Komisijos nariai, kuriems nuÅ¡alinimas nėra pareikÅ¡tas ir kurie patys nepareiÅ¡kė apie nusiÅ¡alinimÄ , t. y.

Komisijos narių nuÅ¡alinimo klausimo negalėjo spręsti nei Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S., nei Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K., S. K., D. P.. Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S. 2020 m. sausio 3 d. raÅ¡te nenurodo, kada ir kokie Komisijos nariai sprendė Komisijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuÅ¡alinimo klausimÄ . IÅ¡ Å¡io raÅ¡to matyti, kad argumentai dėstomi Komisijos, o ne Komisijos narių, kuriems nuÅ¡alinimas nebuvo pareikÅ¡tas vardu, ir šį raÅ¡tÄ pasiraÅ¡o pats Komisijos (duomenys neskelbtini).

Tai reiÅ¡kia, kad Komisijos (duomenys neskelbtini) nuÅ¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendė ne teisės akte - Darbo reglamente, nustatytas asmuo ir ne teisės akte nustatyta tvarka. Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S. 2020 m. sausio 3 d. raÅ¡te nepaneigė ir net neneigia nė vienos A. P. nurodytos faktinės aplinkybės, kuri patvirtina nurodytų Komisijos narių Å¡aliÅ¡kumÄ priimant sprendimus A. P. atžvilgiu pagal J. K. skundÄ . Visus Komisijos pirmininko argumentus sudaro teisės normos dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir teismų praktika dėl Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimo.

Tačiau A. P. ne apskundė Komisijos narius dėl Ä®statymo normų pažeidimo, bet pareiÅ¡kė apie Komisijos narių Å¡aliÅ¡kumÄ Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybos etikos komisijos (toliau - ir VTEK) įstatymo 3 straipsnio 2 punkto ir 9 straipsnio 2 dalies bei Darbo reglamento 74 punkto pagrindu. Tas kitas priežastis, galinčias turėti įtakos klausimo nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumui A. P. nurodė. Komisijos (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 3 d. raÅ¡te jų neneigė ir nenurodė, kad jos negali turėti įtakos klausimo nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumui.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K., S. K., D. P. turi prieÅ¡ingÄ interesÄ A. P. interesui ir yra nusiteikę prieÅ¡iÅ¡kai jo atžvilgiu, be to, Komisijos (duomenys neskelbtini) ir Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K., S. K. dėl juos su skundÄ padavusiu asmeniu siejančių kolegiÅ¡kų bendradarbiavimo santykių yra palankiai nusiteikę J. K. atžvilgiu, t.y. asmens, kuris teikia skundÄ atžvilgiu. Komisijos 2020 m. sausio 3 d. raÅ¡te iÅ¡dėstyti teiginiai apie tai, kad Komisijos nariai neturi jokių privačių interesų ir kad jie nėra interesų konflikte, ne tik nepaneigia Komisijos pirmininko ir nurodytų Komisijos narių Å¡aliÅ¡kumo, bet ir demonstruoja Komisijos taikomus dvigubus standartus: vienus reikalavimus Komisija taiko „paprastiems“ valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims (ne Komisijos nariams) ir visai kitus - kitiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims (Komisijos nariams).

O dvigubų standartų taikymas taip pat yra vienas iÅ¡ Komisijos narių Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančių įrodymų. Neteisėtu pagrindu - Å¡aliÅ¡kų Komisijos narių sprendimu, pradėtas tyrimas yra neteisėtas, todėl neteisėtas yra Å¡io tyrimo atlikimas ir jo pagrindu priimtas Sprendimas. Å aliÅ¡kas Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S. ir Å¡aliÅ¡kas Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K. ne tik dalyvavo sprendimo dėl tyrimo pradėjimo priėmime, bet ir skundžiamo Sprendimo priėmime. RVUL 2019 m. rugsėjo 18 d. praneÅ¡imÄ Komisija turėjo iÅ¡tirti ir sprendimÄ dėl jo priimti iki 2019 m. gruodžio 18 d.

Tuo tarpu Komisija SprendimÄ priėmė 2020 m. sausio 15 d., t.y. beveik vienu mėnesiu vėliau nei nustato VTEK įstatymo 26 straipsnio 1 dalis. Komisija 2020 m. sausio 22 d. raÅ¡te Nr. S-215-(1.2) nurodė, kad 2019 m. gruodžio 11 d. posėdyje Komisija tyrimo terminÄ pratęsė iki 2020 m. sausio 17 d. Tyrimo termino pratęsimo pagrindų Komisijos pateiktame Komisijos posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡e nėra. Todėl A. P. 2020 m. vasario 4 d. raÅ¡tu pakartotinai paprašė Komisijos pateikti Komisijos posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡Ä su nurodytais tyrimo pratęsimo pagrindais.

Komisija 2020 m. vasario 11 d. raÅ¡tu atsakė į A. P. praÅ¡ymÄ , bet Komisijos posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡o su nurodytu tyrimo termino pratęsimo pagrindu vis tiek nepateikė. Toks Komisijos elgesys, kai vengiama pateikti praÅ¡omÄ posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡Ä , yra nesÄ Å¾iningas ir pats savaime patvirtina Komisijos veiksmų neteisėtumÄ - tyrimas pratęstas be VTEK įstatyme nustatyto pagrindo. Bylos medžiaga, kuriÄ vertino Komisija, nebuvo gausi, be to, Komisija nustatė asmeninio pobÅ«džio ryšį su advokate remdamasi ta aplinkybe, kad advokatė atstovavo A.

P. asmeninėse bylose, tačiau Å¡i faktinė aplinkybė Komisijai buvo žinoma jau tyrimo pradėjimo momentu, todėl jos nereikėjo papildomai aiÅ¡kintis, o kitų aplinkybių, patvirtinančių A. P. ir advokatės asmeninio pobÅ«džio ryšį, Komisija nenustatė ir netyrė. PareiÅ¡kėjo nuomone, VTEK įstatyme nustatyto pagrindo pratęsti RVUL praneÅ¡imo iÅ¡tyrimo terminÄ nebuvo. VTEK įstatyme nustatyto tyrimo termino nesilaikymas ir nepagrįstas jo pratęsimas Å¡iame skunde iÅ¡dėstytų kitų bylos aplinkybių kontekste pripažintinas pagrindinių procedÅ«rų pažeidimu ir tai yra pagrindas naikinti priimtÄ teisės aktÄ .

Komisija netinkamai taikė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. A. P. privačių interesų deklaracijoje advokatė nebuvo nurodyta ir tokios aplinkybės Komisija nenustatė. Be to, Komisija nenustatė, jog A. P., į savo privačių interesų deklaracijÄ neįtraukdamas advokatės, bÅ«tų pažeidęs privačių interesų deklaravimo reikalavimus, t.y. Komisija patvirtino, kad A. P. savo privačių interesų deklaracijoje advokatės ir neturėjo nurodyti, todėl ir interesų konfliktas jam, kaip RVUL direktoriui, pasiraÅ¡ant su advokate teisinių paslaugų sutartį ir dvi advokatės sÄ skaitas-faktÅ«ras, nekilo ir dėl to jis neturėjo nusiÅ¡alinti, o nenusiÅ¡alinęs nepažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Tai reiškia, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ir turi būti panaikintas. Komisija pripažino A. P. pažeidusiu Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl pasirašytų dokumentų, o ne dėl dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikiant sprendimus. Komisija tik nustatė, kad A. P. pasirašė dokumentus, ir net nenustatinėjo, ar A. P. dalyvavo ir kaip dalyvavo sprendimų, susijusių su advokate, priėmime.

Sutarties teksto pasiraÅ¡ymas yra tik veiksmas - sandorio įforminimas teisės aktų nustatyta tvarka, ir asmuo, pasiraÅ¡ydamas sutartį, įvykdo įstatyme nustatytÄ prievolę pasiraÅ¡yti sandorį, bet ne priima sprendimÄ dėl sandorio sudarymo. Komisijos Sprendime nėra nurodytos aplinkybės dėl sprendimo sudaryti šį sandorį - sutartį su advokate, priėmimo ir nėra nustatyta, kad A. P. priėmė tokį sprendimÄ . Todėl Komisijos Sprendimas, kad A. P. pasiraÅ¡ydamas sutartį su advokate pažeidė Ä®statymo nuostatas, nustatančias pareigÄ asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, nusiÅ¡alinti nuo sprendimų priėmimo, yra nepagrįstas.

A. P., kaip RVUL (duomenys neskelbtini), paraÅ¡ai ant 2018 m. spalio 11 d. sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 253 ir 2019 m. gegužės 31 d. sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 305 taip pat nėra sprendimai. Å ios dvi sÄ skaitos faktÅ«ros yra vizuotos atsakingų RVUL darbuotojų: Teisės ir personalo skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tokiomis aplinkybėmis A. P. negalėjo nepasiraÅ¡yti dėl Å¡ių sÄ skaitų-faktÅ«rų apmokėjimo, t.y. negalėjo priimti jokio sprendimo. RVUL turi pareigÄ atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas.

Todėl pasiraÅ¡ydamas pareiÅ¡kėjas Å¡ias dvi sÄ skaitas faktÅ«ras, neturėjo jokios sprendimo laisvės. Ä®statymų ir kitų teisės norminių aktų įgyvendinimas, kai įgyvendinantis subjektas neturi jokios sprendimo laisvės, nėra joks sprendimas ir negali sukelti interesų konflikto. Remiantis Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalimi, A. P. neturėjo kam pareikÅ¡ti nusiÅ¡alinimo nuo sprendimų, kurie sukelia interesų konfliktÄ , priėmimo, kadangi jis pats buvo RVUL (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjÄ Ä¯ RVUL (duomenys neskelbtini) pareigas paskyręs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras laikosi nuomonės, jog ne ministerija ar jos vadovas, o A.

P. viešųjų įstaigų, sveikatos priežiÅ«ros įstaigų civilines teises ir pareigas nustatančių įstatymų pagrindu privalo pats vykdyti RVUL vadovo funkcijas ir atlikti vadovo pareigas. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog Komisijos nariai neturėjo pareigos nusiÅ¡alinti ir galėjo dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su A. P., Komisijos nariai, dalyvavę priimant sprendimus A. P. atžvilgiu, nepateko į intereso konflikto situacijÄ , neturėjo jokių asmeninių interesų, materialinio ar nematerialinio suinteresuotumo bei nebuvo Å¡aliÅ¡ki.

A. P. nepateikė jokių argumentų, kad Komisijos nariai turėjo asmeninį iÅ¡ankstinį nusistatymÄ jo atžvilgiu, siekė tendencingai pripažinti jį pažeidusiu Ä®statymo nuostatas, nenorėjo objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti objektyvų, Ä®statymo nuostatomis pagristÄ , SprendimÄ . PareiÅ¡kėjas pateikia tik subjektyvius pamÄ stymus, kad vien ta aplinkybė, kad dalis Komisijos (duomenys neskelbtini) (E. S. iki (duomenys neskelbtini) metų, V. K. iki (duomenys neskelbtini) metų) dirbo, o S. K. ir Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini) universitete, kur dirba ir J.

K., galėjo turėti įtakos priimant SprendimÄ ir tai yra objektyvaus Å¡aliÅ¡kumo įrodymas. Pažymi, kad skundžiamų Komisijos narių ryÅ¡ys su J. K. yra ne tiesioginis, o atsiranda per universitetÄ , t.y. darbovietę, kurioje dirba keli Å¡imtai darbuotojų, vienas kito asmeniÅ¡kai net nepažįstančių. Be to, Å¡i darbovietė E. S. ir V. K. yra buvusios ir jokių iÅ¡likusių tiesioginių ryÅ¡ių su ja nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų, kad Komisijos nariai asmeniÅ¡kai pažįsta J.

K., artimai su ja bendrauja, turi sutartinių įsipareigojimų ar kitų artimų - asmeninio pobÅ«džio ryÅ¡ių, kurie leistų tvirtinti, kad Komisijos nariai buvo suinteresuoti tyrimo A. P. atžvilgiu pradėjimu ir atitinkamo sprendimo priėmimu, ir, dėl to, jie negalėjo objektyviai, be iÅ¡ankstinio nusistatymo spręsti A. P. klausimÄ . Tai, kad Komisija nebuvo Å¡aliÅ¡ka/suinteresuota pradedant tyrimÄ ir priimant SprendimÄ patvirtina ir tai, kad Komisija 2019 m. vasario 6 d. priėmė sprendimÄ Nr. KS-23 “Dėl J.

K.”, kuriuo pripažino jÄ pažeidusiÄ Ä®statymo nuostatas. Taigi, hipotetiÅ¡kai svarstant, ir vadovaujantis pareiÅ¡kėjo logika, jeigu S. K., V. K. ir E. S. bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki/suinteresuoti, nes jie dirbo/dirba universitete, kuri yra ir J. K. darbovietė, tikėtina, jie turėtų priimti J. K. atžvilgiu iÅ¡teisinantį sprendimÄ , tačiau to nebuvo. Komisija atkreipia dėmesį, jog po tyrimo A. P. atžvilgiu Komisijoje pradėjimo, pareiÅ¡kėjas 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į KomisijÄ , teikdamas skundÄ dėl J.

K. elgesio atitikties Ä®statymo nuostatoms. Komisija tyrimo J. K. atžvilgiu nepradėjo (VTEK 2019 spalio 28 d. raÅ¡tas Nr. S -3820 - (2.5). Pažymi, kad priimant šį sprendimÄ dalyvavo pareiÅ¡kėjo Å¡ioje byloje skundžiami Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S., V. K. ir S. K., Tačiau, nežiÅ«rint į tai, A. P. nei kreipdamasis į KomisijÄ dėl J. K., nei gavęs Komisijos minimÄ raÅ¡tÄ (kurio neskundė), nekėlė klausimo dėl Komisijos narių Å¡aliÅ¡kumo, nors, jo subjektyviu įsitikinimu, tiek dėl jo paties, tiek dėl J.

K., Komisija yra Å¡aliÅ¡ka, todėl klausimo spręsti negali. Atsakovas manymu, jog atsižvelgiant į tai, susidaro įspÅ«dis, kad tik tuomet, kada PareiÅ¡kėjui yra naudinga, jis kelia Komisijos Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ . PareiÅ¡kėjas Komisijos Å¡aliÅ¡kumÄ taip pat grindžia tuo, kad Komisijos nariai ir A. P. yra teisiniuose santykiuose ir jų interesesai yra prieÅ¡ingi. Komisija atkreipia dėmesį, kad Komisija jokiame teisminiame ginče (taip pat ir minimoje administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020) su A.

P. nėra proceso. KomisijÄ su A. P. sieja santykiai, kylantys iÅ¡ tarnybinės veiklos, todėl tarnybinės funkcijos/veikla nėra pagrindas Komisijai nusiÅ¡alinti. Komisija, spręsdama klausimÄ dėl tyrimo A. P. atžvilgiu pradėjimo bei priimdama SprendimÄ nevertino savo ankstesnių sprendimų/veiksmų, priimtų vykdant tarnybines pareigas. Tai buvo visiÅ¡kai naujas, su ankstesniais Komisijos sprendimais nesusijęs, klausimas dėl valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesio atitikties Ä®statymo reikalavimams.

Pažymi, kad Komisija, pradėjusi tyrimÄ ir po to gavusi pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimÄ (kuriame jis abejoja Komisijos narių Å¡aliÅ¡kumu) antrÄ kartÄ nesprendžia klausimo dėl tyrimo pradėjimo (nes tam neturi jokio teisinio pagrindo), o apie Å¡aliÅ¡kumo aplinkybes pasisako priimdama sprendimÄ . Atsižvelgiant i tai Komisijos nariai, neabejodami savo neÅ¡aliÅ¡kumu ir objektyvumu bei, neturėdami iÅ¡ankstinių vidinių nusistatymų A. P. bei J. K. atžvilgiu, dalyvavo svarstant klausimÄ dėl tyrimo PareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėjimo (nes tuo metu niekas tokio klausimo ir nekėlė), o prieÅ¡ priimant SprendimÄ - formaliai nusiÅ¡alino tik todėl, kad pareiÅ¡kėjas kėlė abejones dėl Komisijos, sprendusius dėl tyrimo pradėjimo, sudėties bei Å¡aliÅ¡kumo, bet ne todėl, kad asmeniÅ¡kai jautėsi Å¡aliÅ¡ki ir negalintys dalyvauti priimant SprendimÄ .

Atsižvelgiant i tai, kad nebuvo įžvelgta net minimaliausios interesų konflikto ir Å¡aliÅ¡kumo galimybės, Komisija nusprendė nusiÅ¡alinusių Komisijos narių nusiÅ¡alinimų nepriimti. NusiÅ¡alinimo faktas yra įtvirtintas Komisijos 2020 m. sausio 15 d. posėdžio protokole. Nurodo, jog tyrimas neužtruko maksimaliai leistinÄ 6 mėnesių terminÄ , t.y. tyrimas užbaigtas nepažeidžiant VTEK Ä®statymo nustatyto tyrimo iÅ¡tyrimo termino. Komisija klausimÄ dėl tyrimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pratęsimo nagrinėjo 2019 m. gruodžio 9 d. parengiamajame posėdyje ir gruodžio 11 d. posėdyje, kurio metu priėmė sprendimÄ .

Pažymi, kad iÅ¡ esmės aptarus pratęsimo terminÄ parengiamajame posėdyje, pratęsimo klausimas 2019 m. gruodžio 9 d. ilgai neužtruko. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliekamas tyrimas nebuvo elementarus/nesudėtingas ir formalus privačių interesų deklaravimo pažeidimas, interesų konflikto situacija nebuvo grindžiama per akivaizdžius ryÅ¡ius, kurie yra numatyti Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 1 - 6 punktuose. Komisijai reikėjo nustatyti pareiÅ¡kėjo ir advokatės ryÅ¡io pobÅ«dį, Å¡io ryÅ¡io sÄ sajas su einamomis pareigomis ligoninėje, nustatyti ryÅ¡io pradžiÄ ir tęstinumÄ (t.y. ar tai buvo vienkartiniai ar nuolatiniai ryÅ¡iai), iÅ¡analizuoti įvairius/gausius teismo sprendimus/nutartis (kada buvo konkrečioje byloje paduotas skundas/ieÅ¡kinys, priimtas sprendimas ar buvo apskųstas aukÅ¡tesnei instancijai) bei įvertinti Å¡iuose teismų dokumentuose spręstų klausimų sÄ sajas su pareiÅ¡kėjo asmeniniais interesais.

Be to, jau po tyrimo pratęsimo buvo nuspręsta kreiptis į ligoninę pakartotinės informacijos (Komisijos 2020 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tas Nr. S-4443- (1.2), kuri buvo reikÅ¡minga vertinant pareiÅ¡kėjo elgesio atitiktį Ä®statymo nuostatoms. Pažymi, kad paprastai Komisija tiriamus asmenis apie posėdžio datÄ ir laikÄ informuoja prieÅ¡ savaitę iki posėdžio dienos. Komisija atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nebuvo pateikęs iÅ¡samaus aplinkybių paaiÅ¡kinimo, taip pat, siekdama, kad pareiÅ¡kėjas turėtų daugiau laiko atsiimti jam siunčiamÄ registruotÄ laiÅ¡kÄ iÅ¡ paÅ¡to, Komisija pareiÅ¡kėjÄ apie numatomÄ Komisijos posėdį informavo (2020 m. sausio 3 d. raÅ¡tas Nr, S-26-(1.2) prieÅ¡ dvi savaites (kas taip pat prailgino tyrimo terminÄ ), taip pat paragino pateikti paaiÅ¡kinimÄ (Å¡iame raÅ¡te taip pat motyvavo dėl nepagrįstai pareiÅ¡kėjo keliamo Komisijos narių Å¡aliÅ¡kumo klausimo).

Vien tai, kad Komisija nevertino ir nekonstatavo, kad A. P. pažeidė privačių intereso deklaravimo nuostatas, nes nenurodė deklaracijoje advokatės, nėra pagrindas konstatuoti, kad Komisija neturėjo teisės vertinti, ar A. P., eidamas tarnybines pareigas ligoninėje ir spręsdamas klausimus, susijusius su advokate, nepateko į intereso konflikto situacijÄ . Advokatė, teikdama teisines paslaugas A. P., atstovavo jį kaip privatų asmenį jo asmeniniais klausimais. Atsižvelgiant į tai, advokatė yra susijusi su pareiÅ¡kėjo privačiais interesais, ir eidamas tarnybines pareigas Ligoninėje A.

P. privalėjo nusiÅ¡alinti nuo 2018 m. spalio 11 d. sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 253, 2019 m. gegužės 31 d. sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 305, taip pat 2019 m. kovo 7 teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2019/03/07/01 /22B-11) pasiraÅ¡ymo. Pažymi, kad A. P. ryÅ¡ys su advokate jo asmeninėse bylose yra tęstinis, nuolatinis ir nevienkartinio, senai vykusio, pobÅ«džio, kas neabejotinai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui yra svarbios ir reikÅ¡mingos jam suteikiamos advokatės teisinės paslaugos, jų kokybė ir kt.

Pažymi, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje nusiÅ¡alinimas yra teikiamas individualiai, tai reiÅ¡kia, kad, jeigu A. P. vienÄ kartÄ yra teikęs nusiÅ¡alinimÄ ministrui ir gavo atsakymÄ , kad ministerijai nesuteikta įgaliojimų atlikti ligoninės vadovo funkcijų, tai nereiÅ¡kia, kad esant kitam intereso konfliktu atvejui (ne tam pačiam, dėl kurio buvo teiktas nusiÅ¡alinimas), nusiÅ¡alinti jau nereikia. NusiÅ¡alinimas yra teikiamas dėl konkretaus klausimo, keliančio interesų konfliktu, o ne visiems galimiems atvejams ateityje.

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. KS-12 „Dėl A. P.“, kuriuo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas A. P., eidamas VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas ir pasirašęs teisinių paslaugų sutartį bei sÄ skaitas faktÅ«ras su advokate, atstovavusia jam kaip privačiam asmeniui civilinėse ir administracinėse bylose, pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. P. į ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas penkeriems metams buvo priimtas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) su pareiškėju sudaryta darbo sutartis Nr. DS-83, kuria jis laikinai paskirtas eiti ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas ligoninės direktorius. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atleistas iš ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigų. Eidamas ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas A. P. pasirašė dokumentus, kurie susiję su advokate L.

A. (toliau – ir Advokatė): 2018 m. spalio 11 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LA Nr. 253 bei priėmė rezoliucijÄ â€žApmokėti“ (2018 m. spalio 29 d.); sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ligoninei iÅ¡raÅ¡ytÄ už teisines paslaugas pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. teisinių paslaugų sutartį ir 2018 m. spalio 11 d. ataskaitÄ apie suteiktas teisines paslaugas; 2019 m. kovo 7 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019/03/07/01/22B-11, kuria Advokatė įsipareigojo teikti ligoninei teisines paslaugas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. E2-2788-430/2019; 2019 m. gegužės 31 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LA Nr. 305 bei priėmė rezoliucijÄ â€žApmokėti“ (2019 m. birželio 7 d.).

Advokatė kaip A. P. atstovė yra nurodoma teismo sprendimuose, kuriuose sprendžiami pareiškėjo asmeniniai klausimai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-10278-727/2018; 2018 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-7033-996/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018; 2019 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. eI-105-208/2019; 2019 m. lapkričio 28 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-29335-996/2019. Be to, advokatė kaip A. P. atstovė buvo nurodyta daugelyje kitų civilinių ir administracinių bylų procesiniuose dokumentuose. Advokatė su A. P. kaip privačiu asmeniu sudarė dvi teisinių paslaugų teikimo/ atstovavimo sutartis, iÅ¡rašė sÄ skaitas faktÅ«ras bei pinigų priėmimo kvitus. Ligoninės skundo priėmimo klausimÄ svarstė ir sprendimÄ pradėti tyrimÄ dėl A. P. elgesio atitikties Ä®statymo nuostatoms 2019 m. spalio 2 d. posėdyje priėmė tokios sudėties Komisija: (duomenys neskelbtini) E. S. ir (duomenys neskelbtini) V.

K., S. K., D. P. ir A. Š.. 2017 m. birželio 18 d. vykusio VTEK posėdžio metu, Komisija, susidedanti iš (duomenys neskelbtini) V. K. ir (duomenys neskelbtini) S. K. bei D. P., vienbalsiai pritarė pateiktai Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-437 sudarytos komisijos 2017 m. birželio 9 d. patikslintai tyrimo išvadai Nr. BR-1748 dėl RVUL (duomenys neskelbtini) A. P. elgesio, kurioje konstatuota, kad A. P. 2014 m. kovo 23 d. – 2017 m. kovo 23 d. laikotarpiu sprendė klausimus, susijusius su savo, kaip traumatologo ortopedo, darbo santykiais ir laikotarpiu, kai jo sutuoktinė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sprendė klausimus, susijusius su šia įmone ir tuo pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Komisija, kuriÄ sudarė (duomenys neskelbtini) V. K. ir (duomenys neskelbtini) S. K. bei D. P., pripažino, kad pateiktoje patikslintoje iÅ¡vadoje A. P. veikos įvertinimas atitinka Ä®statymo nuostatas. Sveikatos apsaugos ministras 2017 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos 2017 m. birželio 18 d. patvirtintos patikslintos iÅ¡vados pagrindu priėmė įsakymÄ Nr. K-552 „Dėl A. P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“.

Šį Sveikatos apsaugos ministro įsakymÄ A. P. apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-105-208/2019 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atmetė. Dėl minėto teismo sprendimo A. P. pateikė apeliacinį skundÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismui (administracinė byla Nr. eA-1983-1062/2020). Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – ir Ä®statymas) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. d. iki 2020 m. sausio 1 d.).

Minėtu Ä®statymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Ä®statymo 1 straipsnis). Ä®statymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus. Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEK įstatymas) (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 2 straipsnio 1 dalis numato, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklÄ , priežiÅ«rÄ ir korupcijos prevencijÄ pagal įstatymo jai priskirtÄ kompetencijÄ vykdanti institucija.

Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Seimo ir Vyriausybės nutarimais, taip pat Komisijos patvirtintu darbo reglamentu. Komisijos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. KS-31 buvo patvirtintas Komisijos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. sausio 1 d.). KomisijÄ sudaro 5 nariai (Komisijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Jos kompetencijai priskirtus klausimus Komisija svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose.

Posėdžių organizavimo tvarkÄ nustato Reglamentas (Komisijos įstatymo 161 straipsnio 1 dalis, Reglamento 52 punktas). Komisijos posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys Komisijos nariai (Komisijos įstatymo 161 straipsnio 3 dalis, Reglamento 57 punktas). Komisijos posėdžiui vadovauja Komisijos pirmininkas arba jo funkcijas atliekantis Komisijos narys (Reglamento 70 punktas). Reglamento 74 punkte įtvirtinta, kad Komisijos pirmininkas, Komisijos narys ar Sekretoriato darbuotojas turi nusiÅ¡alinti nuo klausimo svarstymo ir priėmimo, jeigu dalyvavimas jame kelia interesų konfliktÄ .

NusiÅ¡alinti bÅ«tina ir esant kitų priežasčių, galinčių turėti įtakos klausimo nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumui. NuÅ¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia Komisijos nariai, kuriems nuÅ¡alinimas nėra pareikÅ¡tas ir kurie patys nepareiÅ¡kė apie nusiÅ¡alinimÄ . Jeigu nusiÅ¡alina Komisijos pirmininkas, kiti Komisijos nariai priima sprendimÄ dėl posėdžio pirmininko nagrinėjamam klausimui, nuo kurio svarstymo Komisijos pirmininkas nusiÅ¡alino, skyrimo. Duomenys apie nusiÅ¡alinimÄ turi bÅ«ti įraÅ¡yti posėdžio protokole.

PareiÅ¡kėjo teigimu, sprendimas pradėti tyrimÄ jo atžvilgiu ir ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas, kadangi Komisijos nariai turėjo nusiÅ¡alinti nuo jo skundo nagrinėjimo, nes Å¡iuo metu vyksta teisminis ginčas pagal jo skundÄ dėl sprendimo, kurio priėmimo procedÅ«roje dalyvavo ir Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K., S. K. ir D. P., kas reiÅ¡kia, kad Komisijos (duomenys neskelbtini) bei pareiÅ¡kėjÄ iki Å¡iol sieja teisiniai santykiai, kuriuose jų interesai yra prieÅ¡ingi. Be to, ligoninės skundÄ dėl A.

P. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms padavė (duomenys neskelbtini) J. K., kuri nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba (duomenys neskelbtini) universitete, kuriame dirba (dirbo) ir kiti Komisijos nariai, t. y. (duomenys neskelbtini) E. S. ((duomenys neskelbtini) m. - (duomenys neskelbtini) m.), Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K. ((duomenys neskelbtini) m. -(duomenys neskelbtini) m.), Komisijos (duomenys neskelbtini) S. K. (nuo (duomenys neskelbtini) m. iki šiol), kas taip pat patvirtina, jog buvusius ar esamus kolegas J. K., E. S., V.

K. bei S. K. sieja kolegiÅ¡ki bendradarbiavimo santykiai. Atsakovas teismui nurodė, jog Komisijos nariai, neabejodami savo neÅ¡aliÅ¡kumu ir objektyvumu bei, neturėdami iÅ¡ankstinių vidinių nusistatymų A. P. bei J. K. atžvilgiu, dalyvavo svarstant klausimÄ dėl tyrimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėjimo (nes tuo metu niekas tokio klausimo ir nekėlė), o prieÅ¡ priimant SprendimÄ - formaliai nusiÅ¡alino tik todėl, kad pareiÅ¡kėjas kėlė abejones dėl Komisijos, sprendusius dėl tyrimo pradėjimo, sudėties bei Å¡aliÅ¡kumo, bet ne todėl, kad asmeniÅ¡kai jautėsi Å¡aliÅ¡ki ir negalintys dalyvauti priimant SprendimÄ .

Atsižvelgiant i tai, kad nebuvo įžvelgta net minimaliausios interesų konflikto ir Å¡aliÅ¡kumo galimybės, Komisija nusprendė nusiÅ¡alinusių Komisijos narių nusiÅ¡alinimų nepriimti. NusiÅ¡alinimo faktas yra įtvirtintas Komisijos 2020 m. sausio 15 d. posėdžio protokole. Pagal Ä®statymÄ interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalis).

Privačiais interesais laikomas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Asmeninis suinteresuotumas - tai valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens arba jam artimo asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė arba neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Artimais asmenimis Įstatymo prasme laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad asmeninis suinteresuotumas ir iÅ¡ to galbÅ«t kylantis interesų konfliktas, visų pirma, turi bÅ«ti siejamas su deklaruotinų privačių interesų duomenimis bei kai kuriais atvejais ir su paties valstybės tarnyboje dirbančio asmens subjektyvia nuomone apie duomenis ar aplinkybes, kurie jam gali kelti interesų konfliktÄ . LVAT nuomone, asmeninio suinteresuotumo nereikėtų kildinti iÅ¡ žmogiÅ¡kųjų, kolegiÅ¡kų, ne visada darnių santykių, nes jei simpatijų ir antipatijų principu priimami sprendimai bÅ«tų laikomi pagrindu interesų konflikto situacijai kilti, Ä®statymo vykdymas taptų neįmanomas.

Ä®statymas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas pernelyg plečiamai ir privatus interesas bei asmeninis suinteresuotumas priimamais sprendimais turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir tiesioginis, susietas su Å¡iame įstatyme nustatytais deklaruotinais duomenimis, galinčiais kelti interesų konfliktÄ (pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013). Pažymėtina, jog visos aplinkybės sudarančios pagrindÄ nuÅ¡alinti Komisijos narius (ar jiems patiems nusiÅ¡alinti) turi bÅ«ti pagrįstos. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovu, jog A.

P. nepateikė jokių objektyvių duomenų, Ä®statymo prasme patvirtinančių tiesioginį ir akivaizdų Komisijos narių privatų interesÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys nepatvirtina, jog, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, tarp jo ir Komisijos (ar jos narių) vyktų teisminis ginčas. PareiÅ¡kėjo minimoje Komisijos administracinėje byloje Nr. eI-105-208/2019 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, be to, Å¡ioje byloje Komisija (ar Komisijos nariai) nėra proceso Å¡alis.

Taigi, minėtas teisminis ginčas nėra susijęs su Komisijos narių privačiais interesais, todėl ir nesudarė pagrindo Komisijos nariams nusiÅ¡alinti. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad KomisijÄ su A. P. sieja santykiai, iÅ¡imtinai kylantys tik iÅ¡ tarnybinės veiklos, todėl tarnybinės funkcijos/veikla nėra pagrindas Komisijai nusiÅ¡alinti. Komisijos sprendimas, kuriuo buvo pritarta ministerijos iÅ¡vadai, nėra susijęs su Komisijos narių asmeniniais/privačiais interesais, o tik tarnybinių funkcijų atlikimu.

Vien ta aplinkybė, kad Komisijos nariai, kuriems įstatymu pavesta nagrinėti viešųjų ir privačių interesų derinimo klausimus jau yra sprendę su pareiÅ¡kėjo interesais susijusį ginÄÄ , nenustačius objektyvių pagrindų, nėra pakankama konstatuoti, kad Komisijos nariai yra Å¡aliÅ¡ki ir negalėjo vertinti dar vieno skundo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Komisija, spręsdama klausimÄ dėl tyrimo A. P. atžvilgiu pradėjimo bei priimdama ginčijamÄ SprendimÄ nevertino savo ankstesnių sprendimų/veiksmų, priimtų vykdant tarnybines pareigas.

Pažymėtina, jog skundžiamas Sprendimas nėra susijęs su ankstesniais Komisijos sprendimais. Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų, kad skundÄ pateikusi RVUL (duomenys neskelbtini) yra susijusi su Komisijos narių privačiais interesais. Taigi, pareiÅ¡kėjo spėliojimai ir daromos prielaidos negalėjo bÅ«ti objektyvus pagrindas Komisijos nariams nusiÅ¡alinti ir nebevykdyti savo tiesioginių Ä®statyme įtvirtintų funkcijų. Ä®statymas nustato nusiÅ¡alinimo tvarkÄ ir draudimÄ asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ (Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalis).

PrieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ , arba kolegialiÄ valstybės ar savivaldybės institucijÄ , kurios narys jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ , pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ (Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalis).

Ä®statyme nustatyta, kad nusiÅ¡alinti privaloma ne tik nuo klausimo rengimo ar svarstymo, bet ir nuo priėmimo procedÅ«rų, o nusiÅ¡alinimas turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas aktyviais, aiÅ¡kiais ir nedviprasmiÅ¡kais veiksmais. Vertinant, ar buvo pažeista Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalis, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti tik tÄ faktinę aplinkybę, ar pareiÅ¡kėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.).

Pagal administracinių teismų praktikÄ , tai reiÅ¡kia, kad Ä®statymo pažeidimui konstatuoti nėra bÅ«tina nustatyti, jog pareiÅ¡kėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sÄ skaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Ä®statymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/07, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011, 2011 m. spalio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje A492-3330/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012, 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).

Tačiau, kaip minėta, A. P. nuo 2017 metų, kaip privačiam asmeniui teikia teisines paslaugas Advokatė, kuri pareiÅ¡kėjÄ atstovauja su jo asmeniniais interesais susijusiose civilinėse ir administracinėse bylose. A. P. 2018-2019 metais jau turėdamas sutartinių (atstovavimo) privataus pobÅ«džio teisinių santykių su Advokate, ir eidamas tarnybines pareigas RVUL, pasirašė dokumentus (2018 m. spalio 11 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 253, 2019 m. gegužės 31 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 305, 2019 m. kovo 7 teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019/03/07/01/22B-11), tiesiogiai susijusius su Advokate, kuri yra susijusi su pareiÅ¡kėjo privačiais interesais.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo nurodomus teiginius, jog pasiraÅ¡ymas aukščiau minėtuose dokumentuose laikytinas vien formaliu veiksmu. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo paraÅ¡ai ant sutarties ir sÄ skaitų faktÅ«rų yra laikyti kaip veiksmai, kuriais asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir dalyvavo priimant sprendimÄ , susijusį su jo privačiais interesais ir, tokie veiksmai, visa apimtimi patenka į nurodytų Ä®statymo straipsnių taikymo dispozicijÄ , todėl pareiÅ¡kėjui kelia interesų konfliktÄ .

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padaryta iÅ¡vada, kad A. P., bÅ«damas sutartiniuose/atstovavimo santykiuose asmeniniais klausimais su Advokate, ir eidamas Ligoninės direktoriaus pareigas, pasiraÅ¡ydamas tiesiogiai su Advokate susijusius dokumentus, turėjo nusiÅ¡alinti, bet to nepadarė. PareiÅ¡kėjas taip pat Å¡iuo konkrečiu atveju, siekdamas iÅ¡vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, galėjo pavesti sprendimÄ dėl tikslingumo sudaryti/ pasiraÅ¡ymo atstovavimo sutartį tarp ligoninės ir Advokatės bei finansinių dokumentų pasiraÅ¡ymÄ deleguoti ligoninės pavaduotojui ar kitam administracijos subjektui, kuris nebÅ«tų susaistytas asmeniniais ryÅ¡iais su Advokate.

Ä®statymas taip pat nenumato jokių iÅ¡imčių, kuomet asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, galėtų neinformuoti savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo įgalioto atstovo bei asmenų, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje, apie esamÄ interesų konfliktÄ ir nenusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo sprendimo, kuris sukelia interesų konfliktÄ , rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas apie ketinamus priimti anksčiau nurodytus sprendimus - ginčo finansinių dokumentų bei teisinių paslaugų sutarties pasiraÅ¡ymÄ - bÅ«tų informavęs pagal pavaldumÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jis anksčiau kitu klausimu jau teikė savo nusiÅ¡alinimÄ ministrui, bet gavo atsakymÄ , jog ministerijai nesuteikta įgaliojimų atlikti RVUL vadovo funkcijų. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad esant kitam intereso konfliktu atvejui (ne tam pačiam, dėl kurio buvo teiktas nusiÅ¡alinimas), nusiÅ¡alinti jau nereikia. NusiÅ¡alinimas yra teikiamas dėl konkretaus klausimo, keliančio interesų konfliktu, o ne visiems galimiems atvejams ateityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡io įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra bÅ«tina nustatyti, jog pareiÅ¡kėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sÄ skaita, užtenka to, kad jis nesiėmė Ä®statyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti, t. y. neįvykdė Ä®statymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ . Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , viena vertus, valstybės tarnyboje dirbantis asmuo turi pareigÄ vykdyti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, tačiau taip pat toks asmuo turi pareigÄ vengti interesų konflikto.

BÅ«tent Ä®statymas įtvirtina taisykles, pagal kurias turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiama Å¡i valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų prieÅ¡prieÅ¡a. Pagal Å¡io įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėta pareigų prieÅ¡prieÅ¡a yra sprendžiama suteikiant virÅ¡enybę pareigai vengti interesų konflikto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1422-10). Taigi vien aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas turėjo vykdyti jam teisės aktų numatytas funkcijas, savaime nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai buvo formalaus pobÅ«džio ar negalėjo bÅ«ti neiÅ¡vengiami, prieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas turėjo Ä®statyme numatytÄ pareigÄ imtis aktyvių veiksmų, tačiau jų neatliko ir interesų konflikto situacijos neiÅ¡vengė.

VTEK įstatymo 17 bei 18 straipsniai reglamentuoja Komisijos įgaliojimus ir teises. Å io teisės akto 17 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyta, jog Komisija, be kita ko, prižiÅ«ri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti Komisijos kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl Å¡ių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas Å¡iais klausimais; taip pattiria fizinių ir juridinių asmenų praneÅ¡imus, skundus ir praÅ¡ymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Ä®statymo nuostatoms ir priima vienÄ iÅ¡ Å¡io įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.

VTEK įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nustato, kad dėl praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobÅ«džio Komisija Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ praneÅ¡imo iÅ¡tyrimo terminÄ gali pratęsti iki 6 mėnesių. Komisijos darbo reglamento (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 19 d.) 44 ir 45 punktai nustato, kad Komisija, atlikdama įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas, rengia posėdžius, parengiamuosius posėdžius. pasitarimus, organizuoja darbo grupes ir kt.

Posėdis yra pagrindinė Komisijos darbo forma. Dalyvavimas posėdžiuose Komisijos nariams yra privalomas; Komisijos posėdžiams ruoÅ¡iamai medžiagai aptarti gali bÅ«ti rengiami Komisijos parengiamieji posėdžiai, kuriuose dalyvauja ir Sekretoriato darbuotojai. Kaip atsakovas informavo teismÄ Komisija klausimÄ dėl tyrimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pratęsimo nagrinėjo 2019 m. gruodžio 9 d. parengiamajame posėdyje ir gruodžio 11 d. posėdyje, kurio metu priėmė sprendimÄ . Vadovaujantis aukščiau minėtomis teisės aktų nuostatomis, Komisija tyrimo terminÄ pratęsė 2019 m. gruodžio 11 d. posėdyje.

Taigi, tyrimas neužtruko maksimaliai teisės akte leistino 6 mėnesių termino, t.y. tyrimas užbaigtas nepažeidžiant VTEK įstatymo nustatyto tyrimo iÅ¡tyrimo termino. Atsakovo teigimu, tyrimas užtruko, kadangi Komisijai reikėjo nustatyti pareiÅ¡kėjo ir Advokatės ryÅ¡io pobÅ«dį, Å¡io ryÅ¡io sÄ sajas su einamomis pareigomis RVUL, nustatyti ryÅ¡io pradžiÄ ir tęstinumÄ (t.y. ar tai buvo vienkartiniai ar nuolatiniai ryÅ¡iai), iÅ¡analizuoti įvairius/gausius teismo sprendimus/nutartis (kada buvo konkrečioje byloje paduotas skundas/ieÅ¡kinys, priimtas sprendimas ar buvo apskųstas aukÅ¡tesnei instancijai) bei įvertinti Å¡iuose teismų dokumentuose spręstų klausimų sÄ sajas su pareiÅ¡kėjo asmeniniais interesais.

Å iuo atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliekamas tyrimas nebuvo elementarus/nesudėtingas ir formalus privačių interesų deklaravimo pažeidimas, interesų konflikto situacija nebuvo grindžiama per akivaizdžius ryÅ¡ius, kurie yra numatyti Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 1 - 6 punktuose. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas nepadarė pažeidimų pratęsdamas tyrimo terminÄ . Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privačių interesų deklaracijoje nurodo artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, tik papildomai nurodė, kad interesų konfliktas gali atsirasti ne tik dėl duomenų, kuriuos valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti imperatyviai, nes juos aiÅ¡kiai įtvirtina Ä®statymas (pavyzdžiui, narystė asociacijoje), bet kai kuriais atvejais ir dėl duomenų ar aplinkybių (asmenų), kurie jam gali kelti dėl dirbančio asmens subjektyvios nuomones.

Pažymėtina, jog vien tai, kad Komisija nevertino ir nekonstatavo, kad A. P. pažeidė privačių intereso deklaravimo nuostatas, nes nenurodė deklaracijoje Advokatės, nėra pagrindas konstatuoti, kad Komisija neturėjo teisės vertinti, ar A. P., eidamas tarnybines pareigas RVUL ir spręsdamas klausimus, susijusius su Advokate, nepateko į intereso konflikto situacijÄ . Be to, jeigu Å¡ie (kiti) duomenys ar aplinkybės ir nėra deklaruoti privačių interesų deklaracijoje, tai nereiÅ¡kia, kad asmuo gali dalyvauti priimant sprendimÄ jų atžvilgių.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ bei teisės aktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo A. P. skundo reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiÅ¡kėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ( EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas V. d.

H. prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atmesti. Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Violeta Petkevičienė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė